2025-05-28 Nr. AB-9399-3-61-3-04224-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-213-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04224-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Maltrita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Maltrita“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Maltrita“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 20639 (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) pažeidimo byloje Nr. NUĮPBJ20639, remdamasis UĮ 56 straipsnio 5 dalies 4 punktu, priėmė Nutarimą, kuriuo už UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą (nelegalus darbas, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos) Bendrovei kaip darbdaviui buvo skirta 868 Eur dydžio bauda. Pažeidimo byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas, atstovaujamas direktorės J. G., įdarbino įmonėje K. A. (K. A.) (toliau – ir užsienietė), Ukrainos Respublikos pilietę, nuo 2022 m. birželio 1 d. neturint Registracijos Migracijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) kortelės (Migracijos departamente užsienietė užsiregistravo 2022 m. birželio 16 d.), pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. kovo 20 d. įsakymo Nr. 1V-216 „Dėl užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ar negalinčių grįžti į Ukrainą, taikomų reikalavimų, sąlygų ir paslaugų teikimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1V-216) 3.3. punktą, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 62 straipsnio 2 dalį, 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

3. Nesutikdamas su ginčijamu Nutarimu, pareiškėjas tvirtina, kad Bendrovė, kaip užsienietės darbdavys, nubausta už nelegalų darbą, už kurį administracinė atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje. UĮ 56 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti du savarankiški nelegalaus darbo konstatavimo pagrindai: fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (1 p.); fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (2 p.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą už nelegalų darbą atsakomybė numatyta ir kyla tik darbdaviui (t. y. asmeniui, kuris draudžia darbuotoją valstybiniu socialiniu draudimu), o pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą gali atsakyti bet kuris asmuo (t. y. ir darbdavys, tiek ir jo vardu veikiantis (atsakingas) asmuo). Bendrovė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto nelegalaus darbo pažeidimo nepadarė.

4. Inspekcija skyrė baudą Bendrovei už UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą, tačiau Bendrovės, kaip darbdavio, vadovė už tą patį UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą (susijusį su Ukrainos Respublikos pilietės K. A. įdarbinimu) jau buvo nubausta administracinio nusižengimo byloje. Tai reiškia, kad pareiškėjas Nutarimu antrą kartą nubaustas už pažeidimą, kurį veikdama pareiškėjo vardu (kaip atsakingas asmuo, vadovė), tikėtina, padarė J. G.. Kadangi Bendrovės vadovė administracinio nusižengimo byloje pripažino savo kaltę dėl UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo, pareiškėjui, kaip darbdaviui, savaime atsakomybė negali būti taikoma, kadangi kaip darbdavio atsakingas asmuo už nurodytą pažeidimą administracinėn atsakomybėn jau buvo patraukta J. G., kaip atskirą reikiamą teisnumą ir veiksnumą turintis asmuo. Taigi, dėl nurodytų motyvų Inspekcijos priimtas Nutarimas teismo turi būti pripažintas neteisėtu, panaikintas, o tokio nutarimo pagrindu pareiškėjui, kaip darbdaviui, atsakomybė už UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą negali atsirasti.

5. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, jog nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad: Bendrovė, atstovaujama direktorės J. G. ir būdama darbdaviu, įdarbino ir leido dirbti Ukrainos pilietei K. A. nuo 2022 m. birželio 1 d. neturint Registracijos Migracijos departamente kortelės, Migracijos departamente darbuotoja užsiregistravo 2022 m. birželio 16 d., tuo pažeisdama Įsakymo Nr. 1V-216 3.3. punktą, UTPĮ 62 straipsnio 2 dalį, 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Bendrovei už UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo padarymą skirta 868 eurų bauda.

