5de9dde9-dc18-47dc-8feb-d2ed97a98fb8 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-851-1034/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51831-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 1.2.14.10.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 10 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas, sekretoriaujant Ninai Kolesnikovai, dalyvaujant prokurorei Irenai Pavliukevič, kaltinamajam E. R. (E. R.), jo gynėjui advokatui Petrui Ragauskui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui J. B., jo atstovui advokatui Mindaugui Bliuvui, vieÅ¡ajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 straipsnį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu, n u s t a t ė :

E. R. 2019 m. gruodžio 7 d., apie 00.33 val., vieÅ¡oje vietoje prie baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, bÅ«damas neblaivus (nustatytas 2,02 prom. girtumas), apgadino J. B. priklausantį automobilį „Nissan Murano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o bÅ«tent: spirdamas koja sudaužė galinį vairuotojo pusės žibintÄ , 283 Eur vertės, po ko, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , (duomenys neskelbtini), prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, sudavė kumščiu 3-4 kartus J.

B. į veido sritį, tuo nukentėjusiajam padarydamas žaizdÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje, nubrozdinimÄ kaktoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (specialisto iÅ¡vada Nr. G 4379/2019 (01)), Å¡iais savo veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Å iais savo veiksmais E. R. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Be to, E. R. sugadino svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jis 2018 m. birželio 15 d., apie 19.53 val., adresu (duomenys neskelbtini), stovėdamas lauke, koja spardė minėto namo įėjimo laiptinės duris, po ko įsikibęs rankomis jas stipriai patraukė ir tokiu bÅ«du jas sulaužė bei taip sugadino svetimÄ (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai priklausantį 2700 Eur vertės turtÄ .

Å iais savo veiksmais E. R. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. R. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 6 d. kartu su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, trise iÅ¡gėrė 2 vnt. po 0,7 l trauktinės ,,999“. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prie baro „(duomenys neskelbtini)“ kilo ginčas, dėl ko neatsimena, nes buvo girtas. Atsimena, kad sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiam ir sudaužė automobilio žibintÄ .

Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams ir dėl to neatsimena aplinkybių. Po įvykio nebendravo daugiau su nukentėjusiuoju, neatsiprašė jo, tai norėjo padaryti teismo posėdžio metu. Pripažįsta civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos, sutinka atlyginti turtinę žalÄ , dėl neturtinės žalos sutinka atlyginti 300 Eur. Padarė iÅ¡vadas, dabar negeria. Å ių metų vasario 25 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas J.

B. paaiškino, kad važinėja automobiliu „Nissan Murano“ tik savaitgaliais, išdaužtas žibintas nėra pakeistas. Gruodžio mėnesį turėjo renginių, į kurios negalėjo nuvykti dėl patirtų sužalojimų. Ant veido buvo 5 siūlės, nubrozdinta kakta, buvo sunku valgyti, gerti, negalėjo groti. Tik po savaitės galėjo dalyvauti koncerte. Yra būgnininkas ir vizualiai turi gerai atrodyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Dėl duomenų, susijusių su 2019 m. gruodžio 7 d. veika ir veikos kvalifikavimo Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju E. R. parodė, kad 2019 m. gruodžio 6 d., apie 22.00 val., kartu su draugais A. P. ir V. B. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), galimai (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Trise iÅ¡gėrė 2 vnt. po 0,7 l trauktinės ,,999“. Norėdami dar iÅ¡gerti alkoholio, trise išėjo ieÅ¡koti baro. Kas įvyko toliau neatsimena. Prisipažįsta, dėl padarytos nusikalstamos veikos, nes atsimena, kad kažkam sudavė, tai neatmeta galimybės, kad galėjo apgadinti svetimÄ automobilį, o dėl to, kad buvo stipriai iÅ¡gėręs, neatsimena.

Daugiau įvykio aplinkybių paaiÅ¡kinti negali. Dėl įvykdyto labai gailisi, atlygins padarytÄ Å¾alÄ . Neturėjo tikslo sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ar kažkÄ sumuÅ¡ti bei apgadinti svetimÄ turtÄ , negali paaiÅ¡kinti kodėl taip pasielgė, tikriausiai dėl girtumo (2 t., b. l. 84-86). Papildomai apklaustas įtariamuoju E. R. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, nuoÅ¡irdžiai gailisi, yra pasiryžęs atlyginti padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam ir nori su juo susitaikyti. Parodymus apie aplinkybes nurodytas praneÅ¡ime apie įtarimÄ jau davė pirminės apklausos metu, jie yra teisingi praÅ¡o jais vadovautis.

