2023-04-06 Nr. AB-7644-3-61-3-02702-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-336-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02702-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 32

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos nacionalinio muziejaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos nacionalinio muziejaus skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo arba pakeitimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos nacionalinis muziejus (toliau – ir pareiškėjas, Muziejus) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2021 m. liepos 19 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas); 2) nepanaikinus Agentūros sprendimo Nr. IT01 visa apimtimi, paskirtą sankciją sumažinti iki 5 proc. finansinės korekcijos normos; 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Sprendimu pareiškėjui paskirta 551 057,14 Eur dydžio paramos sugrąžinimo sankcija (netinkamos finansuoti projekto išlaidos) dėl padarytų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 5 straipsnio 3 dalies, 17 straipsnio 1 dalies, 47 straipsnio 1 dalies pažeidimų, vykdant projektą „Lietuvos nacionalinio muziejaus paslaugų plėtra Vilniaus piliavietėje. I etapas“ (projekto Nr. 05.4.1.-CPVA-V-3001-01-0013) (toliau – ir Projektas). Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų finansavimo ir administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 311 punktu, 7 priedo 6, 10, 11 punktais, Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. priimto sprendimo Nr. C(2019)3452, kuriuo nustatytos Su Europos Sąjungos (toliau – ir ES) finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, atliekamų dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) 2.1. lentelės 1 ir 11 punktais.

2.2. Ginčas kilo dėl vieno Projekto pirkimo, t. y. 2018 m. rugpjūčio 9 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) paskelbto Gedimino kalno piliakalnio (toliau – ir Piliakalnis) aikštelės (taikomųjų tyrimų, avarinės grėsmės šalinimo, konservavimo, restauravimo, remonto) tvarkybos darbų pirkimo (toliau – ir Pirkimas), įvykdyto supaprastinto atviro konkurso būdu. Sprendime nustatyta, kad pareiškėjas, inicijuodamas Pirkimą, pažeidė Pirkimo verčių skaičiavimo metodiką ir neteisingai nustatė Pirkimo būdą. CPVA vertino, kad Pirkimo vertė sudarė 6 744 903,31 Eur be PVM. Ji viršijo tarptautiniams pirkimams nustatytą 5 548 000 Eur be PVM vertės ribą, todėl turėjo būti skelbiamas tarptautinis viešas pirkimas. Nustatant Pirkimo vertę, buvo būtina sumuoti visas atliktų Gedimino kalno šlaitų ir ateityje numatomų atlikti Gedimino kalno pietrytinio šlaito tvarkybos pirkimo vertes. Sprendime nustatyta, kad pareiškėjas, siekdamas išvengti VPĮ nustatytos tvarkos taikymo, nepagrįstai išskaidė tarptautinės vertės pirkimus į kelis supaprastintos vertės pirkimus. Pirkimo sąlygų 3.10.1 ir 3.10.3 punktuose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai yra neproporcingi pirkimo objektui, ribojantys tiekėjų konkurenciją bei nesudarantys sąlygų Pirkime dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti tiekėjams. Pirkimo objektas, Gedimino kalno aikštelė ir kiti statiniai, nėra įregistruoti Kultūros paveldo registre ir negali būti priskiriami ypatingiems statiniams, todėl kvalifikacinis reikalavimas būti atestuotu ypatingo statinio statybos rangovu ir turėti statybos vadovą, turintį teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas, yra neteisėti. Už kiekvieną pažeidimą taikyta 25 proc. Pirkimo sutarties, tenkančios Projektui, vertės finansinė korekcija, todėl paskirta 551 057,14 Eur dydžio paramos sugrąžinimo sankcija.

2.3. Agentūra nepagrįstai sprendė, kad Pirkimo vertė viršija tarptautiniam pirkimui nustatytą pirkimo vertės ribą, todėl VPĮ 5 straipsnio 3 dalies nuostatos pareiškėjas nepažeidė. Pagal VPĮ 5 straipsnio 1 dalį numatoma pirkimo vertė skaičiuojama iki pirkimų procedūrų pradžios. Pareiškėjo sudaryta Viešųjų pirkimų komisija klausimus dėl Pirkimo vertės ir Pirkimo būdo sprendė 2018 m. rugpjūčio 6 d., todėl turėtų būti vertinamos šiai datai žinomos faktinės aplinkybės ir parengti dokumentai. Numatoma pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1S-94 patvirtintą Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodiką (toliau – ir Metodika). Vadovaujantis Metodikos 18.1 punktu, visi Gedimino kalno tvarkybos darbai vykdomi pagal darbų projektus, todėl pirkimų vertės turi būti skaičiuojamos pagal parengtus statinių projektus, o Metodikos 18.2 punkto nuostatos nagrinėjamu atveju negali būti taikomos. Pirkimo iniciavimo metu, 2018 m. rugpjūčio 6 d., buvo parengti du atskiri Gedimino kalno tvarkybos darbų projektai: Šiaurės vakarų šlaito ir Piliakalnio aikštelės tvarkybos darbų projektai, kurių bendra suminė vertė, t. y. 3 493 642,20 Eur be PVM, neviršija tarptautinio pirkimo verčių ribos, todėl Pirkimo būdas pasirinktas teisėtai.

2.4. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo argumentais, kad, nustatant Pirkimo būdą, buvo būtina sumuoti ne tik Piliakalnio aikštelės tvarkybos darbų skaičiuojamąją kainą 1 529 350 Eur be PVM ir jau atliktų šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų skaičiuojamąją kainą 1 964 292, 20 Eur, bet ir pietrytinio šlaito tvarkybos darbų skaičiuojamąją kainą, kuri, atsakovės vertinimu, teoriškai galėtų sudaryti apie 4,7 mln. Eur be PVM (skaičiuojama remiantis panašių į šiaurės vakarų šlaito atliktų darbų verte; 1 kv. m šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų subendrintas įkainis – 519,65 Eur be PVM, todėl 9130 kv. m pietrytinio šlaito skaičiuojamoji kaina turėjo būti nustatoma taip: 519,65 Eur/kv. m.×9 130 kv. m= 4 744 404,5 Eur).

2.5. Nors 2018 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjas žinojo, kad kažkada ateityje bus vykdomas pietrytinio šlaito tvarkybos darbų projektavimas ir bus perkami minėto šlaito tvarkybos darbai, tačiau be atliktų pietrytinio šlaito inžinerinių tyrimų negalėjo objektyviai nustatyti užsakovo poreikio projektavimui ir nežinojo tikslių pietrytinio šlaito tvarkybos darbų apimčių. Neatlikus inžinerinių, geologinių – geotechninių tyrimų ir 3D modeliavimo, 2018 m. rugpjūčio 6 d. buvo žinomas toks užsakovo poreikis: bendras pietrytinio šlaito pažeistas plotas – 1 460 kv. m, tačiau, neatlikus projektavimo, nebuvo aišku, kokiam plote atstatyti buvusį kalno šlaito nuolydį, užtikrinti šlaito ilgalaikį stabilumą, neužteko informacijos ir tinkamam, ekonomiškai pagrįstam tvarkybos sprendiniui nustatyti. Remiasi atsakovės nurodyta skaičiavimo metodika ir teigia, kad nustatant Pirkimo būdą 2018 m. rugpjūčio 6 d. buvo žinoma apie 1 460 kv. m pažeistą pietrytinio šlaito plotą, todėl pietrytinio šlaito tvarkybos darbų skaičiuojamoji kaina turėjo būti nustatoma pagal minėtą plotą (subendrintas įkainis 519,65 Eur×1 460 kv. m = 758 689 Eur be PVM). Tokiu atveju, bendra Pirkimo vertė, t. y. 4 252 331,2 Eur, neviršija tarptautinio pirkimo verčių ribos.

2.6. Agentūra nepagrįstai sprendė, kad pietrytiniame šlaite darbai bus vykdomi visame 9 130 kv. m plote. Piliakalnio aikštelės tvarkybos darbų projekte buvo nurodytas ne pietrytinio šlaito tvarkybos darbų plotas, o pareiškėjo užduotis projektuotojui projektuoti darbus 9 130 m2 pietrytinio šlaito teritorijos ribose. Tik 2020 m. rugsėjo mėn., atlikus inžinerinius, geologinius – geotechninius tyrimus ir geologinės struktūros 3D modeliavimą, nustatytas 5 185 kv. m tvarkytinas plotas. Agentūra nustatė niekuo nepagrįstą pietrytinio šlaito tvarkybos darbų plotą, todėl ir Sprendime nurodyta pietrytinio šlaito tvarkybos darbų vertė 4,7 mln. Eur apskaičiuota nepagrįstai.

2.7. Tvarkybos darbų projekto rengimas yra būtina tvarkybos darbų planavimo ir skaičiuojamosios kainos nustatymo sąlyga, todėl atsakovo nurodytas darbų vertės skaičiavimas pagal panašius darbus yra nepagrįstas bei prieštaraujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 35 dalyje įtvirtintai tvarkybos sąvokai, pagal kurią tvarkybos darbai, be kita ko, apima ir darbų planavimo ir projektavimo stadijas.

2.8. Tvarkybos darbų planavimas ir projektavimas vykdomas pagal paveldo tvarkybos reglamentą PTR 3.06.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“, patvirtintą Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ĮV-329 (toliau – ir Reglamentas PTR 3.06.01:2007).

2.9. Pagal Reglamento PTR 3.06.01:2007 12.3–12.5, 14.8, 14.9, 14.14, 14.15 punktus tvarkybos darbų įkainavimas yra būtina tvarkybos projekto sudėtinė dalis, kurioje apskaičiuojama sumanyto tvarkyti paveldo objekto visų išlaidų suma, nustatoma pagal žiniaraščiuose nurodytų baigtinių darbų kiekius, jiems atlikti reikalingų statybos resursų kiekius ir skaičiuojamuosius įkainius. Agentūra nepagrįstai sprendė, kad pietrytiniame šlaite bus vykdomi darbai identiški ar panašūs į Šiaurės vakarų šlaite vykdytus tvarkybos darbus. Pietrytiniame šlaite vykdytini darbai ir išskirtiniai Šiaurės vakarų šlaite vykdytų darbų atžvilgiu.

