5df86a91-8dcd-40dd-aa21-add2adfbdaf4 · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-219-589/2021 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00020-2021-6 Procesinio dokumento kategorijos: 2.4.2.13; (S) 2.6.11.1;3.2.6.1 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 26 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, Sekretoriaujant Angelei Andrikonienei, Dalyvaujant ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovui advokatui G. B., Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atstovui T. V., VieÅ¡ame teismo posėdyje nuotoliniu bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl įpareigojimo parduoti turtÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ Swedbank lizingas“ , ir Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė, uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“ ( toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ bei praÅ¡o įpareigoti atsakovę UAB „Swedbank lizingas“ parduoti turtÄ â€“ 58346/104396 dalis pastato – įstaigos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 3/5 dalis kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,2128 ha sklypo dalies ( 0,1281 ) unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ( nuomos teisė), adresu (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei už ne didesnę kaip 116 323,50 Eur kainÄ . Taip pat praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės.

2. Nurodo, kad ieÅ¡kovė ir UAB „Swedbank lizingas“ 2009-03-20 sudarė lizingo sutartį Nr. LT081652, pagal kurios sÄ lygas lizingo davėjas įgijo nuosavybės teise iÅ¡ trečiojo asmens „Swedbank“, AB turtÄ -58346/104396 dalis pastato – įstaigos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 3/5 dalis kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,2128 ha sklypo dalies ( 0,1281 ) unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ( nuomos teisė), adresu (duomenys neskelbtini) ir perdavė jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sÄ lyga, kad sumokėjus visÄ sutartyje numatytÄ kainÄ turtas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise.

3. Atsakovė 2018-02-27 pateikė ieÅ¡kovei praneÅ¡imÄ Nr. 01-30-6984 „ Dėl įsiskolinimo ir vienaÅ¡alio sutarčių nutraukimo“, kuriame atsakovė nurodė, jog ieÅ¡kovė laiku nesumokėjo įmokų, nurodytų sutartyje. PraneÅ¡imo pateikimo metu visa ieÅ¡kovės skola 120 kalendorinę vėlavimo dienÄ yra 33 548,20 Eur. PraneÅ¡imu atsakovė taip pat informavo ieÅ¡kovę, kad nuo 2018-03-30, ieÅ¡kovei nesumokėjus visos pagal sutartį pradelstos skolos, atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutrauks sutartį.

4. IeÅ¡kovė, reaguodamas į gautÄ praneÅ¡imÄ , atsakovei 2018-03-29 pateikė du praneÅ¡imus dėl skolos dengimo ir mokėjimo pavedimo kopijÄ , kuriais informavo atsakovę, kad įsiskolinimÄ pagal sutartį 7400 Eur sumai padengė.

5. Nurodo, jog atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį prieÅ¡ terminÄ bei informavo ieÅ¡kovę, kad sutartis yra laikoma vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta atsakovės iniciatyva, o ieÅ¡kovė privalo grÄ Å¾inti atsakovei sutarties pagrindu valdyti, naudotÄ turtÄ . Atsakovė 2018-05-03 turtÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai atsiėmė, tai įformindama vienaÅ¡aliu turto priėmimo aktu.

6. Atsakovė, siekdama realizuoti turtÄ , 2020-12-18 pateikė pasiÅ«lymÄ ieÅ¡kovei įsigyti turtÄ , sumokant turto likutinę vertę – 167 158,52 Eur, debitorinį įsiskolinimÄ â€“ 2770,30 Eur, kitas papildomas iÅ¡laidas, susijusias su turto paruoÅ¡imu pardavimui -3401,40 Eur, t.y. iÅ¡ viso už 173 330,22 Eur kainÄ .

7. IeÅ¡kovė informavo atsakovę, kad svarsto galimybę įsigyti turtÄ , tačiau ji neturi galimybės per trumpÄ laikÄ sumokėti pasiÅ«lyme nurodytos sumos. IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad surado potencialų pirkėjÄ â€“ UAB „Estero“, kuris norėtų įsigyti turtÄ pasiÅ«lyme nurodytomis sÄ lygomis.

8. Atsakovė pateikė ieÅ¡kovei raÅ¡tÄ 2021-01-13 „Dėl bendrovės surastų pirkėjų įsigyti turtÄ â€œ, kuriame pažymėjo, kad atsakovė gavo trečiojo asmens UAB „Kardos“ pasiÅ«lymÄ dėl turto įsigijimo bei tai, kad UAB „Kardos“ už norimÄ Ä¯sigyti turtÄ gali pasiÅ«lyti didesnę kainÄ .

9. IeÅ¡kovė nesutiko su atsakovės atliktu turto vertinimu, kadangi ieÅ¡kovės nuomone, atsakovas turėjo pasitelkti nepriklausomus turto vertintojus, kad bÅ«tų atliktas nepriklausomas turto vertinimas, tačiau atsakovė nenurodė, kokiu bÅ«du nustatyta turto rinkos vertė. Be to, atsakovė turtÄ nuomoja tretiesiems asmenims ir gauna iÅ¡ turto nuomos pajamas. Atsakovė nepatiria jokių iÅ¡laidų, susijusių su turto iÅ¡laikymu.

10. Nurodo, jog Å¡iuo nagrinėjamu atveju, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų įgyvendinimas pasireiÅ¡kia tuo, kad pirmiausia turi bÅ«ti suteikta galimybė iÅ¡sipirkti turtÄ bÅ«tent buvusiam lizingo gavėjui ( ieÅ¡kovei). Lizingo gavėjas nuo sutarties įsigaliojimo momento pradėjo įgyvendinti savo teisę įsigyti nuosavybės teisę į turtÄ , periodinėmis įmokomis palaipsniui iÅ¡pirkdamas turtÄ iÅ¡ lizingo davėjo ( atsakovės). IeÅ¡kovė sutartį vykdė ilgÄ laikÄ . Turto iÅ¡sipirkimo pabaiga -2019-03-30, t.y. buvo likę mažiau nei vieneri metai iki visiÅ¡ko turto iÅ¡pirkimo, dėl ko ieÅ¡kovė sutarties nutraukimo metu jau buvo sumokėjusi reikÅ¡mingÄ turto iÅ¡pirkimo sumÄ , sudarančiÄ daugiau nei pusę visos neiÅ¡pirktos turto vertės.

11. Nurodo, jog turtas turi bÅ«ti parduodamas bÅ«tent ieÅ¡kovei, tokiu bÅ«du iÅ¡naudojant galimybę susidariusiÄ situacijÄ iÅ¡spręsti abiem Å¡alims ekonomiÅ¡kiausiu ir priimtiniausiu bÅ«du, kÄ konkliudentiniais veiksmais pripažino atsakovė, pateikdama 2020-12-18 ieÅ¡kovei pasiÅ«lymÄ Ä¯sigyti turtÄ už 173 330,22 Eur kainÄ .

12. IeÅ¡kovė priėmė atsakovės pasiÅ«lymÄ Ä¯sigyti turtÄ , tačiau ieÅ¡kovei nėra žinoma galutinė turto iÅ¡pirkimo kaina. Atsakovės pasiÅ«lyme nurodyta kaina turi bÅ«ti mažinama, kadangi atsakovė turtÄ nuomoja trečiajam asmeniui ir gauna nuomos mokestį. Be to, atsakovė jokių su turto iÅ¡laikymu, susijusių iÅ¡laidų nepatiria. Todėl turto iÅ¡pirkimo kaina turi bÅ«ti sumažinta atsakovės gauto nuomos mokesčio ir bet kokios kitos atsakovės iÅ¡ turto gaunamos naudos suma, ne mažesne kaip 57 006,72 Eur, o turtas parduodamas ieÅ¡kovei už ne didesnę kaip 116 323,50 Eur sumÄ .

13. Atsakovės su turtu susijusi turtinė nauda iki pat turto realizavimo pabaigos, įskaitant, bet neapsiribojant, pajamas iÅ¡ turto nuomos, bet kokiÄ kitÄ naudÄ ir turto realizavimo kainÄ , yra skirta lizingo davėjo ( atsakovės) nuostolių sumažinimui. Atsakovė nepatiria jokių iÅ¡laidų, susijusių su turto iÅ¡laikymu, tačiau reikalauja ieÅ¡kovės atlyginti su turto iÅ¡laikymu susijusias iÅ¡laidas.

14. Pažymi, kad atsakovė pasiÅ«lyme nurodė turto iÅ¡sipirkimo kainÄ , kuri kompensuoja visus jo patirtus nuostolius, įskaitant ir negautÄ pelnÄ . Nesumažinus turto iÅ¡pirkimo kainos atsakovės gautomis pajamomis iÅ¡ turto nuomos ir kita gauta nauda nuo turto vienaÅ¡aliÅ¡ko atsiėmimo iÅ¡ ieÅ¡kovės, atsakovo gaunama nauda bÅ«tų didesnė nei jo patirti nuostoliai dėl sutarties nutraukimo.

15. Pateiktame dublike ieÅ¡kovė nurodo, kad teismas gali įpareigoti Å¡alis sudaryti sutartį esant pakankamam pagrindui, kurio priežastys gali bÅ«ti imperatyvios teisės normos, asmens įpareigojimas sudaryti sutartį, bÅ«tinumas apginti silpnesnės Å¡alies interesus, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , geros moralės principus. IeÅ¡kovo reikalavimas įpareigoti atsakovÄ parduoti turtÄ ieÅ¡kovui, grindžiamas:

1) imperatyvia įstatymo normÄ , įtvirtinta Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.158 straipsnyje;

2) atsakovo savanoriÅ¡ku įsipareigojimu parduoti turtÄ ieÅ¡kovui sudarant sutartį ir pateikiant 2020-12-18 pasiÅ«lymÄ Nr. SL-SR-20-724;

3) bÅ«tinybe ginti silpnesnės Å¡alies – ieÅ¡kovo, kaip buvusio lizingo gavėjo, interesus, kartu užtikrinant abiejų Å¡alių pusiausvyrÄ .

16. Pažymi, kad tuo atveju, jei bÅ«tų taikomi pirkimo – pardavimo iÅ¡simokėtinai sutarčių nutraukimo teisiniai padariniai, tai ieÅ¡kovas yra sumokėjęs daugiau kaip pusę turto iÅ¡pirkimo kainos, nurodytos sutartyje, atsakovas apskritai net neturėtų teisės reikalauti grÄ Å¾inti turtÄ ( CK 6.414 straipsnio 1 dalis). BÅ«tent turto pardavimas ieÅ¡kovui atitiktų imperatyvių teisės normų, įskaitant įtvirtintų CK 6.158 straipsnyje, reikalavimus.

17. Nurodo, kad ieÅ¡kovas reikalauja įpareigoti atsakovÄ parduoti turtÄ remiantis atsakovo savanoriÅ¡ku įsipareigojimu parduoti turtÄ ieÅ¡kovui sudarant sutartį ir pateikiant pasiÅ«lymÄ . Å iuo atveju atsakovo gauta bendra finansinė nauda, kuri bÅ«tų ne mažesnė kaip 423 330,22 Eur, įskaitant sumokėtas turto iÅ¡pirkimo įmokas iki sutarties nutraukimo, netgi virÅ¡ys sutartyje nustatytÄ turto iÅ¡pirkimo kainÄ â€“ 386 005,56 Eur, o dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai bus atlyginti atsakovui. Be to, atsakovas, 2020-12-18 pateikdamas ieÅ¡kovui pasiÅ«lymÄ Ä¯sigyti turtÄ už 173 330,22 Eur kainÄ , ne tik pripažino ieÅ¡kovo pirmumo teisę iÅ¡pirkti turtÄ , bet ir atitinkamai laisva valia įsipareigojo turtÄ parduoti ieÅ¡kovui tuo atveju, jei ieÅ¡kovas sutiktų turtÄ nupirkti.

18. Pažymi, kad atsakovo nurodytos turto pardavimo kliÅ«tys: Å¡alys nėra susitarusios dėl esminės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sÄ lygos ( kainos, atsiskaitymo už parduotÄ turtÄ tvarkos, nuosavybės teisės perėjimo momento, turto perdavimo ir t.t.), yra dirbtinės kliÅ«tys, deklaratyvaus pobÅ«džio, kadangi Å¡ioje stadijoje nėra bÅ«tinybės detaliai aptarti visas turto pirkimo sÄ lygas ir tuo labiau procedÅ«rinius klausimus. Be to, teismas, priimdamas sprendimÄ , kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, teismas sprendime nustato terminÄ , per kurį sprendimas turi bÅ«ti įvykdytas. Visos turto pirkimo pardavimo procedÅ«ros turės bÅ«ti suderintos ir atliktos per teismo sprendime nurodytÄ terminÄ .

