5dee44f6-9a71-4914-a034-8aaaebd65bef · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-1698-655/2014Proceso Nr.1- 10-1-01187-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 3 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė, sekretoriaujant Rūtai Pečkytei, Eglei Juodvalkyteidalyvaujant prokurorui Linui Gružui, Rimui Juodžiuikaltinamajai V. T., kaltinamosios gynėjui advokatui R. R. (orderis byloje),nukentėjusiajam O. B.,civilinio ieškovo UAB „S. l.“ atstovui T.

K.,civilinio atsakovo UAB „M. V.“ atstovui V. T.,vertėjoms Audronei Adomavičienei, K. C.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. T., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietė, pagrindinio iÅ¡silavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, netekėjusi, nebausta už KET pažeidimus, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį,Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

V. T. vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nusikalstama veika padaryta esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms: 2013-11-07, apie 22.04 val., Vilniuje, Upės – G. B. g. nelygiareikšmių kelių sankryžoje, vairuodama UAB „S. l.“ priklausantį automobilį Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), V. T. buvo neatsargi ir neatidi, neįsitikinusi, kad tai yra saugu ir ji nekliudys kitiems eismo dalyviams, kaltinamoji važiuodama šalutiniu keliu ( G.

B. g.) ir sukdama į kairę, įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kur susidÅ«rė su dviračiu Bauer, vairuojamu O. B. (O. B.) važiavusiu pagrindiniu keliu. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės bei nukentėjo dviračio vairuotojas O. B., kuriam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Å iais veiksmais V. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 113 punkto reikalavimÄ , nustatantį, kad reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtÄ ir iÅ¡važiuodama iÅ¡ jos, transporto priemonė neatsidurtų prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostoje ir 158 punkto reikalavimÄ , nustatantį, kad nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje Å¡alutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti keliÄ Â transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji V. T. kalta prisipažino ir paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ ji vairavo automobilį, prieÅ¡ įvažiuodama Upės ir Baravyko gatvių sankryÅ¾Ä , ji pasižiÅ«rėjo į deÅ¡inę, ten kliÅ«ties nebuvo. IÅ¡ kairės pusės važiuojantis automobilis buvo tolokai, todėl ji pasuko į kairę. Darydama kairį posÅ«kį iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį, susidÅ«rė su dviratininku. PrieÅ¡ sukdama į kairę ji nesustojo, iÅ¡ kur atsirado dviratininkas, paaiÅ¡kinti negali, nes prieÅ¡ manevrÄ jo nematė.

Po susidÅ«rimo kažkoks žmogus iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ pagalbÄ . Nukentėjusiajam atlygino 400 Lt., yra moksleivė ir neturi pinigų, dirba firmoje vienÄ kartÄ per savaitę ir gali vairuoti firmos automobilį visÄ savaitę. Iki įvykio automobilį vairavo 4 mėn. Automobilis priklauso įmonei UAB „M. V.“ esančiai (duomenys neskelbtini), įmonės direktorius jos tėtis. Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis O. B. nurodė, kad T. nepažįsta. Ä®vykio dienÄ jis važiavo Upės gatvės deÅ¡ine puse, nuo Baltojo tilto link Pedagoginio universiteto.

Važiuodamas jis matė maÅ¡inÄ judančiÄ Å¡alutine Baravyko gatve. Matė, kad Å¡is automobilis pristabdė, todėl pagalvojo, kad jį praleis. Privažiavęs sankryÅ¾Ä pajuto smÅ«gį iÅ¡ deÅ¡inės. Nuo smÅ«gio jis vertėsi su dviračiu, užkrito ant maÅ¡inos kapoto. Eismo įvykio metu jam lūžo deÅ¡inės rankos rieÅ¡as, buvo nesunkiai sužalotas veidas, daug mėlynių. Automobilis į jį atsitrenkė priekiu. Ant dviračio buvo atÅ¡vaitai ir žibintai, jis važiavo pažymėtu dviračiu taku.Be visiÅ¡ko kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė dėl įkaltintos nusikalstamos veikos padarymo taip pat įrodyta kita bylos medžiaga.Ä®rodymais, patvirtinančiais tai, kad kaltinamoji V.

T. padarė jai įkaltintÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas pripažįsta eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ir prieduose užfiksuotus duomenis, apie eismo įvykio vietÄ , eismo sÄ lygas, eismo įvykio vietoje galiojančius kelių ženklus, automobilio ir dviračio padėtis po eismo įvykio (6-7 b.l.).    Automobilio „Nissan Juke“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokole užfiksuotus duomenis, kurie patvirtina iÅ¡orinius automobilio apgadinimus po eismo įvykio (11-12 b.l.).

Dviračio „Bauer“ Nr. 10-12-543 techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, patvirtinančius šios transporto priemonės išorinius apgadinimus, atsiradusius po eismo įvykio (15-16 b.l.). Vilniaus aps. VPK PR patrulio M. K. tarnybiniame pranešime užfiksuotus du9omenis apie eismo įvykį ir jo aplinkybes (b.l.4). Specialistų išvados Nr. T-A 10639/13(01) ir Nr. T-A 10629/13(01) patvirtina, kad V. T. ir O. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (30, 26 b.l.). VTMT prie LR TM Vilniaus skyriaus ekspertė J.

M. – Č. 2013-11-21, susipažinusi su O. B. medicininiais dokumentais pateikė iÅ¡vadÄ , kad O. B. nustatyta – daugybiniai odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis kaktoje ir deÅ¡inės akies vokuose, odos nubrozdinimas nosies srityje, minkÅ¡tųjų audinių patinimas deÅ¡inio rieÅ¡o srityje su stipinkaulio sÄ nariniu lūžiu tipinėje vietoje; sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (23 b.l.). Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad byloje neabejotinai nustatytas tiek paties eismo įvykio, kurio metu nukentėjusiajam O.

B. padaryti kÅ«no sužalojimai, teismo medicinos specialisto įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, faktas, tiek ir tai, kad Å¡iuos sužalojimus 2013m. lapkričio 7 d., apie 22.04 val., sukėlė kaltinamosios V. T. vairuojamas automobilis Nissan Juke, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Esminė aplinkybė, lemianti iÅ¡vadÄ dėl kaltinamosios V. T. kaltumo (nekaltumo) yra tai, ar kaltinamoji pažeidė KET 113 punkto reikalavimÄ , kurio esmė yra ta, jog reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtÄ ir iÅ¡važiuodama iÅ¡ jos transporto priemonė neatsidurtų prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostoje, bei 158 punkto reikalavimÄ , kurio esmė - nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje Å¡alutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti keliÄ Â transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu tiek raÅ¡ytiniais bylos duomenimis, tiek ir pačios kaltinamosios parodymais nustatyta, kad nurodytus KET reikalavimus V. T. vykdė netinkamai.Kaltinamosios veika kvalifikuota tinkamai.Teismo vertinimu, kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ , dėl jos nuoÅ¡irdžiai gailisi, nukentėjusiajam atlygino dalį žalos. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu V. T. prašė atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , teigdama, jog dėl įvykdytos nusikalstamos veikos labai pergyvena ir gailisi.

Kaltinamoji prašė jos tėvÄ V. T. – paskirti jos laiduotoju. Atvykęs į teismo posėdį V. T. pateikė praÅ¡ymÄ atleisti V. T. nuo baudžiamosios atsakomybės ir sutiko bÅ«ti jos laiduotoju. Jis patikino teismÄ , kad įsipareigoja tinkamai prižiÅ«rėti dukrÄ ir garantavo, kad ateityje Å¡i nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ä®vertinus teismui pateiktÄ V. T. charakteristikÄ , jo užimamas pareigas, tai, kad jis yra kaltinamosios tėvas, darytina iÅ¡vada, kad V. T. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajai.V.