Nori papildyti, jog Jono maÅ¡inos galinį žibintÄ iÅ¡daužė spirdamas koja, kodėl taip pasielgė negali paaiÅ¡kinti, mano todėl, kad buvo neblaivus. Su juo buvo du jo draugai V. B., A. P. Prisimena, kad nukentėjusiajam sudavė iÅ¡ kumščio į veidÄ , kiek kartų neatsimena, kodėl sudavė taip pat nežino. Daugiau neatsimena, nes buvo neblaivus ir jau praėjo Å¡iek tiek laiko nuo įvykio. Taip pat nori pridėti, jog iÅ¡laidas ligonių kasoms, dėl jo padarytos nusikalstamos veikos atlygins.

Nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys jam yra per didelis, todėl jo atlyginti nesutinka. Savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, nori, jog žalos dydį nustatytų teismas (2 t., b. l. 98-99, 104-105). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas J. B. parodė, kad yra būgnininkas muzikos grupėje. Nuo 2019 m. gruodžio 6 d. 22.00 val. iki 2019 m. gruodžio 7 d. 00.00 val. su grupe koncertavo bare „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 7 d., apie 00.20 val., pasibaigus koncertui privažiavo su savo automobiliu „Nissan“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su savo draugu K. V. prie minėto baro durų, kad galėtų susikrauti savo muzikos instrumentus. Jiems privažiavus prie minėto baro, prie durų stovėjo trijų vaikinų kompanija apie 22-28 metų amžiaus, kurie vartojo alkoholį, trauktinę „žalios devynerios“ ir pradėjo reikÅ¡ti nepasitenkinimÄ , jog jis privažiavo prie baro, klausė ko jis čia privažiavo, kÄ jis čia daro, jis jiems atsakė, kad jam reikia susikrauti instrumentus. Po to jie dar kažkÄ sakė, bandė konfliktuoti, tačiau jis negirdėjo ir jie su K.

V. nuėjo į barÄ susirinkti savo instrumentus. Išėjus iÅ¡ baro su daiktais pastebėjo, kad yra iÅ¡daužtas jo automobilio kairės pusės galinis žibintas, kurio vertė apie 250 Eur. Pamatę, kad yra iÅ¡daužtas jo automobilio žibintas pradėjo ieÅ¡koti kaltininkų ir jis paskambino į policijÄ . Kadangi prie automobilio stovėjo Å¡ių trijų vaikinų kompanija, jis įtarė, kad bÅ«tent jie galėjo iÅ¡daužti jo automobilio žibintÄ , todėl pamatę juos (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, pradėjo juos sekti, kad nepamestų jų iÅ¡ akių.

Pamatę, kad juos seka, vienas iÅ¡ Å¡ių vaikinų sustojo, pribėgo prie jo ir be jokios priežasties vieÅ¡oje vietoje (duomenys neskelbtini), trenkė jam kumščiu tris ar keturis kartus, kiek tiksliai jis negali pasakyti, į veidÄ , ir sukėlė jam fizinį skausmÄ , prakirto virÅ¡utinę lÅ«pÄ . Po to jie visi trys pabėgo link (duomenys neskelbtini). Vėliau atvažiavę policijos pareigÅ«nai sulaikė Å¡iuos asmenis ir jis nurodė, kuris bÅ«tent iÅ¡ Å¡ių asmenų jį sumušė.

Jį greitosios medicinos darbuotojai pristatė į Žalgirio klinikÄ , kur jam susiuvo praskeltÄ lÅ«pÄ . Jam padaryta apie 250 Eur turtinė žala bei fizinė žala (2 t., b. l. 35-37). Papildomai apklaustas kaip liudytojas J. B. nurodė, kad prie pirminių parodymų nori pridėti, kad po įvykio jį nuvežė iÅ¡kart į Žalgirio klinikas, kur jam susiuvo prakirstÄ lÅ«pÄ . Ä® teismo medicinos ekspertizės tarnybÄ nuvyko 2019 m. gruodžio 9 d., ten jį apžiÅ«rėjo. Jam buvo padaryta turtinė žala 283 Eur, dėl iÅ¡daužto automobilio lempos, ir dėl to, kad dėl prakirstos lÅ«pos negalėjo koncertuoti, koncerto kaina 1000 Eur.

Taip pat jam padaryta 1000 Eur neturtinė žala, dėl to, kad patyrė pažeminimÄ , kankino nemiga, nervinosi, jautė fizinį skausmÄ . PraÅ¡o jį pripažinti civiliniu ieÅ¡kovu (2 t., b. l. 45-46). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. V. parodė, kad tiksli įvykio data yra 2019 m. gruodžio 7 d., jis su kolega J. B. koncertavo bare „(duomenys neskelbtini)“, tikslaus adreso neatsimena, pasibaigus koncertui J. nuėjo atvaryti savo automobilio aparatÅ«rai susikrauti. Prie klubo atėjo trys jaunuoliai pavartoti alkoholio, vienas iÅ¡ jaunuolio pradėjo kabinėtis prie jų, sakydamas „kur čia maÅ¡inÄ paliekat“, „ar čia galima parkuoti“ ir taip toliau.

