Legislator Case Law & Legislation
5df0ec16-93fd-447a-8a04-328d204c8f99 AI generated

5df0ec16-93fd-447a-8a04-328d204c8f99 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

Case Number 5df0ec16-93fd-447a-8a04-328d204c8f99
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo bÅ«do; nesant atidalijimo natÅ«ra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensacijÄ pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019).

Legislator headnote

AI generated

5df0ec16-93fd-447a-8a04-328d204c8f99 · Vilniaus regiono apylinkės teismas: Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi bÅ«ti įgyvendinta, tai nusprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį. Vadovaujantis Å¡ių įstatymo normų (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 2 dalis) sisteminiu aiÅ¡kinimu, ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas patvirtina, kad bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2013). 1.9.Žemės sklypo naudojimosi tvarka yra nustatyta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-06-11 sprendimu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-114-494/2022 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02446-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2; 2.4.2.9.1; 3.1.7.4; 3.2.6.5. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 3 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėja Dalia Zeniauskaitė sekretoriaujant Gitanai Jasilionienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui Eugenijui Markevičiui, trečiojo asmens S. M. atstovei advokatei Jolantai DaniÅ¡auskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje nuotolinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M.

C. ieÅ¡kinį atsakovei I. N. (A. M. teisių perėmėja), tretiesiems asmenims S. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl žemės sklypo atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, ir n u s t a t ė : 1.IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė: atidalinti ieÅ¡kovui M. C., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emės Å«kio paskirties - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtÄ Å½emės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ tokia apimtimi: 1.1.

Priteisti ieÅ¡kovui M. C., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 2600 kv.m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtÄ romėniÅ¡ku skaičiumi II ir posÅ«kio taÅ¡kais 15-16­17-7-8-18-13-14-15. 1.2. Priteisti atsakovui A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 1300 kv.m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtÄ romėniÅ¡ku skaičiumi III ir posÅ«kio taÅ¡kais 12-13-18-8­9-10-11-12. 1.3. Priteisti trečiajam asmeniui S. M., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 3900 kv. m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtÄ romėniÅ¡ku skaičiumi I ir posÅ«kio taÅ¡kai, 6­1-2-3-4-5-6-7-17-16.

2. Priteisti iš A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), visas turėtas bylinėjimosi išlaidas M. C., a.k. (duomenys neskelbtini) 1.1.Ieškinyje nurodė, kad Ieškovui M. C. (toliau - Ieškovas), atsakovui A. M. (toliau - Atsakovas) ir trečiajam asmeniui pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus S. M. (toliau - Tretysis asmuol) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,7800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas). Ieškovui priklauso 2600/7800 Žemės sklypo dalis, Atsakovui - 1300/7800 Žemės sklypo dalis, Trečiajam asmeniuil - 3900/7800 Žemės sklypo dalis. 1.2.Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-06-11 sprendimu buvo nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka (Priedas Nr.

3) pagal 2017-07-28 Žemės sklypo planÄ , parengtÄ pagal M. C. pasiÅ«lymÄ Nr. 2, kuriuo Tretysis asmuo naudojasi 3900 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta romėniÅ¡ku skaičiumi I ir posÅ«kio taÅ¡kais 16-1-2-3-4-5-6-7-17-16, IeÅ¡kovas naudojasi 2600 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta romėniÅ¡ku skaičiumi II ir posÅ«kio taÅ¡kais 15-16-17-7-8-18-13-14-15, o Atsakovas naudojasi 1300 kv. m. ploto Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta romėniÅ¡ku skaičiumi III ir posÅ«kio taÅ¡kais 12-13­18-8-9-10-11-12. 1.3.IeÅ¡kovas siekia atidalinti jam priklausančiÄ 2600/7800 Žemės sklypo dalį iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės ir taip pilna apimtimi įgyvendinti savo teisę į nuosavybę.

IeÅ¡kovo užsakymu UAB „Geodeziniai matavimai“ parengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ (toliau - Projektas) (Priedas Nr. 4). Pagal ProjektÄ yra numatomas Žemės sklypo padalijimas į 3 atskirus žemės sklypus. Su Projektu sutiko ir jame pasirašė Tretysis asmuo 1. Projektas parengtas atsižvelgiant į Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-06-11 sprendimu patvirtintÄ naudojimosi Žemės sklypu tvarkÄ . 1.4.Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2019-02-12 Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pritarė teikimui tvirtinti su sÄ lyga: kai bus gauti visų Žemės sklypo savininkų raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai Projektui, arba kai teismo sprendimu bus nustatyta kad pagal tokį ProjektÄ turi bÅ«ti vykdomas Žemės sklypo pertvarkymas (Priedas Nr. 5).

Atsakovui buvo iÅ¡siųstas praÅ¡ymas dėl raÅ¡tiÅ¡ko pritarimo žemės sklypo pertvarkymo projektui (Priedas Nr.6). 2019-03-28 IeÅ¡kovo atstovas gavo Atsakovo atstovės advokatės Giedrės G. S. atsakymÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ dėl pritarimo žemės sklypo pertvarkymo projektui, kuriame nurodoma, kad Atsakovas nesutinka su Žemės sklypo pertvarkymo Projektu, nes jame siÅ«lomi nustatyti servitutai nepagrįstai varžytų jo teisę į nuosavybę (Priedas Nr. 7). 1.5.IeÅ¡kovas 2019-04-30 raÅ¡tu papildomai paaiÅ¡kino, kad Projektas buvo rengiamas vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės administracijos iÅ¡duotais žemės sklypo (Kad.Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimais (2017-06-09 Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuose formuojamam (pertvarkomam) žemės sklypui privalo bÅ«ti numatyta galimybė į žemės sklypÄ Ä¯važiuoti (iÅ¡važiuoti) keliu (gatve) pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 42 p. ir (duomenys neskelbtini) „Automobilių kelių sankryžos“ 123p., 125p.

Privažiavimas iki A. M. naujai formuojamo sklypo Nr.3 numatomas vietovėje projektuojamu 4 metrų pločio keliu. Tačiau pagal aukščiau minėtus išduotus Vilniaus rajono savivaldybės administracijos projekto rengimo reikalavimus, projekto rengėjai vidaus kelių ir inžinerinių tinklų teritorijos plotį turi numatyti ne mažesnį nei 8 m pločio, pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 31-33 d., X skyriaus 1 skirsnį, KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 51 d. bei Gaisrinės saugos pagrindinių • reikalavimų 148.7 p. Todėl nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki žemės sklypo Nr.3 turi būti privažiuojama 8 metrų pločio projektuojamu keliu (4 m vietovėje projektuojamu keliu ir 4 m siūlomu kelio servitutu su inžinerinių tinklų teritorija).

Kadangi minėtas 8 m pločio projektuojamas kelias pasibaigia akligatviu ir bendras kelio ilgis 100 m, todėl projekto rengėjai turi numatyti automobdių apsisukimo aikÅ¡telę (12,5 m x 12,5 m), vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikÅ¡mes keliai. Bendrieji reikalavimai“ 31-33 d., X skyriaus 1 skirsnį, KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 51 d. bei Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 148.7 p. Kadangi iki kitų formuojamų (pertvarkomų) žemės sklypų Nr.l ir Nr.2 įvažiavimai numatyti 8 m pločio (duomenys neskelbtini) gatve (D3 kategorijos gatve), todėl jiems papildomai projektuoti kelio servitutų su inžinerinių tinklų teritorija nereikia (Priedas Nr. 8). 8 priede nurodytas atsakymas buvo iÅ¡siųstas Atsakovo atstovei elektroniniu paÅ¡tu, kuri patvirtino, kad atsakymÄ Atsakovui persiuntė elektroniniu paÅ¡tu (Priedas Nr. 9).

Atsakovas nei su Ieškovu, nei su Ieškovo atstovu daugiau nebesusisiekė, Projekte nepasirašė, jokių papildomų klausimų ar pastabų nepateikė. 1.6.LR Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai.

Atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti jo dalį atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Å ios teisės normos prasme atidalijimas reiÅ¡kia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Tokiu bÅ«du įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytÄ turtÄ valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiÅ«ra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). 1.7.CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai bendraturčiai nesusitaria dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės reiÅ¡kia, kad atidalijimas turi bÅ«ti natÅ«ra, t. y. pirmenybė teikiama bÅ«tent tokiam atidalijimui. Viena atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teismine tvarka sÄ lygų yra bendraturčių nesusitarimas dėl atidalijimo bÅ«do. 1.8.CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu.

Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi bÅ«ti įgyvendinta, tai nusprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį. Vadovaujantis Å¡ių įstatymo normų (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 2 dalis) sisteminiu aiÅ¡kinimu, ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas patvirtina, kad bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2013). 1.9.Žemės sklypo naudojimosi tvarka yra nustatyta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-06-11 sprendimu.

IeÅ¡kovas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytame sprendime nustatytÄ Å½emės sk ypo naudojimosi tvarkÄ , parengė ProjektÄ ir siekia iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės atsidalinti jam priklausančiÄ Å½emės sklypo dalį. 1.10.Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2019-02-12 Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pritarė teikimui tvirtinti su sÄ lyga: kai bus gauti visų Žemės sklypo savininkų raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai Projektui, arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį ProjektÄ turi bÅ«ti vykdomas Žemės sklypo pertvarkymas . 1.11.IeÅ¡kovas Å¡alims pateikė susipažinti ProjektÄ ir iÅ¡samų paaiÅ¡kinimÄ dėl Projekto sprendinių, kurie grindžiami Vilniaus rajono savivaldybės administracijos iÅ¡duotais žemės sklypo (Kad.Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimais (2017­06-09 Nr. (duomenys neskelbtini)) bei nurodydamas kitų teisės aktų reikalavimus.

Trečiasis asmuo 1 su Projektu sutiko, tačiau Atsakovas savo pritarimo neiÅ¡reiÅ¡kė, prieÅ¡ingai, nustojo toliau bendradarbiauti ir bendrauti. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Atsakovas nesutinka su teisės aktų reikalavimais ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos iÅ¡duotais žemės sklypo (Kad.Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimais, tačiau jų neginčija. Tokia Atsakovo pozicija nepagrįstai varžo kitų Žemės sklypo bendrasavininkių teises ir teisėtus interesus, nes IeÅ¡kovo siÅ«lomas Žemės sklypo pertvarkymo projektas atitinka įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintÄ naudojimosi Žemės sklypu tvarkÄ , Vilniaus rajono savivaldybės administracijos iÅ¡duotus žemės sklypo (Kad.Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus ir teisės aktų reikalavimus. 2.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas, palaikydamas ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį tenkinti.

Papildomai parodė, kad žemės sklype buvo nustatyta naudojimosi tvarka. I. P. naudojimosi tvarkÄ buvo parengtas atidalijimo projektas, suderintas su visomis institucijomis, iÅ¡skyrus, kad nebuvo gautas atsakovo sutikimas. Atsakovė nepateikė atsiliepimo, jei ji kÄ norėjo pakeisti, tai nieko savo nepateikė. Byloje yra visi įrodymai, kad projektas nepažeidžia Å¡alių teisių. PraÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 3.Atsakovė I. N. (atsakovo A. M. teisių perėmėja) atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, į posėdį neatvyko, apie posėdį jai praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant. 4.Trečiasis asmuo su savarankiÅ¡kais reikalavimais S. M. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, į posėdį neatvyko, apie posėdį jam praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais S. M. atstovė posėdyje parodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka, nes atsidalijimÄ ieÅ¡kovas atliko pagal savivaldybės pateiktas sÄ lygas, pagal Žemės įstatymÄ . Atsakovė savo atsidalijimo projekto nepateikė. Projektas yra suderintas su institucijomis. Atsakovas nesutiko su servitutais, bet juos nurodė savivaldybės specialistai. SiÅ«lomas projektas užtikrina kiekvienos Å¡alies interesus, kiekvienas sklypas ribojasi su servitutiniu keliu. Kartu numatyta, kad kiekvienas sklypas yra autonomiÅ¡kas, siÅ«loma konfigÅ«racija ir tvarka panaikina ginčų kilimÄ .

Atsakovė akivaizdžiai vilkina bylÄ . 5.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. IeÅ¡kinys tenkintinas. 6.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui M. C. (toliau - IeÅ¡kovas), atsakovei I. N. (A. M. teisių perėmėjai; nuo 2007-06-06 iki 2021-10-18 priklausė A. M. (toliau - Atsakovė) ir trečiajam asmeniui pareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų S. M. (toliau - Tretysis asmuol) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,7800 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas);

žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus; ieÅ¡kovui priklauso 2600/7800 Žemės sklypo dalis, atsakovei - 1300/7800 Žemės sklypo dalis, trečiajam asmeniuil - 3900/7800 Žemės sklypo dalis. 7.Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-06-11 sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-1583-647/2018 buvo nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka pagal 2017-07-28 Žemės sklypo planÄ , parengtÄ pagal M. C. pasiÅ«lymÄ Nr. 2, kuriuo S. M. naudojasi 3900 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta romėniÅ¡ku skaičiumi I ir posÅ«kio taÅ¡kais 16-1-2-3-4-5-6-7-17-16, M.

C. naudojasi 2600 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta romėniÅ¡ku skaičiumi II ir posÅ«kio taÅ¡kais 15-16-17-7-8-18-13-14-15, o A. M. naudojasi 1300 kv. m. ploto Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta romėniÅ¡ku skaičiumi III ir posÅ«kio taÅ¡kais 12-13­18-8-9-10-11-12. 8.IeÅ¡kovo užsakymu UAB „Geodeziniai matavimai“ parengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ (toliau - Projektas). Kaip matyti iÅ¡ Projekto medžiagos ir 2018-09-19 Žemės sklypo plano (sklypo plotas 7800 kv.m), yra numatomas Žemės sklypo padalijimas į 3 atskirus kitos žemės Å«kio paskirties žemės sklypus: sklypas Nr.1 0,3900 ha ploto (S1 386 kv.m), priklausantis Trečiajam asmeniui I, sklypas Nr.2 0,2600 ha ploto (S2 383 kv.m), priklausantis IeÅ¡kovui, sklypas Nr.3 0,1300 ha ploto (S 349 kv.m), priklausantis Atsakovei (A.

M. teisių perėmėja). Projekte pasirašė IeÅ¡kovas ir Tretysis asmuo I; Projekte nustatyta Žemės sklypo padalijimo tvarka atitinka Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-06-11 sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-1583-647/2018 nustatytÄ naudojimosi Žemės sklypu tvarkÄ . 9.Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2019-02-12 Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pritarė Žemės sklypo Projekto teikimui tvirtinti su sÄ lyga: kai bus gauti visų Žemės sklypo savininkų raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai Projektui, arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį ProjektÄ turi bÅ«ti vykdomas Žemės sklypo pertvarkymas. 10.2022-02-03 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi atsakovas A.

M., miręs (duomenys neskelbtini), buvo pakeistas jo teisių perėmėja I. N. 11.CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi bÅ«ti įgyvendinta, tai nusprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį. Vadovaujantis Å¡ių įstatymo normų (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 2 dalis) sisteminiu aiÅ¡kinimu, ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas patvirtina, kad bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2013). 12.Atkreiptinas dėmesys, jog atidalijimo instituto aspektai ir nuosavybės neliečiamumo principas lemia tam tikrÄ atidalijimo teisės apsaugÄ . Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktÄ teisę atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo bÅ«dÄ (atidalijimo teisės absoliutumas).

Tai lemia įrodinėjimo dalykÄ atidalijimo bylose: iÅ¡ bendraturčio negali bÅ«ti reikalaujama įrodinėti atidalijimo motyvų buvimo, bendraturčių ginčo ar kitų priežasčių. Kitaip tariant, vienam iÅ¡ bendraturčių iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ atidalyti, turi bÅ«ti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrÄ turtÄ . Atidalijimo teisės įgyvendinimo sÄ lygos:

1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo;

2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra;

3) nesant atidalijimo natÅ«ra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensacijÄ pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019).

13. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.37, 4.39, 4.93, 4.98 straipsnių nuostatas, teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog, atsižvelgiant į tai, kad galimybė atsidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad bÅ«tų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimÄ Ä¯ bendrÄ daiktÄ , jog ateityje bÅ«tų iÅ¡vengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant Å¡ias teises, daiktas negali bÅ«ti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas bÅ«tų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytÄ jÄ daikto dalį, taip galbÅ«t tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-459/2007).

Kasacinis teismas yra akcentavęs, jog atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisės sÄ lygiÅ¡kumas (atidalijimo teisės įgyvendinimo sÄ lygos) pirmiausia iÅ¡plaukia iš CK 1.137 straipsnio, apibrėžiančio visų civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo pamatines sÄ lygas, nuostatų. Å io straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, kita vertus, pagal to paties straipsnio antrÄ jÄ dalį asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Be to, atidalijimo teisės, kaip nuosavybės teisės sudėtinės dalies, sÄ lygiÅ¡kumas iÅ¡plaukia ir iÅ¡ pačios nuosavybės teisės turinio, apibrėžto CK 4.37 straipsnio 1 dalyje, kurioje bendriausia prasme nurodyta, jog nuosavybės teisė įgyvendinama savininko nuožiÅ«ra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Teisėjų kolegija konstatavo, kad bendraturčio teisė atidalyti savo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės nėra absoliuti – Å¡ios teisės įgyvendinimas galimas tiek, kiek nėra pažeidžiami įstatymai, kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai, tačiau Å¡i teisė bet kuriuo atveju, be paties bendraturčio valios, gali bÅ«ti apribota tik įstatymu arba teismo sprendimu pagal įstatymÄ .

Atidalijimo teisės įgyvendinimas suponuoja bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektų teisinio statuso pasikeitimus: 1) tais atvejais, jeigu įvyksta dalinis atidalijimas, bendraturtis, įgyvendinęs aptariamÄ subjektinę teisę, pasitraukia iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių, t. y. pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė;

2) tais atvejais, jeigu įvyksta visiÅ¡kas atidalijimas, t. y. visų bendraturčių dalys atidalijamos iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai apskritai pasibaigia. Be to, atidalijimas lemia ir paties daikto, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto, teisinio režimo pasikeitimus – po atidalijimo suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, jie atitenka atitinkamo bendraturčio nuosavybėn. Taip asmuo, buvęs bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektas, įgyja galimybę vienvaldiÅ¡kai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į daiktÄ , kaip atskirÄ turtinį vienetÄ . Vis dėlto tokios galimybės atsiradimas sietinas su labai svarbia sÄ lyga: atskiri daiktai, atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, turi bÅ«ti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali bÅ«ti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas. 14.Lietuvos Respublikos žemės įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo bÅ«das, kai iÅ¡ bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iÅ¡ jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis).

Tuo tikslu privataus sklypo savininkas (-ai) turi inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimÄ (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis). Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje bei lydimuosiuose teisės aktuose (pvz., Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose 2004 m. spalio 4 d. žemės Å«kio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513) nustatyta tvarka. Remiantis Taisyklių 66 punktu, parengtam ir suderintam projektui turi pritarti visi žemės sklypo savininkai (bendraturčiai).

Tuo atveju, kai nėra bendraturčių raÅ¡tiÅ¡kų pritarimų, projektas gali bÅ«ti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktÅ«riniam padaliniui, atsakingam už priežiÅ«rÄ , tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, Å¡is padalinys priima iÅ¡vadÄ dėl tikslingumo projektÄ tvirtinti, nurodydamas pastabÄ , kad projektas galės bÅ«ti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi Å¡ių asmenų raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

 Tokiu atveju Nacionalinės žemės tarnybos struktÅ«rinio padalinio, atsakingo už priežiÅ«rÄ , patikrintas projektas, dėl kurio yra priimta iÅ¡vada dėl tikslingumo tvirtinti su pastaba, kurioje nurodyta, kad vienintelė kliÅ«tis projekto tvirtinimui yra žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo nebuvimas gali bÅ«ti pateikiama teismui kaip įrodymas, kad naujai formuojami žemės sklypai atitinka teisės aktų reikalavimus. Taigi, žemės sklypo atidalijimas, kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo bÅ«do yra galimas teismo sprendimu pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtÄ Å¾emės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ . 15.Ä®vertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad ginčo sklypÄ atidalijus ieÅ¡kovo praÅ¡omu bÅ«du, bus prisilaikyta tarp ginčo Å¡alių teisingumo, sÄ Å¾iningumo, teisėtų lÅ«kesčių įgyvendinimo, lygybės principų bei bus užkirstas kelias potencialiems Å¡alių ginčams ateityje.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovo nurodytas atsidalijimo bÅ«das faktiÅ¡kai atitinka tarp ginčo Å¡alių nustatytÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-06-11 sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-1583-647/2018 naudojimosi Žemės sklypu tvarkÄ , kuri nėra nuginčyta. Be to, kaip matyti iÅ¡ Projekto ginčo Å¡alims priklausančiuose sklypuose jokių statinių nėra, visuose trijuose sklypuose nustatyti servitutai. Atkreiptinas dėmesys, jog civilinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 str.1 d.).

Ir teismui, aiÅ¡kinant įstatymus ir juos taikant privalu vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str.4 d.).

16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pareiga įrodyti teisme, jog jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktÄ ).

Teikiami atidalijimo variantai turi bÅ«ti procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai priimtini, t. y. fiziÅ¡kai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Nesiekdamas atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimÄ su ieÅ¡kovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek iÅ¡dėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ projektÄ , tiek pasiÅ«lydamas aiÅ¡kias alternatyvias ieÅ¡kovo atsidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014). 17.Nagrinėjamu atveju, atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį, savo pozicijos nepareiÅ¡kė, ieÅ¡kiniui neprieÅ¡taravo, kitokių atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantų/projektų neteikė, Žemės sklypo Projektas yra patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos, nėra ir nebuvo ginčijamas, todėl, teismo nuomone, nustatytų byloje faktinių aplinkybių pagrindu, ieÅ¡kinys tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CPK 178,185 str. str.). 18.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 79, 88, 93, 96, 98 str. str.).

Patenkinus ieÅ¡kinį, vadovaujantis LR CPK 93 str., iÅ¡ atsakovės priteistinos ieÅ¡kovui jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias sudaro 31 Eur žyminis mokestis ir 2451 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, viso 2482Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Taip pat iÅ¡ atsakovės valstybei priteistina 15,21 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 263- 270 str. str., n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti. Atidalinti ieÅ¡kovui M. C., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emės Å«kio paskirties - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ (2018-09-19 UAB „Geodeziniai matavimai“ planas) parengtÄ Å½emės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ sekančiai:

Priteisti ieÅ¡kovui M. C., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 2600 kv.m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtÄ romėniÅ¡ku skaičiumi II ir posÅ«kio taÅ¡kais 15-16­17-7-8-18-13-14-15. Priteisti atsakovei I. N., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 1300 kv.m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtÄ romėniÅ¡ku skaičiumi III ir posÅ«kio taÅ¡kais 12-13-18-8­9-10-11-12. Priteisti trečiajam asmeniui S. M., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 3900 kv. m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtÄ romėniÅ¡ku skaičiumi I ir posÅ«kio taÅ¡kai, 6­1-2-3-4-5-6-7-17-16.

Priteisti ieškovui M. C., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės I. N., a.k. (duomenys neskelbtini), 2482 Eur (du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovės I. N., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5662) 15,21 Eur (penkiolika eurų 21 ct) pašto išlaidų. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Dalia Zeniauskaitė