5dee9458-1ebf-4f68-bfde-0952f12c871d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-907-464/2016Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00264-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.2.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 29 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Konstantino Gurino, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo PoÅ¡kaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės J. P. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-416-569/2016 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės SEB banko ieÅ¡kinį atsakovei J.

P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo R. P. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė AB SEB bankas 2015-09-09 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės J. P. 85 721,98 Eur skolÄ , kuriÄ sudaro 75 840,87 Eur nesugrÄ Å¾intas kreditas, 7 165,43 Eur palÅ«kanos, 2 715,68 Eur delspinigiai, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1 502 Eur žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad AB SEB bankas ir R.

P. 2007-07-25 sudarė kredito sutartį Nr. 0450718073600-57, pagal kuriÄ kredito gavėjui suteiktas 91 458,11 1 502 Eur dydžio kreditas žemės sklypo pirkimui ir detaliojo plano ruoÅ¡imui. Tarp atsakovės ir ieÅ¡kovės 2007-07-25 buvo sudaryta ir laidavimo sutartis Nr. 04/07239, pagal kuriÄ atsakovė prisiėmė solidariÄ atsakomybę vykdyti kredito gavėjo įsipareigojimus pagal 2007-07-25 kredito sutartį, jeigu kredito gavėjas negrÄ Å¾ins minėto kredito ar jo dalies, nemokės palÅ«kanų ir netesybų ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas (laidavimo sutarties 2.1, 2.2 ir 2.3 punktai).

Kredito gavėjui nevykdant sutartinių prievolių, ieÅ¡kovė nutraukė kredito sutartį. IeÅ¡kovės reikalavimams patenkinti įkeisto turto vertės neužteko. IeÅ¡kovės teigimu, ji turi teisę tenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ solidariai kartu su kredito gavėju atsakingos atsakovės. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apygardos teismas 2016-03-02 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovės J. P. 75 840,87 Eur nesugrÄ Å¾intÄ kredito dalį, 7 165,43 Eur palÅ«kanas, 2 715,68 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2015-09-11 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1 559,72 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas nustatė, kad 2007-07-25 laidavimo sutartimi atsakovė įsipareigojo solidariai atsakyti ieÅ¡kovei visu savo turtu ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas, jei kredito sutartis bus neįvykdyta.

Realizavus įkeistÄ turtÄ , 2007-07-25 kredito sutarties pagrindu susidariusi skola nebuvo padengta, dėl ko ieÅ¡kovė pagrįstai nukreipė savo reikalavimus laiduotojai. Teismas su atsakovės atsiliepimo į ieÅ¡kinį argumentais, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nesutiko. Nurodė, kad Å¡ioje civilinėje byloje dėl skolos priteisimo iÅ¡ laiduotojo ieÅ¡kinio dalykas yra reikalavimas vykdyti sutartinius įsipareigojimus, o ne atlyginti žalÄ iÅ¡ delikto, todėl ieÅ¡kovės reikalavimui nėra pagrindo taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalies nuostatas.

Teismas kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus atmetė ir tokius atsakovės argumentus, jog ieÅ¡kinys atmestinas esant pagrindinės kredito sutarties ir papildomos laidavimo sutarties sÄ lygų konkurencijai, o dėl laidavimo sutarties ji buvo suklaidinta. Teismas nurodė, kad įstatymas neriboja, kiek ir kokios prievolių užtikrinimo priemonės bus taikomos. Ä®vertinus kredito ir laidavimo sutarčių turinį matyti, kad Å¡ių sutarčių sÄ lygos viena kitai neprieÅ¡tarauja ir tarpusavyje nekonkuruoja. Be to, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė ir trečiasis asmuo, ginčo kredito sutarties 9.2 punkte buvo numatytas įpareigojimas sudaryti laidavimo sutartį.

IÅ¡ laidavimo sutarties matyti, kad atsakovės, kaip laiduotojos, atsakomybės sÄ lygos jai buvo iÅ¡aiÅ¡kintos. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė J. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2016-03-02 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Teismas netinkamai aiÅ¡kino kreditoriaus teisę pasirinkti, iÅ¡ kurio asmens reikalauti grÄ Å¾inti kreditÄ , be to, buvo pažeista tokių reikalavimų pateikimo tvarka ir terminai.