Jie nekreipė dėmesio, susikrovę daiktus užrakino automobilį ir nuėjo į vidų pasiimti likusių daiktų, atėjus po minutės pamatė, jog yra iÅ¡daužta J. automobilio galinės kairės pusės lempa, tuo metu jaunuolių nebebuvo lauke. Jie pradėjo jų ieÅ¡koti, nes iÅ¡kart suprato, kad čia jų darbas, netrukus pamatė juos einančius link (duomenys neskelbtini), kadangi jie akivaizdžiai buvo neblaivÅ«s, tai toli nespėjo nueiti. Jie su J. pradėjo juos sekti, J. iÅ¡kart paskambino į policijÄ , ir visÄ laikÄ kol juos sekė kalbėjo telefonu.

Netrukus vienas iÅ¡ tų asmenų, kuris ir bandė sukelti konfliktÄ prie baro, bei kuris galimai ir lempÄ iÅ¡daužė, užpuolė J. bei trenkė jam vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , ir tuo momentu prakirto J. lÅ«pÄ . J. pasikėlė nuo žemės telefonÄ , nes nuo smÅ«gio jį pametė ir toliau jie juos sekė, kol (duomenys neskelbtini) jį ir jo draugus sulaikė policijos pareigÅ«nai (2 t., b. l. 52-54). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, kad tiksli įvykio data 2019 m. gruodžio 7 d., tai buvo vidurnaktis, jis su draugais V.

B., ir E. R. buvo prie baro, tikslaus pavadinimo neatsimena, adresu (duomenys neskelbtini), žino, jog netoliese sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“, norėjo iÅ¡sikviesti taksi, ir tuo momentu atvažiavo automobilis „Nissan“, valstybinių numerių neatsimena. E. yra teisybės ieÅ¡kotojas ir jam nepatiko, kad vaikinai pasistatė automobilį, ten kur negalima jo statyti, jis tada nuėjo pažiÅ«rėti į kelio ženklÄ , suprato, kad negalima statyti, ir kai atėjo, V. jam pasakė, kad E. iÅ¡daužė „Nissan“ maÅ¡inos lempÄ .

Jie traukė E. nuo ateinančių vaikinų ir visi trys pradėjo bėgti, tada tie du vaikinai juos vijosi, jie pasivijo E. ir E. kažkaip atsisukdamas trenkė tam vaikinui į veidÄ , kumščiu ar delnu negali pasakyti, nepastebėjo. Tada tie vyrai lyg ir mėgino kažkÄ E. padaryti, bet jis nustÅ«mė juos ir toliau bėgo. Prie sustojimo (duomenys neskelbtini) pamatė atvažiuojančius pareigÅ«nus (2 t., b. l. 56-57). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. parodė, kad tiksli įvykio data 2019 m. gruodžio 7 d., jis su draugais A.

P. ir E. R. buvo prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), visi norėjo važiuoti namo ir laukė taksi automobilio, kai prie klubo atvažiavo „Nissan“ automobilis, tada E. pradėjo aiÅ¡kintis su vaikinais, kur jie maÅ¡inÄ pasistatė, vaikinai atvažiavę nuėjo į vidų, A. nuėjo ženklo pažiÅ«rėti, kuris draudžia stovėti, o E. koja iÅ¡daužė galinę maÅ¡inos lempÄ . Jis tada bėgo link A. pasakyti, kad E. iÅ¡daužė lempÄ , ir pamatė, kad ateina tie vaikinai, kurie su maÅ¡ina atvažiavo.

Jis tai pamatęs pradėjo tempti E., kad iÅ¡vengti didesnio konflikto, ir paskui tie vaikinai pradėjo juos vytis. E. pavijo, nes jis atsiliko, lėčiau bėgo ir E. atsisukdamas sudavė vienam iÅ¡ vaikinų į veidÄ , kaip sudavė nematė. Kai pamatė, kad sudavė E., tada pradėjo bėgti intensyviau ir E. bėgo iÅ¡ paskos, ir kai atbėgo prie (duomenys neskelbtini) tada atvažiavo policijos pareigÅ«nai (2 t., b. l. 59-60). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus protokole-pareiÅ¡kime nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 7 d. pareiÅ¡kėjas J.

B. savo pareiÅ¡kime nurodė, jog 2019 m. gruodžio 7 d., apie 00.33 val., E. R. prie (duomenys neskelbtini), esančio baro „(duomenys neskelbtini)“ vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ , tai yra sudaužė jam priklausančio automobilio „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės galinį žibintÄ , o vėliau keletÄ kartų smogė kumščiu jam į veidÄ ir sukėlė fizinį skausmÄ .