T. neteista (41-42 b.l.), psichiatrinėje ligoninėje nesigydė (45-47 b.l.), į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡yta (113 b.l.), administracinė tvarka nebausta (43 b.l.). Kaltinamoji įvykdė netyčinę nesunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ , nesukėlusiÄ sunkių pasekmių. Ji visiÅ¡kai prisipažino kalta ir nuoÅ¡irdžiai gailisi padariusi nusikaltimÄ . Teismas mano, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant BK 40 str. numatytoms sÄ lygoms V.

T. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir jos atžvilgiu iÅ¡kelta baudžiamoji byla nutrauktina. Laidavimo terminas nustatytinas dvejų metų laikotarpiui be piniginio užstato. BK IX skyriuje nurodyta, jog atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 str. 2 d. Baudžiamojo poveikio priemonė – tai viena iÅ¡ valstybės prievartos priemonių padedančių įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintÄ bausmės paskirtį.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Taigi, vienintelė bÅ«tina Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sÄ lyga yra tai, kad asmuo nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise. Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog V.

T. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas, įvertinęs V. T. įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ , jos asmenybę, mano, kad tikslinga skirti jai baudžiamojo poveikio priemonę draudimÄ naudotis specialiÄ ja teise. Å ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis O. B. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 1354,83 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 10 000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas laiko, kad šis civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Spręsdamas civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnio 1 dalies nuostatas, Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Å ioje byloje atsakovas, privalantis betarpiÅ¡kai atlyginti kaltinamosios veiksmais padarytÄ turtinę žalÄ â€“ „C. TU S.A.

V. I. G.“, draudimo bendrovė pripažįsta 951,82 Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 4000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodama tuo, kad 2013-11-12 apžiÅ«rėjęs turtÄ draudikas surašė Turto apžiÅ«ros aktÄ Å¾alos byloje Nr. 2013/0034037, kuriame pažymėti apžiÅ«ros metu nustatyti turto defektai: priekinis ratlankis, priekinis sparnas, dviračio bagažinė. IeÅ¡kovas sutiko su tokiu apžiÅ«ros rezultatu (užfiksuotais apgadinimais), pasiraÅ¡ydamas minėtame turto apžiÅ«ros akte.

IeÅ¡kovas taip pat yra nurodęs, kad jam buvo padarytas nuostolis dėl dviračio pompos ir Å¡almo. Taigi draudikas, atsižvelgęs į žalos byloje surinktÄ informacijÄ , apskaičiavo mokėtinos draudimo iÅ¡mokos dydį - 447 Lt. Jokie papildomi apgadinimai dviračiui nebuvo užfiksuoti, ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas taip pat nepaaiÅ¡kino ieÅ¡kovo pateiktame kvite nurodytų iÅ¡laidų bÅ«tinumo, todėl MB "S." kvite nurodytos iÅ¡laidos neatlygintinos. Taip pat įvertinęs ieÅ¡kovo pateiktÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau - VSDFV) 2014-02-27 PažymÄ apie asmeniui priskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, pagal kuriÄ nukentėjusiajam už laikotarpį nuo 2013-11-07 iki 2013-12-05 VSDFV iÅ¡mokėjo 1582,91 Lt, draudikas apskaičiavo draudimo iÅ¡mokÄ dėl negautų pajamų už visÄ nedarbingumo laikotarpį.

Kadangi nukentėjusiojo vidutinis darbo dienos užmokestis buvo 101,65 Lt, o per visÄ nedarbingumo laikotarpį ieÅ¡kovas buvo nedarbingas 19 darbo dienų, jam apskaičiuota 348,44 Lt draudimo iÅ¡moka (19 d. d. * 101,65 Lt - 1582,91 Lt VSDFV iÅ¡moka). Dėl neturtinės žalos nurodo, kad nukentėjusysis taip pat pažeidė KET ir jo veiksmai priežastiniu ryÅ¡iu yra susiję su žalos atsiradimu, todėl mano, kad iÅ¡mokėjus 4000 Lt žala nukentėjusiajam bÅ«tų atlyginta ir nenukrypta nuo teismų praktikos.Teismas visiÅ¡kai sutinka su draudimo bendrovės nurodyta turtinės žalos dydžio apskaičiavimo tvarka ir atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje nėra pateikta kitų įrodymų patvirtinančių, jog nukentėjusiajam buvo padaryta didesnė turtinė žala, negu ta, kuriÄ atlygino draudimo bendrovė, ieÅ¡kinio dalis dėl likusios turtinės žalos atlyginimo netenkintina. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nusikalstamais kaltinamosios veiksmais nukentėjusiajam O.

B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl teismui nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas bei kitos neigiamos pasekmės jo sveikatai. Taip pat neginčytina, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų pastarasis patyrė stiprų emocinį sukrėtimÄ , psichologinį diskomfortÄ ir nerimÄ . Todėl Å¡ios pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji neturėjo tyčios sužaloti nukentėjusįjį, padarė neatsargų nusikaltimÄ . Kaltinamoji V. T. mokosi, yra darbinga, pastovias pajamas, tačiau jos nėra didelės. Å ios kaltinamÄ jÄ apibÅ«dinančios aplinkybės turi įtakos pareikÅ¡tam ieÅ¡kiniui dėl neturtinės žalos atlyginimo ir yra pagrindu ieÅ¡kinį mažinti.

Pasisakydamas dėl civilinio atsakovo atstovo pareikÅ¡tų argumentų apie neturtinės žalos dydžio piniginę iÅ¡raiÅ¡kÄ , įvertinant gydymosi dienų skaičių, teismas pabrėžia, kad tiek teismų praktika, tiek teisės doktrina pripažįsta, kad neturtinės žalos pilnai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka negalima. Teismas atkreipia dėmesį ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , pagal kuriÄ nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2000 iki 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. Nr. 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-215/2010, 2K-280/2010, 2K-350/2012 ir kt.).

Taigi, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, teismas sprendžia, kad pareikÅ¡tas 10 000 Lt civilinis ieÅ¡kinys atlyginti neturtinei žalai yra tenkintinas iÅ¡ dalies ir nustato nukentėjusiajam O. B. priteistinos neturtinės žalos dydį – 8000 Lt.Spręsdamas civilinės atsakomybės klausimÄ teismas pažymi, kad iÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad įvykio metu kaltinamosios V. T. vairuoto automobilio transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė apsidrausta „C.

TU S.A. V. I. G.“ (privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisas galiojo nuo 2012-12-28 iki 2013-12-27). Å i draudimo bendrovė byloje įtraukta civiliniu atsakovu. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio 2011 m. lapkričio 17 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ , transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Taigi, Å¡ioje byloje visÄ priteisiamÄ turtinę ir neturtinę žalÄ , privalo atlyginti draudimo bendrovė „C. TU S.A. V. I. G.“.Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir remdamasis LR BK 40 str. LR BPK 297-305 str., 307-308 str. 1 d. teismas, n u s p r e n d ž i a: V. T., gim. 1995-03-03, dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 281 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 40 str. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal V. T. laidavimÄ ir jos atžvilgiu iÅ¡keltÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. V. T. laiduotoju paskirti jos tėvÄ â€“ V.

T., nustatant dvejų (2) metų laidavimo terminÄ .Paskirti V. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams. Šį terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.IÅ¡aiÅ¡kinti V. T., kad jei per nustatytÄ dvejų metų laidavimo terminÄ ji padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jei asmuo per laidavimo laikotarpį nepadaro naujos nusikalstamos veikos, jis nėra laikomas teistu ir jam iÅ¡nyksta visos baudžiamosios teisinės nusikalstamos veikos padarymo pasekmės. Priteisti iÅ¡ draudimo bendrovės „C. TU S.A. V. I. G.“, nukentėjusiajam O. B. 8000 Lt kaltinamosios V. T. nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui ir 951,82 Lt turtinės žalos atlyginimui.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                             Ainora Kornelija Macevičienė