19. IeÅ¡kovo nuomone, Å¡ioje byloje taip pat egzistuoja bÅ«tinybė ginti silpnesnės Å¡alies – ieÅ¡kovo, kaip buvusio lizingo gavėjo interesus, kartu užtikrinant abiejų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Pažymi, kad nutraukus lizingo sutartį, teisingos restitucijos taikymas ieÅ¡kovo atžvilgiu negalimas, dėl ko ieÅ¡kovo teisių apsauga turi bÅ«ti užtikrinta kitu bÅ«du – įpareigojant atsakovÄ parduoti turtÄ ieÅ¡kovui. PrieÅ¡ingu atveju yra pagrindo manyti, kad atsakovas , gavęs didesnę turtinę naudÄ , nei jo patirti nuostoliai, piktnaudžiaus savo geresne padėtimi ir vadovaudamasis sutarties punktu negrÄ Å¾ins ieÅ¡kovui sumokėtų turto iÅ¡pirkimo įmokų, virÅ¡ijančių atsakovo patirtus nuostolius, kas lems tolesnių ginčų tarp Å¡alių kilimÄ .

IeÅ¡kovo reikalavimas įpareigoti atsakovÄ parduoti turtÄ ieÅ¡kovui ne tik geriausiai užtikrintų Å¡alių interesus, atitiktų visiÅ¡kÄ nuostolių atlyginimo principÄ ir tinkamÄ atsakomybės ieÅ¡kovui taikymÄ , bet ir nepažeistų kitų ieÅ¡kovo kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Pažymi, kad ieÅ¡kovas yra finansiÅ¡kai pajėgus įsigyti turtÄ ir sumokėti ne tik sumažintÄ turto kainÄ , bet ir atsakovo pasiÅ«lyme nurodytÄ turto iÅ¡pirkimo kainÄ .

20. Pažymi, kad atsakovas pasiÅ«lė ieÅ¡kovui įsigyti turtÄ sumokant turto likutinę vertę -167 158,52 Eur, debitorinį įsiskolinimÄ -2770,30 Eur, kitas papildomas iÅ¡laidas, susijusias su turto paruoÅ¡imu pardavimui -3401,40 Eur, t.y. viso už 173 330,22 Eur kainÄ . Tačiau pasiÅ«lyme nurodyta kainÄ turi bÅ«ti mažinama. PrieÅ¡ingu atveju, turto iÅ¡pirkimo kainos nesumažinus atsakovo gautomis pajamomis iÅ¡ turto nuomos ir kita gauta nauda nuo turto vienaÅ¡aliÅ¡ko atsiėmimo iÅ¡ ieÅ¡kovo, atsakovo gaunama nauda bÅ«tų didesnė nei jo patirti nuostoliai dėl sutarties nutraukimo bei pažeistų CK 6.574 straipsnyje ir 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ visiÅ¡kÄ nuostolių atlyginimo principÄ .

21. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas pažymėjo, kad Å¡ioje nagrinėjamoje byloje, turėtų bÅ«ti vertinama kaip turėtų bÅ«ti kvalifikuojama finansinė nauda, kuriÄ atsakovas gavo po sutarties nutraukimo ir tai, ar ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti, kad jai, kaip buvusiai lizingo gavėjai, bÅ«tų parduotas turtas. Pažymėjo, kad lizingo davėjas, sutikdamas lizinguoti iÅ¡perkamÄ daiktÄ , turi tik finansinę naudÄ , bet ne turtinę. Finansinis interesas apibrėžiamas kaip neiÅ¡pirkta turto vertė ir palÅ«kanos, kurios buvo planuojamos gauti iÅ¡ sudarytos lizingo sutarties. Atsakovas daugiau nei du metus nesiėmė jokių priemonių, kad nutraukus lizingo sutartį, turtas bÅ«tų parduotas per įmanomai trumpiausius terminus. Atsakovas iÅ¡nuomojo turtÄ ir gavo pajamas, kas ieÅ¡kovo nuomone turėtų atpirkti atsakovo finansinį interesÄ . Mano, kad turėtų bÅ«ti taikoma analogija dalinant finansinę naudÄ , kuri taikoma nutraukus lizingo sutartį.

22. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė pasirinko tokį teisių gynimo bÅ«dÄ , kadangi iÅ¡ atsakovo veiksmų galima suprasti, kad atsakovas net neketina grÄ Å¾inti gautos naudos. Atsakovas pateikė pasiÅ«lymÄ pirkti nekilnojamÄ jį turtÄ . Nustatydamas nekilnojamojo turto vertę, atsakovas rėmėsi neiÅ¡pirkta turto verte, tačiau ieÅ¡kovo nuomone, nekilnojamojo turto vertė turėtų bÅ«ti mažinama gauto nuomos mokesčio dydžiu, kuris ieÅ¡kovės preliminariais skaičiavimais yra 57 000 Eur.

IeÅ¡kovė sutiko pirkti nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau nesutiko su nekilnojamojo turto kaina. IeÅ¡kovo nuomone, įpareigojimas atsakovui sudaryti nekilnojamojo turto pardavimo sandorį, atitiktų bendradarbiavimo pareigÄ , kadangi atsakovas Å¡ioje situacijoje kaip lizingo davėjas, nutraukus sutartį, turi pareigÄ realizuoti nekilnojamÄ jį turtÄ . Atsakovas, atsisakydamas parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ , pažeidžia bendradarbiavimo pareigas, kurios yra imperatyvi tarp lizingo davėjo ir lizingo gavėjo.

Lizingo davėjo pareiga yra ta, kad lizingo gavėjo interesai neturėtų būti pažeidžiami daugiau nei būtina.

23. Nurodė, kad ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais, kad ji nėra finansiškai pajėgi sumokėti visos sumos, jeigu būtų nustatytas įpareigojimas, sudaryti nekilnojamojo turto sandorį. Jeigu atsakovas abejoja 2020 metų balanso duomenimis, tokiu atveju galima būtų remtis 2019 metų balanso duomenimis, kurie pagrindžia, kad ieškovė turi galimybę įvykdyti prievolę.

24. Atsakovė UAB „Swedbank lizingas“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka.

25. Nurodo, jog 2009-03-20 ieškovė ir atsakovė sudarė lizingo sutartį Nr. LT081652, kuria ieškovei valdyti ir naudoti buvo perduotas nekilnojamasis turtas – 58346/104396 dalis pastato - įstaigos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 3/5 dalis kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 0,2128 ha sklypo dalies ( 0,1281), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (nuomos teisė).

IeÅ¡kovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl 2018-02-27 praneÅ¡imu Nr. 01-30-6984 atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė sutartį ir pareikalavo grÄ Å¾inti jos pagrindu valdytÄ ir naudotÄ turtÄ . Kadangi ieÅ¡kovė atsisakė vykdyti teisėtÄ atsakovės reikalavimÄ ir grÄ Å¾inti turtÄ , 2018-05-03 atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai perėmė turto valdymÄ . Po turto perėmimo iÅ¡ ieÅ¡kovės, atsakovė ėmėsi veiksmų, kad turtas bÅ«tų parduotas tretiesiems asmenims. 26. 2018-06-25 ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama vienaÅ¡alį sutarties nutraukimÄ pripažinti neteisėtu ir įpareigoti atsakovę tęsti sutarties vykdymÄ .

Ä®siteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad sutartis buvo nutraukta teisėtai ir pagrįstai. 27. 2019-01-16 ieÅ¡kovė kreipėsi į Å iaulių apygardos teismÄ , praÅ¡ydama priteisti jai nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ , valdytÄ pagal kitÄ Å¡alių sudarytÄ lizingo sutartį. Å is ieÅ¡kovės reikalavimas taip pat buvo atmestas 2019-06-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-370-357/2019. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, sprendimas buvo galioti nepakeistas.

28. IeÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ , kuriuo praÅ¡oma įpareigoti atsakovę parduoti turtÄ ieÅ¡kovei už ne didesnę nei 116 323,50 Eur kainÄ . IeÅ¡kovė teigia, kad atsakovė turi prievolę parduoti turtÄ ieÅ¡kovei ir siekia įpareigoti atsakovę Å¡iÄ prievolę vykdyti natÅ«ra. Tenkinus tokį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , atsakovė bÅ«tų įpareigota su ieÅ¡kove sudaryti turto pirkimo pardavimo sutartį. Kadangi turtas yra nekilnojamasis turtas, tai tokiam sandoriui yra privaloma notarinė forma. Mano, kad ieÅ¡kovės pasirinktas teisių gynimo bÅ«das yra akivaizdžiai neleistinas ir neįmanomas, kadangi yra siekiama teismo keliu įpareigoti atsakovę su ieÅ¡kove sudaryto notarinės formos sandorį.

29. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Atvejai kuomet sutarčių laisvės principas ir asmens teisė laisvai apsispręsti dėl sutarties sudarymo gali bÅ«ti ribojama tik aiÅ¡kiai įstatyme numatytais atvejais arba kilti iÅ¡ asmens savanoriÅ¡ko įsipareigojimo sudaryti sutartį. Jokiais kitais atvejais asmuo negali bÅ«ti įpareigotas sudaryt sutartį. Tokiu atveju, ieÅ¡kovė privalo įrodyti, kad egzistuoja įstatyme numatyta iÅ¡imtis iÅ¡ sutarčių laisvės principo ir atsakovė gali bÅ«ti priversta sudaryti sutartį, kurios sudaryti nepageidauja. Tokių aplinkybių ieÅ¡kovė neįrodė. IeÅ¡kovė nenurodė konkrečios įstatymo normos, kuri imperatyviai įpareigotų atsakovę sudaryti pirkimo pardavimo sutartį ar kad atsakovė bÅ«tų savanoriÅ¡kai įsipareigojusi parduoti turtÄ ieÅ¡kovei.

30. Nurodo, jog atsakovė savo pareigas po vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo vykdė tinkamai, t.y. atsakovė nedelsdama siekė perimti turto valdymÄ bei ėmėsi priemonių tam, kad turtas bÅ«tų parduotas už rinkos kainÄ . Atsakovė taip pat tinkamai rÅ«pinosi turto iÅ¡laikymu ir priežiÅ«ra. Pažymi, kad atsakovės elgesys yra visiÅ¡kai teisėtas, natÅ«ralus ir įprastas lizingo sutarties nutraukimo atveju. Atsakovė deda visas pastangas, kad turtas bÅ«tų parduotas už maksimaliÄ Ä¯manomÄ kainÄ , tačiau tai yra neįmanoma, kadangi ieÅ¡kovė nevykdo savo pareigos bendradarbiauti su atsakove po sutarties nutraukimo. IeÅ¡kovė po vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo nesielgia sÄ Å¾iningai ir nesiekia, kad turtas bÅ«tų parduotas operatyviai bei už didžiausiÄ Ä¯manomÄ kainÄ . IeÅ¡kovė siekia sudaryti dirbtines ir nepagrįstas kliÅ«tis turto pardavimui ir taip pažeidžia atsakovės interesus.

31. Atsakovės nuomone, turtas turėtų bÅ«ti parduotas ir tik tuomet sprendžiama, ar yra pagrindas taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ bei grÄ Å¾inti dalį ieÅ¡kovės sumokėtų turto iÅ¡pirkimo įmokų, ar nėra. Toks situacijos sprendimo bÅ«das bÅ«tų ne tik racionalus, bet ir atitiktų abiejų Å¡alių teisėtus interesus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad Å¡alių santykiai po lizingo sutarties nutraukimo turėtų bÅ«ti sprendžiami bÅ«tent tokiu bÅ«du.

32. Vykdydama bendradarbiavimo pareigÄ , atsakovė pasiÅ«lė ieÅ¡kovei įsigyti turtÄ , atlyginant visus dėl sutarties nutraukimo ieÅ¡kovės patirtus nuostolius, tačiau Å¡is pasiÅ«lymas negali bÅ«ti laikomas atsakovės savanoriÅ¡ku įsipareigojimu parduoti turtÄ ieÅ¡kovei. Be to, ieÅ¡kovė Å¡io pasiÅ«lymo nepriėmė, t.y. per pasiÅ«lyme nurodytÄ terminÄ ieÅ¡kovė nepareiÅ¡kė noro įsigyti turto, o gerokai po pasiÅ«lymo galiojimo pabaigos iÅ¡reiÅ¡kė norÄ Ä¯sigyti turtÄ už ženkliai mažesnę kainÄ . ReikÅ¡dama ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė pripažino faktÄ , kad turto iÅ¡pirkimas yra negalimas dėl to, kad iÅ¡kilo bÅ«tinybė nustatyti jo pardavimo kainÄ . Mano, kad ieÅ¡kovė pripažįsta, kad Å¡alys nėra susitarusios dėl esminės nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties sÄ lygos - daikto kainos. Nekilnojamojo daikto kaina yra esminė pirkimo pardavimo sutarties sÄ lyga.

33. Nurodo, jog Å¡alys nėra susitarusios ir dėl kitų pirkimo pardavimo sutarties, kuriÄ teismo sprendimu bÅ«tų įpareigota sudaryti atsakovė, sÄ lygų. Å alys nėra aptarusios atsiskaitymo už turtÄ tvarkos, nuosavybės teisės perėjimo momento, turto perdavimo sÄ lygų ir daugybės kitų sÄ lygų, kurios įprastai bÅ«na numatytos nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartyse.

