5dedcdec-fa67-4e70-ab81-3ccf003ac377 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?CivCivilinė byla Nr. e2YT-25080-1019/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19757-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.5.1.; 3.4.5.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. rugsėjo 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. B. pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – S. B., Vilniaus rajono 6-asis notaro biuras, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, valstybės įmonė „Turto bankas“.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o atnaujinti pareiÅ¡kėjui S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) terminÄ priimti pareiÅ¡kėjo (duomenys neskelbtini) L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ , praleistÄ dėl svarbių priežasčių. PareiÅ¡kime pareiÅ¡kėjas nurodė, kad pareiÅ¡kėjo (duomenys neskelbtini) L. B. mirė (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas (duomenys neskelbtini) susirgo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas, pareiÅ¡kėjas ilgai gydėsi ir dėl (duomenys neskelbtini).

Apie tai, kad po mirties palikimui priimti yra nustatytas 3 mėnesių terminas, pareiÅ¡kėjas nežinojo, jis neturi teisinio iÅ¡silavinimo. PareiÅ¡kėjas S. B. iÅ¡ karto po (duomenys neskelbtini) netekties nežinojo, kÄ reikia daryti, norint priimti palikimÄ , kokie palikimo priėmimo terminai. PareiÅ¡kime nurodyta, kad Å¡iuo atveju, be pirmosios eilės įstatyminio įpėdinio – pareiÅ¡kėjo, kitų įpėdinių, kurie per įstatymo nustatytÄ terminÄ bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kę valiÄ priimti palikimÄ â€“ nėra.

Formaliai pareiÅ¡kėjas yra praleidęs terminÄ palikimui priimti, tačiau jis praleistas ne iÅ¡ piktos valios ar aplaidumo. PareiÅ¡kėjas neturi teisinio iÅ¡silavinimo ir sÄ Å¾iningai suklydo vertindamas palikimo priėmimo sÄ lygas, esant palikimo priėmimo pagal įstatymÄ atvejui. Be to, terminas palikimui priimti praleistas mažiau negu vieneri metai, o tai teisminėje praktikoje nėra laikoma grubiu pažeidimu ar pareiÅ¡kėjo piktnaudžiavimu, nesÄ Å¾iningumu. PareiÅ¡kėjas neturi kitų teisinių galimybių realizuoti jo, kaip paveldėtojo teisės, o taip pat jokių kitų žinomų kliūčių priimti palikimÄ nėra.

Termino atnaujinimas reikalingas tikslu paveldėjimo bylai užvesti notarų biure ir realizuoti pareiÅ¡kėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ paveldėtÄ turtÄ . Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ (toliau – VÄ® „Turto bankas“) pateikė atsiliepimÄ Ä¯ S. B. pareiÅ¡kimÄ ir nurodė, kad neprieÅ¡tarauja, jog terminas palikimo priėmimui bÅ«tų atnaujintas bei praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra ir VÄ® „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus rajono skyrius ir Vilniaus rajono 6-asis notaro biuras nepateikė atsiliepimo į S. B. pareiÅ¡kimÄ . Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo dalykÄ , tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiÅ¡kumo principais, nusprendė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymÄ arba (ir) pagal testamentÄ .

Paveldimi materialÅ«s dalykai ir nematerialÅ«s dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

CK 5.50 straipsnyje nustatytÄ terminÄ teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad spręsdamas klausimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, teismas turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

KlausimÄ , ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai.

Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012). Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria.

Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad L. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). IÅ¡ valstybės įmonės „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad mirusioji L.

B. mirė bÅ«dama santuokoje su sutuoktiniu (duomenys neskelbtini) A. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini). IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas S. B. yra L. B. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų (Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad L. B., bÅ«dama santuokoje su pareiÅ¡kėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) A. B., (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); bendrosios jungtinės nuosavybės teise butÄ , (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi pagal (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos buto privatizavimo įstatymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nr. (duomenys neskelbtini), adresu - (duomenys neskelbtini); bendrosios jungtinės nuosavybės teise kito nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) dalį, (registro įraÅ¡as galioja nuo (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi pagal (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Nr. (duomenys neskelbtini) nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad įgyti palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Vadovaujantis CK 5.51-5.53 straipsniais, atsiradęs palikimas gali bÅ«ti priimtas trimis bÅ«dais: pradėjus faktiÅ¡kai jį valdyti, kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės notarÄ dėl turto apraÅ¡o sudarymo, įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.3 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad po L. B. mirties įstatyminis įpėdinis – pareiÅ¡kėjas S. B. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, palikimo priėmimo faktas taip pat nėra registruotas (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad neturi teisinio iÅ¡silavinimo, apie tai, kad po mirties palikimui priimti yra nustatytas 3 mėnesių terminas, pareiÅ¡kėjas nežinojo, be to, dėl pareiÅ¡kėjo ligos – pareiÅ¡kėjas po (duomenys neskelbtini) mirties susirgo (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad vertinant įpėdinio elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006). Byloje, remiantis raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas S. B. yra įstatyminis L.

B. įpėdinis, be to, jis laikytinas pirmos eilės L. B. įpėdiniu pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ . Ginčas dėl pareiÅ¡kėjo teisės paveldėti L. B. palikimÄ nėra kilęs, o paveldėjimo teisės liudijimas į L. B. palikimÄ kol kas nėra iÅ¡duotas (CPK 178 straipsnis). Tai patvirtina, jog įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Be to, byloje nėra duomenų, liudijančių, jog pareiÅ¡kėjas L. B. palikimo bÅ«tų atsisakęs, pateikdamas per tris mėnesius nuo jos mirties pareiÅ¡kimÄ dėl to notarui (CK 5.60 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis).

Po L. B. mirties pareiÅ¡kėjas patikslintÄ praÅ¡ymÄ teismui dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pateikė (duomenys neskelbtini). Nors pareiÅ¡kimo padavimo teismui metu pareiÅ¡kėjas CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti buvo praleidęs beveik tris mėnesius, byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad tokio termino praleidimÄ lėmė ne pareiÅ¡kėjo sÄ moningas siekis savo neveikimu atsisakyti priimti (duomenys neskelbtini) palikimÄ , bet tai, jog pareiÅ¡kėjas suklydo, kadangi nežinojo, kÄ reikia daryti, norint palikimÄ priimti, kokie palikimo priėmimo terminai ir sirgo, turėjo iÅ¡duotÄ nedarbingumo pažymÄ bei dėl ligos (duomenys neskelbtini).

Pripažindamas minėtas aplinkybes svarbiomis CK 5.57 straipsnio 1 dalies prasme teismas įvertina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas siekia įgyvendinti teisę į jam artimo asmens – (duomenys neskelbtini), palikimÄ , įgyvendindamas Å¡iÄ teisę veikia sÄ Å¾iningai, kÄ liudija į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, be to, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų atnaujintas terminas palikimui priimti, suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ neatlieka valstybei paveldėjimo procedÅ«rų dėl palikėjos turto ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui neprieÅ¡tarauja.

Taigi, įvertinęs visumÄ byloje surinktų įrodymų, teismas mano esant pagrindÄ atnaujinti pareiÅ¡kėjo praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ L. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams (CK 5.57 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 -270 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 578 straipsniu, teismas n u t a r i a: pareiÅ¡kėjo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimÄ dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti pareiÅ¡kėjui S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistÄ terminÄ (duomenys neskelbtini) mirusios L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimui priimti, jį pratęsiant trims mėnesiams. Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Jurgita Rimeikienė