Jam padaryta apie 250 Eur turtinė žala (2 t., b. l. 7-12). BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. gruodžio 7 d., apie 00.36 val., Vilniaus AVPK gautas pranešimas, kad trys vaikinai apgadino pranešėjo automobilį, šalinasi link „(duomenys neskelbtini)“, prie sankirtos su (duomenys neskelbtini). Patikslinus aplinkybes, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastebėti požymius atitinkantys bėgantys vaikinai, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo E. R., A. P., asmenys buvo sulaikyti, pranešėjas J.

B. nurodė, jog asmenys sudaužė pranešėjo automobilio „Nissan Murano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žibintÄ , vėliau J. B., smogdamas kumščiu į veido sritį, E. R. sukėlė fizinį skausmÄ (2 t., b. l. 3). Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vada Nr. G 4379/2019 (01) J. B. nustatyta muÅ¡tinė žaizda virÅ¡utinėje lÅ«poje, odos nubrozdinimas kaktoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iÅ¡ jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 42-43).

Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad užfiksuotas apžiÅ«ros objektas yra aikÅ¡telė esanti (duomenys neskelbtini), Å¡alia (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato baro „(duomenys neskelbtini)“. AikÅ¡telė yra iÅ¡klota trinkelėmis, vienas įvažiavimas į aikÅ¡telę yra iÅ¡ A. (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, kitas įvažiavimas yra iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Å alia baro „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ kairės pusės yra sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“, kitoje aikÅ¡telės pusėje yra pastatas, pažymėtas (duomenys neskelbtini), kurio pirmame aukÅ¡te yra grožio salonas „(duomenys neskelbtini)“ ant kurio sienos Å¡alia lango kairėje pusėje yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, nukreipta į minėtÄ aikÅ¡telę. AikÅ¡telės viduryje apie 5 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato ant trinkelių matomos raudonos ir baltos spalvos stiklo Å¡ukės. AikÅ¡telė yra neaptverta, nesaugoma, neapÅ¡viesta.

Paėjus toliau tiesiai iki (duomenys neskelbtini) gatvės tarp (duomenys neskelbtini) numeriu ir (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtų pastatų matoma automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, už jos Å¡aligatvis ir metalinė tvora, prie kurios galimai buvo padaryta nusikalstama veika. Teritorija Å¡alia tvoros yra laisvai prieinama. Ant (duomenys neskelbtini) esančio pastato pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, tačiau įvykio vietos apžiÅ«ros metu ji buvo nukreipta į kitÄ pusę nuo nusikalstamos veikos padarymo vietos.

Ant pastato esančio tiesiai už tvoros (duomenys neskelbtini) gatvėje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėtų pastatų, taip pat yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, nukreipta į gatvės pusę (2 t., b. l. 14-15). Iš automobilio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas automobilis „Nissan Murano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis yra juodos spalvos. Matomas išdaužtas kairės pusės galinis žibintas. Automobilis techniškai tvarkingas.

Daugiau jokių matomų pažeidimų nėra, automobilio stiklai bei kitos automobilio dalys nepažeistos. Kitų pažeidimų nenustatyta (2 t., b. l. 27-32). IÅ¡ alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. gruodžio 7 d. 01.02 val. E. R. buvo nustatytas 2,02 promilių girtumas (b. l. 77). Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Å ios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvÅ«s, todėl pakanka bent vieno iÅ¡ jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo E. R. kaltė, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, visiÅ¡kai įrodyta. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė.

Viso proceso metu kaltinamasis savo kaltę pripažino, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, nurodė, kad 2019 m. gruodžio 6 d. kartu su draugais vartojo alkoholinius gėrimus. Trise iÅ¡gėrė 2 vnt. po 0,7 l trauktinės ,,999“. Norėdami dar iÅ¡gerti alkoholio išėjo ieÅ¡koti baro. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prie baro „(duomenys neskelbtini)“ kilo ginčas. Padarytos nusikalstamos veikos tiksliai neatsimena, nes buvo girtas. Atsimena, kad sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiam ir sudaužė automobilio žibintÄ .

Negali paaiÅ¡kinti, kodėl taip pasielgė, alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams ir dėl to neatsimena aplinkybių Tokius kaltinamojo parodymus bei tai, kad bÅ«tent E. R. padarė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo J. B., liudytojų K. V., A. P., V. B. parodymai. Minėtus parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: specialisto iÅ¡vada Nr. G 4379/2019 (01), apžiÅ«ros protokolai, alkotesterio rodmenys. Teismas, įvertinęs pirmiau iÅ¡dėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, jog E. R. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , t. y. jis vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu bei vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: 2019 m. gruodžio 7 d., apie 00.33 val., vieÅ¡oje vietoje prie baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, bÅ«damas neblaivus (nustatytas 2,02 prom. girtumas), apgadino J.

B. priklausantį automobilį „Nissan Murano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) spirdamas koja sudaužė galinį vairuotojo pusės žibintÄ 283 Eur vertės, po ko, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , (duomenys neskelbtini), prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, sudavė kumščiu 3-4 kartus J. B. į veido sritį, tuo nukentėjusiajam padarydamas žaizdÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje, nubrozdinimÄ kaktoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamojo padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Dėl duomenų, susijusių su 2018 m. birželio 15 d. veika ir veikos kvalifikavimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-578-932/2019 kaltinamasis E. R., vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir pagal laidavimÄ perduotas laiduotojos Ž. R. atsakomybėn, nustatant 2 metų terminÄ su 1200 Eur dydžio užstatu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad 2019 m. gruodžio 7 d. nusikalstama veika, dėl kurios pareikÅ¡tas kaltinimas Å¡ioje baudžiamojoje byloje, buvo padaryta nepraėjus dvejiems metams nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžio, įrodymų tyrimÄ nutrauktoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-578-932/2019 atnaujino ir sujungė Å¡ias bylas.

Dėl to Å¡i baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta dėl abiejų nusikalstamų veikų (baudžiamoji byla Nr. 1-851-1034/2020; (2 t., b. l. 155-156)). Apklaustas teisiamajame posėdyje dėl 2018 m. birželio 15 d. veikos kaltinamasis E. R. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir parodė, kad vakarėliui iÅ¡sinuomojo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) name, vartojo alkoholį, buvo neblaivus. Atsimena, kad išėjo į laukÄ parÅ«kyti, sugrįžti atgal nebegalėjo, kadangi lauko durys užsidarė, o jis su savimi nepasiėmė telefono.

Bandydamas įeiti, traukė duris per jėgÄ ir taip jas atidarė. Iki bandydamas atidaryti duris, dar spardė į durų stiklÄ (apatinę dalį), tačiau jo neiÅ¡daužė. Pripažįsta, jog tokiais savo veiksmais sugadino durų spynÄ bei varčiÄ . Tai, kad per jėgÄ atidarydamas duris, jas iÅ¡laužė, tuo metu nesuprato, nematė jokių apgadinimų. Tiksliau, tų durų jis ir neapžiÅ«rėjo, buvo tamsu, atidaręs duris, tiesiog iÅ¡kart užėjo į vidų, buvo neblaivus. Jokių apgadinimų nesiaiÅ¡kino ir kitÄ dienÄ , dėl ko iÅ¡vykdamas iÅ¡ buto apie sulaužytas duris savininkui nieko nepranešė.

Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi, dėl visko kaltas alkoholis. Kaltinamasis E. R. 2019 m. sausio 23 d. teisiamajame posėdyje nurodė jį pripažįstantis iÅ¡ dalies. Teigė, kad praÅ¡oma atlyginti žala yra per didelė, kaltinamojo vertinimu, nebuvo jokio reikalo keisti visas duris, buvo galima jas sutvarkyti. Visgi bylos nagrinėjimo metu, aiÅ¡kinantis su durų apgadinimu susijusias aplinkybes, civilinio ieÅ¡kovo atstovui kiek sumažinus praÅ¡omÄ atlyginti žalÄ , kaltinamasis civilinį ieÅ¡kinį pripažino, su civilinio ieÅ¡kovo atstove sudarė raÅ¡ytinį susitarimÄ dėl žalos atlyginimo, įsipareigodamas padarytÄ Å¾alÄ padengti per dvejus metus, taip pat atlyginti ir praÅ¡omas atstovavimo iÅ¡laidas.

Kaltinamasis prašė sudarytÄ susitarimÄ patvirtinti, o jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl įvykdyto nusikaltimo atleisti pagal laidavimÄ , perduodant motinos žinion (baudžiamoji byla Nr. 1-578-932/2019; b. l. 106-107, 170-172). Baudžiamosios bylos Nr. 1-578-932/2019 nagrinėjimo metu teisme apklausta liudytoja R. S. parodė esanti (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkė. Apie tai, kad sugadintos namo įėjimo durys, ji sužinojo kitos dienos ryte (atsimena, kad buvo Å¡eÅ¡tadienis), kai namo gyventojas į socialinį tinklÄ (duomenys neskelbtini) įkėlė apgadintų durų nuotraukÄ .

Kadangi ji (R. S.) tuo metu atostogavo ir buvo iÅ¡vykusi, skambino buhalterei, prašė nedelsiant susisiekti su namÄ administruojančia įmone „(duomenys neskelbtini)“, taip pat apie įvykį informuoti policijÄ . Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad pareiÅ¡kimui pateikti buhalterės paraÅ¡o neužteks, dėl ko pareiÅ¡kimÄ pateikė ji pati, iÅ¡kart kai tik grįžo iÅ¡ atostogų. ApžiÅ«rėjusi duris, matė, kad jos neužsidaro, ant metalinio apvado matėsi laužimo žymės (bent jau taip atrodė), kas gerai matėsi pateiktoje nuotraukoje.

Metalinėje dalyje, ties ta vieta, kurioje yra magnetinių kortelių skaitytuvas, matėsi apgadinimas, suprato, kad buvo sugadintas mechanizmas, fiksuojantis užsidarymÄ . Tiksliau dėl apgadinimo pobÅ«džio papasakoti negali, techninių dalykų neiÅ¡mano. Esmė ta, kad durys po tokių apgadinimų, kurių iki įvykio nebuvo, nebeužsidarė, nors iki tol funkcionavo gerai. Kaip Bendrijos pirmininkė, bendravo su namÄ administruojančios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju G. J., prašė imtis priemonių, kad apgadinimai bÅ«tų sutvarkyti, durys vėl funkcionuotų, prašė pastarojo susisiekti su draudimo bendrove.

Rugsėjo mėn. įėjimo durys buvo pakeistos (visos metalinės dalys), stiklo paketai palikti tie patys (jie nebuvo sugadinti, pakako juos permontuoti). IÅ¡ pradžių atstovas pasakė, kad remontas kainuos ne mažiau kaip 1 000 Eur (pirmomis dienomis po įvykio, kol nebuvo nei pradinių dokumentų, nei jokių pasiÅ«lymų iÅ¡ firmų). Vėliau nurodė, kad duris reiks pakeisti naujomis, atlikti remonto nėra galimybės, pateikė sÄ matÄ , kuriÄ ji (R. S.) prašė suderinti su draudimo bendrove.

Vėliau buvo pateiktas ir atliktų darbų aktas. Pamena, kad su atstovu kalbėjo, ar nebÅ«tų galimybės duris pakeisti pigiau, surasti kitÄ rangovÄ , G. J. ieÅ¡kojo pigesnio varianto, dėl ko durų keitimas užtruko pakankamai ilgai (pakeistos tik rugsėjo mėn.), tačiau pigiau sutvarkyti galimybės nebuvo (baudžiamoji byla Nr. 1-578-932/2019, b. l. 149-152). Baudžiamosios bylos Nr. 1-578-932/2019 nagrinėjimo metu teisme apklaustas liudytojas G. J. parodė esantis (duomenys neskelbtini) namo administruojančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, jam priskirta administruoti minėtÄ namÄ . 2018 m. birželio mėn. Bendrijos pirmininkė pranešė, kad yra sugadintos namo įėjimo durys.

Pats asmeniÅ¡kai apžiÅ«rėjo duris (kas dar dalyvavo apžiÅ«roje, nebeatsimena), buvo nustatyta, kad sugadinta (sulenkta) durų varčia. Buvo iÅ¡plėštas ar tai galimai įpjautas, pavyzdžiui, peiliu, varčios gabalas. Apgadinimas buvo maždaug 1,60 cm aukÅ¡tyje. Pati varčia buvo iÅ¡lenkta, iÅ¡gaubta. Kas dar buvo sugadinta, dabar tiksliai nebepamena, turi bÅ«ti nurodyta apžiÅ«ros akte. Sprendė klausimÄ , kÄ daryti su durimis. Remontuoti jas buvo sudėtinga, dalies durų pakeisti nebuvo galimybės, o keisti tik dalį konstrukcijos nebuvo įmanoma.

Vienos pusės varčios nepakeisi, yra keičiamas visas komplektas, kitu atveju skirsis profiliai. IeÅ¡kojo rangovų, tačiau dalies pakeitimu niekas nenorėjo užsiimti, vieni rangovai nurodė, kad pakeitus dalį skirsis profilių plotis, jie gali nesueiti. Esant tokiai situacijai, buvo keičiamos visos durys. ViskÄ derino su pirmininke ir draudimo bendrove. Buvo pakeistos abi durų (dvivėrių) dalys, iÅ¡skyrus, stiklo paketus (buvo permontuoti senieji), praėjimo kontrolės sklendę ir pritraukėjÄ . Teikė sÄ matÄ (b. l. 39), kuri buvo sudaryta pagal rangovo (atrodo, rangovas buvo įmonė „(duomenys neskelbtini)“) pateiktÄ sÄ matÄ .

UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ matÄ tikslino kelis kartus, kadangi atsirasdavo papildomų darbų. SÄ matos (b. l.

39) grafoje „kaina“ nurodyta suma „2 700“ greičiausiai nurodyta neteisingai. Galutinė kaina yra 3 448,50 Eur, darbas – 900 Eur, mechanizmai – 1 950 Eur (pačios durys bei visos montažinės medžiagos, t. y. putos, tvirtinimo ankeriai ir kt.). Å iÄ sÄ matÄ (b. l.

39) UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė pagal rangovo pateiktÄ sÄ matÄ , kuri buvo identiÅ¡ka, joje nedetalizuota, kiek kokių medžiagų sunaudota, neiÅ¡skirti darbai (tokių detalių rangovas įprastai niekada nenurodo). Galutinė sÄ mata buvo patvirtinta jo ir pirmininkės paraÅ¡ais. Taip pat parodė, kad policijai pateikė vaizdo įraÅ¡Ä , kurį pats žiÅ«rėjo, atrinko įraÅ¡o dalis, kuriuose buvo matyti, kaip jaunuoliai iÅ¡eina iÅ¡ pastato, vienas iÅ¡ jų plėšė duris, po to dar grįžo ir jas pasižiÅ«rėjo.

Kiek pamena, antrasis jaunuolis dar bandė pirmÄ jį sulaikyti, patraukti nuo durų. Vaizdo kamera, iÅ¡ kurios pateikė įraÅ¡us, filmuoja iÅ¡ vidaus. Pats techninio iÅ¡silavinimo neturi, tačiau pastatų priežiÅ«ra užsiima 7 metus, iki tol 5 metus dirbo darbų vadovu, turi nemažai patirties. Paklaustas, kuo remdamasis pirmininkei iÅ¡ pradžių nurodė, kad durų tvarkymas kainuos ne mažiau nei 1 000 Eur, liudytojas teigė sprendęs iÅ¡ patirties. Jei bÅ«tų buvusi galimybė duris pakeisti, tai bÅ«tų kainavę tikrai ne mažiau nei tokia suma, kadangi vien darbai kainuoja pakankamai nemažai.

Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad suremontuoti duris nėra galimybės, teko jas keisti, dėl ko kaina atitinkamai buvo didesnė (baudžiamoji byla Nr. 1-578-932/2019, b. l. 152-154). Teisminio nagrinėjimo metu civilinio ieÅ¡kovo „IF P&Insurance AS“ įgaliota atstovė J. M. patikslino civilinį ieÅ¡kinį, prašė iÅ¡ pirminės sumos iÅ¡minusuoti pervestÄ dalį (675 Eur), o likusiÄ dalį sumažinant 600 Eur (įskaitant nusidėvėjimÄ , taip pat tÄ faktÄ , jeigu bÅ«tų keliamas klausimas dėl pigiausios kainos), ir laikyti, kad praÅ¡omo priteisti ieÅ¡kinio dydis yra 2 213,43 Eur.

Taip pat papildomai praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo bylinėjimosi 300 Eur dydžio iÅ¡laidas. 2018 m. birželio 23 d. pareiÅ¡kime (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkė R. S. nurodė, kad laikotarpyje nuo 2018 m. birželio 15 d., 20 val., iki 2018 m. birželio 16 d., 01.30 val., buvo iÅ¡laužtos daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo į laiptinę durys bei iÅ¡daužta lempa 8 aukÅ¡te. Padarytos žalos dydis bus patikslintas, kai pastatÄ administruojanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarys remonto darbų sÄ matÄ . (duomenys neskelbtini) namo pirmas aukÅ¡tas yra filmuojamas, todėl tikėtina, kad vaizdo kameros užfiksavo duris laužiančius asmenis (baudžiamoji byla Nr. 1-578-932/2019, b. l. 2).

Byloje esančiame liudytojo E. R. (E. R.) apklausos protokole užfiksuota, kad 2018 m. birželio 15 d. jis vienai parai iÅ¡nuomojo E. R. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). E. R. minėtame bute gyveno parÄ , o kitÄ dienÄ apie 11.00 val. iÅ¡ buto iÅ¡sikraustė. Po kelių dienų jam (E. R.) paskambino namo pirmininkė ir pranešė, kad galimai jo buto nuomininkas sulaužė Å¡io namo laiptinės duris (baudžiamoji byla Nr. 1-578-932/2019, b. l. 29). 2018 m. liepos 9 d. apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as (pavadinimas „Durys), kuriame yra vaizdo medžiaga, nufilmuota dviem vaizdo stebėjimo kameromis, įrengtomis (duomenys neskelbtini) namo pirmame aukÅ¡te (vestibiulyje).

Ä®raÅ¡e yra 5 atskiri vaizdo failai. Protokole nurodyta, kad, atidarius failÄ Nr. 1, matyti dviejų vaizdo kamerų filmuota medžiaga; pirmoji kamera yra stacionari, filmuoja lauko duris; antroji – vestibiulį. Å ios vaizdo kameros 2018-06-15, 19:53:12 filmuotame vaizdo įraÅ¡e matyti, kaip du vaikinai (apie 20 metų amžiaus) iÅ¡eina iÅ¡ name esančio lifto ir pro laiptinės duris, iÅ¡eina į laukÄ . Vienas iÅ¡ vaikinų yra neaukÅ¡tas, kitas – aukÅ¡to Å«gio. Pirmesnis iÅ¡eina žemesnysis vaikinas, apie 1,70 cm Å«gio, dėvi baltos spalvos marÅ¡kinėlius, mėlynus džinsus; antrasis – apie 1,95 cm Å«gio, dėvi mėlynos spalvos Å¡ortus, baltus marÅ¡kinėlius.