34. Pažymi, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, kad ji yra finansiÅ¡kai pajėgi sumokėti 116 323,50 Eur sumÄ .

35. Nurodo, jog nesutinka su ieškovės teiginiais, kad ji turi teisę pretenduoti į pajamas, kurias turtas atneša po sutarties nutraukimo. Vienašalis sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Nuo sutarties nutraukimo momento atsakovė, kaip vienintelis ir teisėtas turto savininkas ir valdytojas, atgavo teisę gauti pajamas iš turto naudojimo. Teisė į turto generuojamas pajamas vienareikšmiškai priklauso atsakovei, o tai lemia, kad ieškovė neturi teisės reikalauti šiomis pajamomis sumažinti ieškovės prievolių atsakovei dydį.

36. Pažymi, kad iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo atsakovė turėjo kelis potencialius pirkėjus susidomėjusius turto įsigijimu, tačiau dėl iÅ¡keltos bylos ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pastarieji prarado susidomėjimÄ turtu. Jei atsakovei bÅ«tų pavykę parduoti turtÄ , tai ji bÅ«tų galėjusi ne tik atgauti visa tai, kÄ buvo tikimasi gauti tinkamo sutarties įvykdymo atveju, bet ir gauti didesnę sumÄ . Å iÄ sumÄ atsakovė, vadovaudamasi nuosekliai suformuota kasacinio teismo praktika bÅ«tų galėjusi grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei, t.y. turtas galėjo bÅ«ti realizuotas abiejų Å¡alių interesus atitinkančiu bÅ«du.

37. Pažymi, kad ne visos iÅ¡ turto nuomos gautos pajamos galėtų bÅ«ti laikomos atsakovės gautu pelnu. Nuo gautų pajamų turi bÅ«ti sumokėtas pelno mokestis bei kiti taikytini mokesčiai. IÅ¡ gautų nuomos pajamų taip pat yra dengiamos kitos atsakovės patiriamos iÅ¡laidos. Visos Å¡ios iÅ¡laidos yra susijusios su sutarties nutraukimu ir su turtu. Tuo tarpu, ieÅ¡kovė nepatiria jokių su turtu susijusių iÅ¡laidų, tačiau nori gauti visas jo duodamas pajamas, nepaisant to, kad turtas nuosavybės teise priklauso atsakovei ir visos turto duodamos pajamos yra atsakovės darbo pasekmė. IeÅ¡kovės noras pretenduoti į turto nuomos pajamas yra visiÅ¡kai nepagrįstas, be to pažeistų protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

38. Pateiktame dublike atsakovė pažymi, kad CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Tai reiÅ¡kia, kad civilinių teisinių santykių subjektai ( tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) patys sprendžia, sudaryti konkrečiÄ sutartį ar jos nesudaryti. Versti kitÄ asmenį sudaryti sutartį draudžiama, iÅ¡skyrus atvejus, kai pareiga sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriÅ¡kas įsipareigojimas sudaryti sutartį.

39. Dublike ieÅ¡kovė nurodo, kad atsakovės pareiga parduoti ieÅ¡kovui nekilnojamÄ jį turtÄ numatyta CK 6.158 straipsnyje, reglamentuojančiame sÄ Å¾iningumÄ ir sÄ Å¾iningÄ dalykinę praktikÄ . SÄ Å¾iningumas yra svarbus sutartiniuose santykiuose, tačiau Å¡is bendro pobÅ«džio reikalavimas nėra ir negali bÅ«ti pagrindas versti kitÄ asmenį sudaryti sutartį.

40. Nurodo, jog Å¡ioje byloje sprendžiamas ginčas dėl ieÅ¡kovės ir atsakovės tarpusavio santykių po vienaÅ¡alio lizingo sutarties nutraukimo. Nutraukus sutartį, sutartiniai santykiai tarp Å¡alių pasibaigia, sutarties nutraukimas atleidžia abi Å¡alis nuo sutarties vykdymo. Å iuo metu ieÅ¡kovės ir atsakovės sutartiniai santykiai, susiję su turtu, yra pasibaigę ir nauji sutartiniai santykiai galėtų bÅ«ti sukurti tik pagal CK nustatytas taisykles, t.y. Å¡alims laisva valiai sudarius įstatymo nedraudžiamÄ sutartį. Nauji sutartiniai santykiai negali bÅ«ti sukurti teismo sprendimu prieÅ¡ vienos iÅ¡ Å¡alių valiÄ .

41. Nesutinka su ieÅ¡kovės teiginiais, kad atsakovė savanoriÅ¡kai yra įsipareigojusi parduoti turtÄ ieÅ¡kovei. Pažymi, kad atsakove siÅ«lė ieÅ¡kovei įsigyti turtÄ sumokant pasiÅ«lyme nurodytÄ kainÄ , kartu nurodydama, jog pasiÅ«lymas galioja 12 kalendorinių dienų nuo pasiÅ«lymo iÅ¡siuntimo. Atsakovė pateikė ieÅ¡kovei ofertÄ , kurioje buvo nurodytas jos akceptavimo terminas. Per ofertoje nurodytÄ terminÄ ieÅ¡kovė jos neakceptavo, todėl oferta neteko galios. Atsakovė nesutinka parduoti turto pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ prieÅ¡prieÅ¡inę ofertÄ , t.y. ženkliai mažesnę ir rinkos sÄ lygų neatitinkančiÄ kainÄ .

42. Nurodo, kad ieÅ¡kovė yra verslo subjektas, todėl ji laikytinas lygiaverte atsakovei. Be to, ieÅ¡kovė yra pakankamai stambus verslo subjektas, turintis ilgametę patirtį įsigyjant, valdant ir naudojant nekilnojamojo turto objektus, todėl tokio pobÅ«džio teisiniuose santykiuose, ieÅ¡kovė yra sukaupusi reikiamÄ patirtį ir kvalifikacijÄ . Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovė yra silpnesnioji Å¡alis ar jos interesai turėtų bÅ«ti prioritetiÅ¡kai ginami. Be to mano, kad ieÅ¡kovė nėra finansiÅ¡kai pajėgi įsigyti turtÄ , nes pateikia klaidinančiÄ ir tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie savo finansinę padėtį.

IÅ¡ ieÅ¡kovės įvairiems kreditoriams iÅ¡ieÅ¡kojimus vykdo antstoliai. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį administracinėje byloje, kuria paliko galioti Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktÄ , nurodantį ieÅ¡kovei sumokėti valstybei 6 517 901,36 Eur pridėtinės vertės mokesčio, 3 431 505,31 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigių ir 1 862 257,00 Eur baudÄ . IeÅ¡kovė yra įpareigota sumokėti valstybei 11 811 663,67 Eur sumÄ .

