2015-10-13 Nr. ATPB-701-4-69-3-08691-2014-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pranešėjas Baudž.byla Nr.

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-74-222/2015 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08691-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 40.1.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Vytauto Masioko ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus Gintaro Čepo prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą G. K. administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimu G. K. buvo nubaustas pagal ATPK 412 straipsnio 1 dalį 300 Lt (86 Eur) bauda už tai, kad nevykdė jam pavesto Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) reikalavimo pasitikrinti darbdavio žinias iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities.

G. K., būdamas UAB „B.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)), vadovu, Kaune, (duomenys neskelbtini), padarė darbo įstatymus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. 2014 m. rugsėjo 4 d. atliekant patikrinimą UAB „B.“, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad darbdavio žinios iš darbuotojo saugos ir sveikatos srities privalomai Vyriausybės nustatyta tvarka nepatikrintos ne rečiau kaip kas penkeri metai, taip pažeista Darbo kodekso 268 straipsnio 1 dalis. Dėl to buvo surašytas ir įteiktas 2014 m. rugsėjo 16 d. VDI reikalavimas Nr. 0073-1106, įpareigojantis darbdavį nurodytą pažeidimą pašalinti iki 2014 m. spalio 17 d. 2014 m. spalio 8 d. VDI Kauno sk., gavęs UAB „B.“ vadovo prašymą su priedu Nr. APS-2-18475(2014-10-08 Nr. 14-170) dėl reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo, 2014 m. spalio 9 d. raštu Nr.(2) SD-13249 šį terminą pratęsė iki 2014 m. lapkričio 5 d. Po to 2014 m. spalio 31 d. VDI Kauno skyrius gavo UAB „B.“ vadovo raštą Nr. GD-11545 apie reikalavimo pašalinti pažeidimus įvykdymą, tačiau darbdavys G. K. VDI 2014 m. rugsėjo 16 d. reikalavimo pašalinti pažeidimą dėl darbdavio žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinimo nevykdė.

Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. nutarimu patenkintas G. K. apeliacinis skundas, panaikintas Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimas ir administracinio teisės pažeidimo byla G. K. pagal ATPK 412 straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi, vadovaujantis ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 30221 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, priimtas pareiškėjo Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus Gintaro Čepo prašymas atnaujinti G. K. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. nutarimo ir atnaujinta G. K. administracinio teisės pažeidimo byla.

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos vyriausiasis darbo inspektorius Gintaras Čepas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. nutarimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimą.

Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, nes netinkamai aiškino Darbo kodekso (toliau – DK) 268 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl alternatyvių pareigos pasitikrinti žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais įvykdymo subjektų, todėl padarė neteisingą išvadą, kad G. K. įvykdė VDI pareigūnų reikalavimą. Šis teismas konstatavo, kad pažeidimo padarymo metu galiojusi DK 268 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti, jog kiekvieno darbdavio ar jo įgalioto asmens žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip kas penkeri metai Vyriausybės nustatyta tvarka, reiškia, kad įmonėje gali būti atestuotas arba darbdavys (įmonės vadovas), arba jo įgaliotas asmuo. Pasak pareiškėjo, apeliacinės instancijos teismas siaurai aiškino DK 268 straipsnio 1 dalies nuostatą, neanalizavo kitų teisės aktų, reglamentuojančių darbdavių žinių apie darbuotojų saugą tikrinimą, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką. DK 268 straipsnio paskirtis, priešingai nei teigia apeliacinės instancijos teismas, yra ne numatyti asmenis, turinčius pareigą tikrintis žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, o nustatyti įtvirtintos pareigos įgyvendinimo periodiškumą ir tvarką.

Pareiškime nurodoma, kad, vadovaujantis DK 260 straipsnio 2 dalimi, užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą privalo darbdavys. Atsižvelgdamas į įmonės dydį, pavojus darbuotojams, darbdavys steigia įmonėje arba samdo darbuotojų saugos ir sveikatos atestuotą tarnybą, arba šias funkcijas atlieka pats. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis taip pat nustato darbdaviui pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą, organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, nustatydamas įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones. Pareiškėjas pažymi, kad pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 6 dalį įpareigojimų suteikimas darbdavio paskirtiems ir įgaliotiems asmenims, juridinių ar fizinių asmenų sutartiniai įsipareigojimai darbdaviui neatleidžia pastarojo nuo atsakomybės, nustatytos šio įstatymo 11 straipsnyje. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnis nustato darbdavio pareigas sudarant darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Darbdaviui atstovaujančio asmens ir darbdavio įgalioto asmens atestavimas reglamentuotas šio įstatymo 26 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.), kurio 1 dalyje nustatyta, kad darbdaviams atstovaujančių asmenų, taip pat darbdavių fizinių asmenų, individualių (personalinių) įmonių savininkų, darbdavių ūkininkų žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos (darbuotojai atestuojami) DK 268 straipsnyje nustatytu periodiškumu ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi, atsižvelgiant į Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, DK 268 straipsnio paskirtis, pareiškėjo manymu, yra ne numatyti asmenis, turinčius pareigą tikrintis žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, kaip tai nurodė apeliacinės instancijos teismas, o nustatyti įtvirtintos pareigos įgyvendinimo periodiškumą.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovo, kuris darbdaviui atstovaujančio asmens pavedimu ir jo kontroliuojamas įgyvendina reikiamas priemones, kad tokiame įmonės padalinyje sudarytų saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinamos tokia pat tvarka kaip darbdaviui atstovaujančio asmens, o pagal to paties straipsnio 4 dalį darbdaviui atstovaujantis asmuo savarankiškai nustato darbdavio įgaliotų asmenų, išskyrus darbdavio įgaliotą asmenį, kuriam pavesta atlikti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, bei įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovo, mokymo ir atestavimo poreikį. Taigi ne tik darbdaviui atstovaujantis asmuo, bet ir darbdaviui atstovaujančio asmens pavedimu įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovas (darbdavio įgaliotas asmuo) privalo pasitikrinti savo žinias iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities DK 268 straipsnyje nustatytu periodiškumu ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Dėl kitų įgaliotų asmenų atestavimo poreikio taip pat sprendžia darbdaviui atstovaujantis asmuo.

Darbdavio, jam atstovaujančio asmens, jo įgalioto asmens žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimo tvarka ir Darbdavių, kurie atleidžiami nuo darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių patikrinimo (atestavimo), sąrašas patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 292 (redakcija, galiojusi iki 2015 m. balandžio 3 d.). Sąraše nurodyti darbdaviai, darbdaviams atstovaujantys ir darbdavių įgalioti asmenys, kurių žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai netikrinamos prieš pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau eksploatuojant įmonę ar teikiant paslaugas. Akcinei bendrovei atstovaujantis asmuo į šį sąrašą nėra įtrauktas.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 ir 2 dalyje apibrėžtas asmenų ratas, kurie privalo pasitikrinti savo žinias iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities – darbdavys, kaip fizinis asmuo, darbdaviui – juridiniam asmeniui atstovaujantis asmuo ir jo įgaliotas asmuo (įmonės atskiro struktūrinio padalinio, esančio kitoje negu įmonė teritorijoje ar vietovėje, vadovas). Darytina išvada, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnis nustato pareigą visiems išvardytiems asmenims pasitikrinti savo žinias iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities; alternatyvių šios pareigos įvykdymo subjektų įstatymų leidėjas šiuo atveju nenumato.