2.10. Sprendime pateiktas pietrytinio šlaito skaičiuojamosios kainos nustatymas pagal identiškus ar panašius darbus neatitinka Metodikos 18.1 punkto nuostatų. Sprendime, nors teigiama, kad remiamasi Metodikos 18.1 punkto nuostatomis, tačiau Pirkimo vertė skaičiuojama sudedant identiškus ar panašius darbus, kaip nurodyta Metodikos 18.2 punkte, tačiau minėtas punktas gali būti taikomas, kai perkami einamieji darbai ir kuomet statinio projekto rengti nereikia. Agentūros pateiktas pirkimo vertės skaičiavimas, sudedant šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projektinę vertę (Metodikos 18.1 punktas), Piliakalnio aikštelės tvarkybos darbų projektinę vertę (Metodikos 18.1 punktas) ir pietrytinio šlaito tvarkybos darbų tikėtiną vertę, skaičiuojamą remiantis identiškų arba panašių į šiaurės vakarų šlaito atliktų darbų tikėtina verte (Metodikos 18.2 punktas), yra nepagrįstas, nes pagal Metodikos 18.1 ir 18.2 punktų nuostatas apskaičiuotos vertės tarpusavyje nesumuojamos (Metodikos 19 punktas).

2.11. Agentūra Pirkimo sąlygų 3.10.1 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo neproporcingumą siejo su tuo, kad Pirkimo objekte nėra ypatingų statinių kategorijai priklausančių statinių, išskyrus Gynybinę sieną, įregistruotą Kultūros paveldo registre (KVR kodas Nr. 24708), Pirkimo objekte nėra vykdomi statybos darbai, vykdomi tik paveldosaugos darbai, pareiškėjas nepirko tvarkomųjų statybos darbų, atliekamų ypatingame negyvenamame statinyje. Atsakovo vertinimu, Pirkimo sąlygų 3.10.3 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas neproporcingas, kadangi Pirkimo objekte nėra ypatingų statinių kategorijai priklausančių statinių, išskyrus Gynybinę sieną, Pirkimo objekte nėra vykdomi statybos darbai, teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo statybos darbų vadovui turėti du atestatus, vadovauti gali ir du skirtingus atestatus turintys specialistai. Agentūra nepagrįstai sprendė, kad Pirkimo sąlygų 3.10.1 ir 3.10.3 punktuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai yra neproporcingi Pirkimo objektui. Pareiškėjas pasitiki projektuotojo kompetencija ir Pirkimo tvarkybos projekte nurodytais sprendimais.

2.12. Agentūra nepagrįstai nustatė, kad Gedimino kalno piliakalnio aikštelės grindinys yra nesudėtingas II kategorijos inžinerinis statinys. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 20 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 17 punktu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad Gedimino kalno piliakalnis yra Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais vietovėje (KVR kodas Nr. 25504), įeina į kompleksinio kultūros paveldo objekto, t, y. Arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatų, jų liekanų ir kitų statinių kompleksą, kurio KVR kodas Nr. 642, sudėtį, taip pat yra pavienio kultūros paveldo objekto, t. y. Vilniaus piliavietės (KVR kodas Nr. 141), vertingoji savybė. Į Kultūros paveldo registre užfiksuotas Gedimino kalno objektų vertingąsias savybes ir, remdamiesi teismų praktika, daro išvadą, kad nors aikštelės grindinys, jos dalyje išgrįsti takai, kalno takų dangos, nėra atskirai įregistruotos kultūros vertybių registre, tačiau šie statiniai susiję su kultūros objekto vertingomis savybėmis – inžinerine, architektūrine ir archeologine sandara, ir yra šių vertingųjų savybių dalys, todėl yra ypatingų statinių grupei priskiriami kiti inžineriniai statiniai, kas reiškia, kad Pirkimo sąlygų 3.10.1, 3.10.3 punktuose pagrįstai nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, susijęs su ypatingo statinio kategorija.

2.13. Kultūros paveldo remontui priskiriami kultūros paveldo statinio darbai, kuriuos atliekant išsaugomos (nekeičiamos) jo vertingosios savybės, autentiškumas esamoms konstrukcijoms, elementams. Kai vykdomi remonto darbai, nesusiję su kultūros paveldo statinio vertingosiomis savybėmis, taikomos Statybos įstatymo nuostatos. Atliekant remonto darbus kultūros paveldo statinyje turi būti taikomos tiek Statybos įstatymo ir žemesnės galios teisės aktų nuostatos, tiek Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir Paveldo tvarkybos reglamentų nuostatos, ir kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojama, kokia konkreti norma taikoma ir kokia apimtimi. Remiasi aktualia teismų praktika minėtu klausimu. Minėtą poziciją patvirtina ir Lietuvos Respublikos aplinkos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministrų 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-233/VĮ-196 patvirtinto STR 1.01.01:2005 „Kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentai“ 5–7 punktų reglamentavimas. Vadovaujantis PTR 1.01.01:2005 „Paveldo tvarkybos reglamentų rengimo taisyklių“ 4 punktu, remonto darbų, kurie būtų laikomi tvarkomaisiais paveldosaugos darbais arba tvarkomaisiais statybos darbais atskyrimas teisiškai sudėtingas ir visais atvejais turi būti praktiškai vertinamas atliekamų darbų turinys.

2.14. Piliakalnio aikštelė su grindiniu ir takais yra ypatingos kategorijos kitos paskirties inžinieriniai statiniai, todėl juose vykdomi darbai, t. y. lauko vandentiekio laistymo sistemų įrengimas, atitinka Statybos įstatyme įtvirtintos statybos darbų sąvokos apibrėžimą ir pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nustatytus pagrindinius principus. Tai, kad Piliakalnio aikštelės tvarkybos projekte nurodyti lauko vandentiekio laistymo sistemos įrengimo darbai gali būti laikomi statybos darbais, pagrindžia ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rašte „Dėl Vilniaus piliavietės, vad. Gedimino kalnu, pilies kalnu, Aukštutine ir Žemutine pilimi šlaitų statinių pagrindinių tinklų darbų“ pateikta nuomonė, jog laistymo sistemos įrengimas gali būti priskiriamas naujai statybai. Pirkimo sąlygų 3.10.1. ir 3.10.3. punktuose pagrįstai nustatė kvalifikacijos reikalavimus, susijusius su statybos darbais. Piliakalnio aikštelės tvarkybos projekte yra numatyta statybos darbų ypatingos kategorijos statiniuose, todėl mano, kad pagrįstai apibrėžė kvalifikacijos reikalavimą toje dalyje, kurioje įpareigojo, kad rangovas turi turėti teisę atlikti statinio statybos darbus ypatinguose statiniuose ir jog statybos vadovas turėtų teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas.

2.15. Sprendimas nemotyvuotas, priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių bei teismų praktikos, neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje tvirtintų efektyvumo, išsamumo, naujovių ir atvirumo permainoms, objektyvumo, proporcingumo principų ir 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Sprendime pateiktas formalus, niekuo nepagrįstas Pirkimo vertės skaičiavimas ir argumentai dėl Pirkimo būdo parinkimo teisiškai niekuo nepagrįsti. Sprendime daroma nepagrįsta prielaida, kad pietrytinio šlaito tvarkybos darbų skaičiavimą galima atlikti be jokio parengto tvarkybos darbų projekto pagal kitame šlaite įvykdytų nepanašių darbų subendrintą įkainį, padaugintą iš projektavimo užduotyje pažymėtų pietrytinio šlaito teritorijos ribų. Sprendime nepaaiškinta, kodėl Piliakalnio aikštelė pagal kultūros objekto vertingąsias savybes negali būti laikoma ypatingu statiniu.

2.16. Agentūros paskirta 25 proc. finansinė korekcija neproporcinga. Pareiškėjas pagrįstai nustatė Pirkimo būdą ir įvykdė supaprastintą atvirą Pirkimą, todėl Gairių 2.1. lentelės 1 punktas ir jame nurodyta 25 proc. finansinė korekcija iš viso negali būti taikytini. Dėl neva neproporcingų Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimų, pagal Gairių 2.1. lentelės 11 punktą, atsakovas nepagrįstai taikė 25 proc. finansinę korekciją, kadangi pagal Sprendime suformuluotą pažeidimo aprašymą Gairėse numatyta maksimali 10 proc. finansinės korekcijos norma. Pareiškėjas įrodė, kad galėjo būti vykdomas supaprastintas Pirkimas, o Pirkimo sąlygų 3.10.1, 3.10.3 punktuose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai susiję su Pirkimo objektu ir jam proporcingi. Pirkimo metu užtikrintas minimalus konkurencijos lygis. Dėl kvalifikacinių reikalavimų teisėtumo jokių pretenzijų nebuvo pateikta, taip pat nebuvo nustatyta, kad vienas iš Pirkimo dalyvių per nurodytą terminą nepatikslino pasiūlyme nurodytos informacijos dėl Pirkimo sąlygose nurodytų diskriminacinių kvalifikacinių reikalavimų. Už Sprendime nustatytą pažeidimą dėl Pirkimo sąlygų 3.10.3 punkto reikalavimo statybos darbų vadovui turėti du atestatus pagal Gairių 2.1. lentelės 11 punktą gali būti taikytina 5 proc. finansinės korekcijos norma.

2.17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d. nutarimu, už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, kas reiškia, kad Gairių 2.1. lentelės 11 punkte fiksuoto dydžio (5 proc., 10 proc., 25 proc.) normomis atliekamos finansinės korekcijos turi atitikti proporcingumo principą. Nurodo, kad Sprendime nurodyti pažeidimai dėl Pirkimo verčių skaičiavimo, Pirkimo būdo nustatymo Pirkimo sąlygų 3.10.1, 3.10.3 punktuose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų neproporcingumo nepagrįsti, 3.10.3 punkte nustatytas reikalavimas nesukėlė esminių pirkimo procedūrų pažeidimų, konkurencija apribota minimaliai (gauti 2 tiekėjų pasiūlymai), nė vienas pasiūlymas neatmestas dėl neatitikties Pirkimo sąlygų 3.10.3 punkto reikalavimui statybos darbų vadovui turėti du atestatus, todėl mano, kad pažeidimas nebuvo sunkus, todėl teismas finansinę korekciją gali sumažinti iki 5 procentų.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. Vadovaudamasis VPĮ 5 straipsnio 5 dalimi, Metodikos 1, 18, 19 punktais, 18.1 papunkčiu, Viešųjų pirkimų tarnybos 2021 m. gegužės 17 d. pateiktu išaiškinimu Nr. 4S-507, atsakovas teigė, kad pareiškėjas, vertindamas ir skaičiuodamas numatomo Pirkimo vertę, neatsižvelgdamas į laikotarpį ir etapus, kuriais darbai bus atliekami, turėjo įvertinti visus Pirkimo pradžioje žinomus, tiek vykdomus, tiek numatomus vykdyti darbų pirkimus, kurie kartu kaip statybos ir (arba) inžinerinės veiklos, kaip visumos, rezultatas savarankiškai atlieka vieną ūkinę ar techninę funkciją. Piliakalnio aikštelės tvarkybos darbų Pirkimo paskelbimo metu 2018 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjui buvo žinoma, kad tvarkybos darbai yra reikalingi ir pietrytiniame šlaite, ką patvirtina pareiškėjo skundo argumentai, kad 2017 m. liepos 1 d. susiformavus nuošliaužai ir įvykus tolimesnei pietrytinio šlaito deformacijai imtasi skubių avarinės grėsmės šalinimo darbų ir kad neatlikus pietrytinio šlaito projektavimo darbų, nebuvo žinoma tiksli tvarkybos darbų apimtis.

