Legislator Case Law & Legislation
5df5ff8e-9a46-49ba-802d-92d209b7e60b AI generated

5df5ff8e-9a46-49ba-802d-92d209b7e60b · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 5df5ff8e-9a46-49ba-802d-92d209b7e60b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Byla Nr. 1S-27-487/2022 Proceso Nr. 1-01-1-56553-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos 2.5.16; 2.5.19 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 2 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo M. M. skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo M. M. praÅ¡ymas atskirti jį nuo solidariosios prievolės priteisto civilinio ieÅ¡kinio, n u s t a t ė:

Legislator headnote

AI generated

5df5ff8e-9a46-49ba-802d-92d209b7e60b · Lietuvos apeliacinis teismas: Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messeguė ir Jabardo prieÅ¡ IspanijÄ ; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieÅ¡ AustrijÄ ir kt.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Byla Nr. 1S-27-487/2022 Proceso Nr. 1-01-1-56553-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos 2.5.16; 2.5.19 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 2 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo M. M. skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo M. M. praÅ¡ymas atskirti jį nuo solidariosios prievolės priteisto civilinio ieÅ¡kinio, n u s t a t ė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė 1. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 18 d. nutartimi, M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, galutine subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausme. Å iuo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. P. ir J. Å .. 1.1. IÅ¡ M.

M., A. P. ir J. Š. solidariai nukentėjusiojo L. B. naudai priteista 436,16 Eur turtinei žalai atlyginti. 1.2. Iš M. M., A. P. ir J. Š. solidariai nukentėjusiojo L. B. naudai priteista 18 900 Eur neturtinei žalai atlyginti. 1.3. Iš M. M., A. P. ir J. Š. solidariai nukentėjusiojo L. B. naudai priteista 800 Eur patirtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti. 1.4. Iš M. M., A. P. ir J. Š. solidariai (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos naudai priteista 1 009,31 Eur turtinei žalai atlyginti. 1.5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsniu, M.

M., A. P. ir J. Å . paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jiems nuosavybės teise priklausantį turtÄ , paliktas galioti iki civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo.

2. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas nuteistojo M. M. praÅ¡ymas patvirtinti, kad jis atlygino nukentėjusiajam L. B. visÄ turtinę ir neturtinę žalÄ (7 375,93 Eur), atskirti nuo solidarios prievolės priteisto civilinio ieÅ¡kinio trims nuteistiesiems M. M., A. P. ir J. Å . atlyginti žalÄ nukentėjusiajam L. B., taip pat patvirtinti, kad jis atlygino (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasai turtinę žalÄ (336,44 Eur) ir atskirti nuo solidarios prievolės priteisto civilinio ieÅ¡kinio trims nuteistiesiems M. M., A. P. ir J. Å . atlyginti turtinę žalÄ (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasai. Taip pat prašė nutraukti visas jam taikytas ir taikomas prievartos priemones iÅ¡ieÅ¡kant žalÄ , priteistÄ Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu nukentėjusiojo L. B. naudai.

3. Skundžiama nutartimi Klaipėdos apygardos teismas Å¡io nuteistojo praÅ¡ymo netenkino pažymėjęs, kad nagrinėjamoje byloje negalima objektyviai nustatyti, kokio dydžio tiksliai nukentėjusiajam turtinę ir neturtinę žalÄ bei (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai turtinę žalÄ nusikalstamais veiksmais padarė kiekvienas iÅ¡ nuteistųjų, todėl priteista iÅ¡ nuteistųjų solidariai atlyginti nukentėjusiajam patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ bei (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai turtinę žalÄ .

Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnio 1 dalis įtvirtina solidariosios skolininkų pareigos prezumpcijÄ , jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Toks reguliavimas užtikrina nukentėjusio asmens intereso veiksmingai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimÄ apsaugÄ . Atlyginęs visÄ kelių asmenų bendrai padarytÄ Å¾alÄ , asmuo turi teisę iÅ¡ bendraskolių reikalauti žalos atlyginimo dalies, proporcingos kiekvieno jų kaltei, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai numato kÄ kita (CK 6.279 straipsnio 2 dalis).

Todėl tai, jog nuteistasis M. M. atlygino nukentėjusiajam L. B. ir (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai vienÄ trečiÄ jÄ iÅ¡ nuteistųjų solidariai priteistos sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, jo atsakomybės atlyginti žalÄ solidariai, neÅ¡alina. II. Skundo argumentai 4. Nuteistasis M. M. skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartį kaip nepagrįstÄ ir jo praÅ¡ymÄ patenkinti. Nuteistojo nuomone, skundžiama nutartis yra nepagrįsta, prieÅ¡taraujanti tiek faktinėms bylos aplinkybėms, tiek praÅ¡ymo ir jo priedų faktinėms aplinkybėms, todėl turėtų bÅ«ti panaikinta.

5. Nuteistojo skunde nurodoma, jog teismas, spręsdamas praÅ¡ymo reikalavimÄ ir argumentuodamas atsisakymÄ jį tenkinti tuo, kad nėra galimybės objektyviai nustatyti, kokio dydžio tiksliai nukentėjusiajam turtinę ir neturtinę bei (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai turtinę žalas padarė kiekvienas iÅ¡ nuteistųjų savo nusikalstamais veiksmais, pažymėjo ir patvirtino, kad byloje liko neiÅ¡spręstų aplinkybių. Tuo tarpu BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kas reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014).

Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messeguė ir Jabardo prieÅ¡ IspanijÄ ; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieÅ¡ AustrijÄ ir kt.).

6. Nuteistojo skunde taip pat pažymima, jog apygardos teismas nepagrįstai tvirtino, kad M. M. nurodė tik savo subjektyviÄ nuomonę, kad byloje yra galimybė individualizuoti iÅ¡ kiekvieno nuteistojo priteistinos žalos dydį. Pirmiausia, nuteistasis prašė individualizuoti ne iÅ¡ kiekvieno nuteisto asmens priteistinÄ Å¾alos dydį, o individualizuoti tik jo, M. M., ir pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, jog savo noru atlygino didesnę priteistos turtinės ir neturtinės žalos dalį. Atlygintos žalos dalies (7 375,93 Eur) gavimo faktÄ patvirtino nukentėjusysis L. B. ir raÅ¡tiÅ¡kai sutiko, jog prieÅ¡ nuteistÄ jį M. M. bÅ«tų nutrauktas bet koks iÅ¡ieÅ¡kojimas nukentėjusiojo naudai. Taip pat nukentėjusysis L. B. apygardos teismui pateikė praÅ¡ymÄ patvirtindamas, jog M. M. asmenine iniciatyva atlygino žalÄ , reikalaudamas pripažinti minėtÄ faktÄ , prašė atskirti M. M. nuo solidarios skolininkų pareigos ir nutraukti M. M. taikomÄ procesinę prievartos priemonę.

7. Be to, nuteistojo skunde teigiama, jog apygardos teismas skundžiamoje nutartyje paliko neiÅ¡spręstas ir netinkamai įvertintas aplinkybes, nenurodė teisinių argumentų, kurių pagrindu padarė atitinkamas iÅ¡vadas, dėl ko teismo nutartis savo turiniu nėra aiÅ¡ki ir suprantama. Pagrindinis ir tiesiogiai žalÄ patyręs nukentėjusysis L. B. sutinka, kad jam žala M. M. yra atlyginta, praÅ¡o teismo nebetaikyti priverstinio priteistos žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistojo M. M. antstoliui pateikdamas vykdomÄ jį raÅ¡tÄ reikalauja priverstinį likusios žalos dalies iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti tik į kitus skolininkus A.

P. ir J. Å . solidariai L. B. naudai ir netaikyti jokių prievartos priemonių prieÅ¡ M. M.. Dėl to apygardos teismo argumentas dėl įtvirtintos solidariosios skolininkų pareigos prezumpcijos (CK 6.279 straipsnio 1 dalis) Å¡ia prasme laikytinas nepagrįstu, nes nebeliko pagrindų žalos iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ M. M. nukentėjusiojo naudai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumÄ vykdo tik teismai, kad teisė negali bÅ«ti nevieÅ¡a, taip pat iÅ¡ Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo sprendimas turi bÅ«ti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais).

Argumentavimas turi bÅ«ti racionalus – teismo sprendime turi bÅ«ti tiek argumentų, kad jų pakaktų Å¡iam sprendimui pagrįsti. Patikslindamas ir papildydamas Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime pažymėjo, kad remiantis konstituciniais teisinės valstybės, teisės į tinkamÄ procesÄ principais, teismas turi pareigÄ ne tik iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes, bet ir teisingai taikyti baudžiamuosius įstatymus. Baudžiamojo proceso paskirtis – teisingai ir proporcingai bausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį.

8. Nuteistojo skunde taip pat nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai padaryta turtinė žala yra iÅ¡vestinė žala, kilusi iÅ¡ tiesiogiai nuo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos, todėl teismas turėjo labiau įsigilinti ir iÅ¡tirti minėtas aplinkybes, nes nebelikus tiesioginio nukentėjusiojo reikalavimo, nukreipto į skolininkÄ M. M. ir pateikus įrodymus dėl dalies iÅ¡vestinės žalos sumokėjimo (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai, kyla skolininkui taikytinos solidariosios pareigos atlyginti žalÄ teisėtumo ir proporcingumo principų tinkamo iÅ¡laikymo klausimas. Nuteistasis M. M., įvertinęs minėtas aplinkybes ir kylančias abejones dėl (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai padarytos turtinės žalos dydžių individualizavimo skolininkams, asmenine iniciatyva atlygino visÄ (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai padarytÄ turtinę žalÄ 1 009,31 Eur.

9. Atsiliepimų į skundÄ bei pareiÅ¡kimų dėl nuÅ¡alinimo negauta. III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo M. M. skundas atmetamas.

10. SkundÄ nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nuteistojo praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjo laikydamasis įstatymų nuostatų, aktualių teisės principų reikalavimų ir teismų praktikos, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

11. Nuteistasis M. M. skunde pažymi, jog jis praÅ¡o individualizuoti ne iÅ¡ kiekvieno nuteisto asmens priteistinÄ Å¾alos dydį, o individualizuoti tik jo atžvilgiu, praÅ¡ymÄ grįsdamas raÅ¡ytiniais įrodymais, kad jis yra nukentėjusiajam atlyginęs žalos dalį ir pastarasis jam pretenzijų nebeturi, o taip pat yra atlyginęs žalÄ (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai.

12. BPK 113 straipsnyje numatyta, kad civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso principams. Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį bendrai nukentėjusiam asmeniui žalÄ padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Å i taisyklė taip pat įtvirtinta ir CK 6.6 straipsnio 3 dalyje, kuria nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

13. Nagrinėjamu atveju, byloje kaltais dėl nukentėjusiojo L. B. atžvilgiu padaryto nusikaltimo buvo pripažinti M. M., A. P. ir J. Å .. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam sužalojimas buvo padarytas bendrais nuteistųjų veiksmais, jiems veikiant kartu kaip bendrininkams. Todėl už žalÄ dėl bendrais veiksmais nukentėjusiajam padarytų sužalojimų jÄ padarę asmenys prieÅ¡ nukentėjusį asmenį atsako solidariai. Tokiu bÅ«du, Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 18 d. nutartimi, priteisė bendrais nuteistųjų tyčiniais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ kito asmens sveikatai, įvertinant jÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, bei iÅ¡laidas, susijusias su Å¡io asmens gydymu, solidariai iÅ¡ M.

M., A. P. ir J. Å . – atitinkamai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai 1 009,31 Eur turtinei žalai, nukentėjusiajam L. B. 436,16 Eur turtinei ir 18 900 Eur neturtinei žalai atlyginti. Aptariamu aspektu prievolės atlyginti žalÄ solidarumas reiÅ¡kia, kad pareiga jÄ atlyginti negali bÅ«ti skaidoma į dalis, nors ir yra keli skolininkai. Nustačius nuteistiesiems solidariÄ jÄ atsakomybę, civiliniam ieÅ¡kovui priteistÄ sumÄ nuteistiesiems padalinti lygiomis dalimis galimybės nėra, nes tai prieÅ¡tarauja pačiai solidariosios atsakomybės prigimčiai ir tikslui (CK 6.6 ir 6.279 straipsniai).

Taigi, nei baudžiamojo proceso teisės, nei civilinės, civilinio proceso teisės normoms nenumačius galimybės atskirti solidariojo ieÅ¡kinio į dalis, nuteistojo M. M. praÅ¡ymui įgyvendinti nėra teisinio pagrindo. Vis dėlto, atkreipiamas dėmesys, jog, vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 2 dalimi, atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytÄ Å¾alÄ , asmuo turi teisę iÅ¡ kiekvieno jų reikalauti iÅ¡mokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei. Kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iÅ¡ žalÄ padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalÄ turi atlyginti lygiomis dalimis.

Vadinasi, M. M., atlyginęs visÄ solidariai priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį, kitų nuteistųjų A. P. ir J. Å . atžvilgiu įgytų regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę dėl dalies sumokėto civilinio ieÅ¡kinio susigrÄ Å¾inimo.

14. Nuteistasis M. M. skunde nurodo atlyginęs savo veiksmais padarytos žalos dalį, tačiau, kaip pagrįstai nurodė apygardos teismas, tokios aplinkybės neÅ¡alina M. M. pareigos solidariosios prievolės atveju, todėl skundžiama nutartimi pagrįstai atmestas nuteistojo praÅ¡ymas atskirti jį nuo solidarios prievolės ir patvirtinti, kad jis atlygino visÄ turtinę ir neturtinę žalÄ . Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad atlygintos žalos dalies gavimo faktÄ patvirtino nukentėjusysis L. B. ir raÅ¡tiÅ¡kai sutiko, jog prieÅ¡ nuteistÄ jį M.

M. būtų nutrauktas bet koks išieškojimas nukentėjusiojo naudai. Pažymėtina, jog BPK 112 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Kaip minėta, pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad raÅ¡ytiniame pareiÅ¡kime dėl ieÅ¡kinio atsisakymo turi bÅ«ti nurodyta, jog asmeniui yra žinomos ieÅ¡kinio atsisakymo pasekmės, t. y. kad neleidžiama vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis). Ä®vertinus nukentėjusiojo L. B. pateikto praÅ¡ymo turinį, negalima daryti iÅ¡vados, kad nukentėjusysis atsisakė pretenzijų dėl likusios turtinės žalos atlyginimo, o tik iÅ¡dėstė savo pozicijÄ Å¡iuo klausimu, t. y. nutraukti iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymÄ M.

M. atžvilgiu, juo labiau nukentėjusysis nenurodė apie pasekmių, jam atsisakius pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio, žinojimÄ (12, b. l. 95). Dar kartÄ pažymėtina, jog solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė, be kita ko, susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog visi trijų nuteistųjų bendrais veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala L. B., todėl, net M. M. ir atlyginus dalį turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiajam, kuris neatsisakė civilinio ieÅ¡kinio, pareiga atlyginti likusiÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam iÅ¡lieka solidariai visiems nuteistiesiems.

Pagrindo teigti, jog M. M. nebeliko pagrindų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, nėra.

15. SkundÄ nagrinėjantis teismas taip pat pažymi, jog nuosprendis, kuriuo iÅ¡spręstas nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės, o tuo pačiu nukentėjusiojo patirtos žalos atlyginimo, patenkinant civilinį ieÅ¡kinį, klausimas, yra įsiteisėjęs, todėl Å¡ioje proceso stadijoje veikos įrodytumo klausimai nesprendžiami ir nuteistojo M. M. skundo argumentai dėl byloje nepaÅ¡alintų abejonių ar prieÅ¡taravimų atmetami kaip nepagrįsti.

16. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nuteistojo M. M. skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu ir 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: atmesti nuteistojo M. M. skundÄ ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartį palikti galioti nepakeistÄ . Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėja Jolanta Čepukėnienė