DK 16 straipsnyje nustatyta, kad darbdaviu gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal DK 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą. DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Šio straipsnio 2 dalis leidžia vadovui pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui. DK ir pirmiau nurodyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai nesuteikia bendrovės vadovui teisės perduoti savo įgaliojimų darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Pareiškėjas nurodo, kad G. K., būdamas UAB „B.“ atstovaujantis asmuo, pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį turėjo pareigą pasitikrinti savo žinias iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities (būti atestuotas) DK 268 straipsnyje nustatytu periodiškumu ir Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl VDI pareigūnų 2014 m. rugsėjo 16 d. reikalavimas pašalinti pažeidimus Nr. R1 0073-1106 G. K. buvo surašytas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Faktas, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo pats nepasitikrino žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities, o tai įpareigojo atlikti kitą bendrovės darbuotoją, neatleido G. K., kaip darbdavio atstovo, nuo pareigos pasitikrinti žinias. VDI pareigūnų veiksmai nagrinėjamu atveju atitiko ir administracinių teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1327-09). Pareiškėjo įsitikinimu VDI pareigūnų reikalavimo minėtą pareigą įvykdyti konkrečiam asmeniui apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino padarytu ultra vires (viršijant įgaliojimus).

G. K., kuriam administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, atsiliepimu į pareiškėjo Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus prašymą prašo jį atmesti ir priteisti iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jo patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjo teiginys, jog DK 268 straipsnio 1 dalies paskirtis yra ne numatyti asmenis, turinčius pareigą tikrintis žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, o nustatyti tokios pareigos įgyvendinimo periodiškumą ir tvarką, prieštarauja teisės normų aiškinimo principams, nepagrįstai susiaurina reguliavimo sritį. Ne tik DK 268 straipsnio 1 dalies normos turinio analizė, bet ir pats straipsnio pavadinimas Darbdavių ir jų atstovų atestavimas nurodo du alternatyvius pareigos tikrintis žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais įgyvendinimo subjektus – darbdavį ar jo įgaliotą asmenį. Pareiškėjas tiek savo reikalavimuose ištaisyti pažeidimą, tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose rėmėsi DK 268 straipsnio 1 dalies norma (galiojusia 2014 m.), o prašyme atnaujinti bylos nagrinėjimą pareigai pakartotinai pasitikrinti žinias pagrįsti jau remiasi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavio ar jam atstovaujančio asmens žinios tikrinamos, kaip nurodyta DK 268 straipsnyje. Pastarajame straipsnyje (redakcija, galiojusi tariamo pažeidimo metu) nustatyta pareiga darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui. Iš Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyto reglamentavimo matyti, kad darbdavio įgaliotas asmuo ir darbdaviui atstovaujantis asmuo nėra tapatūs subjektai.

Atsiliepime teigiama, kad sprendžiant ginčą reikėtų vadovautis tik tariamo pažeidimo metu galiojusio DK 268 straipsnio 1 dalimi bei ją įgyvendinančiu Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 292, kuriuo patvirtintas Darbdavio ar jo įgalioto asmens žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomojo tikrinimo tvarkos aprašas, kuriame numatyta darbdavio teisė paskirti įgaliotą asmenį ir jam deleguoti pareigą pasitikrinti žinias darbuotojų saugos bei sveikatos srityje. Tai, kad darbdaviui gali atstovauti ne tik įmonės vadovas, bet ir kiti asmenys (administracija), reglamentuoja ir DK 24 straipsnis. Šis straipsnis nustato, kad administraciją sudaro pareigūnai, kurie turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus vykdyti nurodymus sau pavaldiems darbuotojams. Administracijos pareigūnai pagal įstatymus ir įmonės, įstaigos, organizacijos steigimo dokumentus vykdo šių įmonių, įstaigų, organizacijų operatyvinį valdymą. G. B., kuri UAB „B.“ generalinio direktoriaus įsakymu buvo įgaliota vykdyti darbdavio pareigas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, buvo ir yra įmonės administracijos narė, administracijos ir personalo direktorė, kuri atitiko DK 24 ir 268 straipsniuose nurodytus subjekto reikalavimus. Tai, kad darbdaviui gali atstovauti keletas asmenų, reglamentuoja ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 dalies 3 punktas, 11 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 2 ir 4 dalys, 13 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas, 5 dalies 2 punktas, 17 straipsnio 2 dalis, 18 straipsnio 1, 7 dalys, 19 straipsnio 2, 5 dalys, 22 straipsnio 3 dalis, 25 straipsnio 2, 6, 9 punktai, 26 straipsnis ir kt. G. K. manymu, pareiškėjas sąmoningai painioja darbdavio pareigą užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, kurią nustato tiek DK 260 straipsnio 2 dalis, tiek Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnis, ir pareigą tikrintis žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Šios dvi sąvokos nėra tapačios.

Be to, nuo 2015 m. įsigaliojo nauja DK 268 straipsnio 1 dalies redakcija, kurioje: a) neliko alternatyvių pareigos tikrintis žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais įgyvendinimo subjektų (darbdavio ar jo įgaliotojo asmens), vietoje jų ši pareiga nustatyta darbdaviui atstovaujančiam įmonės vadovui; b) panaikintas reikalavimas periodiškai tikrintis žinias kas penkeri metai, apsiribojant reikalavimu pasitikrinti žinias prieš pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas Vyriausybes nustatyta tvarka. Šio straipsnio pavadinimas iš „Darbdavių ir jų atstovų atestavimas“ pasikeitė į „Darbdavių žinių tikrinimas“. Šiuo pakeitimu įstatymų leidėjas, siekdamas supaprastinti verslui tenkančią biurokratinę naštą, viena vertus, panaikino pareigą tikrintis žinias periodiškai kas penkeri metai, kita vertus, nustatė konkretų asmenį, atsakingą už žinių pasitikrinimą. Įmonės vadovui nustatytų pareigų apimtis buvo pakeista subalansuotai: iš vienos pusės sumažinant, iš kitos – padidinant. Tai dar kartą paneigia pareiškėjo teiginį, kad 2014 m. galiojusios DK 268 straipsnio 1 dalies paskirtis buvo ne numatyti asmenis, turinčius pareigą tikrintis žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, o nustatyti įtvirtintos pareigos įgyvendinimo periodiškumą ir tvarką. Pareiškėjas, grįsdamas savo prašymą, priešpastato DK 24 ir 268 straipsniuose nustatytą teisinį reglamentavimą Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnyje nustatytam reglamentavimui ir teigia, kad aukštesnės galios teisės aktas (Darbo kodeksas) turi būti aiškinamas siauriau, vadovaujantis žemesnės galios teisės akte (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme) nustatytu teisiniu reguliavimu. Tai prieštarauja teisės doktrinoje suformuluotam teisės aktų hierarchijos bei teisės normų institutui. Be to, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, kalbant apie darbdaviams atstovaujančius asmenis, yra vartojama daugiskaitos forma (darbdaviams atstovaujančių asmenų), o tai reiškia, kad darbdaviui gali atstovauti keletas asmenų. Taigi minėta įstatymo norma nepaneigia tariamo pažeidimo metu taikytinos Darbo kodekso normos aiškinimo.

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus Gintaro Čepo prašymas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas nubaudė G. K. pagal ATPK 412 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „B.“ vadovu, nevykdė jam pavesto VDI reikalavimo privalomai pasitikrinti darbdavio žinias iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities ne rečiau kaip kas penkeri metai Vyriausybės nustatyta tvarka, kaip numatyta DK 268 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nutarimą padaręs išvadą, kad G. K. veiksmuose nėra ATPK 412 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo įvykio bei sudėties ir bylą jam nutraukė (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino duomenų, patvirtinančių faktą, jog VDI 2014 m. rugsėjo 16 d. reikalavimas pašalinti pažeidimus Nr. R1 0073-1106, kuriame nurodyta UAB „B.“ generaliniam direktoriui G. K. iki 2014 m. spalio 17 d. (vėliau terminas pratęstas iki 2014 m. lapkričio 5 d.) pašalinti nustatytą pažeidimą, t. y. darbdaviui pasitikrinti žinias iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities, buvo įvykdytas, nes darbdavio įgaliotas asmuo G. B. pasitikrino žinias iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities bei gavo tai patvirtinantį pažymėjimą. Šio teismo manymu, DK 268 straipsnio 1 dalyje nurodyti alternatyvūs pareigos pasitikrinti žinias iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities įvykdymo subjektai, t. y. darbdavys ar jo įgaliotas asmuo.

Pareiškėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, nes netinkamai aiškino DK 268 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl alternatyvių pareigos pasitikrinti žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais įvykdymo subjektų, todėl padarė neteisingą išvadą, kad G. K. įvykdė VDI pareigūnų reikalavimą. Pareiškėjo manymu, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnis nustato pareigą visiems jame išvardytiems asmenims pasitikrinti savo žinias iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities, t. y. tiek darbdaviui (fiziniam asmeniui arba juridinio asmens atstovui), tiek darbdavio įgaliotam asmeniui, be to, Darbo kodeksas bei kiti teisės aktai nesuteikia bendrovės vadovui teisės perduoti kitiems asmenims savo įgaliojimų darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.

Pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio (Darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens atestavimas) 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.) darbdaviams atstovaujančių asmenų, taip pat darbdavių fizinių asmenų, individualių (personalinių) įmonių savininkų, darbdavių ūkininkų žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos (darbuotojai atestuojami) Darbo kodekso 268 straipsnyje nustatytu periodiškumu ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal DK 268 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.) kiekvieno darbdavio ar jo įgalioto asmens žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip kas penkeri metai Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pritartina pareiškėjui, kad DK 268 straipsnio 1 dalyje nustatytas darbdaviams atstovaujančių asmenų pareigos pasitikrinti žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais periodiškumas ir tvarka, tačiau nepagrįsti teiginiai, kad Darbo kodeksas bei kiti teisės aktai nesuteikia bendrovės vadovui teisės perduoti savo įgaliojimų darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Pagal minėto DK 268 straipsnio nuostatas jame nuryti subjektai – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Pagal DK 4 straipsnio (Darbo įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai) 1 dalies 7 punktą darbo įstatymai nustato pagrindines darbuotojų saugos ir sveikatos normas bei taisykles. Pagal DK 24 straipsnio 1 dalį darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija); pagal to paties straipsnio 2 dalį įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas turi teisę pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos įrodymais paremtas aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamu atveju negalima reikalavimo pasitikrinti žinias iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities taikyti tik darbdaviui (darbdaviui atstovaujančiam asmeniui) asmeniškai (kaip nurodyta VDI reikalavime). Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „B.“ atstovaujančio asmens – generalinio direktoriaus G. K. 2014 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. N 141029/1 darbdavio pareigos darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, vadovaujantis Darbo kodekso 24 straipsniu, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, buvo perduotos įmonės administracijos narei, administracijos ir personalo direktorei G. B., įpareigojant ją privalomai pasitikrinti žinias iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities bei numatant nurodytas funkcijas. G. B. UAB „SDG“ Kauno skyriuje 2014 m. baigė 0,4 sav. trukmės Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens mokymo programą ir įgijo kompetenciją – ji geba sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas; jai 2014 m. spalio 15 d. išduotas tai patvirtinantis pažymėjimas G Nr. 080692, t. y. iki VDI nurodyto termino – 2014 m. lapkričio 5 d. pasitikrino minėtas žinias. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas, kad VDI reikalavimas buvo įvykdytas, ir G. K. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukdamas, nepadarė esminių proceso ar materialiosios teisės pažeidimų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti pareiškėjo Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus Gintaro Čepo prašymą.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Vytautas Masiokas

Dalia Bajerčiūtė