7. Inspekcija pažymėjo, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį taikyta ne darbdaviui – juridiniam asmeniui UAB „Maltrita“, o darbdavio atstovui – direktorei J. G.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą už nelegalų darbą atsakomybė numatyta ir kyla tik darbdaviui (t. y. asmeniui, kuris draudžia darbuotoją valstybiniu socialiniu draudimu), o pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą gali atsakyti bet kuris asmuo (t. y. ir darbdavys, ir jo vardu veikiantis (atsakingas) asmuo). Šiuo atveju Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui (2022 m. rugpjūčio 22 d. Nr. UĮPPJ 1006-0027) surašytas bei Nutarimas priimtas ir pareiškėjui skirta bauda už nustatytą UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pažeidimą. UĮ 56 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Taigi, nelegaliai dirbusios užsienietės darbdavys yra pareiškėjas, jo naudai darbines funkcijas atliko darbuotoja. Pagal 2022 m. birželio 1 d. darbo sutartį Nr. 056 darbdaviu laikoma UAB „Maltrita“, atstovaujama direktorės J. G., darbuotoju – K. A.. Inspekcija visiškai pagrįstai, laikydamasi galiojančių įstatymų, kvalifikavo pareiškėjos veiką kaip UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą ir atsakomybėn patraukė teisės aktų pažeidimą padariusį subjektą (šiuo atveju – pareiškėją).

8. Inspekcija, priimdama skundžiamą Nutarimą taip pat vadovavosi ir teismų praktika, suformuota panašaus pobūdžio bylose. Pagal UĮ 56 straipsnio 10 dalį, šio straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad UĮ 56 straipsnio 10 dalis aiškintina taip, jog bauda gali būti skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės pagal ANK ar Baudžiamąjį kodeksą ne bet kokiam, o tam pačiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuriam svarstoma skirti baudą pagal Užimtumo įstatymo nuostatas (žr., pvz., 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1712-575/2021;kt.).

9. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-642-2022 J. G., kaip fiziniam asmeniui, už ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą paskirta 1 000 Eur dydžio bauda. Šioje byloje skundžiamu Nutarimu bauda paskirta Bendrovei, t. y. vienu atveju buvo nubaustas fizinis asmuo, o kitu atveju teisinė atsakomybė buvo pritaikyta juridiniam asmeniui. Teisinės atsakomybės prasme fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir negali būti sutapatinami. Nepaisant to, jog nelegalaus darbo pažeidimas pasireiškė per fizinio asmens veiksmus, teisinė atsakomybė kyla tiek fiziniam, tiek ir juridiniam asmeniui.

10. Inspekcija apibendrino, kad priimdama Nutarimą ji tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, paskirta bauda nėra per griežta, ji proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka baudų skyrimo pagrindus.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Maltrita“ skundą.

12. Teismas nustatė, jog Inspekcijos Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius surašė UĮ pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ1006-0027 pareiškėjui. Protokole nurodyta, kad pareiškėjas, atstovaujamas direktorės J. G., būdamas darbdaviu įdarbino ir leido dirbti Ukrainos pilietei K. A. nuo 2022 m. birželio 1 d. neturint Registracijos Migracijos departamente kortelės (Migracijos departamente darbuotoja užsiregistravo 2022 m. birželio 16 d.), tuo pažeidžiant Įsakymo Nr. 1V-216 3.3 punktą, UTPĮ 62 straipsnio 2 dalį, 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Inspekcija priėmė Nutarimą, kuriuo pareiškėjai UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo padarymą skirta 868 eurų bauda.

13. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, nurodė, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį taikyta ne darbdaviui – juridiniam asmeniui UAB „Maltrita“, o darbdavio atstovui – direktorei J. G.. Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui (2022 m. rugpjūčio 22 d. Nr. UĮPPJ 1006-0027) surašytas bei Nutarimas priimtas ir pareiškėjui skirta bauda už nustatytą pažeidimą, kaip nelegaliai dirbusios užsienietės darbdaviui.

14. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis yra du kartus baudžiamas už tą patį pažeidimą, teismas pažymėjo, kad, pagal UĮ 56 straipsnio 10 dalį šio straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal ANK ar Baudžiamąjį kodeksą. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas nurodė, kad skundžiamu Nutarimu bauda paskirta Bendrovei, t. y. vienu atveju buvo nubaustas fizinis asmuo (Bendrovės atsakingas asmuo), o kitu atveju teisinė atsakomybė buvo pritaikyta juridiniam asmeniui – Bendrovei. Teisinės atsakomybės prasme fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir negali būti sutapatinami, o tam tikrais atvejais sankcija skiriama ir juridiniam asmeniui, ir jo vadovui.

15. Vertindamas Nutarimo dalį dėl paskirtos baudos dydžio, teismas vadovavosi Užimtumo įstatymo 60 straipsnio nuostatomis, atkreipė dėmesį, kad jei yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Teismas pažymėjo, kad Inspekcija, skirdama pareiškėjui sankcijoje nustatytą minimalią 868 Eur baudą, atsižvelgė į tai, jog sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju paliktina Inspekcijos pareiškėjui paskirta 868 Eur bauda.

16. Atsižvelgęs į visas išdėstytas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė (ekonominė sankcija) yra motyvuota, Nutarimas atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Nenustatęs, kad priimant skundžiamą Nutarimą buvo pažeistos materialiosios bei proceso teisės normos, teismas konstatavo, kad Nutarimas teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundą atmetė.

17. Teismas galiausiai nurodė, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nebuvo esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės.

III. 18. Pareiškėjas UAB „Maltrita“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimą, nutraukti administracinio nusižengimo teiseną arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti pareiškėjui administracinės nuobaudos.

19. Pareiškėjas, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad skunde jis prašė bylą teismo posėdyje nagrinėti žodinio proceso tvarka (nuotoliniu ar mišriu būdu), tačiau pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pasiūlė administracinę bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Kadangi teismo posėdis nevyko žodinio proceso tvarka, pareiškėjas, pasinaudodamas teise teikti teismui paaiškinimus žodžiu (šiuo atveju buvo galima pasinaudoti tik teise teikti teismui paaiškinimus raštu), pateikė į bylą 2023 m. spalio 11 d. rašytinius paaiškinimus ir prašymą, kuriuose, be kita ko, prašė teismo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti pareiškėjui UAB „Maltrita“ administracinės nuobaudos.

20. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, dėl ko turėtų būti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo atžvilgiu nutraukta arba tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti pareiškėjui administracinės nuobaudos.

21. Pirmosios instancijos teismas pažeidė non bis in idem principą ir nepagrįstai dėl to paties pažeidimo padarymo skirtingas nuobaudas taikė atskiriems subjektams, nukrypdamas nuo Lietuvos teismų formuojamos praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-495/2023 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiais Teismas išaiškino, kad nustačius patrauktų atsakomybėn fizinio ir juridinio asmenų valios tapatumą arba nustačius, kad dvigubo nubaudimo atvejais neigiami teisiniai sankcijų taikymo padariniai tenka vienam asmeniui, privalu konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą, ir tokia situacija turi būti taisoma panaikinant vieną iš paskirtų sankcijų.

22. Pareiškėjas nurodė dar pirmosios instancijos teismui ir atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui bauda Nutarimu skirta už UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą, tačiau pareiškėjo, kaip darbdavio, atsakingas asmuo (vadovė) J. G. už tą patį pažeidimą (susijusį su Ukrainos Respublikos pilietės K. A. įdarbinimu) jau buvo nubausta administracinio nusižengimo byloje. Tai reiškia, kad pareiškėjas Nutarimu antrą kartą nubaustas už pažeidimą, kurį veikdama pareiškėjo vardu (kaip atsakingas asmuo, vadovė) padarė J. G..

23. Pareiškėjo įsitikinimu, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus ir remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo ir jo vadovės valia nesutapo. Pareiškėjo nuomone, kadangi administracinio nusižengimo byloje pareiškėjo vadovė pripažino savo kaltę dėl nustatyto pažeidimo, pareiškėjui, kaip darbdaviui, atsakomybė negali būti taikoma. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad toks teisinis reguliavimas, kai už tam tikras veikas, kuriomis padaromi, pavyzdžiui, darbo, konkurencijos ar kt. teisės pažeidimai, sankcija skiriama tiek juridiniam asmeniui, tiek jos vadovui, atsižvelgiant į siekiamus tikslus, nagrinėjamoje byloje tą daryti nebūtų teisinga, kadangi, kaip minėta, nėra pagrindo teigti, kad UAB „Maltrita“ ir jos vadovės valios nesutapo. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tokia situacija turėtų būti taisoma, panaikinant vieną iš paskirtų sankcijų.

24. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, kad UAB „Maltrita“ ir jos vadovės valios dėl to paties administracinio nusižengimo padarymo sutapo. Tokiu atveju, turint omenyje ir tai, kad UAB „Maltrita“ vadovės administracinės atsakomybės klausimas jau išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-28-1133/2023 (toliau – ir 2023 m. sausio 20 d. nutartis), nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui beliko nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu. Tokia išvada darytina atsižvelgus į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nevertino, ar pareiškėjo ir jo vadovės J. G. valia dėl administracinio nusižengimo padarymo buvo tapati, o nustatęs, kad valia tapati, nepagrįstai nenutraukė administracinio nusižengimo teisenos pareiškėjo atžvilgiu.

25. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo į bylą pateiktus paaiškinimus, dėl jų visiškai nepasisakė, juo labiau, kad nusprendė, jog byla bus nagrinėjama rašytino o ne žodinio proceso tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnį pirmosios instancijos teismas nusprendęs bylą nagrinėti ne žodinio, o rašytinio proceso tvarka, privalėjo gauti šalių sutikimus ar bent jau ištirti ir įvertinti bylos šalių rašytinius paaiškinimus ir išspręsti pateiktus prašymus (ABTĮ 78 str. 1 d. ir 80 str.).

26. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visais atvejais privalėjo įvertinti pareiškėjo 2023 m. spalio 11 d. paaiškinimuose pateikto prašymo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį pagrįstumą ir nurodyti apie jo atmetimą galutiniame procesiniame sprendime.

27. Pareiškėjas detalizuoja pirmosios instancijos teismui teiktuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes ir atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 20 d. nutartyje nurodė, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nes nors pareiškėjo vadovė administracinėn atsakomybėn patraukta ir pagrįstai, tačiau paskirta administracinė nuobauda nėra teisinga.

28. Kadangi nagrinėjamos bylos aplinkybės, įskaitant pažeidimą, yra visiškai tapačios, pareiškėjas nurodo, kad jis neginčija padaryto pažeidimo, pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, Bendrovė įdarbina užsieniečius (įdarbinamųjų kiekis labai didelis) ir iki šiol nėra padariusi analogiško pobūdžio pažeidimo, Bendrovės vadovė taip pat pripažino kaltę ir gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, pažeidimas nėra piktybinis, neskirtas nuslėpti darbo santykius ir nemokėti mokesčių valstybei (darbuotoja K. A. buvo įdarbinta, apie tai pranešta kompetentingai institucijai, sumokėti visi mokesčiai valstybei).

29. Bendrovėje dirba apie 130 darbuotojų iš trečiųjų šalių, iš jų 90 proc. darbuotojų yra Ukrainos piliečiai – pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikia pažymą, kur išvardinti įdarbinti užsieniečiai ir nurodomos Bendrovei Nutarimu sukeliamos neproporcingos pasekmės. Administracinės nuobaudos laikinojo įdarbinimo įmonei UAB „Maltrita“ skyrimas sukels papildomas ir ženkliai didesnes neigiamas pasekmes negu pačios administracinės baudos sumokėjimas – Bendrovė neteks teisės įdarbinti užsieniečių, o įdarbintuosius teks atleisti (25 darbuotojai netektų darbo, o kartu ir pragyvenimo šaltinio, apgyvendinimo ir pan.). Kartu pareiškėjas pažymi, kad nei jis, nei vadovė per pakankamai ilgą laikotarpį jokių pažeidimų, susijusių su asmenų įdarbinimu, nepadarė.

30. Pareiškėjas, vadovaudamasis konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja jurisprudencijos tęstinumą, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) ir atsižvelgdamas į būtinybę užtikrinti vienodos teismų praktikos formavimą, mano, kad nagrinėjamoje byloje, taip pat kaip ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-28-1133/2023 išnagrinėtoje byloje, jeigu administracinio nusižengimo teisena nebus apeliacinės instancijos teismo nutraukta pareikėjo atžvilgiu dėl nurodytų aplinkybių, tuomet yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti pareiškėjui administracinės nuobaudos.

31. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl non bis in idem principo pažeidimo, kadangi, kaip buvo nurodęs atsiliepime pirmosios instancijos teismui, šiuo atveju teisinė atsakomybė kyla ir fiziniam, ir juridiniam asmeniui.

33. Dėl apelianto argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo jo paaiškinimų, Inspekcija tvirtina, kad ANK 34 straipsnio 5 dalis taikoma tik išimtiniais atvejais. Administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Šiuo atveju bauda, paskirta už Užimtumo įstatymo pažeidimą, nėra administracinė nuobauda, tai – finansinė sankcija už įstatymų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

34. Dėl apelianto nurodomų galinių kilti neproporcingų pasekmių, susijusių su užsieniečių įdarbinimu, Inspekcija pastebi, kad jos kompetencijai nėra priskirti užsieniečių teisėto gyvenimo klausimai, o neigiamos pasekmės gali kilti ne dėl Inspekcijos kaltės, o dėl pareiškėjo priešingos teisei veikos. Pareiškėjo siekis išvengti neigiamų pasekmių nėra pagrindas netaikyti imperatyvių įstatymo nuostatų.

35. Atsakovas įsitikinęs, kad sankcijų už nelegalų darbą pareiškėjai netaikymas ne tik prieštarautų Užimtumo įstatymo dvasiai ir iškreiptų teisinės atsakomybės taikymo principus, nes pažeidimą padaręs juridinis asmuo be teisinio pagrindo išvengtų atsakomybės už vieno sunkiausių pažeidimų padarymą, bet ir formuotų ypač ydingą ir pavojingą praktiką, kuri ne tik neturėtų atgrasančio pobūdžio, bet ir skatintų kitus darbdavius, esant panašioms aplinkybėms, pažeisti įstatymus ir tikėtis išvengti atsakomybės.

36. Atsakovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, todėl nėra teisinio pagrindo teismo sprendimą panaikinti ar neskirti pareiškėjui administracinės nuobaudos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Nutarimo, kuriuo pareiškėjui už nustatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą paskirta 868 Eur bauda, pagrįstumo ir teisėtumo.

38. Bendrovė, nesutikdama su priimtu Regionų administracinio teismo sprendimu, prašo jį panaikinti, vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodydama ABTĮ 78 straipsnio 1 dalies ir 80 straipsnio pažeidimą (žr. nutarties 25 p.).

39. ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir esant nepasikeitusiai teisėjų sudėčiai. Jeigu atidėjus bylos nagrinėjimą proceso metu bent vienas iš teisėjų pakeičiamas, byla turi būti nagrinėjama nuo pat pradžios, išskyrus atvejus, kai proceso dalyviai neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta. Jeigu byla nagrinėjama nuo pat pradžios, teisme apklausti liudytojai iš naujo į posėdį paprastai nešaukiami.

40. ABTĮ 78 straipsnio 6 dalyje išdėstyta, jog byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Šioje dalyje nurodyti klausimai išsprendžiami teismo nutartimi.

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo nurodyta, jog aptartas teisinis reguliavimas lemia, kad ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė pirmosios instancijos teisme rengti žodinį bylos nagrinėjimą, išskyrus nustatytas išimtis, t. y. kai proceso šalis pareiškia prašymą surengti rašytinį procesą, o kitos proceso šalys tam neprieštarauja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2454-575/2020, 2023 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-530-502/2023, 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1497-492/2024; kt.). Taigi pagal bendrą taisyklę, šalys turi būti išklausytos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ypač svarbu užtikrinti principą būti išklausytam pareiškėjui, kuris skundžia valdžios institucijos veiksmus.

42. Bendrovei pateikiant skundą pirmosios instancijos teismui, buvo prašoma nagrinėti bylą teismo posėdyje žodiniu nuotoliniu būdu arba žodiniu mišriu (nuotoliniu ir fiziniu) būdu, išsiunčiant pareiškėjo atstovui advokatui prisijungimo prie ZOOM programos nuorodą elektroniniu paštu.

