2013-12-23 Nr. BB-2649-1-91-2-00001-2012-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. kasacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nuosprendžio.
Legislator headnote
AI generated2013-12-23 Nr. BB-2649-1-91-2-00001-2012-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu nuteistojo G. J. apeliacinis skundas atmestas, o Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintas ir Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nuosprendis pakeistas: nuosprendžio dalis, kuria G. J. už BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirta 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda, panaikinta ir už šią veiką paskirta 120 MGL (15 600 Lt) bauda. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad nuteistasis G. J. yra baustas administracine tvarka. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Full text
Baudžiamoji byla Nr. 2K–586/2013
Teisminio proceso Nr. 1-91-2-00001-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.20.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. kasacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nuosprendžio.
Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nuosprendžiu G. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu nuteistojo G. J. apeliacinis skundas atmestas, o Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintas ir Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nuosprendis pakeistas: nuosprendžio dalis, kuria G. J. už BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirta 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda, panaikinta ir už šią veiką paskirta 120 MGL (15 600 Lt) bauda. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad nuteistasis G. J. yra baustas administracine tvarka. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
G. J. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė melagingus parodymus, t. y. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate, esančiame Šakiuose, Birutės g. 2, 2011 m. kovo 30 d. apklausiamas kaip liudytojas, 2011 m. gegužės 2 d. akistatų su nukentėjusiuoju A. A., liudytoju V. Ž. metu ir 2011 m. rugsėjo 6 d. Šakių rajono apylinkės teisme, esančiame Šakiuose, Bažnyčios g. 6, teismo posėdžio metu, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 91-1-00081-11 dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo A. A., būdamas liudytoju ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 277 straipsnį įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, davė melagingus parodymus teigdamas, kad 2011 m. vasario 26 d., apie 2.40 val., kelyje Lukšiai-Kriūkai, kelio sankryžoje su lauko keliuku, vedančiu į G. J. sodybą, Šakių r., (duomenys neskeltini) ribose, kaltinamajam S. B. sužalojant A. A., jo įvykio vietoje nebuvo, ten jis po įvykio nuvažiavo automobiliu iš savo kiemo ir nematė, kad S. B. turėjo peilį, nors S. B. teismo buvo nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį nustačius, kad G. J. buvo nusikaltimo vietoje ir matė, kaip buvo įvykdytas nusikaltimas.
Kasaciniu skundu nuteistasis G. J. prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 17 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nuosprendį ir bylą nutraukti.
Kasatorius teigia, kad teismai neištyrė, ar nebuvo pažeistas įtariamojo draudimo duoti parodymus prieš save principas, kuris įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 80 straipsnio 1 punkte. Skunde pažymima, kad liudytojo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, statusas yra neutralus, t. y. kaip liudytojas turi būti apklausiamas asmuo, tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi ir galintis pateikti informaciją apie reikšmingas bylai aplinkybes. Kasatorius teigia, kad Šakių rajono policijos komisariato iškeltoje baudžiamojoje byloje dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo A. A. jis buvo įtariamasis, todėl apklausos, vykusios 2011 m. vasario 26 d., metu gynėsi nuo pareikšto įtarimo ir savo pozicijos niekada nekeitė nei vėlesnių apklausų, nei akistatų metu.
Anot kasatoriaus, buvo pažeista BPK 214 straipsnyje nustatytos ikiteisminio tyrimo nutraukimą ir sprendimų nuorašų išsiuntimą reglamentuojančios nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tai, ar G. J. turėjo galimybę susipažinti su nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, nėra reikšminga aplinkybė, nes ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu – nesant kasatoriaus veikoje BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties.
Skunde pažymima, kad pagal BPK 214 straipsnio 4 dalį nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui, kuris privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo jo gavimo. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl skundo, taip pat šio straipsnio 2 dalyje numatytas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas gali būti skundžiami šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.
Kasatorius teigia, kad prokuroras nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą turėjo išaiškinti šio nutarimo apskundimo tvarką, tačiau to nepadarė ir pažeidė jo teisę skųsti procesinį dokumentą.
Kadangi kasatorius nežinojo, kad buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, todėl negalėjo pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta teise jį apskųsti per dvidešimt dienų. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kaip liudytojas ikiteisminiame tyrime kasatorius buvo apklaustas 2011 m. kovo 30 d., t. y. nepraėjus nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatytam dvidešimties dienų apskundimo terminui, todėl tokia liudytojo apklausa buvo neteisėta.
Anot kasatoriaus, apie priimtą nutarimą jis sužinojo tik tada, kai jam buvo iškelta baudžiamoji byla už melagingų parodymų davimą, kad prokuroro nutarimas jam nebuvo išsiųstas, su šiuo procesiniu dokumento pasirašytinai jo nesupažindino pareigūnai.
Be to, vykdant kasatoriaus, kaip liudytojo, apklausą, buvo pažeista BPK 183 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tvarka, nes jis nebuvo perspėtas dėl melagingų parodymų davimo ir tik ikiteisminio tyrimo pareigūnui užpildžius protokolą jis buvo pateiktas pasirašyti. Taip pat jis teigia, kad viso proceso metu neturėjo gynėjo, todėl nieko nesuprato, o pareigūnai jam nepaaiškino.
Kasatorius mano, kad buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, nes įtarimai dėl melagingų parodymų davimo buvo pareikšti ir K. B., tačiau vėliau šiam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, o jam – ne. Be to, jam teismas paskyrė 15 600 Lt baudą, kuri yra per didelė.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė prašo kasacinį skundą atmesti.
Prokurorė nurodo, kad kasatorius pagrįstai nuteistas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą. Tai patvirtina tiek jo 2011 m. kovo 30 d. liudytojo apklausos protokolas, tiek 2011 m. gegužės 2 d. akistatos protokolas, taip pat 2011 m. rugsėjo 6 d. Šakių rajono apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolas. Iš minėtų procesinių dokumentų matyti, kad G. J. parodė, jog sužalojant A. A. įvykio vietoje jo nebuvo, į įvykio vietą jis atvažiavo vėliau, nematė, ar S. B. turėjo peilį. Tačiau šias nuteistojo nurodytas aplinkybes paneigia Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendis, kuriuo S. B. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad A. A. sužalojo peiliu. Iš šio nuosprendžio matyti, kad nukentėjusiojo A. A. ir tiesiogiai įvykio vietoje buvusių liudytojų V. Ž. ir R. V. teisme duoti parodymai pripažinti nuosekliais, teisingais, jais netikėti nėra pagrindo. Nuteistojo nurodytą aplinkybę, jog jis nematė, kad S. B. turėjo peilį, taip pat paneigia teisiamojo posėdžio metu Šakių rajono apylinkės teisme liudytojo K. B. duoti parodymai, iš kurių matyti, kad, važiuojant alkoholio pas G. J., S. B. automobilyje rodė peilį. Be to, kasatorius pats pripažino, kad po įvykio kalbėjosi su S. B., kuris liepė sakyti, jog apie įvykusį įvykį nieko nežino. Taigi kasatorius, duodamas parodymus ikiteisminiam tyrime ir teisme, suprato, kad pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją apie aplinkybes, turėjusias įtakos S. B. baudžiamajai atsakomybei, savo parodymais trukdo nustatyti tiesą byloje, ir siekė, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose bei panaudota baudžiamojoje byloje, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia.
Taip pat kasatorius ginčija kai kuriuos procesinius pažeidimus: netinkamai teismų ištirtas draudimo versti duoti parodymus prieš save principas; dėl BPK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarkos; dėl ikiteisminio tyrimo metu vykdytos liudytojo apklausos tvarkos pažeidimo; dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo. Tačiau šie kasatoriaus teiginiai nepagrįsti.
Iš 2011 m. kovo 17 d. prokuroro nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje G. J. dėl A. A. padaryto sužalojimo buvo nutrauktas, nenustačius jo veiksmuose BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Iš 2011 m. kovo 30 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad G. J. buvo išaiškintos BPK 81 ir 83 straipsniuose įtvirtintos liudytojo teisės, pareigos bei atsakomybė, jis įspėtas pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą ir tai jis patvirtino savo parašais, be to, raštu patvirtino protokole surašytų parodymų teisingumą. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad prieš atliekant apklausą jis nebuvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo ir tiktai užpildžius protokolą tyrėjas nurodė, kuriose protokolo vietose reikia pasirašyti. Prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą G. J. įsiteisėjimas neturi įtakos 2011 m. kovo 30 d. atliktos apklausos teisėtumui, nes G. J. minėtos apklausos metu buvo apklausiamas kaip liudytojas, įspėtas už melagingų parodymų davimą, ir privalėjo duoti teisingus parodymus. Iš 2011 m. gegužės 2 d. akistatos protokolų matyti, kad G. J. buvo įspėtas pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, patvirtino protokoluose surašytų parodymų teisingumą, šiuose protokoluose jis įvardijamas kaip liudytojas, todėl nepagrįstas skundo argumentas, kad G. J. viso proceso metu laikė save įtariamuoju ir gynėsi nuo pareikšto įtarimo. Iš 2011 m. rugsėjo 6 d. Šakių rajono apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad G. J. perskaitė priesaikos tekstą, buvo įspėtas pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą ir tai patvirtino savo parašu. Šie bylos duomenys patvirtina, kad kasatorius atliekamų apklausų metu nebuvo įtariamasis, akistatų ir apklausų metu buvo aiškinamasi dėl S. B., o ne dėl G. J. atliktų veiksmų.
Kasatorius teigia, kad jis nebuvo supažindintas ir negalėjo apskųsti prokuroro nutarimo, kuriuo, nesurinkus pakankamai kaltę patvirtinančių duomenų, jis tapo liudytoju, tačiau prokuroro nutarimo nuorašas buvo išsiųstas tiek G. J., tiek byloje nukentėjusiuoju pripažintam A. A. Po prokuroro nutarimo priėmimo G. J. tapo liudytoju, todėl privalėjo laikytis liudytojo pareigų ir duoti teisingus parodymus.
Taip pat kasatorius nepagrįstai teigia, kad nepatraukus K. B. baudžiamojon atsakomybėn buvo pažeistas lygiateisiškumo principas. Pažymėtina, kad sprendimas dėl K. B. veiksmų teisinio vertinimo buvo priimtas dar ikiteisminio tyrimo metu, tuo tarpu pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį teisme byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl K. B. veikos teisinis vertinimas buvo už bylą nagrinėjusių teismų įgaliojimų ribų.
Nuteistojo G. J. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį
Kasatorius teigia, kad jis pagal BK 235 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai, nes duodamas parodymus apie A. A. sužalojimo aplinkybes manė, jog vis dar yra įtariamasis ir naudojosi teise neduoti parodymų prieš save.
BK 235 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus, būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė. BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti.
Kasatorius pagal BK 235 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu (apklausiamas liudytoju ir akistatų su nukentėjusiuoju A. A. metu) bei Šakių rajono apylinkės teisme davė melagingus parodymus apie A. A. sužalojimo aplinkybes teigdamas, kad nematė, jog S. B. turėjo peilį, nors S. B. teismo buvo nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir nustatyta, kad G. J. buvo nusikaltimo vietoje ir matė, kaip jis buvo įvykdytas.
Byloje nustatyta, kad kasatorius tiek ikiteisminiam tyrime (2011 m. kovo 30 d. vykusi liudytojo apklausa ir 2011 m. gegužės 2 d. vykusi akistata), tiek teisme (2011 m. rugsėjo 6 d. Šakių rajono apylinkės teismo posėdis) parodė, jog sužalojant A. A. įvykio vietoje jo nebuvo, į įvykio vietą jis atvažiavo vėliau, nematė, ar S. B. turėjo peilį. Tačiau šias nuteistojo nurodytas aplinkybes paneigia Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendis, kuriuo S. B. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad A. A. sužalojo peiliu.
Nuteistojo parodymus, kad jis nematė, jog S. B. turėjo peilį, paneigia nukentėjusiojo A. A. ir įvykio vietoje buvusių liudytojų V. Ž. ir R. V. parodymai, kurie pripažinti nuosekliais, taip pat liudytojo K. B. parodymai, iš kurių matyti, jog, važiuojant alkoholio pas G. J., S. B. automobilyje rodė peilį. Be to, kasatorius ir pats pripažino davęs melagingus parodymus, nes po įvykio kalbantis su S. B., šis liepė sakyti, kad apie įvykį nieko nežino ir nieko nematė. Esant šioms aplinkybėms, teismai pagrįstai konstatavo, kad kasatorius suvokė, jog savo parodymais trukdė nustatyti tiesą byloje ir siekė, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Taip pat kasatoriaus teigia, kad pažeista BPK 214 straipsnyje nustatyta ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir sprendimų nuorašų išsiuntimo tvarka. Anot kasatoriaus, jis nebuvo tinkamai informuotas apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą, todėl davė „melagingus“ parodymus manydamas, kad vis dar yra įtariamasis. Iš byloje esančio 2011 m. kovo 17 d. prokuroro nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl G. J. buvo nutrauktas nenustačius jo veikoje BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Šiame nutarime buvo nurodyta, kad jo nuorašai išsiųsti G. J. ir A. A., o jis per 14 dienų gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui, kaip tai numatyta BPK 214 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse. Be to, nelogiškas kasatoriaus teiginys, kad buvo suvaržyta jo teisė skųsti tokį prokuroro nutarimą, nes ikiteisminis tyrimas dėl jo nutrauktas vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl jam, kaip buvusiam įtariamajam nusikalstamos veikos padarymu, nelogiška būtų skųsti nutarimą, panaikinantį jo, kaip įtariamojo, statusą.
Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad tiek 2011 m. kovo 30 d. vykusios įtariamojo apklausos, tiek 2011 m. gegužės 2 d. vykusios akistatos metu G. J., kaip liudytojas, buvo įspėtas pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą ir raštu patvirtino protokoluose surašytų parodymų teisingumą. Tas pats pasakytina ir apie 2011 m. rugsėjo 6 d. teisiamojo posėdžio protokolą, iš kurio matyti, kad G. J. perskaitęs priesaikos tekstą buvo įspėtas pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą ir tai patvirtino savo parašu. Be to, ir iš vykusios apklausos turinio, ir iš akistatos ar teisiamojo posėdžio metu užduodamų klausimų prasmės G. J. turėjo suprasti, kad aiškinamasi būtent dėl S. B., o ne dėl jo atliktų veiksmų. Taigi kasatoriaus argumentai, kad melagingus parodymus jis davė nesuvokdamas savo procesinio statuso byloje, nelaikytini pagrįstais.
Teisėjų kolegija laiko, kad baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai, esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nepadaryta, todėl tenkinti kasacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo G. J. kasacinį skundą atmesti
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Viktoras Aidukas
Vytautas Piesliakas