Atsakovės nuomone, pagal kredito sutartį prievolė grÄ Å¾inti paskolÄ yra terminuoto pobÅ«džio, todėl laidavimas taip pat terminuotas. Nutraukus kredito sutartį, ieÅ¡kovei atsirado teisė pasirinkti iÅ¡ ko iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ â€“ arba skolininko, arba laiduotojo. Atsakovė mano, kad ieÅ¡kovė praleido trijų mėnesių terminÄ kreiptis į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal laidavimÄ (CK 6.88 str. 1 d.), o atnaujinti termino neprašė.Teismas nevisapusiÅ¡kai įvertino abiejų sutarčių turinį, dėl ko nepagrįstai konstatavo, kad sutarčių sÄ lygos viena kitai neprieÅ¡tarauja ir tarpusavyje nekonkuruoja.

Kreditorius įgijo vienodas reikalavimo teises į solidarius skolininkus, tačiau sukÅ«rė nevienodas skolininkų galimybes gintis nuo tų pačių reikalavimų, nes pagal laidavimo sutartį laiduotoja turi ieÅ¡kovės reikalavimus tenkinti pirmumo tvarka, bet neturi teisės reikalauti, kad ieÅ¡kovė pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų turtÄ .Teismas nevertino atsakovės suklaidinimo dėl laidavimo sutarties sudarymo bÅ«tinybės. Atsakovė nesuvokė nei sandorio esmės, nei neigiamų laidavimo pasekmių, be to, neturėjo jokio ekonominio intereso sudaryti tokį sandorį.

Teismas turėjo įvertinti kredito įstaigos veiksmus, ar Å¡i atskleidė visas reikÅ¡mingas sandorio aplinkybes, aiÅ¡kinosi atsakovės gebėjimÄ dėl amžiaus, iÅ¡sislavinimo, patirties įvertinti sandorio pasekmes, ar pasiÅ«lė teisinę pagalbÄ .Kadangi atsakovė kaip solidari skolininkė turi tokias pačias teises reikÅ¡ti atsikirtimus kreditoriui kaip ir pagrindinis skolininkas, atsakovė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį delspinigiams.IeÅ¡kovė AB SEB bankas atsiliepime praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:Apeliacinis skundas iÅ¡ esmės motyvuotas naujais atsikirtimo argumentais dėl CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių terminio pareikÅ¡ti reikalavimus laiduotojui, dėl atsakovės tikrosios valios sudaryti tokį sandorį nebuvimo bei dėl senaties termino delspinigiams taikymo. Kadangi Å¡ie argumentai nebuvo iÅ¡dėstyti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jie turi bÅ«ti atmesti. Kita vertus, nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Kredito sutarties specialiosios dalies 9.2. punkte yra aiÅ¡kiai numatyta kredito sumos iÅ¡mokėjimo sÄ lyga: mamos laidavimas, todėl teigti, kad ieÅ¡kovė laidavimo sutarties pareikalavo iÅ¡ anksto apie tai nežinant trečiajam asmeniui, ar kad atsakovė nesuvokė sandorio sudarymo aplinkybių nėra pagrindo.

Be to, teisės aktai neįpareigoja ieÅ¡kovės tirti atsakovės turtinę padėtį ar su jos iÅ¡silavinimu susijusias aplinkybes. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosNagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl apeliantės (atsakovės) J. P. pareigos laidavimo sutarties pagrindu sumokėti ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti skolÄ , palÅ«kanas ir delspinigius. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantė 2007-07-25 laidavimo sutartimi įsipareigojo solidariai visu savo turtu atsakyti ieÅ¡kovei ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas R.

P. (apeliantės sÅ«nus), jeigu Å¡is neįvykdys ieÅ¡kovei visų savo prievolių ar jų dalies pagal 2007-07-25 su ieÅ¡kove sudarytÄ kredito sutartį. Trečiajam asmeniui R. P. neįvykdžius visų minėta kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir hipoteka įkeisto turto vertės nepakakus visiems jo skoliniams įsipareigojimas įvykdyti, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti nesugrÄ Å¾intÄ kredito sumÄ , palÅ«kanas ir delspinigius iÅ¡ apeliantės kaip solidarios bendraskolės pagal laidavimo sutartį.Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantė savo atsikirtimus į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį grindė iÅ¡ esmės dviem pagrindiniais argumentais:

1) praleista trejų metų ieÅ¡kinio senatimi, ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ apeliantei vertinant kaip reikalavimÄ atlyginti žalÄ ;

2) apeliantės laidavimo, kaip prievolės užtikrinimo bÅ«do, neįtvirtinimu 2007-07-25 kredito sutartyje. Apeliantė ir / ar jos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pareiÅ¡kę praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant, neatvyko į šį posėdį ir ieÅ¡kovės atstovas. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis Å¡alių procesiniuose dokumentuose apibrėžtų ginčo ribų, nusprendė ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde apeliantė nepagrįstai iÅ¡plėtė savo atsikirtimų pagrindÄ , papildomai praÅ¡ydama taikyti Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminÄ delspinigių skaičiavimui, teigdama, kad ieÅ¡kovė praleido trijų mėnesių terminÄ kreiptis į teismÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal laidavimÄ (CK 6.88 str. 1 d.) bei tvirtindama, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino laidavimo sutarties sudarymo bei jos turinio atitikimo tikrajai apeliantės valiai.

Å iuo aspektu sutiktina su ieÅ¡kovės atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais, kad minėtos aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo įrodinėtos, taigi tokie klausimai apeliacinės instancijos teisme negali bÅ«ti keliami. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus bei teisiÅ¡kai įvertintus duomenis, t. y. apeliacinio bylos nagrinėjimo metu patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir ar teisingai įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, apeliacinis skundas taip pat negali bÅ«ti grindžiamas ir aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos, atitinkamai – ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Toks ribojimas paaiÅ¡kinamas tuo, kad esminis byloje kilusio ginčo nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl bÅ«tent Å¡iame teisme pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi bÅ«ti pateikti visi Å¡alių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai.

CPK 226 straipsnyje, kuriuo reglamentuojamos Å¡alių ir trečiųjų asmenų pareigos pasirengimo nagrinėti bylÄ pirmosios instancijos teisme metu, taip pat įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu Å¡alys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiÅ¡kinimus, turinčius reikÅ¡mės bylai, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikÅ¡tus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas tik atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkcijÄ , nes apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimui pakartoti ar naujiems reikalavimams ir atsikirtimams nagrinėti, o pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms iÅ¡taisyti.

Tokiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti visiÅ¡kai nauji apeliantės atsikirtimų į ieÅ¡kovės reikalavimus argumentai bei juos pagrindžiantys motyvai nėra aktualÅ«s vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ . Pažymėtina, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė nereiÅ¡kė reikalavimų pripažinti 2007-07-25 sudarytÄ laidavimo sutartį ar tam tikras jos sÄ lygas negaliojančiomis, neteikė argumentų, jog Å¡ioje sutartyje iÅ¡reikÅ¡ta jos valia neatitiktų tikrosios jos valios, neatvyko ir į teismo posėdį, kuriame bÅ«tų galėjusi žodžiu paaiÅ¡kinti laidavimo sandorio sudarymo aplinkybes.

Kita vertus, laidavimo sutartyje aiÅ¡kiai yra įvardinta, kad apeliantė, pasiraÅ¡ydama sutartį, patvirtina, kad kredito sutarties kopijÄ ji gavo ir kredito sutarties sÄ lygos, įskaitant ir pagrindus, kada ieÅ¡kovė turi teisę nutraukti kredito sutartį ir / ar pareikalauti grÄ Å¾inti kreditÄ ar bet kuriÄ jo dalį prieÅ¡ terminÄ , apeliantei yra žinomos. Laidavimo sutartyje taip pat aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡dėstytos laiduotojos pareigos, įskaitant ir dėl jos solidarios atsakomybės, kredito gavėjui neįvykdžius įsipareigojimų pagal kredito sutartį (laidavimo sutarties 2.2 p.), nurodyta, kad laidavimo sutartis įsigalioja jos pasiraÅ¡ymo dienÄ ir galioja iki kredito gavėjo ir laiduotojos tinkamo prievolių pagal kredito sutartį ir Å¡iÄ sutartį įvykdymo (laidavimo sutarties 6.3 p.).

Apeliantė patvirtino, kad sutarties sudarymas neprieštarauja ir nepažeidžia jos teisių ir interesų (laidavimo sutarties 5.3 p.). Apeliacinės instancijos teisme nurodydama naujus atsikirtimus, sietinus su apeliantės tikrosios valios neatitikimu laidavimo sutarčiai, apeliantė, atstovaujama profesionalaus teisininko, nepateikė jokių konkrečių argumentų ir jiems pagrįsti skirtų įrodymų, kurie patvirtintų apeliantės nurodytas aplinkybes, o teismas šių aplinkybių savo iniciatyva aiškintis ir tirti, priešingai nei teigia apeliantė, pareigos neturėjo.Šalių procesinis elgesys grindžiamas dispozityvumo principu, reiškiančiu, kad šalys ir kiti proceso dalyviai , laikydamasi CK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis teisėmis, o teismui yra draudžiama peržengti pareikštus reikalavimus, ar, atitinkamai, atsikirtimus į juos (CPK 13 str., 265 str. 2 d.).

CPK 12 ir 178 straipsniuose taip pat nustatyta, kad civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kai kiekviena Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindÄ , Å¡alys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Teismas negali nė vienai iÅ¡ Å¡alių padėti įrodyti jos įrodinėjamas aplinkybes, nes ieÅ¡kinio teisena grindžiama Å¡alių rungimosi, dispozityvumo ir lygiateisiÅ¡kumo principais, ir teismo vaidmuo tiek renkant naujus įrodymus, tiek analizuojant pačių ginčo Å¡alių neįvardintus argumentus, galinčius pagrįsti ieÅ¡kinio reikalavimus arba atvirkščiai – juos paneigti, yra ribojamas įstatymu, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus iÅ¡skirtinius atvejus.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas, kilęs iÅ¡ privatinės teisės reglamentuojamų santykių, kuriuose Å¡alys yra savo subjektinių materialinių teisių Å¡eimininkės, todėl teisėjų kolegija neįžvelgia įstatyminio pagrindo nukrypti nuo pamatinių civilinio proceso principų.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atlikta ginčo teisinių santykių kvalifikacija ir padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas reikalavimas negali bÅ«ti vertinamas kaip reikalavimas atlyginti žalÄ .

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės reikalavimÄ taikyti sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nustatytÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde apeliantė Å¡ios teismo iÅ¡vados ir neginčija, naujai argumentuodama savo atsikirtimų į ieÅ¡kinį pozicijÄ ir jau teigdama, kad ieÅ¡kovė praleido kitÄ â€“Â trijų mėnesių terminÄ nuo tos dienos, kuriÄ suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas. Tačiau su tokiu terminų interpretavimu nėra pagrindo sutikti.

Nurodytas trijų mėnesių terminas yra nustatytas tiems atvejams, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė (CK 6.88 str. 1 d.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal bendrÄ jÄ taisyklę laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti skirtino – terminuoto ir neterminuoto – laidavimo pabaigos terminai. CK nedraudžiama Å¡alių susitarimu pakeisti nurodytus terminus.

Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sÄ lyga neprieÅ¡tarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir Å¡alių dispozityvumo principÄ , sutarties Å¡alims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4, 5 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).Apeliantė, vien kritikuodama pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad kredito sutarties ir laidavimo sutarties sÄ lygos viena kitai neprieÅ¡tarauja ir tarpusavyje nekonkuruoja, nenurodo jokių konkrečių argumentų, leidžiančių Å¡iÄ iÅ¡vadÄ paneigti.

Teisėjų kolegija, Å¡iuo aspektu taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, pažymi, kad kredito sutarties 9.2 punkte buvo aiÅ¡kiai nustatyta kredito gavėjo pareiga „iki kredito iÅ¡mokėjimo pateikti mamos laidavimÄ visai kredito sumai ir laikotarpiui“. Todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad reikalavimas sudaryti laidavimo sutartį kredito gavėjui ar apeliantei buvo siurprizinis, galėjęs iÅ¡kreipti Å¡alių valiÄ . Be to, laidavimo sutartis sudaryta tÄ pačiÄ dienÄ , kaip ir pati kredito sutartis, taigi tiek apeliantei, tiek kredito gavėjui buvo aiÅ¡ku, kad ieÅ¡kovė sutinka sudaryti kredito sutartį tik pateikus laidavimÄ .

Apeliantė, nesutikdama prisiimti laidavimo įsipareigojimų, turėjo teisę atsisakyti sudaryti laidavimo sutartį, tokiu atveju trečiajam asmeniui R. P. kredito suma nebÅ«tų buvusi iÅ¡mokėta.Kiti apeliantės skundo argumentai, sietini su ginčo laidavimo sutarties ekonominiu nenaudingumu apeliantei ar aplinkybe, kad Å¡ia sutartimi apeliantės prisiimti įsipareigojimai virÅ¡ija apeliantės turto masę, vadinasi, ji bus priversta visÄ gyvenimÄ Å¡alinti neigiamas laidavimo pasekmes, bylai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ ir turi bÅ«ti vykdoma sÄ Å¾iningai (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.). Ä®vykdžiusi laidavimo prievolę, apeliantė galės pasinaudoti CK 6.83 straipsnyje nustatytomis laiduotojo teisėmis, be to, prievolę gali įvykdyti ir pagrindinis skolininkas, jos sÅ«nus R. P., tokiu atveju laidavimo prievolė taip pat bÅ«tų įvykdyta.  Aptarti ir kiti skundo argumentai nesudaro teisinių prielaidų pakeisti ar panaikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas netenkintinas.

IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų faktÄ ir dydį, todėl jos bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 str. 1 d.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

TeisėjaiKonstantinas Gurinas Dalia Kačinskienė Alvydas Poškus