Legislator Case Law & Legislation
5decdb5c-be12-488f-89cb-182e88134d2f AI generated

5decdb5c-be12-488f-89cb-182e88134d2f · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 5decdb5c-be12-488f-89cb-182e88134d2f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                 dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei prokurorei             A. R.                  teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimo kuriuo patenkintas Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieÅ¡kinys ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Legislator headnote

AI generated

5decdb5c-be12-488f-89cb-182e88134d2f · Vilniaus apygardos teismas: R.                  teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimo kuriuo patenkintas Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieÅ¡kinys ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas

P. Jaržemskis                                                           Civilinė byla Nr. 2A-145-56/2010

Teisėja J. Mačionytė                                                                  Â

Proc. sprendimo kategorijos:22.4;

                                                                        Â

                             30.4.1;121.15 121.21

                                                         Â

                                    VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

                                                   Â

    N U T A R T I S

                                                      2010

m. vasario 22Â d.

                                                              Â

Vilnius

    Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

     kolegijos

pirmininko                                         Petro Jaržemskio

                 kolegijos

teisėjų                                                  Danutės Kutrienės Â

                                                                                             Â

Neringos Švedienės

                Â

sekretoriaujant                                                    Gražinai

Bitvinskienei

                 dalyvaujant ieškovo atstovei prokurorei             A. R.

                 atsakovo

atstovui                                                 V. V.

                 trečiojo asmens

atstovei                                       L. M.

                 teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimo kuriuo patenkintas Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ieÅ¡kinys ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ .

                 Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

                 n u s t a t ė:

                 I.Ginčo esmė

           Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ ir prašė panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004 m. spalio 25 d. sprendimÄ Nr. (duomenys nesklebtini) „Dėl nuosavybės

teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui Z. R.“ dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į

valstybinės reikÅ¡mės 0,25 ha žemės sklypÄ miÅ¡kų Å«kio veiklai; Panaikinti 2007

m. balandžio 6 d. Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės R. V. iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr.

(duomenys nesklebtini) dalyje dėl 0,25 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis adresas Nr. (duomenys nesklebtini) (sklypo unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. savivaldybėje, paveldėjimo; taikyti restitucijÄ natÅ«ra – įpareigoti T.

R. grÄ Å¾inti valstybei nuosavybės teise valdomÄ Å¾emės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), kadastrinis Nr. (duomenys nesklebtini), esantį Vilniaus m. savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime.

    Nurodė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004 m. spalio 25 d. sprendimas „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste atsakovui Z. R.“, ta dalimi, kuria atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotÄ , priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstuticijos 47 straipsnį, imperatyvias įstatymų nuostatas, Lietuvos Respublikos MiÅ¡kų įstatymÄ , Žemės įstatymo 6 str. 1 d. 4 p., Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ , kurie draudžia atkurti nuosavybės teises į žemę, suteikiant natÅ«ra miÅ¡kus, kurie priskirtini valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams. (duomenys neskelbtini) kaimas Vilniaus miesto teritorijai yra priskirtas 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304, o ginčo sklypas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams. Panaikinus Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimÄ , turi bÅ«ti panaikintos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikoma restitucija. Z. R., kuriam ginčijamu sprendimu suteiktas žemės sklypas, mirė 1992 m. liepos 13 d.

Žemės sklypÄ pagal įstatymÄ paveldėjo jo brolis T. R.. Panaikinus ginčijamÄ sprendimÄ , turi bÅ«ti

panaikintas ir 2007 m. balandžio 6 d. Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės R. V. išduotas paveldėjimo

teisės liudijimas dalyje dėl 0,25 ha žemės sklypo paveldėjimo.

     Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti.

     Nurodė, kad priimdama ginčijamus sprendimus Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija vadovavosi Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 5 str. 6 d. Nuosavybės teisių atkÅ«rimas į Vaidotų kaimo teritorijoje turėtÄ Å¾emę pretendentams buvo vykdomas kaip į kaimo vietovėje esančiÄ Å¾emę, todėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas 2000 m. įsakymu patvirtino VÄ® Valstybinio žemėtvarkos instituto 2000 metais parengtÄ Å¾emės reformos žemėtvarkos projektÄ , kuriame suformuotos žemės sklypų ribos, nustatytos specialiosios ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos. Nurodytu projektu buvo suformuotas ir ginčijamas žemės sklypas, kurio ribos buvo suformuotos ne ginčijamo sprendimo pagrindu, o žemės reformos žemėtvarkos projektu. Kadangi nei Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000 metų įsakymas, nei 2000 metų žemės reformos žemėtvarkos projektas nėra nuginčyti ar ginčijami, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ir ginčijamus sprendimus.

       Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimu į ieškinį jį palaikė ir prašė jį tenkinti.

     Nurodė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininkui priimant ginčijamÄ sprendimÄ 2004 m. spalio 25 d., galiojo tiek MiÅ¡kų įstatymas, tiek 2002 m. gruodžio 20 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 2013, kurio ginčo sklype esantis miÅ¡kas buvo priskirtas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams. Rengiant žemėtvarkos projektÄ , taip pat galiojo miÅ¡kų įstatymas, pagal kurį miesto teritorijoje esantys miÅ¡kai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Ginčo sklypas 1996 m. balandžio 24 d.įstatymu buvo priskirtas prie miesto teritorijos, nuo Å¡ios datos ginčo miÅ¡kas tapo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ku. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija 2002 m. rugsėjo 27 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 2013 projektÄ buvo suderinusi, o 2003 m. vasario 18 d. raÅ¡tu Nr. 12-2-1037 Aplinkos ministerija Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijai pateikė Vyriausybės nutarimu Nr. 2013 patvirtintus valstybinės reikÅ¡mės plotų sÄ raÅ¡us, todėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas, priimdamas sprendimus, žinojo arba turėjo žinoti, kad sklype yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas. Dėl nurodytų aplinkybių Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimas atkuriant nuosavybės teises Z. R., prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, o imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieÅ¡taraujantis sprendimas yra niekinis ir negaliojantis.         Â

   II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

  Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimu ieÅ¡kinys buvo patenkintas. Panaikintas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2004 m. spalio 25 d. sprendimas Nr. (duomenys nesklebtini) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo Vilniaus mieste piliečiui Z. R.“ dalyje dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į 0,25 ha žemės sklypÄ miÅ¡kų Å«kio veiklai; Panaikintas 2007 m. balandžio 6 d. Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarės R. V. iÅ¡duotÄ paveldėjimo liudijimas Nr. 8-4104 dalyje dėl 0,25 ha žemės sklypo, kurio kadastrinis adresas Nr. (duomenys nesklebtini) (sklypo unikalus Nr. (duomenys nesklelbtini), esančio (duomenys nesklebtini)., Vilniaus m. savivaldybėje,

paveldėjimo; Taikyta restitucija natÅ«ra – įpareigojant T. R. grÄ Å¾inti valstybei nuosavybės teise valdomÄ

žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), kadastrinis Nr. (duomenys nesklebtini), esantį Vilniaus m. savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime.

   Teismas pažymėjo, kad nuostata, draudžianti natÅ«ra atkurti nuosavybę į miÅ¡kus, kurie yra priskirti miestų miÅ¡kams, buvo nustatyta nuo 1992 m. gegužės 20 d. įstatymu Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų (1992 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. I-2566 redakcija). Tokiu bÅ«du, vieÅ¡asis interesas į miestų miÅ¡kus iÅ¡ esmės egzistavo nuo nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo proceso atsiradimo. IÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų buvo nustatyta, kad į žemės sklypÄ , kurio kadastrinis Nr. (duomenys nesklebtini), patenka 0,13 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsniu, Lietuvos

Respublikos Konstitucinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimu, Miškų įstatymo 4 str. 4 d. 2 p., Lietuvos

Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo

įstatymo  6 str. 2 ir 4 d., 13 str. 1 ir 3 p., 16 str., teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog miestų miÅ¡kai yra valstybinės

reikÅ¡mės miÅ¡kai ir (duomenys nesklebtini) kaimo teritorijoje esantis miÅ¡kas yra valstybinės reikÅ¡mės. Teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ patvirtino ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio

20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo" pakeitimo“ patvirtinti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemos ir sÄ raÅ¡ai.

   Įvertinęs byloje esančius įrodymus, bei remdamasis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-1257/2007, teismas sprendė, kad ginčo žemės sklypo nuosavybės teisių atkÅ«rimas buvo įteisintas jau po Å¡io miÅ¡ko priskyrimo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams, todėl žemės reformos žemėtvarkos projektas ar kiti žemės sklypo formavimo dokumentai nesukurė pretendentams į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ konkrečių teisių ir pareigų į dar nesugrÄ Å¾intÄ ar nesuteiktÄ konkretų žemės sklypÄ .

    Teismas, konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. spalio 25 d. sprendimas Nr. (duomenys nesklebtini) „Dėl

nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui Z. R.“ dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į

0,25 ha žemės sklypÄ miÅ¡kų Å«kio veiklai pažeidė imperatyvias įstatymų nuostatas, todėl jis buvo panaikintas. Atsižvelgęs į žemės sklypo konfigÅ«racijÄ ir į jį patenkančio valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko dalį – 0,13 ha, bei į tai, kad sprendimo panaikinimas dalyje negalimas, t.y negalimas sklypo

skaidymas, ginčijamÄ Vilniaus apskrities VirÅ¡ininko administracijos sprendimÄ panaikino dalyje, kuria Z. R. natÅ«ra

grÄ Å¾intas bendras 0,25 ha žemės sklypas miÅ¡kų Å«kio veiklai. Panaikinus administracinį aktÄ , buvo panaikintos ir jo pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikyta restitucija iÅ¡ T. R. iÅ¡reikalaujant 0,25 ha žemės sklypÄ (kadastrinis Nr. (duomenys nesklebtini); sklypo unikalus Nr. (duomenys nesklebtibni), esantis (duomenys nesklebtini) kaime, Vilniaus m.) (CK 1.78 str. 5 d.; CK 1.80 str. 2 d., 4 d.; CK 6.146 str.).

     III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai

     Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija apeliaciniu skundu praÅ¡o teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį atmesti.

      Nurodo, kad teismo išvados, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo normas ir žemės sklypo formavimo dokumentai priimti iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 nutarimu Nr. 1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo, neturi reikšmės, yra nepagrįstos. Nepagrįstas teismo argumentas, jog visa miško žemė esanti miestų teritorijoje, savaime yra priskiriama miestų miškams. Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio

24 d. įstatymu Nr. I-1304 buvo nustatyta speciali nuosavybės teisių atkÅ«rimo tvarka teritorijose kurios priskirtos Vilniaus miestui ir Å¡ioje teritorijoje atkÅ«rimas turėjo bÅ«ti vykdomas pagal tokius pat reikalavimus, kokie nustatyti atkuriant nuosavybės teises į kaimo vietovėje esančiÄ Å¾emę (Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 str. 2 d., 5 str. 6 d.). Teismas nepagrįstai neasižvelgė į tai, kad Žemėtvarkos projekto rengimo metu, bei 2000 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. 2818-01 priėmimo metu galiojusi MiÅ¡kų įstatymo 1994 m. lapkričio 22 d. redakcija Nr. J-671, nustatė teritorijas kurios iÅ¡imtinėmis teisėmis priklausė Lietuvos Respublikai (5 str. 6 d.). Nauja MiÅ¡kų įstatymo redakcija įsigaliojo 2007 m. liepos 1 d. ir naujai įsigaliojusio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 3 punkte, buvo nustatyta, kad miestų valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai yra miestų miÅ¡kai, o 1997 m. lapkričio 13 dienos nutarimas Nr. 1154, su vėlesniais pakeitimais, papildytas nurodant miestams priklausančių miÅ¡kų ribas. Ginčo skypas, kurio

dalis buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotui, Z. R. buvo gražinta remiantis 2002 m. gruodžio

20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 2013 dėl 1997 m. lapkričio

23 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1154 pakeitimo, todėl gražinant žemę nebuvo pagrindo svarstyti klausimo dėl gražinamo miÅ¡ko priklausomybės. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į Žemėtvarkos projektÄ , kuriuo remiantis nustatytos ir gražinamo sklypo ribos, todėl Žemėtvarkos projekte pažymėjus žemės

sklypÄ bei atlikus bÅ«tinus veiksmus, nuosavybės teisės galėjo bÅ«ti atkurtos. Z. R. atkuriant žemę, pagal

Žemės reformos įstatymo 10 straipsnį buvo priskirta pirma eiliÅ¡kumo eilė (1997, Nr. 69-1735), o ginčijamas sprendimas parengtas iki 2002 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 2013 ,,Dėl 1997-10-23 Vyriausybės nutarimo Nr. 1154 pakeitimo“ priėmimo, todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. iÅ¡aiÅ¡kinimas ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuria rėmėsi teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, nes nagrinėjamos faktinės aplinkybės skiriasi ir nėra tapačios. Nurodytų argumentų pagrindu praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.

    IeÅ¡kovas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

    Nurodo, kad nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimas turi vykti pagal atitinkamų sprendimų priėmimo metu galiojusius įstatymus. Byloje ginčijamas 2004 m. spalio 25 d. sprendimas, kurio priėmimo metu galiojo MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatos imperatyviai nustatančios, kad miestų miÅ¡kai yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai ir jie iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (2001-04-10 redakcija Nr. IX-240). Be to, analogiÅ¡kos įstatymo nuostatos buvo įtvirtintos ir 1994 m. lapkričio 22 d. MiÅ¡kų įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 3 punkte, o Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarime konstatavo, kad teisinis reglamentavimas apibrėžiantis miestų teritorijoje esančio miÅ¡ko statusÄ , nesikeitė nuo pat MiÅ¡kų įstatymo priėmimo. Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog teismas privalėjo atsižvelgti į tai, jog nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas yra tęstinis reiÅ¡kinys ir ginčijamas sprendimas sprendimas priimtas atsižvelgiant į patvirtinÄ Å½emėtvarkos projektÄ , yra nepagrįstas, nes atsakovo nurodomas Žemėtvarkos projektas ir kiti dokumentai nesukelia teisinių pasekmių, kaip priimtas sprendimas. Â

     Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

      Nurodo, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai pritaikius ginčo santykį reglamentuojančias materialinės teisės normas ir nenukrypus nuo teismų formuojamos praktikos.

     Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

      Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

      Apeliacinės skundas netenkintinas.

      Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus bei juos įvertinęs (CPK 183 str., 185 str.) konstatuoja, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimas atitinka faktines bylos aplinkybes, teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias ginčo materialinį teisinį santykį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimu, jame nurodytų iÅ¡vadų ir argumentų, kuriais patenkintas ieÅ¡kinys nebekartoja.

    Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamajame teismo sprendime tinkamai bei argumentuotai įvertinta žemės sklypo, kurio  kadastrtinis Nr. (duomenys nesklebtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys nesklebtini) kaime Vilniaus rajone priskyrimo valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko paskirčiai teisinis pagrindas, bei Å¡io pagrindo teisinės galios virÅ¡enybė prieÅ¡ Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos patvirtintÄ Å¾emėtvarkos projektÄ , kurio pagrindu ir buvo priimtas 2004 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. (duomenys nesklebtini).

    Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo argumentai dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių miesto žemei priskirtų miÅ¡ko plotų reglamentavimo kaip valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko į kurį negali bÅ«ti atkurta nuosavybės teisė buvusiems savininkams arba jų įpėdiniams atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 14 d. nutarties Nr. 3K-3-559/2009 argumentacijai pagal atsakovo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko adminstracijos kasacinį skundÄ analogiÅ¡koje civilinėje byloje pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ ieÅ¡kinį.

     Sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), todėl apeliacinis skundas atmestinas.

    Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iÅ¡ apelianto valstybės naudai priteistinos 15,00 Lt bylinėjimosi (paÅ¡to) iÅ¡laidos.Â

    Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

    n u t a r ė:

    Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovo Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos apeliacinį skundÄ atmesti.

    Priteisti iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos valstybei 15,00 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidų.

     Kolegijos

pirmininkas                                                                             Â

Petras Jaržemskis

    Â

Teisėjos                                                                                                     Danutė

Kutrienė

                                                                                                                       Â

Neringa Švedienė