4.2. Visi tvarkybos darbai, t. y. tiek ginčo Pirkimo – Piliakalnio aikštelės, tiek pietrytinio šlaito, tiek šiaurės vakarų šlaito, vykdomi / ketinami vykdyti dėl to paties objekto – Gedimino kalno – išsaugojimo, atkūrimo, iki minimumo sumažinant lietaus vandens infiltraciją per visus paviršius, o Europos Sąjungos Bendrasis Teismas yra išaiškinęs, kad jei numatyti darbai turi būti atliekami toje pačioje geografinėje zonoje, tokie darbai laikomi vienu darbu. Toje pačioje geografinėje zonoje atliekami darbai sudaro vieną darbą, kaip tai suprantama pagal 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvos 93/37/EEB dėl viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 1 straipsnio c punktą.

4.3. Metodikoje nėra atskirai išskirta ar pažymėta, kad sumuojamos tik tos pirkimo sutarčių vertės, dėl kurių yra parengti projektai ir yra aiškios darbų apimtys. Sisteminis VPĮ ir Metodikos nuostatų vertinimas aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, kad apskaičiuojant darbų vertę nėra reikalinga atlikti projektavimo darbus, įskaitant inžinerinius tyrimus, ir nustatyti tikslias darbų apimtis. Pagal VPĮ 2 straipsnio 7 dalį ir Metodikos 20 punktą, siekiant įsigyti darbus, kurie turi būti vykdomi pagal parengtą projektą, gali būti vykdomi du atskiri pirkimai, t. y. pirma vykdomas projektavimo paslaugų pirkimas, vėliau pagal parengtą projektą vykdomas darbų pirkimas, arba vykdomas vienas projektavimo paslaugų ir darbų pirkimas. Vykdant du atskirus pirkimus, pagal projektavimo paslaugų sutartį parengtame projekte nustatomos tikslios darbų apimtys, o vykdant bendrą projektavimo paslaugų ir darbų pirkimą tikslios darbų apimtys nėra žinomos, nes nėra parengto projekto, todėl nustatant numatomą pirkimo vertę turi būti vadovaujamasi panašių pirkimų patirtimi, rinkos ir kitais tyrimais, kaip tai nustato Metodikos 8.3 punktas, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas, vadovaujantis minėtu Metodikos punktu, privalėjo remtis panašių pirkimų praktika, rinkos ir kitais tyrimais, kad nustatytų numatomų įsigyti pietrytinio šlaito tvarkybos darbų kainą, ir tik po to spręsti dėl pirkimo būdo taikymo.

4.4. Pietrytinio šlaito tvarkybos darbų vertę apskaičiavo vadovaudamasi 2017 m. lapkričio mėn. tvarkybos darbų projekte pateikta informacija, įvertinusi planuotą sutvarkyti pietrytinio šlaito plotą ir vadovaudamasi šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų skaičiuojamąja kaina bei plotu. Pareiškėjas skundo argumentais pats patvirtina, kad, vertinant numatomą pirkimo vertę 2018 m. jam buvo žinomas ne faktinis 5 185 kv. m tvarkomas plotas, paaiškėjęs tik 2020 m. rugsėjį, bet Pietrytinio šlaito projektuotinas 9 130 kv. m plotas. Pareiškėjas nepagrįstai remiasi 2020 m. faktiškai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, tai neatitinka VPĮ ir Metodikos nuostatų, nes pirkimo vertė nustatoma ne 2020 m., o 2018 m. Net ir sutinkant su pareiškėjo skunde pateiktu vertinimu, faktinis Pietrytinio šlaito tvarkybos darbų poreikis reikalingo sutvarkyti ploto atžvilgiu vis vien lemia, kad turėjo būti skelbtas tarptautinis pirkimas. 2020 m. rugsėjį tvarkybos darbų projekte nustatyta pietrytinio šlaito tvarkybos darbų skaičiuojamoji kaina yra net 6 391 403,03 Eur be PVM.

4.5. Apskaičiuojant pirkimų vertes privalomai vadovaujamasi Metodikos taisyklėmis, o ne paveldo tvarkybos reglamento ir kitų susijusių bei pareiškėjo skunde minimų teisės aktų nuostatomis. VPĮ 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas skaidyti pirkimą yra viena iš fundamentaliųjų viešųjų pirkimų teisės praktikos taisyklių, kurios nesilaikymas yra laikomas šiurkščiu teisės pažeidimu. Minėto draudimo nepaisymas lemia absoliutų perkančiosios organizacijos sprendimų, įgyvendintų pirkimo procedūrų bei sudarytų viešojo pirkimo sutarčių neteisėtumą. Pareiškėjas, nepagrįstai išskaidęs ir apskaičiuojant numatomą Pirkimo vertę neįtraukęs pietrytinio šlaito tvarkybos darbų vertės, pažeidė VPĮ 5 straipsnio 3 dalį bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principus. Vykdant pirkimą supaprastinta tvarka, suteiktas pranašumas vietiniams konkurso dalyviams kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse įsisteigusių ūkio subjektų atžvilgiu, kas pagal Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktiką laikoma nediskriminavimo principo pažeidimu.

4.6. Pareiškėjas Pirkimo sąlygų 3.10.1 ir 3.10.3 punktuose nustatė Pirkimo objektui neproporcingus, konkurenciją ribojančius, neteisėtus reikalavimus, kadangi pareiškėjas nepirko tvarkomųjų statybos darbų atliekamų ypatingame negyvenamame statinyje ir teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo statybos darbų vadovui (vienam asmeniui) turėti du atestatus, ypatingo statinio vadovo atestatą ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą.

4.7. Pirkimo objekto darbai buvo atliekami inžineriniuose statiniuose, ką pripažįsta ir pareiškėjas, o inžineriniai statiniai, remiantis sisteminiu Statybos įstatymo 2 straipsnio 16, 84 dalių, statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, (toliau – ir STR 1.01.03:2017) 2, 5, 6 punktų reglamentavimo aiškinimu, nėra negyvenamieji pastatai, tačiau Pirkimo sąlygos reikalavo turėti teisę atlikti darbus negyvenamuosiuose pastatuose ir tai įrodyti, nors teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo statybos darbų vadovui (vienam asmeniui) turėti du atestatus. Atkreipia dėmesį, kad darbams gali vadovauti ir du specialistai, atestuoti atskirai paveldosaugos darbams ir statybos darbams. Pareiškėjas neginčija šios Sprendimo dalies, todėl reikalavimas panaikinti Sprendimą visa apimtimi vien dėl šios priežasties negali būti tenkinamas. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi pirkimo objektui, tikslūs bei aiškūs. Perkančioji organizacija negali nustatyti perteklinių kvalifikacijos reikalavimų siekiamo tikslo atžvilgiu. Aukštų bei specifinių kvalifikacijos reikalavimų nustatymui reikalingas įtikinamas tokių reikalavimų pagrindimas. Kasacinio teismo praktikoje yra akcentuota, kad pirkimo dokumentuose įtvirtinti reikalavimai turi tiesiogiai sietis su pirkimo sutartimi ir negali būti pertekliniai.

4.8. Vertinant Pirkimo sąlygų 3.10.1 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą pažeidimas nustatytas ne tik dėl to, kad kvalifikacijos reikalavimas siejamas su atestato turėjimu ypatingos kategorijos statiniuose, tačiau ir dėl to, kad tiekėjo buvo reikalaujama turėti atestatą, suteikiantį teisę atlikti statybos darbus negyvenamųjų pastatų grupėje, o VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs.

4.9. VPĮ 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką, patvirtintą Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 įsakymu Nr. 1S-105, kurios 11 punkte nustatyta, kad pirkimo vykdytojas gali reikalauti, kad tiekėjas turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Šis reikalavimas gali būti nustatomas tik toks, kuris leistų patikrinti, ar atitinkamam tiekėjui norminiais teisės aktais yra suteikta arba pagal juos įgyta atitinkama teisė verstis veikla, kuri būtina pirkimo sutarčiai tinkamai įvykdyti. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tuo atveju, kai atitinkamai sutarčiai vykdyti nereikalinga konkreti, iš specialiųjų teisės aktų reikalavimų išplaukianti teisė, tokiu atveju teisiškai net neįmanoma pagrįsti tokio reikalavimo nustatymo, nes toks reikalavimas savaime pripažintinas neteisėtu. Pirkimo dokumentuose negali būti nustatomi reikalavimai turėti teisę atlikti darbus, jeigu tie darbai pirkimu nėra įsigyjami. Net ir inžinerinius statinius priskyrus ypatingųjų statinių grupei kultūros objekto vertingųjų savybių atžvilgiu, tai nereiškia, kad šių inžinerinių statinių tvarkybos darbams atlikti reikalingas atestatas, suteikiantis teisę atlikti statybos darbus negyvenamuosiuose pastatuose, nes inžineriniai statiniai, kurių tvarkybos darbai buvo Pirkimo objektas, nėra pastatai Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalies prasme. Pareiškėjo skunde cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir joje nurodytos faktinės aplinkybės nėra panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.

4.10. Paskirtos finansinės korekcijos nėra jokios galimybės mažinti. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Projektų administravimo taisyklės) 7 priedo 6 punktas numato, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą vadovaujamasi Gairėmis. Nagrinėjamu atveju dėl dviejų savarankiškų viešųjų pirkimų teisės pažeidimų buvo nustatyta vienoda 25 proc. norma dėl kiekvieno pažeidimo atskirai: dėl nepagrįstai taikyto pirkimo būdo, vadovaujantis Gairių 2.1 lentelės 11 punktu, taikyta 25 proc. pataisos norma, dėl neproporcingų Pirkimo objektui ir konkurenciją ribojančių kvalifikacijos reikalavimų, vadovaujantis Gairių 2.1 lentelės 11 punktu, taip pat taikyta 25 proc. pataisos norma. Atsižvelgiant į Projektų administravimo taisyklių 7 priedo 11 punkto reguliavimą, kuriuo nustatyta, kad kai dėl to paties pirkimo nustatomi keli pažeidimai, su pirkimu susijusiuose Gairių punktuose nurodytos dėl atitinkamo pažeidimo taikytinos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos nesumuojamos, o taikoma didžiausia iš jų, ginčo Pirkimo atveju buvo pasirinkta taikyti 25 proc. finansinę korekciją nuo sutarties vertės, tenkančios projektui.

4.11. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusia su Europos Komisijos parengtų Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių (2007 m. lapkričio 29 d. galutinė redakcija, COCOF 07/0037/03-ES), minėtas išaiškinimas svarbus ir aiškinant korekcijų taikymą pagal Gaires, bei patvirtina, kad Gairių lentelėse nurodyti už atitinkamus pažeidimus taikomi finansinių korekcijų dydžiai savaime atitinka proporcingumo principą. Pažeidimo, susijusio su viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymu, sunkumas ir poveikis Europos Sąjungos (toliau – ir ES) biudžetui vertinamas atsižvelgiant į šiuos veiksnius: konkurencijos lygį, skaidrumą ir vienodą požiūrį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad Gairių bendrojoje dalyje yra įtvirtintas atskiro pažeidimo vertinimo principas, kas leidžia daryti išvadą, kad už kiekvieną Gairių specialiojoje dalyje klasifikuotą viešojo pirkimo nuostatų pažeidimą gali būti taikoma šį pažeidimą atitinkanti sankcija (finansinė korekcija), kurios konkretaus dydžio nustatymui, atsižvelgiant į konkrečiame Gairių punkte nurodytas korekcijų ribas, reikšmingas ir pažeidimų skaičius. Šio Pirkimo atveju buvo nustatyti net du pažeidimai: taikytas netinkamas pirkimo būdas neteisingai apskaičiavus Pirkimo vertę ir nustatyti du neproporcingi Pirkimo objektui bei konkurenciją ribojantys kvalifikacijos reikalavimai, kuriuos buvo galima išskirti į du atskirus pažeidimus. Taip pat svarbu tai, kad Pirkimas vykdytas supaprastinto atviro konkurso būdu, apie tai nepaskelbus ES oficialiame leidinyje, dėl ko reikšmingai sumažinta galima tiekėjų konkurencija.

5. Teismo posėdyje atsakovo atstovas atkreipė dėmesį į 2017 m. balandžio mėnesio visų Pilikalnio tvarkybos darbų planą, kuriame matosi pažymėtos trys atskiros Piliakalnio dalys, iš kurių pietrytinis šlaitas didžiausia dalis ir pabrėžia, kad pareiškėjui jau tada buvo žinoma, kad minėtą šlaitą bus būtina tvarkyti, tačiau, nustatydamas Pirkimo vertę, pareiškėjas apskritai nevertino nė vieno šlaito.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjo Muziejaus skundą atmetė ir iš pareiškėjo Muziejaus atsakovo Agentūros naudai priteisė 3 804,34 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus keturis eurus ir trisdešimt keturis centus) bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad:

7.1. Nuo 2016 m. Gedimino kalno šlaitų būklė nuosekliai blogėjo. 2016 m. vasario 13 d. Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaite įvyko paviršinė nuošliauža, o 2016 m. spalio 9 d. nušliaužė šiaurės vakarų šlaitas. Nuošliauža nugriovė sienos parapeto dalį. Deformacijų plotas apėmė 3 000 kv. m, dėl ko imtasi skubių avarinės grėsmės šalinimo darbų.

7.2. 2017 m. vasario mėnesį buvo parengtas Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projektas.

7.3. 2017 m. balandžio 14 d. pareiškėjas ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rekreacinė statyba“ sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 68, pagal kurią UAB „Rekreacinė statyba“ įsipareigojo pagal su pareiškėju suderintą projektavimo užduotį sutartyje nurodytais terminais ir tvarka parengti ir pateikti pareiškėjui Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito, piliakalnio aikštelės ir pietrytinio šlaito tvarkybos darbų (avarinės grėsmės šalinimo, konservavimo, restauravimo, remonto) projektą, o pareiškėjas už laiku ir tinkamai atliktus projektavimo darbus ir kitų įsipareigojimų vykdymą įsipareigojo sumokėti UAB „Rekreacinė statyba“ sutartyje numatytą kainą. Kalno hidrogeologinės situacijos įvertinime nustatyta, kad pagrindinė požeminio vandens formavimosi kalno viduje ir jo iškrovos šlaituose yra viena iš svarbiausių šlaito stabilumą silpninančių sąlygų. Išvadose nurodyta, kad reikalinga sumažinti atmosferinių kritulių infiltraciją piliakalnio aikštelėje, sureguliuoti dangos paviršiaus nuolydžius taip, kad negalėtų kauptis ir gertis į žemę kritulių vanduo. Tvarkybos darbai turi apimti kalno šiaurės vakarų ir pietrytinio šlaito teritorijas taip pat piliakalnio aikštelę, kaip neatsiejamą šlaitų stabilizavimo dalį.

7.4. Pareiškėjas 2017 m. birželio 9 d. paskelbė šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų pirkimą. Tvarkybos darbų vertė – 1 964 292,20 EUR be PVM.

7.5. 2017 m. birželio 16 d. pareiškėjas ir UAB „Rekreacinė statyba“ sudarė tvarkybos darbų sutartį Nr. 114, pagal kurią rangovas, t. y. UAB „Rekreacinė statyba“, įsipareigojo savo rizika, priemonėmis ir iš savo medžiagų atlikti tvarkybos darbus pagal pareiškėjos pateiktą Vilniaus piliavietės, vad. Gedimino kalnu, Pilies kalnu, Aukštutine ir Žemutine pilimi (KVR u. o. k. 141), Arsenalo g. 5, Vilniuje, šiaurės vakarų šlaito (I-oji dalis), piliakalnio aikštelės (II-oji dalis) ir pietrytinio šlaito (III- ioji dalis) tvarkybos darbų projekto I etapo – Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito (I-oji dalis) tvarkybos darbų projektą bei perduoti šių darbų rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigojo priimti rangovo atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais.

7.6. 2017 m. liepos 1 d. susiformavo nuošliauža Gedimino kalno pietrytiniame šlaite. 2017 m. liepos 25, 26 d., rugpjūčio 21 d. įvyko tolimesnės pietrytinio šlaito deformacijos, susidarė didelė tikimybė įvykti giluminei nuošliaužai.

7.7. Pareiškėjas su UAB „Rekreacinė statyba“ 2017 m. spalio 30 d., atsižvelgdami į 2017 m. balandžio 14 d. pasirašytą projektavimo darbų sutartį Nr. 68, 2017 m. birželio – liepos mėnesiais Lenkijos geologijos tarnybos iniciatyva atliktus papildomus dalies Gedimino kalno šlaitų (tame tarpe ir pietrytinio šlaito) inžinerinius geologinius – geotechninius tyrinėjimus, suteikusius papildomos preliminarios, anksčiau šalių neturėtos informacijos apie šlaitų būklę, 2017 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais dėl didelio iškritusio kritulių kiekio Gedimino kalno šlaituose pasirodžiusius naujus erozinius reiškinius, Lietuvos geologijos tarnybos parengtas rekomendacijas papildomiems Gedimino kalno inžineriniams geologiniams – geotechniniams tyrimams, kurie padėtų tinkamai įvertinti projektuojamas konstrukcijas, papildomas geofizines struktūros savybes, taip pat suteiktų papildomos informacijos šlaitų modeliavimui ir kitiems būsimiems tyrinėjimams bei projektavimo darbams, sudarė projektavimo darbų sutarties pakeitimą Nr. 2, kuriuo susitarė pakeisti sutarties apimtį ir nuo šio pakeitimo nebevykdyti Gedimino kalno pietrytinio šlaito (III-ioji dalis) tvarkybos (avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo, remonto) darbų projekto rengimo dalies.

7.8. 2017 m. lapkričio mėnesį buvo parengtas Piliakalnio aikštelės tvarkybos darbų projektas.

7.9. 2018 m. rugpjūčio 6 d. įvyko pareiškėjo Viešojo pirkimo komisijos posėdis dėl Gedimino kalno piliakalnio aikštelės (II etapo) tvarkybos darbų pirkimo. Posėdžio metu, atsižvelgiant į VPĮ 4 straipsnio reglamentavimą, nustatyta, kad Pirkimo vertė, t. y. 2 044 903,31 Eur be PVM, neviršija tarptautiniam pirkimui nustatytų verčių, todėl šiam Pirkimui turi būti taikomas supaprastintas pirkimo būdas. Komisija, išsamiai išanalizavusi galimus supaprastintus pirkimų būdus, nusprendė vykdyti Pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu, Pirkimą vykdant CVP IS priemonėmis. Posėdžio metu apsvarstytas supaprastinto atviro konkurso sąlygų projektas. Patvirtinti Gedimino kalno piliakalnio aikštelės tvarkybos darbų pirkimo dokumentai.

7.10. Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą „Lietuvos nacionalinio muziejaus paslaugų plėtra Vilniaus piliavietėje. I-asis etapas”, projekto Nr. 05.4.1-CPVA-V-301-01-0013, 2018 m. rugpjūčio 9 d. CVP IS paskelbė supaprastintą (atviro konkurso būdu) pirkimą „Gedimino kalno Piliakalnio aikštelės (taikomųjų tyrimų, avarinės grėsmės šalinimo, konservavimo, restauravimo, remonto) (II etapo) tvarkybos darbai” (pirkimo Nr. 395315), skelbimo apie pirkimą II dalies 2.4 punkte „Pirkimo aprašymas“ nurodydamas, kad tiekėjas turės atlikti tvarkybos darbus pagal muziejaus pateiktą Vilniaus piliavietės, vad. Gedimino kalnu, Pilies kalnu, Aukštutine ir Žemutine pilimi (KVR u. o. k. 141), Arsenalo g. 5, Vilniuje, Gedimino kalno Piliakalnio aikštelės (II-oji dalis) tvarkybos darbų projektą.

7.11. Pirkime pasiūlymus pateikė du tiekėjai: UAB "LitCon“ ir jungtinės veiklos pagrindu veikiantys UAB „Rekreacinė statyba“, UAB „Šivysta“, UAB „Naresta“.

7.12. Pareiškėjo Viešojo pirkimo komisija 2018 m. rugsėjo 27 d. protokoliniu sprendimu Nr. 7, atsižvelgdama į tai, kad tiekėjas iki nurodyto termino, t. y. 2018 m. rugsėjo 20 d., nepatikslino pasiūlyme nurodytos informacijos apie kvalifikaciją, vadovaudamasi Pirkimo sąlygų 9.7.2. punktu, UAB „LitCon“ pasiūlymą atmetė, o jungtinės veiklos pagrindu veikiančias UAB „Rekreacinė statyba“, UAB „Šivysta“, UAB „Naresta“ iki 2018 m. spalio 5 d. paprašė pateikti įrodymus, kad nėra tiekėjo pašalinimo pagrindų, nurodytų konkurso sąlygų 3.6 punkte ir kad tiekėjas atitinka tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus, nurodytus konkurso sąlygų 3.10 punkte.

7.13. Pirkimo laimėtoju pripažinti jungtinės veiklos pagrindu veikiantys UAB „Rekreacinė statyba“, UAB „Šivysta“, UAB „Naresta“. 2018 m. spalio 23 d. pareiškėjas ir pirkimo laimėtojai, atstovaujami pagrindinio partnerio UAB „Rekreacinė statyba“, vadovaudamiesi Gedimino kalno piliakalnio aikštelės (II etapo) tvarkybos darbų pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu dokumentais, sudarė tvarkybos darbų sutartį, pagal kurią rangovas savo rizika, priemonėmis ir iš savo medžiagų įsipareigojo atlikti tvarkybos darbus pagal užsakovo pateiktą Vilniaus piliavietės, vad. Gedimino kalnu, Pilies kalnu, Aukštutine ir Žemutine pilimi (KVR u. o. k. 141), Arsenalo g. 5, Vilniuje, Gedimino kalno Piliakalnio aikštelės (II-oji dalis) tvarkybos darbų projektą bei perduoti šių darbų rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigojo priimti rangovo atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais.

7.14. Pareiškėjas 2019 m. balandžio 15 d. paskelbė atvirą konkursą Gedimino kalno šlaitų, statinių pagrindų ir inžinerinių tinklų tvarkybos ir tvarkomųjų statybos darbų projekto rengimo paslaugoms įsigyti.

7.15. 2019 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjas ir UAB „Hidroterra“, vadovaudamiesi Gedimino kalno šlaitų, statinių pagrindų ir inžinerinių tinklų tvarkybos ir tvarkomųjų statybos darbų projekto rengimo paslaugų pirkimo dokumentais, sudarė paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, kurios dalykas – Gedimino kalno šlaitų, statinių pagrindų ir inžinerinių tinklų tvarkybos ir tvarkomųjų statybos darbų projekto parengimo, statybos darbų techninio projekto vykdymo priežiūros bei tvarkomųjų paveldosaugos darbų sprendinių įgyvendinimo priežiūros paslaugos, taip pat Gedimino kalno šlaitų tyrimai. Sutartimi numatyta paslaugas teikti dviem Gedimino kalno dalims: pietrytiniam šlaitui su gynybinės sienos dalimi ir pilies liekanomis ir likusiai kalno daliai, išskyrus sutvarkytą šiaurės vakarų kalno šlaitą ir aikštelę. Bendra projektavimo paslaugų, priežiūros paslaugų bei tyrimų paslaugų kaina – 2 177 879 Eur.

7.16. 2020 m. lapkričio mėnesį buvo parengtas Pietrytinio šlaito tvarkybos darbų projektas.

7.17. 2020 m. balandžio 30 d. tarp pareiškėjo ir atsakovės pasirašyta paramos sutartis. Numatyta Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia - 2018 m. spalio 23 d. Bendra Projekto išlaidų suma yra 12 896 227,93 Eur. Šio skundo pateikimo dieną apmokėta išlaidų suma – 3 072 752,73 Eur. Projekto tikslas yra padidinti Lietuvos nacionalinio muziejaus teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą, įvairovę bei patrauklumą kultūros paminklo Nr. 141 Vilniaus piliavietės, vadinamos Gedimino kalnu, Pilies kalnu, Aukštutine ir Žemutine pilimi teritorijoje. Projekto įgyvendinimo metu siekiama sumažinti kritulių infiltraciją per Gedimino kalno aikštelę, atliekant jos tvarkybą, užtikrinti pietrytinio kalno šlaito stabilumą, įveiklinti Aukštutinės pilies rūmų liekanas, modernizuoti Gedimino kalno apšvietimo sistemą, sukurti naujas kultūros paslaugas 1863–1864 m. sukilėlių atminimui įamžinti, sukurti virtualų gidą su mobilia aplikacija kalnui ir šalia jo esantiems objektams pažinti. Projektas finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonę Nr. 05.4.1-CPVA-V-301 „Aktualizuoti kultūros paveldo objektus“. Projekto stebėsenos rodikliai: 1) sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektus ir teritorijas; 2) padidinti kultūros ir gamtos paveldo objektuose turistų skaičių.

7.18. 2020 m. lapkričio 5 d. pareiškėjas pateikė atsakovo patikrai Pirkimo dokumentus. 2021 m. sausio 6 d. pareiškėjas atsakovo raštu „Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. 05.4.1-CPVA-V-301-01-0013“ informuotas apie įtarimą, kad, netinkamai nustatęs Pirkimo būdą ir Pirkimo sąlygose nustatydamas neproporcingus Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimus, galimai pažeidė VPĮ 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 3 dalies, 47 straipsnio 1 dalies nuostatas bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus. Minėtu raštu pareiškėjas, vadovaujantis Taisyklių 303 punktu, informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą pažeidimo tyrimą Projekte bei paprašytas per 7 dienas nuo šio rašto gavimo pateikti paaiškinimus ir kitus dokumentus, galinčius turėti įtakos pažeidimo tyrimo eigai.

7.19. Pareiškėjas 2021 m. sausio 19 d. raštu Nr. 23 „Dėl Gedimino kalno piliakalnio aikštelės (taikomųjų tyrimų, avarinės grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo, remonto (II-oji dalis) darbų pirkimo“ Agentūrai pateikė paaiškinimus dėl Projekte užregistruoto įtarimo apie pažeidimą Nr. IT01. Pareiškėjas 2021 m. kovo 3 d. raštu Nr. 105 kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydamas pateikti nuomonę dėl darbų pirkimo verčių skaičiavimo.

7.20. Agentūra, atsižvelgusi į VPĮ 92 straipsnio 2 dalyje, 95 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijas dėl viešųjų pirkimų politikos įgyvendinimo bei metodinės pagalbos teikimo, 2021 m. kovo 29 d. raštu Nr. 2021/2-2096 kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydama pateikti išaiškinimą (konsultaciją) dėl VPĮ 47 straipsnio 1 dalies ir VPĮ 5 straipsnio 3 ir 5 dalių taikymo viešajame supaprastintame (atviro konkurso būdu) pirkime „Gedimino kalno Piliakalnio aikštelės (taikomųjų tyrimų, avarinės grėsmės šalinimo, konservavimo, restauravimo, remonto) (II etapo) tvarkybos darbai“.

7.21. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 171 „Dėl Gedimino kalno piliakalnio aikštelės (taikomųjų tyrimų, avarinės grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo, remonto (II-oji dalis) darbų pirkimo“ Agentūrai pateikė papildomus paaiškinimus dėl įtariamo pažeidimo Projekte vykdant Pirkimą, papildančius ankstesnę pareiškėjo poziciją.

7.22. Pareiškėjas 2021 m. kovo 24 d. raštu Nr. 134 „Dėl darbų pirkimo verčių skaičiavimo“ Viešųjų pirkimų tarnybai pateikė papildomus konsultacijai reikšmingus duomenis.

7.23. Viešųjų pirkimų tarnyba 2021 m. kovo 31 d. raštu Nr. 4S-323(1.34Mr.) „Dėl darbų pirkimo verčių skaičiavimo“, atsakydama į pareiškėjo prašymą, pateikė bendro pobūdžio konsultaciją dėl pirkimo vertės skaičiavimo, vadovaujantis Metodikos nuostatomis. Paprašyta patikslinti teisinius argumentus, 2021 m. balandžio 20 d. Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė elektoriniu paštu pareiškėjui pateikė komentarą prašomu klausimu.

7.24. Viešųjų pirkimų tarnybos 2021 m. gegužės 17 raštu Nr. 4S-507(1.34 Mr.) „Dėl darbų pirkimo verčių skaičiavimo“ Agentūrai pateikta bendro pobūdžio konsultacija vadovaujantis Metodikos nuostatomis, papildomai pažymint, kad atsakymai į Agentūros rašte keliamus klausimus, galėtų būti pateikti kreipiantis į tarnybą ne dėl konsultacijos, o dėl konkretaus pirkimo vertinimo.

7.25. Agentūra, įvertinusi 2020 m. lapkričio 5 d. pareiškėjo pateiktus Pirkimo dokumentus, pareiškėjo paaiškinimus, VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatas, pažeidimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, 2021 m. liepos 19 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT01 nustatė, kad pareiškėjas, įgyvendindamas projektą „Lietuvos nacionalinio muziejaus paslaugų plėtra Vilniaus piliavietėje. I asis etapas“ ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. CVP IS paskelbdamas supaprastintą (atviro konkurso būdu) pirkimą „Gedimino kalno Piliakalnio aikštelės (taikomųjų tyrimų, avarinės grėsmės šalinimo, konservavimo, restauravimo, remonto) (II etapo) tvarkybos darbai“, nepagrįstai išskaidęs ir į Pirkimo sudėtį neįtraukęs pietryčių šlaito tvarkybos darbų vertės, pasirinko netinkamą Pirkimo būdą ir Pirkimo sąlygų 3.10.1 ir 3.10.3 punktuose nustatęs neproporcingus Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimus, dirbtinai ribojančius tiekėjų konkurenciją, pažeidė VPĮ 5 straipsnio 3 dalį, 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus.

7.26. Sprendimu nuspręsta pripažinti netinkamomis finansuoti išlaidomis 551 057,14 Eur sumą.

8. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja VPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1S-94 „ Dėl numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodika (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.), Viešųjų pirkimų direktoriaus 2017 m. birželio 29 įsakymu Nr. 13-105 „Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir Kvalifikacijos reikalavimų metodika), Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl projektų finansavimo ir administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Projektų finansavimo ir administravimo taisyklės (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. balandžio 27 d.), Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. priimto sprendimo Nr. C(2019)3452, kuriuo nustatomos su Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės, 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama direktyva 2004/18/EB (toliau – ir Direktyva 2014/24/ES).

9. Pasisakydamas dėl Pirkimui taikyto būdo teisėtumo ir pagrįstumo, teismas apžvelgė VPĮ nuostatas (1 str. 1 d., 4 str. 1 d. 1 p., 2 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir nurodė, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusios tarptautinio pirkimo vertės ribos be PVM, taikomos darbų pirkimams, buvo 5 548 000 Eur.

10. Įvertinęs VPĮ nuostatas (5 str. 1–5 d.), Metodikos nuostatas (2.3 p., 18.2 p., 19 p., 20.1 p., 20.2 p.), teismas konstatavo, kad, darbų vertė, kaip ją apibrėžė ginčui aktualiu metu galiojančios Metodikos nuostatos, – visų numatomų atlikti darbų, kurie kaip statybos ir (arba) inžinerinės veiklos, kaip visumos, rezultatas savarankiškai atlieka vieną ūkinę ar techninę funkciją, pirkimo sutarčių verčių suma, į minėtą sumą įskaitant numatomų darbų ir projektavimo, jeigu kartu perkamos ir tų darbų projektavimo paslaugos, numatomas vertes bei darbams reikalingų kitų paslaugų ar prekių, kurias rangovui pateikia pirkimo vykdytojas, numatomas vertes.

11. Teismas padarė išvadą, kad Agentūra, nustatydama pietrytinio šlaito tvarkybos darbų vertę, pagrįstai rėmėsi pareiškėjo įvykdytų panašių pirkimų praktika. Vadovaujantis Metodikos 8.3 punktu, tokį numatomų Pietrytinio šlaito tvarkybos darbų vertės nustatymo būdą galėjo taikyti ir pareiškėjo Viešojo pirkimo komisija 2018 m. rugpjūčio 6 d. spręsdama dėl Pirkimui taikytino būdo. 2018 m. rugpjūčio 6 d., sprendžiant Pirkimui taikytino būdo klausimą, vertinti tik Gedimino kalno piliakalnio aikštelės tvarkybos darbai, neįskaičiuojant nei šiaurės vakarų šlaito, nei ateityje numatomų vykdyti pietrytinio šlaito tvarkybos darbų vertės, kas ir lėmė netinkamą Pirkimo būdo parinkimą, pažeidžiant VPĮ 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą skaidyti pirkimą, siekiant išvengti VPĮ nustatytos tvarkos taikymo.

12. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad, skaičiuojant numatomų pietrytinio šlaito tvarkybos darbų vertę, atsakovas turėjo vertinti 2017 m. lapkričio mėnesio Piliakalnio aikštelės tvarkybos darbų projekto 111 puslapyje nurodytą bendrą 1 460 kv. m pažeistą pietrytinio šlaito plotą, o ne pareiškėjo projektavimo užduotyje nužymėtas pietrytinio šlaito teritorijos ribas, apimančias 9 130 kv. m, teismas nurodė, kad, neatlikus tyrimų ir nežinant tikslaus faktinio tvarkytino ploto, pagrįstai pietrytinio šlaito vertė skaičiuota pagal pietrytinio šlaito projektuotiną 9 130 kv. m plotą, kuris buvo nustatytas ir žinomas 2017 m. balandžio mėn., kuomet pareiškėjas ir UAB „Rekreacinė statyba“ sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 68, pagal kurią UAB „Rekreacinė statyba“ įsipareigojo pagal su pareiškėju suderintą projektavimo užduotį sutartyje nurodytais terminais ir tvarka parengti ir pateikti pareiškėjui Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito, piliakalnio aikštelės, pietrytinio šlaito tvarkybos darbų (avarinės grėsmės šalinimo, konservavimo, restauravimo, remonto) projektą. 2017 m. liepos 1 d. susiformavus nuošliaužai Gedimino kalno pietrytiniame šlaite, o 2017 m. liepos 25, 26 d., rugpjūčio 21 d. įvykus tolimesnėms pietrytinio šlaito deformacijoms, pareiškėjas, kaip subjektas, turintis specialių žinių, turėjo įvertinti, kad atlikus specialius tyrimus, pietrytinio šlaito tvarkybos darbų vertė galėjo žymiai išaugti, ką ir patvirtina 2020 m. parengtas pietrytinio šlaito tvarkybos darbų projektas.

13. Teismas, pasisakydamas dėl Pirkimo sąlygų 3.10.1, 3.10.3 punktais nustatytų kvalifikacijos reikalavimų proporcingumo Pirkimo objektui, apžvelgė VPĮ nuostatas (35 str. 2 d. 2 p., 5 p., 47 str. 1 d., 7 d.), Kvalifikacijos reikalavimų metodikos 8.4 punktą, aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

14. Teismas įvertino Pirkimų sąlygų 3.10.1, 3.10.3 punktuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, STR 1.01.03:2017 nuostatas (2 p., 5.1.2 p.), Statybos įstatymo nuostatas (2 str. 16 d., 20 d, 84 d.), Pirkimo sąlygų 3.10.1, 3.10.3 punktais nustatytus reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad Pirkimo sąlygų 3.10.1 punkte nustatytas reikalavimas tiekėjui turėti atestatą, suteikiantį teisę atlikti statybos darbus ypatingos kategorijos negyvenamųjų pastatų grupėje, yra neproporcingas ir nesusijęs su Pirkimo objektu. Teismas, pasisakydamas dėl Pirkimo sąlygų 3.10.3 punktu įtvirtinto kvalifikacijos reikalavimo tiekėjui turėti ne mažiau kaip vieną atestuotą statybos vadovą, turintį teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas ir vadovauti tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, nurodė, kad teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo statybos darbų vadovui, t. y. vienam ir tam pačiam asmeniui, turėti du atestatus, kadangi tokiems darbams gali vadovauti ir du specialistai, atestuoti atskirai paveldosaugos darbams ir statybos darbams.

15. Teismas padarė išvadą, kad Agentūra, įvertinusi Pirkimu perkamų darbų apimtį ir turinį, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamo pirkimo atveju perkančioji organizacija nepirko tvarkomųjų statybos darbų, atliekamų ypatingame negyvenamajame statinyje, todėl pareiškėjo nustatyti kvalifikacijos reikalavimai turėti teisę būti ypatingojo negyvenamojo kultūros paskirties pastato statybos rangovu ir turėti teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas yra neproporcingi Pirkimo objektui ir nepagrįsti. Taip pat Sprendimu pagrįstai nustatyta, kad perkančioji organizacija Pirkimo sąlygomis nepagrįstai nustatė kvalifikacijos reikalavimą, įpareigojantį, kad statybos darbų vadovas ir tvarkomųjų paveldosaugos darbų vadovas būtų tas pats asmuo, todėl Agentūra Sprendimu teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalies ir 47 straipsnio 1 dalies nuostatas.

16. Vertindamas pareiškėjui paskirtos sankcijos proporcingumą, teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 patvirtintų Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių (toliau – ir Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklės) nuostatas (9.3 p.), Taisyklių nuostatas (295 p., 311 p., 7 priedo 1 p., 2 p., 6 p., 10.1 p. – 10.4 p., 11 p.). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatytas pažeidimas ne tik dėl Pirkimo sąlygų 3.10.1 ir 3.10.3 punktuose įtvirtintų kvalifikacinių reikalavimų neproporcingumo Pirkimo objektui, bet ir VPĮ 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo skaidyti pirkimą, siekiant išvengti VPĮ nustatytos tvarkos taikymo, pažeidimas. Teismas padarė išvadą, kad nesant pagrindo nesutikti su atsakovo Sprendimu, kuriuo konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 5 straipsnio 3 dalies ir 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra pagrindo nesutikti su Sprendimu taikyti 25 proc. finansinę korekciją nuo sutarties vertės.

17. Teismas pažymėjo, kad dėl nepagrįstai taikyto pirkimo būdo, vadovaujantis Gairių 2.1 lentelės 1 punktu, pareiškėjui taikyta 25 proc. pataisos norma, t. y. mažiausia galima sankcija už tokio pobūdžio pažeidimą. Dėl neproporcingų Pirkimo objektui ir konkurenciją ribojančių kvalifikacijos reikalavimų, vadovaujantis Gairių 2.1 lentelės 11 punktu, taip pat taikyta 25 proc. pataisos norma. Teismas akcentavo, Agentūra, tinkamai kvalifikavusi pareiškėjo padarytus pažeidimus (nepagrįstai taikytą pirkimo būdą bei neproporcingų Pirkimo objektui ir konkurenciją ribojančių kvalifikacijos reikalavimų nustatymą Pirkimo sąlygose) pagal Gairių 2.1 lentelę, įvertinusi minėtų pažeidimų sunkumą, kiekvieną iš pareiškėjo padarytų pažeidimų įvertinusi Taisyklių 7 priedo 10 punkte įtvirtintų kriterijų atžvilgiu, vadovaudamasi Taisyklių 7 priedo 11 punktu, pagrįstai taikė 25 proc. finansinę korekciją nuo sutarties vertės (2 204 228,58 Eur) be PVM, tenkančios Projektui, t. y. pagrįstai pripažino 551 057,14 Eur netinkamomis finansuoti išlaidomis.

18. Teismas padarė išvadą, kad Agentūra nuosekliai ir aiškiai nurodydama teisės aktus ir jų normas, kuriuos pareiškėjas pažeidė, pagrindė, jog nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti Sprendime nurodytą sankciją, Sprendimas tinkamai motyvuotas, atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

III. 19. Pareiškėjas Muziejus apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti.

20. Pareiškėjas, parenkant Pirkimo būdą, t. y. 2018 m. rugpjūčio 6 d. dėl tyrimų trūkumų nežinojo Pietrytinio šlaito tvarkybos darbų poreikio; neturėjo parengto Pietrytinio šlaito tvarkybos darbų projekto; neketino kartu su darbais įsigyti jokių projektavimo paslaugų, todėl neturėjo objektyvių galimybių spręsti dėl Pietrytinio šlaito tvarkybos darbų vertės ir šią vertę sumuoti su kitais darbais.

21. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai sprendė, jog Metodikoje nėra atskirai išskirta, kad sumuojamos tik tos pirkimo sutarčių vertės, dėl kurių yra parengti projektai. Pareiškėjo įsitikinimu, Metodikos 18.1. punktas aiškiai referuoja į parengtus projektus.

22. Pareiškėjas teigia, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti, kad pareiškėjas tinkamam darbų pirkimų verčių skaičiavimui privalėjo remtis „panašių pirkimų praktika“, kadangi Šiaurės vakarų šlaite įvykdyti tvarkybos darbai nėra identiški / panašūs į Pietrytinio šlaito, nes šlaituose dėl skirtingų statinių, jų pagrindų tvarkybos darbai nėra ir negali būti identiški ar panašūs savo esme ir tvarkybos darbų sprendiniais.

23. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teismo sprendimas dėl finansinių korekcijų normos yra nepagrįstas, kadangi pareiškėjas pagrįstai nustatė Pirkimo būdą ir įvykdė supaprastintą atvirą Pirkimą, todėl Gairių 2.1. lentelės 1 punktas ir jame nurodyta 25 procentų finansinė korekcija iš viso negali būti taikytina. Pirkimo metu buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis, t. y. keli ekonominės veiklos vykdytojai pateikė pasiūlymus, kurie buvo priimti. Dėl kvalifikacinių reikalavimų teisėtumo jokių pretenzijų nebuvo pateikta todėl 25 procentų finansinę korekciją yra pagrindas sumažinti iki 5 proc.

24. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas turėjo galimybes tarnybos pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams. Atsakovo teisės skyriuje yra nurodyti 9 asmenys, iš jų 4 vyr. teisininkai, todėl nebuvo jokios objektyvios būtinybės naudotis advokatų paslaugomis, todėl prašymas priteisti iš atsakovo atstovavimo išlaidas turėjo būti netenkinamas.

25. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, taip pat nurodo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir papildomai pažymi, kad:

25.1. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, jog neva Metodikos 18.1 p. aiškiai referuoja tik į parengtus projektus, yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja sisteminiam Metodikos IV skyriaus nuostatų aiškinimui.

25.2. Sisteminis VPĮ ir Metodikos nuostatų vertinimas aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, kad apskaičiuojant darbų vertę (nagrinėjamu atveju – Pietrytinio šlaito tvarkybos darbų vertę) nėra reikalinga atlikti projektavimo darbus, įskaitant inžinerinius tyrimus ir nustatyti tikslias darbų (nagrinėjamu atveju – Pietrytinio šlaito tvarkybos darbų) apimtis.

25.3. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kurie suponuoja, kad visais atvejais turi būti atliktos projektavimo paslaugos ir nustatytos tikslios darbų apimtys bei nustatyta skaičiuojamoji kaina, yra ne tik nelogiški ir nepagrįsti, bet ir paneigia teisės aktuose įtvirtintą galimybę pirkti statybos darbus kartu su projektavimo paslaugomis.

25.4. Paskirtos finansinės korekcijos nėra jokios galimybės mažinti.

25.5. Administracinė byla yra išskirtinė, nes ginčo Pirkimo objektas (Gedimino piliakalnio šlaitų tvarkybos darbai) yra visuotinai reikšmingas, todėl byla yra susijusi su viešuoju interesu. Profesionalių advokatų teisinės paslaugos administracinėje byloje yra ne tik pateisinamos, bet ir būtinos atsakovui. Nepriklausomai nuo to, kad tarp atsakovo darbuotojų yra teisines pareigas einantys asmenys, itin sudėtingos administracinės bylos vedimas nėra viena iš funkcijų, kurias šie asmenys gali efektyviai įgyvendinti ir užtikrinti atsakovo interesus taip kaip tai gali padaryti advokatai, kurie specializuojasi teisminiuose ginčuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Centrinės projektų valdymo agentūros sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo pritaikyta 25 procentų finansinė korekcija už pažeidimus viešųjų pirkimų srityje, vykdant projektą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas privalėjo pirkimo vertę skaičiuoti pagal visų numatomų atlikti objekte darbų, kurių visuma duos norimą rezultatą, vertę, o to nepadaręs, netinkamai parinko Pirkimo būdą ir pažeidė imperatyvų draudimą skaidyti viešąjį pirkimą. Be to, teismas pripažino, kad Pirkimo sąlygomis nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai buvo neproporcingi ir nepagrįsti, apribojo tiekėjų galimybes dalyvauti pirkimuose, dėl ko buvo pažeisti proporcingumo, skaidrumo ir nediskriminavimo viešuosiuose pirkimuose principai, todėl sprendė, kad CPVA pagrįstai pareiškėjui pritaikė 25 procentų dydžio finansinę korekciją nuo sutarties vertės, korekcijos dydžio mažinti nėra pagrindo.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja dalį pradiniame skunde nurodytų argumentų, be to, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl Pirkimo būdo parinkimo bei atskirų darbų verčių skaičiavimu; akcentuoja, jog taikyta finansinė korekcija turėtų būti sumažinta iki 5 procentų dydžio; be to, kvestionuoja atsakovo patirtų atstovavimo išlaidų būtinumą ir pagrįstumą.

29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliacija administraciniame procese nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme nei pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013)..

30. Pareiškėjui finansinė sankcija paskirta už du viešųjų pirkimų pažeidimus, visų pirma už tai, kad jis įgyvendindamas Projektą dalimis ir skaičiuodamas atskiro pirkimo vertę, neatsižvelgė į visus vykdomus ir numatomus vykdyti pagal šį Projektą pirkimus ir tai lėmė neteisingo pirkimo būdo pasirinkimą; antra, už tai, kad jis, įgyvendinamas Projektą Pirkimų sąlygų 3.10.1 punkte tiekėjui numatė reikalavimą turėti atestatą, suteikiantį teisę atlikti statybos darbus ypatingos kategorijos negyvenamųjų pastatų grupėje, o Pirkimo sąlygų 3.10.3 punkte buvo numatytas reikalavimas, kad tiekėjas turėtų ne mažiau kaip vieną atestuotą statybos vadovą, turintį teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas ir vadovauti tvarkomiesiems paveldosaugos darbams.

31. Pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė Viešųjų pirkimų įstatyme nurodytus pirkimų būdus bei jų teisėtą parinkimą, atsižvelgiant į numatomo pirkimo vertę, todėl apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nebekartoja, juolab kad šiuo aspektu apeliantas nesutikimo su teismo išvadomis neišsako.

32. Nors apeliantas nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo argumentais, jog visi Projekte numatyti tvarkybos darbai turėjo būti vertinami kaip visuma ir pasirenkamas toks pirkimo būdas, kuris atitiktų darbų visumos vertę, tačiau akivaizdu, jog Projekto įgyvendinimu buvo siekiama vieno konkretaus pagrindinio rezultato – Gedimino piliakalnio bei jame esančių statinių išsaugojimo, sumažinant lietaus vandens infiltraciją į dirvožemį. Visi tvarkybos darbai turėjo būti atliekami vienoje geografiškai kompaktiškoje teritorijoje, nors ir skirtingais laikotarpiais. Tai suponuoja, kad pagal Projektą numatyti atlikti darbai viešųjų pirkimų prasme turėjo būti laikomi vienu darbu ir skaičiuojama bendra šio darbo preliminari vertė, o pagal ją vėliau pasirenkamas pirkimo būdas. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, inicijuojant Pirkimą, pareiškėjui buvo žinoma apie jau atliktus Gedimino piliakalnio šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbus už 1 964 292,20 Eur, apie Pirkimu numatomus atlikti Piliakalnio aikštelės tvarkybos darbų skaičiuojamąją kainą – 1 529 350 Eur bei apie pagal tą patį Projektą ateityje reikalingus atlikti Gedimino piliakalnio pietrytinio šlaito tvarkybos darbus, todėl šių visų darbų vertės turėjo būti sumuojamos, nusprendžiant, kokį pirkimo būdą pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 5 straipsnį būtina pasirinkti – jei vertė viršytų 5 548 000 Eur be PVM – būtina skelbti tarptautinį pirkimą, jei ne - galima rinktis supaprastintą pirkimą. Apeliantas, akcentuodamas vien Metodikos 18 punkto nuostatų gramatinį aiškinimą, nepagrįstai neatsižvelgia į Metodikos 20 punktą bei sisteminį Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 7 dalies bei Metodikos aiškinimą.

33. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pirmojo pažeidimo, teigdamas, jog buvo neteisingai įvertinta Gedimino piliakalnio pietrytinio šlaito tvarkybos darbų galima vertė. Šiuos teiginius jis pagrindžia atliekamų darbų skirtinguose kalno šlaituose skirtumais bei tuo, kad realios darbų apimtys paaiškėjo žymiai vėliau, nei bus skelbiami pirkimai. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka. Apeliantas nepateikė įtikinamų ir objektyvių įrodymų, kad tvarkybos darbai šiaurės vakarų šlaite ir pietrytiniame šlaite savo pobūdžiu iš esmės skiriasi, todėl pripažintina pagrįsta atsakovo pozicija, kad pareiškėjas turėjo preliminariai įvertinti galimas darbų apimtis pietrytiniame šlaite ir suprasti, jog šiame šlaite reikalingų atlikti darbų vertė tikrai viršys šiaurės vakarų šlaite atliktų darbų vertę. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro, be kita ko, atsižvelgdama į tai, jog pietrytinio šlaito plotas yra daugiau nei du kartus didesnis nei šiaurės vakarų šlaito, paties pareiškėjo užsakymu 2020 metais buvo nustatytas 5185 kv.m. tvarkytinas plotas pietrytiniame šlaite, be to, laikui bėgant didėja darbų ir reikalingų medžiagų kainos, kas dar padidina darbų vertę. Preliminarios pietrytinio šlaito darbų vertės nustatymui pirkimo būdo parinkimo prasme neturėjo trukdyti ir tai, kad dar nebuvo parengtas šio šlaito tvarkybos darbų projektas ar inžinieriniai, geologiniai-geotechniniai tyrimai bei geologinės struktūros 3D modeliavimas. Pareiškėjas privalėjo įvertinti panašių pirkimų praktiką ir patirtį, rinkos tyrimus ir panašius kriterijus, numatytus Metodikos 8.3 punkte.

34. Susipažinus su pareiškėjo Viešojo pirkimo komisijos 2018 m. rugpjūčio 6 d. posėdžio protokolu, matyti, kad ši komisija nesvarstė visų pagal Projektą atliktų ir numatomų atlikti darbų vertės, o remdamasi vien Piliakalnio aikštelės tvarkybos darbų projektu ir pagal jį paskaičiuota preliminaria Pirkimo verte, nusprendė pasirinkti supaprastintą pirkimo būdą. Todėl pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai lėmė VPĮ 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo skaidyti pirkimą, siekiant išvengti įstatyme numatytos pirkimo tvarkos, pažeidimą.

35. Pažymėtina ir tai, jog Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnis, siekiant didinti tiekėjų konkurenciją, leidžia skaidyti pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Taigi pareiškėjas turėjo teisę, taikydamas tarptautiniam pirkimui nustatytą tvarką, skelbti ir vykdyti pirkimus atskiroms pagal Projektą numatytoms atlikti darbų grupėms. Taip būtų užtikrinta didesnė konkurencija, kuri užtikrina geresnę darbų atlikimo kokybę ir kainą. Nagrinėjamu atveju Pirkime pasiūlymus pateikė tik du tiekėjai, veikiantys Lietuvos rinkoje, vieno iš jų pasiūlymas nebuvo pripažintas tinkamu, todėl pagrįsta daryti išvadą, kad paskelbus tarptautinį pirkimą, konkurencija būtų didesnė.

36. Įvertinus šalių argumentus bei pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pirmojo pažeidimo, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytos pozicijos, kuri pagrįsta išanalizavus aktualų teisinį reguliavimą, detaliai nustačius faktines ginčo aplinkybes ir tinkamai pritaikius reikalingas teisės normas. Konstatuotina, jog pareiškėjas neteisingai nustatė pirkimo vertę ir neteisingai pasirinko pirkimo būdą, kas sąlygojo, kad apie pirkimą nebuvo paskelbta oficialiame ES leidinyje, nebuvo taikytos kitos tarptautiniam pirkimui būtinos procedūros.

37. Pasisakydama dėl antrojo pažeidimo, teisėjų kolegija pažymi, jog Viešųjų pirkimų įstatyme nurodyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo bei skaidrumo principų. .

Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2012).

38. Proporcingumo principas, kaip ir kiti viešųjų pirkimų principai, turi būti taikomas visose viešojo pirkimo stadijose, pavyzdžiui, proporcingumo principas taikomas rengiant viešojo pirkimo dokumentus ir nustatant viešojo pirkimo sąlygas, įskaitant, tiekėjų kvalifikacijos bei techninės specifikacijos reikalavimus, pasiūlymų vertinimo kriterijus, viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas pirkimo objektui keliamų reikalavimų nustatymą reglamentuojančias teisės normas, yra išaiškinęs, kad perkančiosioms organizacijoms pripažįstama teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą, tačiau ši jos diskrecija yra ribojama viešųjų pirkimų principų, kurie negali būti pažeisti, taip pat draudimo dirbtinai riboti konkurenciją bei VPĮ nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017). Taigi, perkančiosios organizacijos, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų ir laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, jog šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Tik taip veikdamos perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).

39. Be pirkimo sąlygų teisėtumo, perkančiosios organizacijos turėtų įvertinti ir jų tikslingumą (racionalumą). Akivaizdu, kad kuo daugiau reikalavimų tiekėjams perkančioji organizacija iškels, tuo mažiau tiekėjų galės dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobūdžio nesuponuotų poreikio nustatyti papildomą perkančiosios organizacijos apsaugą, o tai neišvengiamai lems didesnę pasiūlymų kainą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011, 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-561-525/2019). Pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, nepagrįstai riboja jų konkurenciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011).

40. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų ir pagrįstų argumentų, kad šios nutarties 30 punkte paminėti kvalifikaciniai reikalavimai tiekėjams buvo būtini ir proporcingi nagrinėjamu atveju. Sutiktina su pareiškėjo argumentais, jog numatomi atlikti darbai turėjo būti vykdomi kompleksinio kultūros paveldo objekto Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais vietovėje, jautrioje kraštovaizdžio, kultūriniu ar archeologiniu požiūriu, tačiau patys darbai nebuvo paveldosauginiai ir atliekami ne pastatuose, todėl reikalavimas tiekėjui turėti atestatą, suteikiantį teisę atlikti statybos darbus ypatingos kategorijos negyvenamųjų pastatų grupėje ar turėti ne mažiau kaip vieną atestuotą statybos vadovą, turintį teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas ir vadovauti tvarkomiesiems paveldosaugos darbams nėra pagrįstas nei darbų kokybės, nei darbų saugos, nei kitokiais aspektais. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria CPVA sprendimuose padarytai išvadai, kad pareiškėjas neįrodė, jog aptariami tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai yra proporcingi Pirkimo objektui ir nustatyti pagrįstai, neriboja konkurencijos.

41. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su minimalios konkurencijos užtikrinimu, pažymėtina, kad, kaip yra pripažįstama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose dėl viešųjų pirkimų teisėtumo, galimų tiekėjų skaičius konkurse (ar tai būtų vienas, ar keliolika) neturi lemiamos reikšmės nustatant neteisėtą konkurencijos iškraipymą, nes nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – iš VPĮ implicitiškai (netiesiogiai) išplaukiantis reikalavimas, jo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis (tiesiogiai) nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekių – užtikrinti konkurenciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015; 2017 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjas, nustatydamas Pirkimo tiekėjams neproporcingus reikalavimus, nepagrįstai apribojo konkurenciją (ką įrodo ir Pirkime dalyvavusių tiekėjų skaičius), todėl pareiškėjo teiginiai dėl minimalios konkurencijos užtikrinimo yra teisiškai nereikšmingi ir nustatyto pažeidimo dėl konkurencijos ribojimo nepaneigia.

42. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl finansinės korekcijos būtinumo ir proporcingumo, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punkte išdėstyta, kad pažeidimas – Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui. Teisingumo Teismas, 2016 m. liepos 14 d. prejudiciniame sprendime byloje Wrocław - Miasto na prawach powiatu v. Minister Infrastruktury i Rozwoju (C-406/14), kalbėdamas apie Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnyje numatytą finansinio koregavimo mechanizmą pasisakė, kad pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis reikalaujama, kad valstybės narės atliktų finansinį koregavimą, jeigu nustatomas pažeidimas. Tačiau Bendrojo reglamento 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje taip pat reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos sumą nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius.

43. Nagrinėjamu atveju finansinė korekcija pareiškėjui buvo pritaikyta visų pirma vadovaujantis Gairių 2.1 lentelės 1 punktu, kuriame už skelbimo apie pirkimą nepaskelbimą, kai viešumas buvo užtikrintas kitomis priemonėmis, numatyta 25 procentų pataisos norma. Teisėjų kolegijai konstatavus tokio pažeidimo realumą, o apeliantui nenurodžius jokių išskirtinių atsakomybę švelninančių aplinkybių, nėra teisinio pagrindo mažinti šią korekciją ar jos netaikyti, juolab kad tai yra mažiausia galima sankcija už tokio pobūdžio pažeidimą. Gairių 2.1 lentelės 11 punktas numato, kad kai pirkimo sąlygose buvo taikyti nediskriminaciniai, tačiau vykdytojų galimybes dalyvauti konkurse ribojantys kriterijai, sąlygos ir (arba) specifikacijos, taikoma pataisos norma yra nuo5 iki 25 procentų. Turint omenyje, kad pareiškėjo nustatyti neproporcingi reikalavimai buvo susiję su sutarties dalyku, pasiūlymus galėjo pateikti daugiau nei vienas dalyvis, už šį pažeidimą turėjo būti taikoma 10 procentų pataisos norma. Pripažintina, kad dėl šio pažeidimo atsakovas pareiškėjui taikė netinkamą pataisos normą, tačiau aktualūs teisės aktai numato, kad kai dėl to paties pirkimo nustatomi keli pažeidimai, su pirkimu susijusiuose Gairių punktuose nurodytos dėl atitinkamo pažeidimo taikytinos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos nesumuojamos, o taikoma didžiausia iš jų. Dėl šios priežasties nėra pagrindo keisti pritaikytą galutinę 25 procentų projekto išlaidų finansinę korekciją. Nagrinėjamu atveju nustatyti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai savo esme turėjo įtakos viešojo pirkimo rezultatams, todėl negali būti įvertinti kaip mažareikšmiai, taigi skundžiamu Sprendimu paskirta finansinė korekcija savo dydžiu laikytina adekvačia keliamų tikslų aspektu ir visiškai proporcinga. Aplinkybių, sudarančių pakankamą pagrindą šią korekciją sumažinti ar jos netaikyti, teisėjų kolegija nenustatė.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat kvestionuoja ir pirmosios instancijos teismo atliktą teismo išlaidų paskirstymą, nurodydamas, kad atsakovas turėjo galimybę savo darbuotojų pajėgumais užtikrinti atstovavimą jo interesams, todėl nebuvo jokios objektyvios būtinybės naudotis advokatų paslaugomis, ir atitinkamai, vėliau priteisti patirtas išlaidas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog atstovavimo teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme.

45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti (ir kokio dydžio) atstovavimo išlaidas viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-429-858/2015; 2019 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-395-662/2019; 2020 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-605-602/2019).

46. Atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjama byla yra pakankamai didelės apimties, šioje byloje buvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai tiek Viešųjų pirkimų įstatymo aiškinimo ir taikymo, tiek ir Statybos įstatymo taikymo aspektais, ginamas viešasis interesas, susijęs su tinkamu Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimu, teisėjų kolegija pripažįsta, jog atsakovo darbuotojų kompetencijos galėjo nepakakti tinkamai atstovauti teisme ir ginti valstybės interesus, todėl pirmosios instancijos teismas atsakovo išlaidas profesionaliems advokatams pagrįstai pripažino būtinomis ir pagrįstomis.

47. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

48. Atsakovas pateikė teismui prašymą atlyginti jo turėtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio

49. Šioje byloje atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos patvirtintos 2022 m. balandžio 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr.1975/22LT bei 2022 m. gegužės 24 d. SEB banke atliktu mokėjimu. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nustatytas 1.3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ginčo atveju aktualus 2021 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, kuris tuo metu buvo 1 679,30 Eur., todėl rekomenduojama priteisti maksimali užmokesčio suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 2183,09 Eur (1679,3 Eur x 1.3). Atsakovo prašoma priteisti suma – 2513,17 Eur – už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl įvertinus atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, jo apimtį ir vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu iš pareiškėjo atsakovui priteistina 2000 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Lietuvos nacionalinio muziejaus apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti Viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai iš Lietuvos nacionalinio muziejaus 2000 (du tūkstančius) Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius