5df93031-3e57-4e62-bd12-8cd67955b6ab · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-3543-806/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50940-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; (S) 1.1.9.10 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Ä® S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 31 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 3-ojo skyriaus prokuroro Benedikto LeiÅ¡io pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir pateiktÄ tyrimo medžiagÄ baudžiamojoje byloje, kurioje M.

T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2014-05-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 140 straipsnio 2 dalį - 6 mėn. laisvės apribojimo, 2014-12-10 bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : M. T. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ Å¡eimos nariui, o bÅ«tent: jis, 2018 m. spalio 22 d. apie 17.00 val., bÅ«damas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (2,58 ‰), konflikto metu smurtaudamas prieÅ¡ žmonÄ E. T., spyrė vienÄ kartÄ pastarajai į deÅ¡inės kojos Å¡launį, tuo savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai E. T. fizinį skausmÄ . Kaltinamasis M. T. apklausiamas tyrimo metu įtariamuoju kaltu prisipažino ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su žmona E. ir dukra M., gim. (duomenys neskelbtini) m..

Gyvena jo mamai priklausančiame bute. Pastaruoju metu jo ir žmonos santykiai yra įtempti, jie nesutaria, dažnai barasi. Dažniausiai konfliktai vyksta dėl to, kad jis pareina namo būdamas išgėręs alkoholio. 2018 m. spalio 22 d., po darbo, apie 16.30 val., į namus jis grįžo išgėręs alkoholio. Jam grįžus į namus, juose jau buvo jo žmona. Būtent dėl to, kad jis grįžo į namus apsvaigęs, žmona pradėjo jam priekaištauti. Jie susibarė, tarp jų įvyko žodinis konfliktas.

Namuose buvo ir viskÄ matė jų dukra M.. Žodinio konflikto metu žmona pradėjo sakyti, kad jis yra vartojęs ne tik alkoholinių gėrimų, tačiau ir narkotikų. BÅ«tent toks žmonos pasakymas jį itin supykdė, nes jis nevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų, niekados jų nevartojo, todėl žmonai pasakius, jog neva jis vartoja narkotikus, jis labai supyko ir liepė eiti žmonai iÅ¡ namų. Varoma iÅ¡ namų žmona neišėjo, tuomet jis priėjęs prie žmonos deÅ¡ine koja spyrė jai vienÄ kartÄ Ä¯ deÅ¡inės kojos Å¡launį.

Tokį jo elgesį pamačiusi dukra iÅ¡bėgo į kitÄ kambarį ir paskambinusi bendruoju pagalbos centro numeriu iÅ¡kvietė policijÄ . Ar Å¡io konflikto metu jis iÅ¡sakė žmonai kokius nors grasinimus, jis neatsimena. Jei ir iÅ¡sakė kokius grasinimus, tai tik dėl to, kad buvo apimtas pykčio, tačiau tikrai nieko blogo žmonai neketino daryti. Kadangi minėtÄ vakarÄ jis buvo neblaivus, todėl dėl girtumo jis nelabai viskÄ atsimena. Neatsimena, ar buvo užsimojęs žmonai norėdamas suduoti daugiau smÅ«gių.

Atsimena, kad kilus konfliktui su žmona jis jai spyrė, po to atvažiavę policijos pareigÅ«nai jį sulaikė. Supranta, kad tokiais savo veiksmais sukėlė žmonai fizinį skausmÄ , dėl to labai nuoÅ¡irdžiai gailisi. Pasižada ateityje nesmurtauti prieÅ¡ žmonÄ (b. l. 26-27). Nukentėjusioji E. T. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad ji gyvena kartu su M. T. ir dukra M. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018-10-22 apie 16.00 val. ji grįžo iÅ¡ darbo į namus, jis kambaryje sėdėjo neblaivus ir klausėsi muzikos.

Ji su dukra buvo virtuvėje, kai vyras atėjęs į virtuvę pasakė, kad ji su dukra eitų iÅ¡ buto. Ji su dukra norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ buto, kambaryje rinkosi daiktus. Vyras, užėjęs į kambarį, priėjo prie jos ir kažkuria koja spyrė jai į deÅ¡inės kojos Å¡launį. Jai skaudėjo, vyras pasakė, kad jai kažkÄ padarys. Dukra pamatė, kai vyras spyrė jai į kojÄ , iÅ¡bėgo į laukÄ ir paskambino Nr. 112 bei pranešė, kad jÄ vyras muÅ¡a. Vyras sakė, kad jai kažkÄ padarys, kad neatsistos ir norėjo kumščiu jai smogti, bet ji pastÅ«mė jį nuo savęs, nes vyras buvo užsimojęs deÅ¡inės rankos kumščiu.