43. Vilniaus apygardos administracinis teismas (dabar Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nutarė bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, priimdamas apskųstą sprendimą.

44. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę į teismą. Tam, kad ši teisė būtų veiksminga, asmuo privalo turėti aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą, ribojantį jo teises (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją (pareiškimų Nr. 69829/01 ir 2672/03)).

45. EŽTT yra išaiškinęs, kad teisė į teisingą teismą, kaip tai nurodyta Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, reiškia teisę į žodinį bylos nagrinėjimą. Tiesa, ši taisyklė nėra absoliuti ir turi išimčių. Be žodinio teisminio bylos nagrinėjimo galima apsieiti, kai tokios teisės nedviprasmiškai atsisakoma ir nėra viešojo intereso klausimų, kurie lemtų žodinio nagrinėjimo privalomumą. Toks atsisakymas gali būti tiek tiesioginis, tiek numanomas (žr., pvz., EŽTT 1990 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Håkansson ir Sturesson prieš Švediją; 1993 m. birželio 24 d. sprendimą byloje Schuler-Zgraggen prieš Šveicariją; 2012 m. birželio 5 d. sprendimą byloje Keskinen ir Veljekset Keskinen Oy prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 34721/09)).

EŽTT, vertindamas teisę į žodinį bylos nagrinėjimą, yra pažymėjęs, kad teisminiuose procesuose pirmosios instancijos teisme, kuris yra vienintelė instancija ginčui išspręsti, reikalavimas „viešumo sąlygomis“, kaip tai numatyta Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, reiškia teisę į „žodinį nagrinėjimą“, jei nėra išimtinių aplinkybių, pateisinančių „žodinio nagrinėjimo“ nebuvimą. Tokios išimtinės aplinkybės priklauso nuo keliamo klausimo prigimties, bet ne nuo tokių situacijų dažnumo (žr., pvz., EŽTT 2012 m. balandžio 12 d. sprendimą byloje Eriksson prieš Švediją (pareiškimo Nr. 60437/08)).

Jei buvo surengtas žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, tokio nagrinėjimo nebuvimas apeliacinės ar kasacinės instancijų teisminiuose procesuose gali būti pateisinamas, atsižvelgiant į specifinį tokių procesų pobūdį, todėl darytina išvada, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta norma (teisę būti išklausytam) apima teisę teisminiame procese būti išklausytam bent vieną kartą (žr., pvz., EŽTT 2012 m. birželio 5 d. sprendimą byloje Keskinen ir Veljekset Keskinen Oy prieš Suomiją). Bet ir šiuo atveju gali būti išimčių, pavyzdžiui tada, kai nekyla jokių fakto ar teisės klausimų, į kuriuos nebūtų galima atsakyti, remiantis byloje esančiais duomenimis, tarp jų ir šalių rašytiniais paaiškinimais (žr., pvz., EŽTT 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimus bylose Döry prieš Švediją, Lundevall prieš Švediją ir Salomonsson prieš Švediją; 1994 m. vasario 23 d. sprendimą byloje Fredin prieš Švediją; 1995 m. balandžio 26 d. sprendimą byloje Fischer prieš Austriją; 2006 m. rugsėjo 26 d. sprendimą byloje Elo prieš Suomiją).

46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuri mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytina ir nagrinėjamoje byloje, taip pat ne kartą pabrėžta, kad: teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kitų proceso principų nesilaikymas gali lemti ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-709-442/2018); teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kiti proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-193/2008, 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1281-552/2019).

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes ir atsižvelgusi į suformuotą teismų praktiką, sprendžia, kad šiuo atveju nebuvo procesinių prielaidų pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš anksto pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu). Pirmosios instancijos teismas net nenurodė jokios priežasties, kodėl nutaria bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, taip pat nesiėmė procesinių priemonių išsiaiškinti ginčo šalių valią dėl bylos nagrinėjimo būdo. Taigi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pažeidė ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu, ir tokiu būdu padarė esminį bylos proceso dalyvių procesinių teisių, įskaitant teisę būti išklausytiems, pažeidimą.

48. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nutardamas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nesant pareiškėjo išreikšto prašymo ar sutikimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Maltrita“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius