Legislator Case Law & Legislation
5debdccd-8367-4216-b7d0-9e5ad9126bbb AI generated

5debdccd-8367-4216-b7d0-9e5ad9126bbb · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 5debdccd-8367-4216-b7d0-9e5ad9126bbb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės J. D. 13 736 Eur ir 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kinys buvo priimtas ir iÅ¡siųstas atsakovei atsiliepimui į ieÅ¡kinį pateikti. 2018 m. kovo 20 d. atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu ir bylos nutraukimo, motyvuojant tuo, kad ieÅ¡kinys neteismingas Lietuvos teismams, o teismingas Jungtinės Karalystės teismams.

Legislator headnote

AI generated

5debdccd-8367-4216-b7d0-9e5ad9126bbb · Vilniaus apygardos teismas: Pažymėtina, jog ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu kaip neteismingo Lietuvos Respublikos teismams klausimas jau buvo iÅ¡nagrinėta visų instancijų teismuose, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį panaikino ir perdavė bylÄ Å¡iam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-23-258/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04000-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.11; 3.3.1.18.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo R. U. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. U. ieÅ¡kinį atsakovei J.

D. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės J. D. 13 736 Eur ir 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kinys buvo priimtas ir iÅ¡siųstas atsakovei atsiliepimui į ieÅ¡kinį pateikti. 2018 m. kovo 20 d. atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu ir bylos nutraukimo, motyvuojant tuo, kad ieÅ¡kinys neteismingas Lietuvos teismams, o teismingas Jungtinės Karalystės teismams.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-9318-1064/2018 ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ ir iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovui, kad jis turi teisę su ieÅ¡kiniu kreiptis į kompetentingÄ Jungtinės Karalystės teismÄ .

3. Teismas nustatė, kad atsakovė nuo 2014 m. gruodžio 3 d. deklaravo iÅ¡vykimÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę, o teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo savo faktinę gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) Londone SE6 1EH. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 782 straipsniu ir 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 (toliau – Reglamentas) 4 straipsnio 1 dalimi, priėjo prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kinys teismingas Jungtinės Karalystės teismams pagal atsakovės nurodomÄ faktinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 4. IeÅ¡kovas pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarties, praÅ¡ydamas panaikinti nutartį ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti į pirmÄ jÄ instancijÄ .

5. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ nesutiko su skundu, praÅ¡o jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį nepakeistÄ . VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

7. Byloje sprendžiamas nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu teismui nustačius, kad ieškinys nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, teisėtumas ir pagrįstumas.

8. Pažymėtina, jog ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu kaip neteismingo Lietuvos Respublikos teismams klausimas jau buvo iÅ¡nagrinėta visų instancijų teismuose, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį panaikino ir perdavė bylÄ Å¡iam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

9. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai teismui yra privalomi (CPK 362 str. 2 d.).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu reikalauja iÅ¡ atsakovės sumokėti jam priklausančiÄ 13 736 Eur pinigų sumÄ , t. y. įvykdyti piniginę prievolę. Dėl to, siekiant iÅ¡spręsti nagrinėjamoje byloje teismų jurisdikcijos klausimÄ , bÅ«tina nustatyti ginčo prievolės – piniginės prievolės – įvykdymo vietÄ pagal Å¡iam reikalavimui taikytinÄ materialiÄ jÄ teisę.

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į civilinę bylÄ Nr. 3K-3-403-611/2017, kurioje teismai nors ir nekonstatavo jungtinės veiklos sutarties sudarymo datos, tačiau Å¡alių veiksmai, kurie sudarė pagrindÄ teismams tarp Å¡alių egzistuojančius santykius aiÅ¡kinti kaip santykius, atsirandančius iÅ¡ jungtinės veiklos sutarties, atsirado iki 2005 m. lapkričio 25 d. arba vėliausiai Å¡iÄ dienÄ : Å¡alys ne santuokoje kartu gyveno nuo 2003 m., 2005 m. lapkričio 25 d. R. U. ir J.

D. įgaliojo E. D. ir R. D. veikti tiek kartu, tiek atskirai ir įgaliotojų vardu bendrosios dalinės nuosavybės teise arba kiekvieno iÅ¡ jų asmeninės nuosavybės teise pirkti bet kokį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį Lietuvos Respublikoje; E. D., veikdamas pagal įgaliojimÄ , 2006 m. vasario 8 d. J. D. vardu už 160 000 Lt (46 339,20 Eur) nupirko nekilnojamÄ jį turtÄ Druskininkų sav., GrÅ«to k., o 2007 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Å¡itas turtas buvo parduotas. Tai reiÅ¡kia, kad taikytinos teisės klausimui spręsti netaikomas 2008 m. birželio 17 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma I“), kadangi jis taikomas sutartims, sudarytoms po 2009 m. gruodžio 17 d. Nagrinėjamai bylai taip pat netaikytina ir 1980 m. Romos konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, nes Å¡i konvencija Lietuvai įsigaliojo 2006 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija sprendė, kad tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės nėra sudaryta tarptautinių sutarčių Å¡ioje byloje nagrinėjamu klausimu, nustatant taikytinÄ teisę ginčo prievolei reikia remtis CK normomis.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčo prievolė – atsakovės piniginė prievolė ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti jam priklausančiÄ pinigų sumÄ â€“ atsirado atsakovei 2007 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ Druskininkų sav., GrÅ«to k., ir už jį gavus pinigus. Å alys jungtinės veiklos sutartimi neapibrėžė Å¡ios prievolės įvykdymo termino. CK 6.53 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo jÄ Ä¯vykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti jÄ Ä¯vykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada jÄ Ä¯vykdyti.

Siekiant nustatyti ginčo prievolės vykdymo vietÄ , nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti nustatytas momentas, kada ieÅ¡kovas pareikalavo įvykdyti piniginę prievolę, tuomet pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį nustatytas ginčo prievolės įvykdymo termino suėjimo momentas ir atitinkamai ieÅ¡kovo gyvenamoji vieta ginčo prievolės įvykdymo termino suėjimo momentu.

13. IeÅ¡kovas, Å¡ioje byloje pateikdamas ieÅ¡kinį, nurodė, kad ankstesnėje byloje, kuri buvo baigta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi Nr. 3K-3-403-611/2017 palikus galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimÄ , buvo priteistos ieÅ¡kovo naudai jo investuotos lėšos. IeÅ¡kovas nurodytoje iÅ¡nagrinėtoje byloje nereiÅ¡kė reikalavimo dėl visos dalies bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausančių lėšų priteisimo ieÅ¡kovo naudai. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimais vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuota, jog tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl jungtinės veiklos įgyjant nekilnojamojo turto Lietuvoje, panaudojant ieÅ¡kovo uždirbtas pinigines lėšas (35 000 svarų), buvo įgytas nekilnojamasis turtas, esantis Druskininkų savivaldybėje GrÅ«to kaime už 160 000 litų sumÄ J.

D. vardu, kuris 2007-05-10 J. D. buvo parduotas už 400 000 Lt, ir Å¡i suma įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta bendra jungtine ieÅ¡kovo ir atsakovės nuosavybe. Taigi tik teismams konstatavus, kad parduotas turtas buvo bendroji ieÅ¡kovo ir atsakovės nuosavybė, ieÅ¡kovas pradėjo reikalauti iÅ¡ atsakovės jam, jo manymu priklausančių piniginių lėšų dalies, kuriÄ atsakovė gavo pardavus bendrosios nuosavybės teise ieÅ¡kovui ir atsakovei priklausiusį turtÄ . Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinyje dėstomus argumentus, sprendžia, kad ieÅ¡kovas prievolės įvykdymo anksčiausiai galėjo reikalauti po Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 13 d. priėmimo, kadangi bÅ«tent tada buvo galutinai patvirtinta, kad buvo parduotas turtas, kuris yra Å¡alių bendroji dalinė nuosavybė, kas suponavo ieÅ¡kovui pagrindÄ inicijuoti civilinę bylÄ dėl dalies už parduotÄ Å¡Ä¯ turtÄ piniginių lėšų priteisimo.

14. Teismų informacinės LITEKO duomenimis nuo 2016-11-28 deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), Kaune. Å i ieÅ¡kovo deklaruota gyvenamoji vieta buvo ir 2017 m. lapkričio 13 d. Byloje nėra jokių duomenų apie faktinę ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Å ios bylos inicijavimas nurodant savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Kaune laikytinas kaip asmens pareiÅ¡kimas apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Kad ieÅ¡kovas savo gyvenamÄ ja vieta laiko Lietuvos Respublikoje, patvirtina ir ankstesnė civilinė byla, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas prievolės įvykdymo atsakovės reikalavo bylÄ inicijuodamas Kauno apylinkės teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Å¡ios bylos teismingumo, nurodė, kad pirmiau nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-403-611/2017 ieÅ¡kovas savo reikalavimus įrodinėjo, o atsakovas gynėsi, remdamiesi Lietuvos materialiÄ ja teise, teismai bylÄ nagrinėjo taip pat pagal Lietuvos materialiÄ jÄ teisę, Å¡alys taikytinos teisės klausimo procese niekada neginčijo.

15. Vadovaujantis minėtų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos teismingumo klausimÄ , todėl nepagrįstai ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtu, nurodydamas ieÅ¡kovui su ieÅ¡kiniu kreiptis į kompetentingÄ Jungtinės Karalystės teismÄ . Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties panaikintina. Byla nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti perduodama pirmosios instancijos teismui, t. y.

Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byla turi bÅ«ti nagrinėjama pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ , o apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo gyvenamoji vieta yra Kaune. Todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį bei, vadovaujantis CPK 34 str. 1 d. 4 p., pagal teismingumÄ byla perduodama nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui. Teisėja Rita Kisielienė