43. Pažymi, kad ieÅ¡kovės balanse nurodyti duomenis yra netikslÅ«s. IeÅ¡kovė turi 34 653 281,72 Eur mokėtinÄ sumÄ pagal vekselius, kuri yra iÅ¡ieÅ¡koma ir suma nėra įtraukta į balansÄ . Ä® balansÄ taip pat nėra įtraukta valstybei mokėtina suma. Dėl to, ieÅ¡kovės pateiktas balansas ar kiti duomenys negali bÅ«ti laikomi patikimais įrodymais apie ieÅ¡kovės turtinę padėtį.

44. Mano, kad ieÅ¡kovė neturi finansinių galimybių įsigyti turtÄ . IeÅ¡kovės finansinė padėtis yra prasta, kas tik dar kartÄ patvirtina ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ .

45. Nekilnojamojo turto kainÄ tretiesiems asmenims, įskaitant ir ieÅ¡kovę, turi teisę nustatyti tik turto savininkas - atsakovė. Turto valdymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovė perėmė 2018-05-03 ir nuo to laiko ieÅ¡kovė negalėjo daryti jokio poveikio turtui. Atitinkamai ieÅ¡kovė negalėjo prisidėti ir jokia apimtimi neprisidėjo prie turto duodamų pajamų, todėl nėra visiÅ¡kai jokio pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovei turi tekti visa turto duodama finansinė nauda, net ir po to kai lizingo sutartis buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta dėl ieÅ¡kovės kaltės.

46. Teismo posėdyje atsakovo atstovas pažymėjo, kad jų nuomone ieÅ¡kovė pasirinko netinkamÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ . Galiojantis sutarties laisvės principas, draudžia asmenį versti sudaryti sutartį. Po lizingo sutarties nutraukimo turėtų bÅ«ti sprendžiama dėl restitucijos taikymo, bet ne įpareigojimÄ sudaryti pirkimo pardavimo sutartį. Nei viena teisės norma neįpareigoja lizingo davėjo parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ . Teismas k o n s t a t u o j a:

47. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad UAB „Swedbank lizingas“ 2018-02-27 pranešimu Nr. 01-30-6984 informavo UAB „Nekilnojamasis turto valdymas“, kad UAB „Nekilnojamasis turto valdymas“ laiku nesumokėjo įmokų pagal lizingo sutartis Nr. LT080347 ir Nr.LT081652, t.y. už 120 kalendorinių dienų 33 548,20 Eur. ir kad, nuo 2018-03-30 nesumokėjus visos pagal sutartis pradelstos skolos, UAB „Swedbank lizingas“ vienašališkai nutrauks sutartį. UAB „Swedbank lizingas“ 2018-04-09 pranešime Nr. SL-SR/18-900, kuriame nurodoma, kad UAB „Swedbank lizingas“ gauta įmoka pagal lizingo sutartį Nr. LT081652 bus paskirstoma laikantis CK nustatytos įmokos paskirstymo tvarkos, t.y. pirmiausia bus nukreipta palūkanų įmokų, paskaičiuotų pagal lizingo sutartį Nr. LT081652 dengimui.

Padengus šias įmokas likusi suma bus skirta palūkanų įmokų , paskaičiuotų pagal lizingo sutartį Nr. LT080347, dengimui. Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, UAB „Swedbank lizingas“ nurodė, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neturi galiojančios reikalavimo teisės į lizingo bendrovę, todėl priešpriešinis reikalavimo įskaitymas yra negalimas. Taip pat UAB „Swedbank lizingas“ nurodė, kad 2018-04-09 UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsiskolinimas pagal lizingo sutartis sudaro 26148,20 Eur.

Kadangi įmokos nebuvo sumokėtos, UAB „Swedbank lizingas“ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė lizingo sutartis. 2018-05-29 UAB „Swedbank lizingas“ informavo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai atsiima nekilnojamÄ turtÄ : 58346/104396 dalį pastato – įstaigos, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), 3/5 dalis kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių ( aikÅ¡telės b1-b5), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudojosi pagal lizingo sutartį Nr. LT081652.

IeÅ¡kovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ dėl UAB „Swedbank lizingo“ sutarčių Nr. LT080347 ir Nr.081652 vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, įpareigojant atnaujinti lizingo sutarčių galiojimÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-22 sprendimu, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieÅ¡kinys – atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2019-11-21, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

UAB „Swedbank lizingas“ 2020-12-18 pasiÅ«lymu Nr. SL-SR-20-724 pasiÅ«lė ieÅ¡kovei įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), sumokant už nekilnojamÄ jį turtÄ : turto likutinę vertę 167 158,52 Eur, debitorinį įsiskolinimÄ 2770,30 Eur, kitas papildomas iÅ¡laidas, susijusias su turto paruoÅ¡imu pardavimui 3401,40 Eur.

48. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso ( toliau – ir CK ) 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus ( ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pagal sutarčių teisėje galiojantį sutarties laisvės principÄ civilinės apyvartos dalyviai ( iÅ¡skyrus atvejus, kai pareigÄ sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriÅ¡kas įsipareigojimas sudaryti sutartį) yra laisvi spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sÄ lygomis jÄ sudaryti.

Å alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teisės bei pareigas ( CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ : sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai ( CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties Å¡alys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties Å¡alies pareigÄ vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos Å¡alies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu.

Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: Å¡alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai, vykdydamos sutartį, Å¡alys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartis turi bÅ«ti vykdoma kuo ekonomiÅ¡kesniu kitai Å¡aliai bÅ«du; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį Å¡alis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai Å¡i Å¡alis privalo imtis tokių pastangų, kokių bÅ«tų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.

49. Sutarčių laisvės principas leidžia Å¡alims sudaryti sutartis, kad jos atitiktų tikrÄ jÄ sutarties Å¡alių valiÄ , neprieÅ¡tarautų imperatyvioms įstatymų normoms, gerai moralei, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir bendriesiems teisės principams. Pažymėtina, kad sutarties laisvės principas reiÅ¡kia galimybę pačioms Å¡alims pasirinkti kokia sutartis yra sudaroma tarp Å¡alių, taip pat laisvę pasirinkti objektÄ su kuriuo sudaroma sutartis bei galimybė pasirinkti dalyvių teises ir pareigas bei prisiimamus įsipareigojimus pagal sutartį.

Siekiant užtikrinti sutarties Å¡alių teises ir pareigų pusiausvyrÄ , įpareigojimai teismo sprendimu gali bÅ«ti pateisinami tik įstatyme ar Å¡alių susitarimo nurodytais atvejais ( pvz., privalomumas vykdyti sutartį ). PrieÅ¡ingas sutarties laisvės principas suponuotų nepasitikėjimÄ Å¡alių galimybę jų valiÄ atitinkančiomis sÄ lygomis sudaryti Å¡alių pasirinktas sutartis ir kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui, kuris pirmiausia grindžiamas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikiÅ¡imo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinės teisių teisminės gynybos principams ( Civilinio kodekso 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnis).

50. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė praÅ¡o įpareigoti atsakovę sudaryti pirkimo pardavimo sutartį, remiantis CK 6.158 straipsnio nuostatomis bei atsakovės savanoriÅ¡ku įsipareigojimu parduoti turtÄ ieÅ¡kovei pateikiant 2020-12-18 pasiÅ«lymÄ Nr. SL-SR-20-724 bei ginant ieÅ¡kovės, kaip buvusios lizingo gavėjos interesus.

51. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193- 6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas aplinkybes.

Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡siaiÅ¡kinta Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimÄ , ar sutarties neįvykdė kuri nors Å¡alis ir ar ji atsakinga už neįvykdymÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į Å¡alių elgesį prieÅ¡ sutarties sudarymÄ ir po jo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).

52. Sprendžiant ginÄÄ dėl Å¡alių sutartinių ar galimai sutartinių santykių, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai ( CK 6.193 straipsnio 1 dalis), vertinama kokias tarpusavio teises ir pareigas siekė sukurti Å¡alys ir taikytinÄ teisinį kvalifikavimÄ Å¡alių valiÄ atitinkantiems santykiams.

53. Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad Å¡alys siejo lizingo sutartiniai santykiai. Lizingo sutartis buvo nutraukta dėl skolininko kaltės ( ieÅ¡kovės). IeÅ¡kovė ginčijo atsakovo sprendimÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti lizingo sutartis dėl ieÅ¡kovės kaltės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-20 sprendimu, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl UAB „Swedbank lizingas“ lizingo sutarčių Nr. LT083047 ir Nr.LT081652 nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atnaujinti lizingo sutarčių galiojimÄ , buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2019-11-21 nutartimi, pirmosios instancijos teismo sprendimas, buvo paliktas nepakeistas.

54. Lizingo sutarties Å¡alys yra susijusios tarpusavyje ne tik lizingo sutarties sudarymo ar jos vykdymo metu, bet ir po sutarties nutraukimo, nes nuostolių dėl sutarties nutraukimo atsiradimas ir jų dydis gali priklausyti ne tik nuo objektyvių aplinkybių, kurių Å¡alys negali pakeisti, bet ir nuo jų sÄ Å¾iningo elgesio viena kitos teisių ir pareigų atžvilgiu. Vertinant byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė neperdavė nekilnojamojo turto atsakovui, o Å¡is turtas buvo perimtas vienaÅ¡aliu atsakovės aktu, buvo ginčijamas vienaÅ¡alis lizingo sutarties nutraukimas, taikant laikinÄ sias apsaugos priemones nekilnojamam turtui, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su ieÅ¡kove, kad atsakovė buvo nesÄ Å¾ininga ir piktnaudžiavo savo padėtimi iÅ¡nuomodama nekilnojamÄ jį turtÄ ir gaudama finansinę naudÄ .

Pažymėtina, kad lizingo davėjas, siekdamas susigrÄ Å¾inti atliktas pinigines investicijas, imasi priemonių realizuoti iÅ¡ lizingo gavėjo atgautÄ daiktÄ ar imasi kitų priemonių, kad Å¡is turtas teiktų ekonominę naudÄ ir neleistų atsirasti didesniems nuostoliams. Todėl atsakovės sprendimas iÅ¡nuomoti turtÄ , dėl kurio vyko teisminiai ginčai, siekiant iÅ¡vengti didesnių nuostolių, yra pateisinamas ir atitinka verslo sprendimų taisykles. Teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės argumentais, kad atsakovo gautų pajamų iÅ¡ nuomojamo nekilnojamojo turto dydžiu turėtų bÅ«ti sumažinta ieÅ¡kovės prievolių dydis.

55. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atsakovė 2020-12-18 pasiÅ«lymu Nr. SL-SR-20-724 pasiÅ«lė įsigyti ieÅ¡kovei nekilnojamÄ jį turtÄ , sumokant likutinę turto vertę – 167 158,52 Eur, debitorinį įsiskolinimÄ -2770,30 Eur, kitas papildomas iÅ¡laidas, susijusias su turto paruoÅ¡imu pardavimui -3401,40 Eur. IeÅ¡kovės vertinimu, Å¡is atsakovės pasiÅ«lymas įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ , vertintinas kaip savanoriÅ¡kas atsakovės įsipareigojimas sudaryti pirkimo pardavimo sutartį, tuo labiau, kad ieÅ¡kovė šį pasiÅ«lymÄ akceptavo.

Atsakovės vertinimu Å¡is pasiÅ«lymas buvo pateiktas, kadangi tarp Å¡alių buvo sudaryta lizingo sutartis ir po jos nutraukimo, atsakovė vykdydama bendradarbiavimo pareigÄ , pasiÅ«lė įsigyti ieÅ¡kovei nekilnojamÄ jį turtÄ . Å iuo atveju sutiktina su atsakovės pozicija, kad pasiÅ«lymas ieÅ¡kovei įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ buvo pateiktas vykdant bendradarbiavimo pareigas po lizingo sutarties nutraukimo ir siekiant iÅ¡vengti didesnių nuostolių. Nėra jokio pagrindo vertinti atsakovės pasiÅ«lymÄ Ä¯sigyti nekilnojamÄ jį turtÄ kaip savanoriÅ¡kÄ Ä¯sipareigojimÄ parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ bÅ«tent ieÅ¡kovei.

Nors ieÅ¡kovė nurodo, kad ji atsakovės pasiÅ«lymÄ akceptavo, tačiau teismo vertinimu, atsakovės pasiÅ«lymas nebuvo priimtas. Pirmiausia dėl to, kad ieÅ¡kovė atsakyme nurodė, kad ji pati Å¡iuo metu neturi lėšų sumokėti pasiÅ«lyme nurodytos sumos, tačiau nurodė trečiÄ jį asmenį, kuris norėtų įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ . Pažymėtina, kad atsakovės pasiÅ«lyme nurodytÄ nekilnojamojo turto įsigijimo kaina buvo siÅ«loma ieÅ¡kovei, tačiau ne tretiesiems asmenims, todėl nesutiktina su ieÅ¡kovės argumentais, kad ji atsakovės pasiÅ«lymÄ akceptavo.

Be to, savo valiÄ ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė jau praėjus pasiÅ«lyme nurodytam terminui. Å alių susitarimas dėl tam tikrų bÅ«simo sandorių sÄ lygų gali bÅ«ti vertinamas kaip atitinkantis abiejų Å¡alių valiÄ tik tuo atveju, jeigu Å¡alys susitaria dėl abiem pusėms priimtinų sÄ lygų arba priimamas pateiktas pasiÅ«lymas be jokių iÅ¡lygų, sutinkant su visomis pasiÅ«lymo sÄ lygomis. Å iuo nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovė pasiÅ«lymÄ priėmė sÄ lyginai, t.y. tik nurodydama, kad jÄ domina nekilnojamojo turto įsigijimas, tačiau toliau akcentuodama, kad ji pati lėšų įsigyti nekilnojamojo turto neturi ir nurodė trečiÄ jį asmenį.

Tačiau atsakovė nesutiko su ieÅ¡kovės nurodytomis sÄ lygomis, t.y. Å¡alys nesusitarė dėl bÅ«simo sandorio sÄ lygų, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė įsipareigojo parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovei. Kaip jau buvo minėta, Å¡alys laisva valia pasirenka ne tik sandorio objektÄ , bet ir sÄ lygas, kuriomis Å¡is sandoris bus sudaromas. Vien pasiÅ«lymo pateikimas negali bÅ«ti vertinamas kaip įsipareigojimas sudaryti pirkimo pardavimo sutartį, nes tokiu atveju bÅ«tų iÅ¡kreipiamas nekilnojamojo turto savininko teisė siÅ«lyti įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ už atitinkamÄ kainÄ ir sÄ lygas bei ribojama nekilnojamojo turto savininko teisė disponuoti jam priklausančiu turtu.

56. Vienas iÅ¡ argumentų, kuriuo ieÅ¡kovė grindžia savo reikalavimÄ , tai, kad Å¡ioje situacijoje ji yra silpnesnioji pusė, kaip buvusi lizingo gavėja. Pažymėtina, kad abi Å¡alys yra juridiniai asmenys, verslo subjektai, siekiantys pelno, todėl vienos iÅ¡ Å¡alies laikyti silpnesniÄ ja puse vien tuo pagrindu, kad ji buvo lizingo gavėja, negalima. Be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė yra pakankamai stambus verslo subjektas, turintis ilgametę patirtį įsigyjant, valdant ir naudojant nekilnojamÄ jį turtÄ . IeÅ¡kovės turima patirtis ir kvalifikacija, neleidžia teigti apie ne lygiavertiÅ¡kumÄ atsakovei ir ieÅ¡kovės interesai neturėtų bÅ«ti prioritetiÅ¡kai ginami, suteikiant vienai iÅ¡ Å¡alių Å¡iame verslo santykyje, prioritetÄ , apribojant lygiateisiÅ¡kumÄ . Tuo pačiu bÅ«tų pažeidžiamas ne tik lygiateisiÅ¡kumo principas, bet ir Å¡alių tarpusavio bendradarbiavimo ir sÄ Å¾iningumo principai.

57. Nors ieÅ¡kovė nurodė, kad nagrinėjamoje situacijoje neturėtų bÅ«ti vertinama ieÅ¡kovės galimybės įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ , be to ieÅ¡kovė yra pakankamai finansiÅ¡kai pajėgi sumokėti už nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau teismo nuomone, Å¡i aplinkybė yra svarbi, kadangi prieÅ¡ingu atveju, Å¡alys atsidurtų nelygiavertėje padėtyje ir tokiu atveju atsakovas atsidurtų blogesnėje situacijoje. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje duomenis apie tai, kad UAB „ Nekilnojamojo turto valdymas“ gali bÅ«ti iÅ¡kelta nemokumo byla nebuvo pateikti ir ieÅ¡kovė neturėjo galimybės pareikÅ¡ti savo nuomonės Å¡iuo klausimu, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apie pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ priėmimÄ yra skelbiama vieÅ¡ai ir Å¡ie duomenys yra vieÅ¡i, todėl Å¡i aplinkybė gali bÅ«ti vertinama nagrinėjamoje byloje, kadangi reikalavimas pareikÅ¡tas gali turėti tiesioginės įtakos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ galimiems kreditoriams ir įvertinant tai, kad, iÅ¡kėlus nemokumo bylÄ , juridinio asmens valdymo organai praranda savo įgalinimus, tai tiesiogiai įtakotų UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ galimybes vykdyti ne tik jau turimus įsipareigojimus, bet ir bÅ«simus įsipareigojimus.

Kaip jau buvo minėta, bÅ«tų pažeisti lygiateisiÅ¡kumo ir sÄ Å¾iningumo principai, jeigu vienai iÅ¡ Å¡alių esant finansiÅ¡kai nepajėgiai vykdyti įsipareigojimus, kita Å¡alis bÅ«tų priversta priimti Å¡iuos įsipareigojimus. 58. , darytina iÅ¡vada, kad sutartiniai santykiai tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo galėtų bÅ«ti sukurti tik pagal Civilinio kodekso taisykles, t.y. Å¡alims laisva valia susitarus dėl sandorio sÄ lygų, sandorio objekto ir pan. Nei Civilinio kodekso normos, nei joks kitas teisės aktas nenumato galimybės įpareigoti kitÄ asmenį prieÅ¡ jo valiÄ sudaryti turto – pirkimo pardavimo sutartį.

PrieÅ¡ingu atveju susiklostytų tokia situacija, kad bÅ«tų pažeidžiamas ne tik sutarties laisvės principas, bet ir Å¡alys atsidurtų nelygiavertėje padėtyje, suteikiant viena iÅ¡ Å¡alių prioritetÄ . Esant Å¡ioms aukščiau nustatytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys – atmestinas.

59. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

60. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisti iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ ( CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė Å¡ioje nagrinėjamoje civilinėje byloje yra sumokėjusi 38 Eur žyminio mokesčio, paduodant atskirÄ jį skundÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kadangi ieÅ¡kinys yra atmetamas, Å¡ios patirtos atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidos, priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės.

61. Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryÅ¡io priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusios iÅ¡laidos nepriteistinos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieÅ¡kinį – atmesti. Priteisti iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ , juridinio asmens kodas 300145575, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“, juridinio asmens kodas 111568069, 38 Eur ( trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ) žyminio mokesčio. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant Panevėžio apygardos teisme. Teisėja Rita Dambrauskaitė