5dec3442-40a8-4e37-abc8-4732c48a7ff8 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1174-230/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02021-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.1.; 122.2; 122.3; 122.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 16 d.Kaunas  Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės C. N. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6139-584/2015 pagal ieÅ¡kovės C.

N. ieÅ¡kinį atsakovei 35-ajai butų savininkų bendrijai dėl pažeistų teisių gynimo. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ir civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė              Kauno apylinkės teisme buvo gautas ieÅ¡kovės C. N. ieÅ¡kinys, kuriuo ji prašė pripažinti 35-osios butų savininkų bendrijos 2014 m. gruodžio 15 d. pažymÄ â€žDėl C. N. įsiskolinimo“ neatitinkančia tikrovės, pažeidžiančia C. N. teises ir negaliojančia.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, jog 1994 m. gegužės 20 d. nusipirko butÄ (duomenys neskelbtini). 2014 m. birželio 27 d. gavusi antstolio R. B. 2014 m. birželio 11 d. patvarkymÄ Nr. 5-6537 areÅ¡tuoti skolininko turtines teises, sužinojo, kad skolininkė 35-oji butų savininkų bendrija AB „Lesto“ skolinga 43 069,70 Lt. Atsakovė ieÅ¡kovei yra iÅ¡davusi pažymas: 2011 m. balandžio 12 d. pažymÄ , kad ieÅ¡kovė yra skolinga 5 065,90 Lt ir 2014 m. gruodžio 15 d., kad ieÅ¡kovė skolinga 5 130,13 Lt.

Ieškovė tiek pažymose, tiek 35-osios butų savininkų bendrijos 2014 m. birželio 10 d. rašte Nr. 2 nurodytos skolos nepripažįsta, įsiskolinimų bendrijai neturi, ieškinių teismui dėl įsiskolinimo priteisimo nei atsakovė, nei kiti asmenys jai nėra pareiškę, todėl atsakovės išduotos pažymos ir 2014 m. birželio 10 d. raštas Nr. 2 neatitinka tikrovės, pažeidžia jos teises.             II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi ieškovės C.

N. ieÅ¡kinį atsisakė priimti ir su priedais grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui. Nutartyje teismas nurodė, jog pažyma apie įsiskolinimÄ yra vienas iÅ¡ įrodymų, sprendžiant klausimÄ , ar ieÅ¡kovės prievolė atsakovei yra įvykdyta, tačiau pati pažyma nėra sandoris ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais negali bÅ«ti pripažinta negaliojančia. PraÅ¡ymas pripažinti pažymÄ negaliojančia, teismo vertinimu, negali sukelti ieÅ¡kovei pasekmių, kadangi jos kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme numatytų patalpų savininko prievolių tinkamo ar netinkamo vykdymo, o ne iÅ¡ pažymos, taigi tokie reikalavimai negali bÅ«ti savarankiÅ¡kos bylos nagrinėjimo dalyku.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su reikalavimais, kurių patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas nutarė ieÅ¡kinį atsisakyti priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė atskiruoju skundu praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti. Nurodo, jog teismo priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Pagrįsdama savo reikalavimus, ieÅ¡kovė teigia, jog atsakovė yra iÅ¡davusi pažymÄ , kurioje nurodoma, kad ji yra skolinga 5 130,13 Lt.

Dėl atsakovės iÅ¡duotos pažymos, kurioje nurodytas neesantis įsiskolinimas, ji negali sudaryti palankaus (finansiÅ¡kai naudingo) sandorio dėl buto, nes pažyma rodo, kad butas apsunkintas neįvykdytomis prievolėmis atsakovei. Pagal LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 6 str. butų ir kitų patalpų (pastato) savininkas, parduodamas, dovanodamas ar kitaip perleisdamas nuosavybės teise jam priklausantį butÄ ar kitas patalpas (pastatÄ ), privalo praneÅ¡ti bendrijos pirmininkui (valdybai) ir atsiskaityti su bendrija pagal prievoles, kurių terminas yra suėjęs. Tvirtinant perleidimo sandorius, turi bÅ«ti pateikta bendrijos pirmininko (valdybos) iÅ¡duota pažyma apie prievolių bendrijai įvykdymÄ ir (arba) neįvykdytas prievoles.

Taigi atsakovės iÅ¡duota pažyma dėl neesančios skolos užkerta galimybę arba riboja sandorių sudarymÄ ieÅ¡kovei palankiomis sÄ lygomis, kadangi sudarydama sandorį, ieÅ¡kovė turi sumokėti pažymoje nurodytÄ sumÄ arba pažymoje nurodyta suma sumažinti sandorio kainÄ .              IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.             Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės C.

N. ieÅ¡kinį dėl pažeistų teisių gynimo, teisėtumo ir pagrįstumo.             Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė priimti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl pažeistų teisių gynimo. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas gali atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Ä®statymų leidėjas atsisakymo priimti ieÅ¡kinį pagrindus sieja su teisės kreiptis į teismÄ nebuvimu arba su Å¡ios teisės netinkamu įgyvendinimu.

Asmuo, pareiÅ¡kiantis ieÅ¡kinį, privalo tinkamai suraÅ¡yti ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ , aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ . Dispozityvumo principas, be kita ko reiÅ¡kia, jog civilinė byla gali bÅ«ti iÅ¡kelta tik ieÅ¡kovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikÅ¡ti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikÅ¡ti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikÅ¡tus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti iÅ¡dėstytas aplinkybes (CPK 13 str.).

Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieÅ¡kovui, kokius reikalavimus jis turi reikÅ¡ti, kad ieÅ¡kinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų bÅ«ti patenkintas. Taigi, ieÅ¡kinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieÅ¡kovo iÅ¡imtinė teisė. Tačiau Å¡iÄ teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Teismas jau pirmojoje civilinio proceso stadijoje turi įsitikinti, ar civilinė byla pagal pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ gali bÅ«ti iÅ¡kelta.

Teismui nustačius, kad nėra bent vienos teisės kreiptis į teismÄ teigiamos prielaidos ar egzistuoja neigiama prielaida, civilinė byla negali bÅ«ti iÅ¡kelta, o iÅ¡kelta byla turi bÅ«ti nutraukta (CPK 137 str. 2 d. 1, 3, 4 p., 293 str., 1, 2, 3, 6 p.). Tuo atveju, kai nustatoma, jog ieÅ¡kovas nesilaikė teisės kreiptis į teismÄ tinkamo realizavimo sÄ lygų, galimi dvejopi teisiniai padariniai. Jeigu nustatomas bent vienas CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pagrindas, teismas ieÅ¡kinį turi atsisakyti priimti.

             Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė C. N. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį teisme dėl 35-osios butų savininkų bendrijos iÅ¡duotos 2014 m. gruodžio 15 d. pažymos apie ieÅ¡kovės įsiskolinimÄ pripažinimo negaliojančia. Tokiu atveju visų pirma turi bÅ«ti nustatyta, kokia yra 35-osios butų savininkų bendrijos iÅ¡duotos pažymos, liudijančios apie ieÅ¡kovės įsiskolinimÄ bendrijai, reikÅ¡mė ir jos iÅ¡davimo padariniai ieÅ¡kovei, t. y. ar ji pažeidžia ieÅ¡kovės teises arba įstatymų saugomÄ interesÄ .             Teismo vertinimu, 35-osios butų savininkų bendrijos iÅ¡duota pažyma „Dėl C.

N. įsiskolinimo“, kaip tokia, nesukuria materialinių teisinių padarinių, kadangi ieÅ¡kinyje atsakovei nėra reiÅ¡kiamas joks materialinio pobÅ«džio reikalavimas. Materialinius teisinius padarinius, t. y. skolos fakto buvimÄ /nebuvimÄ , lemia pačios skolos susidarymo aplinkybių buvimas, bet ne skolÄ liudijančios pažymos iÅ¡davimas. Nagrinėjamu atveju įsiskolinimo buvimo aplinkybes liudijanti pažyma turi tik procesinę teisinę reikÅ¡mę, nes vertintina tik kaip įrodymas civilinėje byloje.

IeÅ¡kovės ginčijama pažyma laikytina įrodymų Å¡altiniu apie tai, ar ieÅ¡kovė C. N. yra skolinga 35-ajai butų savininkų bendrijai, koks yra skolos dydis, skolos susidarymo terminas, Å¡i pažyma yra informacinio pobÅ«džio dokumentas, kadangi joje nurodyti informacinio pobÅ«džio duomenys. Ä®rodymų nuginčijimas (patvirtinimas) savaime nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, todėl toks reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad reikalavimo, nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

             Taigi iÅ¡ teismui pateikto ieÅ¡kovės C. N. ieÅ¡kinio turinio matyti, kad ieÅ¡kovė pareikÅ¡tu reikalavimu – pripažinti negaliojančia atsakovės iÅ¡duotÄ pažymÄ , siekia ginčo teisena nuginčyti įrodymÄ . Å io reikalavimo pagrįstumui patikrinti turi bÅ«ti taikomos civilinio proceso normos, reglamentuojančios įrodymų rinkimÄ , jų tyrimÄ bei vertinimÄ (CPK 176­â€“185 straipsniai), o ne ieÅ¡kinio institutas, nes toks reikalavimas negali bÅ«ti materialinio pobÅ«džio reikalavimo dalyku atskiroje byloje.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nenurodė, kokias teisines pasekmes jai sukurtų minėtos pažymos pripažinimas negaliojančia bei kokio teisinio rezultato ieÅ¡kovė siekia pareikÅ¡dama tokio pobÅ«džio reikalavimÄ . IeÅ¡kinio patenkinimo atveju, pripažinus atsakovės iÅ¡duotÄ pažymÄ â€žDėl C. N. įsiskolinimo“ negaliojančia, toks teismo sprendimas nesukels ieÅ¡kovei jokių teisinių pasekmių, kadangi pats skolos buvimo faktas liks nenuginčytas. IeÅ¡kovė nagrinėjamu atveju turi galimybę paneigti ginčijamÄ pažymÄ civilinėje byloje dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo kitais įrodymais, pagrįsdama įsiskolinimo fakto aplinkybių nebuvimÄ .

Tokiu bÅ«du jai yra užtikrinama teisė į teisminę gynybÄ â€“ Å¡ios pažymos kaip įrodinėjimo priemonės įvertinimas teismo tvarka dėl jos iÅ¡davimo ir joje iÅ¡dėstytų faktinių duomenų (įrodymų apie įsiskolinimo buvimo aplinkybes) pagrįstumo patikrinimo.              Teismas, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, kad įrodymas, kuris vertintinas konkretaus ginčo byloje pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali bÅ«ti materialinio pobÅ«džio reikalavimo dalykas atskiroje byloje ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka.

Teismas, gavęs tokį ieÅ¡kinį, turi atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtinÄ teisme. Tokios praktikos laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2013).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                                       Nijolia Indreikienė            Â