Tada atvažiavo policija ir vyrÄ sulaikė. Vyras prieÅ¡ jÄ anksčiau irgi smurtavo (b. l. 5-7, 9). IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenų matyti, kad 2018-10-22 18.00 val. iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinusi M. T. Bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad tėtis rėkia ant mamos, baiminasi, kad gali pradėti muÅ¡tis, jai liepė eiti iÅ¡ namų pas močiutę, pareigÅ«nų laukia iÅ¡bėgusi į laukÄ (b. l. 4). Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad policijos pareigÅ«nas telefonu bendravo su E. T., kuri nurodė, kad pas teismo medicinos ekspertus nesikreips (b. l. 14).

Iš alkoholio kiekio matuoklio duomenų matyti, kad 2018-10-22 19.21 val. M. T. buvo nustatytas 2.58 promilės girtumas (b. l.

20) Veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti objektyvieji veikos požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl pakanka bent vieno iÅ¡ jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , sprendžia, kad M. T. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta.

Pats kaltinamasis M. T. pripažino kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavęs prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – žmonÄ . Kaltinamojo kaltę pagrindžia detalÅ«s nukentėjusiosios E. T. parodymai apie tai, jog kilusio konflikto metu jos vyras spyrė jai į deÅ¡inės kojos Å¡launį, taip sukeldamas skausmÄ , taip pat kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga. Tikrinimo alkotesteriu pažyma patvirtina, kad kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus. Teismas konstatuoja, kad Å¡ių byloje esančių įrodymų visiÅ¡kai pakanka nustatyti, kad M.

T., bÅ«damas neblaivus, panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ E. T. ir sukėlė jai fizinį skausmÄ . Kadangi M. T. smurtavo prieÅ¡ savo žmonÄ , pastaroji aplinkybė sudaro pagrindÄ kaltinamojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti kaip įvykdytÄ prieÅ¡ Å¡eimos narį. Teismas vertina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro bendrÄ iÅ¡vadÄ , kad M. T. padaryta veika tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl skirtinos bausmės ir kitų klausimų Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. T. pareiÅ¡kė, kad sutinka su tuo, kad procesas bÅ«tų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi bei jos dydžiu (b. l. 46-49, 50-52). Skirdamas bausmę M. T., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieÅ¡ Å¡eimos narį, veika baigta.

Teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, taip pat atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamÄ jį M. T. – dirbantis, praeityje teistas už analogiÅ¡ko pobÅ«džio veikÄ , administracine tvarka baustas, duomenų apie gydymÄ psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko.

Atsižvelgdamas į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir kaltinamÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytÄ nusikaltimÄ paskyrus įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmę – laisvės apribojimÄ , jo trukmę nustatant vieneriems metams, kartu skiriant tam tikrus įpareigojimus. Skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsnyje – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismo vertinimu minėtos atsakomybės priemonės, atsižvelgus į aptartas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankamos ir adekvačios. Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. M. T. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ji paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintina.

LR BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka M. T. laikinai sulaikytas nuo 2018 m. spalio 22 d. 18.49 val. (b.l.

22) iki 2018 m. spalio 23 d. 16.40 val. (b. l. 32), t.y. dvi dienas. Å is laikas įskaitytinas į skirtinÄ bausmę (BK 65, 66 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : M. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. T. paskirti galutinę aÅ¡tuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, paskirti M.

T. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį Å¡eÅ¡is mėnesius, terminÄ skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtÄ jÄ bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laikÄ nuo 2018 m. spalio 22 d. 18.49 val. iki 2018 m. spalio 23 d. 16.40 val., t.y. dvi dienas, vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunktis).

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Kaltinamajam M. T. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o Å¡iam įsiteisėjus, panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti M. T., kad:

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti Å¡iÄ bausmę areÅ¡tu. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145). Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ , reikalaudama surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

3. Padavus praÅ¡ymÄ reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ , teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naujÄ bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė