5dfbc0c9-5773-40e9-a021-ebf7fa3df790 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-9218-257/2021 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01881-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 3 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Laisvutė Kartanaitė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. S. (V. S.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjo skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, pareiÅ¡kėjas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas teismo praneÅ¡imu (b. l. 67). PareiÅ¡kėjas V. S. skunde (b. l. 2-7) nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2020 m. liepos 1 d. kamerose Nr. 57, 43, 52, 24, 105, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Kamerų plotas, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo pritaikytas tokiam asmenų skaičiui, t. y. vienam asmeniui teko mažiau nei 3,6 m2. Dėl per mažo ploto, norėdami kameroje praeiti vienas pro kitÄ , nuolat jautė diskomfortÄ , o 5 ar 6 asmenys tiesiog netilpdavo prie stalo maitinimosi metu, dėl to jis buvo priverstas valgyti atÅ¡alusį maistÄ . Tuo metu, kai jis kalėjo, dar nebuvo įrengta tinkama ventiliacija, todėl kameroje laikėsi pastovi smarvė, daugelyje jo nurodytų kamerų nebuvo įrengta unitazų, tik atvira skylė.

Orams atÅ¡ilus kamerose buvo tvanku ir karÅ¡ta, kamerose ant sienų buvo daug pelėsių. Nei vienoje kameroje nebuvo įrengti iÅ¡kvietimo mygtukai, o norint iÅ¡sikviesti pareigÅ«nus, turėjo rankomis daužyti į duris, tai keldavo dvasinį diskomfortÄ ir nesaugumo jausmÄ . Be to, pasivaikščiojimo kiemelių sienos iÅ¡luptos, plytos iÅ¡trupėjusios, o tai keldavo bauginančiÄ ir žeminančiÄ aplinkÄ , dėl ko jis atsisakydavo eiti kvėpuoti grynu oru. Dėl to jis patyrė aukščiau paminėtus nepatogumus, tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ .

PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 4600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 23–30) nurodė, kad praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundÄ nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2 suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktÄ â€“ 4,1 m2 nepilnamečiui asmeniui.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021-09-21 pažymos Nr. 60-23989 matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje skundžiamu laikotarpiu periodiškai buvo nuo 2020-02-14 iki 2020-07-01 šiose kamerose: kameroje Nr. 43 buvo laikomi 4-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,58 iki 3,67 m2, kameroje Nr. 52 buvo laikomi 3-5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,17 iki 3,7 m2, kameroje Nr. 24 buvo laikomi 1-4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,9 iki 4,71 m2, kameroje Nr. 105 buvo laikomi 3-6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,07 iki 4,04 m2.

Atsakovės atstovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 m2, pažymi, kad minėtuose teisės aktuose reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau teisės aktuose nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m2 – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ .

Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktÄ , kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa. Nors Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta pertvara arba visiÅ¡kai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi bÅ«t eliminuojamas iÅ¡ bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes teisės aktuose yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 m2 viso kameros ploto standartas neiÅ¡skaičiuojant baldų ar san. mazgo.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjui visas dienas tekęs plotas buvo didesnis nei 3,6 m2, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų bÅ«ti vertinamas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad kameroje turi bÅ«ti įrengta sanitarinio mazgo patalpa (galiojo iki 2020-12-22).

Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgÄ iki lubų nėra. Pažymi, kad san. mazgas atitvertas iÅ¡ visų keturių pusių. Pagal pridėtas nuotraukas, kamerose Nr. 52, 105 san. mazgo įėjimas atskirtas durimis, o kamerų Nr. 24, 43 – ilga, tvarkinga užuolaida, kamerose Nr. 52, 105 įrengti sėdimi tualetai, o kamerose Nr. 24, 43 – tupiami.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normomis, buities kambaryje turi bÅ«ti prausykla ir tualetas, tačiau nėra nustatyta, kad tupiamo tualeto įrengimas prieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams. Pagal Higienos normos 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Å iaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris). Nurodo, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl Å¡varaus oro patekimo į gyvenamÄ sias kameras ir dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Be to, iÅ¡ pridedamų nuotraukų matyti, kad iÅ¡ kameros iÅ¡vestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija oro iÅ¡traukimo sistemos pagalba. Nurodo, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28), 2 p., reikalavimas įrengti vidinio ryÅ¡io sistemÄ kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja. Å iaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis.

Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Tokia pasivaikščiojimo tvarka Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Paminėtuose patikrinimo aktuose nustatyti pažeidimai yra kosmetiniai ir nekeliantys grėsmės kalinamų asmenų saugumui, o pareiškėjo nurodomi pavojai tik teoriniai. Be to, pareiškėjas nedetalizuoja, kuriuose kiemeliuose būnant jis galimai patyrė nepatogumus ir pan., o Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento darbuotojai nekonstatavo, kad kiemeliai būtų pavojingi sveikatai ar gyvybei ir nekonstatavo, kad jais naudotis negalima.

Atsižvelgiant į Å iaulių TI Resocializacijos skyriaus 2021-09-23 pažymos Nr. 61-2880 duomenis ir tai, kad patikrinus Suimtųjų ir nuteistųjų raÅ¡ytinių pasiÅ«lymų, praÅ¡ymų (pareiÅ¡kimų), skundų, peticijų tardymo izoliatoriaus direktoriui registracijos žurnalus skundžiamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Å iaulių TI su praÅ¡ymais ir skundais dėl skunde minimų aplinkybių nesikreipė. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas V. S. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ .

Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d.

įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2 suaugusiam asmeniui, o pagal 1.3.2 punktÄ â€“ 4,1 m2 nepilnamečiui asmeniui.

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2021-09-21 pažyma Nr. 60-23989 „Dėl V. S.“ (b. l. 33-36), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2020-02-14 iki 2020-07-01. Kameroje Nr. 43, esant 5 asmenims, pareiškėjui teko 3,67 m2, kameroje Nr. 52, esant 5 asmenims, pareiškėjui teko 3,7 m2, kameroje Nr. 24, esant 4 asmenims, pareiškėjui teko 4,71 m2, kameroje Nr. 105, esant 6 asmenims, pareiškėjui teko 4,04 m2. Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 137 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos.

Ä®vertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad 137 dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausia iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m2 gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas, iÅ¡analizavęs pateiktus duomenis apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, dydį – nuo 18,33 iki 24,22 m2 (b. l. 33-36), sanitarinių mazgų užimamÄ plotÄ â€“ nuo 1,454 iki 2,32 m2 (b. l. 37-38) ir kamerose buvusių asmenų skaičių nustatė, kad tais atvejais, kai kameroje Nr. 43, esant 5 asmenims, iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko 3,30 m2, kameroje Nr. 52, esant 5 asmenims, iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko 3,44 m2, kameroje Nr. 24, esant 4 asmenims, iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko 4,24 m2, kameroje Nr. 105, esant 6 asmenims, iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko 3,68 m2, Taigi, kamerose Nr. 24 ir Nr. 105, iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko daugiau kaip 3,6 m2, o kamerose Nr. 43 ir Nr. 52, iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko mažiau negu 3,6 m2, bet daugiau kaip 3 m2.

Ä®vertinus pažymos apie baldų (tame tarpe ir stalų) užimamÄ plotÄ duomenis (b. l. 39-42) bei apžiÅ«rėjus į bylÄ pateiktas kamerų fotonuotraukas (b. l. 59-62), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ankÅ¡tomis sÄ lygomis ir pareiÅ¡kėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose buvo suvaržyta. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl mažo kameros ploto 5 ar 6 asmenys tiesiog netilpdavo prie stalo, dėl ko buvo privestas valgyti atÅ¡alusį maistÄ . Toks pareiÅ¡kėjo aiÅ¡kinimas vertintinas kritiÅ¡kai, nes iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2017-09-06 pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamÄ plotÄ â€œ (b. l. 39-42) matyti, kad kameroje Nr. 43 yra 1,6 x 0,5 m. stalas, kameroje Nr. 52 – 1,5 x 0,42 m. stalas, kameroje Nr. 24 – 1,6 x 0,5 m. stalas, kameroje Nr. 105 – 1,63 x 0,5 m. stalas, kurių pakanka susėsti kamerose esantiems asmenims ir pavalgyti.

Juo labiau, kad tik kameroje Nr. 105 su pareiÅ¡kėju buvo 6 asmenys ir tik po pusę dienos (2020-06-22 ir 2020-06-23, b. l. 36), kitais atvejais kamerose buvo su pareiÅ¡kėju buvo nuo 1 iki 5 asmenų. Kamerose esantys baldai nevaržė pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvės, t. y. baldai neužėmė tiek vietos, kad pareiÅ¡kėjui tektų mažiau, negu minimalus plotas ar pareiÅ¡kėjui trukdytų laisvai judėti ir nėra jokio pagrindo teigti, kad jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalÄ . Dėl sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo įrengta tinkama ventiliacija, todėl kameroje laikėsi pastovi smarvė.

Orams atÅ¡ilus kamerose buvo tvanku ir karÅ¡ta, kamerose ant sienų buvo daug pelėsių. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2020 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-377 (patikrinimas atliktas 2020 m. vasario 4 d., b. l. 43–45) konstatuota, kad kameroje Nr. 24 nustatyta dirbtinė apÅ¡vieta (ant stalo pavirÅ¡iaus), santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normoje HN134:2015 reikalavimus. Operatyviosios kontrolės metu įvertinus kameros Nr. 24 patalpas ir jose esančius įrenginius/ įrangÄ pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, pažeidimų nenustatyta.

Å TI režiminio korpuso gyvenamosiose kamerose nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos. Operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad gyvenamosiose kamerose sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti patalpas per langÄ . Operatyviosios kontrolės metu įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 24 patalpas dėl ant lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių pažeidimų nenustatyta. PareiÅ¡kėjo teiginys dėl gyvenamosiose patalpose neįrengtos tinkamos ventiliacijos atmestinas kaip nepagrįstas, nes Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 29 d.

įsakymu Nr. Ä®V-190 „Dėl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių pripažinimo saugomomis“ Å iaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultÅ«ros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, todėl jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl Å¡io pastato statuso yra negalimi. Ventiliacija užtikrinama per langÄ . Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Tai patvirtina aukščiau paminėtas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2020 m. vasario 12 d. patikrinimo aktas Nr. (6-12 4.80)PA-377 (patikrinimas atliktas 2020 m. vasario 4 d., b. l. 43–45), kuriame konstatuota, kad Å TI režiminio korpuso gyvenamosiose kamerose nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos. Operatyviosios kontrolės metu nustatyta, kad gyvenamosiose kamerose sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti patalpas per langÄ .

Kiti pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvÅ«s. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas su skundais bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių ar kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų. Teisės aktai neįpareigoja Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), bÅ«klės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iÅ¡ tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobÅ«džio, kad pareiÅ¡kėjas patyrė tokio laipsnio neigiamÄ poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliÅ«tis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017).

IÅ¡ aukščiau paminėto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2020 m. vasario 12 d. patikrinimo akto Nr. (6-12 4.80)PA-377 (patikrinimas atliktas 2020 m. vasario 4 d., b. l. 43–45) matyti, kad kameroje Nr. 24 nustatyta dirbtinė apÅ¡vieta (ant stalo pavirÅ¡iaus), santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN134:2015 reikalavimus. Operatyviosios kontrolės metu įvertinus kameros Nr. 24 patalpas ir jose esančius įrenginius / įrangÄ pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimus, pažeidimų nenustatyta.

Operatyviosios kontrolės metu įvertinus gyvenamosios kameros Nr. 24 patalpas dėl ant lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių pažeidimų nenustatyta. PareiÅ¡kėjo argumentai dėl karščio ir pelėsio atmestini kaip nepagrįsti ir laikytina, kad pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Tai, kad kameros suremontuotos, tvarkingos, Å¡varios, be pelėsio matyti ir iÅ¡ pateiktų kamerų, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, fotonuotraukų (b. l. 59-63).

PareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar praÅ¡ymais bylai aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė. Dėl signalizacijos mygtuko įrengimo PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje nei vienoje kameroje nebuvo įrengti iÅ¡kvietimo mygtukai, o norint iÅ¡sikviesti pareigÅ«nus, turėjo rankomis daužyti į duris. Dėl iÅ¡kvietimo mygtuko teismas pažymi, jog kalinių saugumo užtikrinimas susijęs su pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtuko (signalizacijos sistemos) įrengimu kamerose, kuriose laikomi kalintys asmenys.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punktas ir numato, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovė šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo ir radijo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams.

Atsakovei neįrodžius minėtų aplinkybių, padaryta iÅ¡vada, jog teisės aktai Å iaulių TI numatė aliarminio iÅ¡kvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimÄ , tačiau įstaiga nesilaikė Å¡io reikalavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikėsi ir 2015 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015 (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiÅ¡kia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kurio pareiÅ¡kėjui kilo neturtinė žala.

Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiÅ¡kėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trÅ«kumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokiÄ nors žalÄ . Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiÅ¡kėjui nepateikus, Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.).

PareiÅ¡kėjo teiginys yra deklaratyvus, nekonkretus, situacijų apraÅ¡ymai nukreipti į ateitį, kas bÅ«tų, jeigu bÅ«tų, pareiÅ¡kėjas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių jam bÅ«tų reikėję skubiai iÅ¡sikviesti pareigÅ«nÄ , tačiau nebÅ«tų pavykę to padaryti. Be to, Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiÅ«rÄ , todėl nėra pagrindo teigti, kad esant poreikiui pareiÅ¡kėjui nebÅ«tų laiku ir tinkamai suteikta pagalba ir pan.

PareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ dėl minėto nepatogumo, jeigu toks buvo, nesikreipė, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas dėl iÅ¡kvietimo mygtuko įrengimo atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl sanitarinio mazgo PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad daugelyje kamerų nebuvo unitazo, visas vandentiekis ir kanalizacija buvo viena atvira skylė, sanitarinis mazgas nebuvo atskirai vėdinamas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“. Å iaulių TI pastatytas iki Å¡ių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgÄ visiÅ¡kai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ arba kameroje įrengti bÅ«tent mechaninį vėdinimÄ , o natÅ«ralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas).

Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 687-756/2020, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-683-756/2020 ir kt.). Juo labiau, kaip minėta aukščiau, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2020 m. vasario 12 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-377 (patikrinimas atliktas 2020 m. vasario 4 d., b. l. 43-45) konstatuota, kad pagal ŠTI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d.

įsakymo Nr. 1/01-391 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatas, Å TI gyvenamÄ sias patalpas valo patys suimtieji (nuteistieji). Turto valdymo skyriaus duomenimis, suimtuosius (nuteistuosius) valymo priemonėmis (soda, Å«kiÅ¡kas muilas) ir inventoriumi (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliais) aprÅ«pina Saugumo valdymo skyriaus specialistas. Taip pat iÅ¡ kamerų iÅ¡vestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (b. l. 59-63).

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovės atstovo neteisėti veiksmai dėl blogo kvapo kamerose (sanitarinio mazgo nevėdinimo), kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, nenustatyti. PareiÅ¡kėjo argumentas, kad kai kuriose kamerose tualete nėra unitazo, o jo vietoj skylė, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisinis reglamentavimas neįtvirtina imperatyvaus reikalavimo kamerų tipo patalpose įrengti sėdimÄ unitazÄ . Be to, nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančiose Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tiesiogiai įtvirtinta, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerų sanitariniame mazge įrengti klozetai gali būti ir tupiami (9.1. p.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausioje ir dominuojančioje praktikoje sėdimų tualetų neįrengimas nėra pripažįstamas pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-575/2020).

Taigi, vien tik asmens pageidavimas, kad kameroje būtų įrengtas sėdimas unitazas (ar pageidavimas apgyvendinti kameroje, kurioje įrengtas tokios konstrukcijos unitazas), nesant medicininių duomenų, kad dėl sveikatos būklės tupiama tualeto konstrukcija asmeniui sudarytų nepatogumus juo naudotis, nesuponuoja pareigos užtikrinti, kad kamerų tipo patalpoje būtų įrengtas sėdimas unitazas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-624/2020).

Iš pateiktų kamerų fotonuotraukų (b. l.

63) matyti, kad sėdimi tualetai yra įrengti kamerose Nr. 105 ir 52. Dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemelių sienos iÅ¡luptos, plytos iÅ¡trupėjusios, o tai keldavo bauginančiÄ ir žeminančiÄ aplinkÄ , dėl ko jis atsisakydavo eiti kvėpuoti grynu oru. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vienÄ valandÄ kasdien pasivaikščioti gryname ore.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punkte reglamentuota, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, jos uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu; pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių), vidinių grotuotų kamerų durų nėra; išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių; pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema.

Iš pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų (b. l. 48-58) matyti, kad kai kuriuose pasivaikščiojimo kiemeliuose nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai, t. y. sienų danga nutrupėjusi, vietomis krenta plytos, nelygi grindinio danga. Tuose pačiuose patikrinimo aktuose konstatuota, kad pasivaikščiojimo kiemeliai valomi ŠTI direktoriaus 2020 m. vasario 3 d. Nr. 20-511 patvirtintu „Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planu 2020-2021“.

Pasivaikščiojimo kiemeliai ir juose esantys įrenginiai švarūs. Pareiškėjo argumentas, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose sienos ištrupėjusios, plytos išbyrėjusios, o tai jam kėlė baimę, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, į kokius pasivaikščiojimo kiemelius buvo išvestas ir ar buvo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose paminėtuose kiemeliuose, o jei ir buvo, tai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose neuždrausta vesti asmenis pasivaikščioti į patikrinimo aktuose nurodytus kiemelius, kuriuose nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai, tik nurodyta pašalinti nustatytus sienų ir grindų trūkumus.

Tai, kad pasivaikščiojimo kiemelių sienų, grindų dangos nutrupėjusios, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klė gali kelti baimę, pavojų asmenų sveikatai ar gyvybei. Patikrinimo aktuose užfiksuota, kad pasivaikščiojimo kiemeliai Å¡varÅ«s, tvarkingi. Taigi, pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai yra deklaratyvÅ«s, todėl nėra pagrindo konstatuoti Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių bÅ«klės, pasivaikščiojimo trukmės pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neturtinę žalÄ .

Dėl sveikatos sutrikimų PareiÅ¡kėjas nurodė, kad bÅ«damas Å iaulių tardymo izoliatoriuje patyrė nepatogumus, diskomfortÄ . Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 16-21) nustatyta, jog bylai aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ kreipėsi vienÄ kartÄ ir skundėsi perÅ¡alimu (b. l. 20). Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡Ä , negalima konstatuoti, kad dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė nurodytus nepatogumus, kÄ nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiÅ¡kėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2021-09-23 pažymos Nr. 61-2880 (b. l.

64) matyti, kad pareiÅ¡kėjas V. S. bylai aktualiu laikotarpiu į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su praÅ¡ymais ir skundais dėl skunde minimų aplinkybių nesikreipė. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas.

Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Ä®vertinęs teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, kad Å iaulių tardymo izoliatorius neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyti neteisėti Å iaulių tardymo izoliatoriaus veiksmai (neteisėtas neveikimas) ir kilusi žala, kitos sÄ lygos, bÅ«tinos deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas netikslingas. Konstatavus, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėti veiksmai (nėra atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sÄ lygos) ir žala nenustatyti, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ ir priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo V. S. (V. S.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja Laisvutė Kartanaitė