Išėję į laukÄ , vaikinai stovi prie durų, įraÅ¡as baigiasi 2018-06-15, 19:53:50. Faile Nr. 2 matyti, kaip aukÅ¡tasis vaikinas koja spardo laiptinės duris, o žemesnysis jį traukia, veja nuo durų, įraÅ¡as trunka 23 sek. Faile Nr. 3 tie patys vaikinai grįžta prie durų, aukÅ¡tesnis vaikinas, įsitvėręs į durų rankenÄ , jas bando atidaryti jėga. Taip jas iÅ¡plėšė ir durys atsidarė, po ko aukÅ¡tasis vaikinas užeina į pastato vidų, įlipa į liftÄ , o žemesnysis toliau lieka lauke.

Įrašas trunka 29 sek. Faile Nr. 4 užfiksuotas tas pats vaikinas, kuris grįžta iš lauko, eina link lifto, bet paskui nusuka į laiptinę, nevažiuodamas liftu. Įrašas trunka 50 sek. Failas Nr. 5 yra 20 sek. trukmės, jame joks veiksmas neužfiksuotas (baudžiamoji byla Nr. 1-578-932/2019, b. l. 26-27). Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas „IF P&Insurance AS“ pateikė civilinį ieškinį dėl 3 488,43 Eur dydžio žalos atlyginimo (b. l. 10). Teisme civilinis ieškinys patikslintas, prašomas atlyginti žalos dydis sumažintas iki 2 213,43 Eur, taip pat pateiktas prašymas atlyginti 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (b. l. 147-157, 127-129).

Teisminio nagrinėjimo metu tarp kaltinamojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovės buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas dėl 2 213,45 Eur turtinės žalos ir 300 Eur atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo, įsipareigojant nurodytas sumas sumokėti per 2 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, mokant lygiomis įmokomis kas mėnesį, pirmÄ jÄ Ä¯mokÄ sumokant iki mėnesio, kurį įsiteisės teismo procesinis sprendimas, paskutinės dienos (baudžiamoji byla Nr. 1-578-932/2019, b. l. 160-161). Aukščiau nurodytų duomenų (kaltinamojo, liudytojų parodymai, vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolu), kurie pripažintini įrodymais, visuma patvirtina, kad E. R. sugadino svetimÄ turtÄ , o, bÅ«tent: jis 2018 m. birželio 15 d., apie 19.53 val., adresu (duomenys neskelbtini), stovėdamas lauke, koja spardė minėto namo įėjimo laiptinės duris, po ko įsikibęs rankomis jas stipriai patraukė ir tokiu bÅ«du jas sulaužė bei taip sugadino svetimÄ (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai priklausantį 2 700 Eur vertės turtÄ .

Å i E. R. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė įrodyta visiÅ¡kai. Pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ turtas, kurio vertė virÅ¡ija 3 MGL, bet nevirÅ¡ija 5 MGL, laikytinas nedidelės vertės turtu. Tai reiÅ¡kia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai kaltininkas tyčia sunaikina ar sugadina svetimÄ turtÄ , kurio vertė yra didesnė nei 5 MGL dydis, bet nevirÅ¡ija 250 MGL dydžio. Teismas, iÅ¡analizavęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotÄ , BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra įrodyta, nes E. R. sugadino turtÄ , kurio vertė yra 2700 Eur.

Dėl bausmių skyrimo BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: vieÅ¡ieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: vieÅ¡ieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Bylos duomenimis, E. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jį pagal laidavimÄ perduodant laiduotojos Ž.

R. atsakomybėn. Atsižvelgiant į paminėtÄ aplinkybę, kad E. R., bÅ«damas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, per dvejus metus nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžio priėmimo padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , pastarasis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustojo galioti, todėl priimant nuosprendį Å¡ioje baudžiamojoje byloje, sprendžiamas klausimas dėl E. R. baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumÄ . Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo E. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmes kaltinamajam E. R., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumÄ (padaryti du nesunkÅ«s tyčiniai nusikaltimai), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančiÄ ir sunkinančiÄ aplinkybes, taip pat į kaltinamojo asmenybę: jauno amžiaus, anksčiau neteistas (2 t., b. l. 115-116, 117-121), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 122-125), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis).

Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam E. R. BK 187 straipsnio 1 dalies bei BK 284 straipsnio sankcijose numatytÄ bausmės rūšį – vieÅ¡uosius darbus, bausmės dydį nustatant artimÄ bausmės rÅ«Å¡ies vidurkiui. Teismas pažymi, kad naujÄ nusikalstamÄ veikÄ E. R. padarė po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžio priėmimo, o tai sÄ lygoja iÅ¡vadÄ , kad turėtų bÅ«ti taikomos BK 64 straipsnyje numatytos bausmių bendrinimo taisyklės. Tačiau minėtu nuosprendžiu E. R. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam bausmė apskritai nebuvo paskirta.

BK 64 straipsnis reglamentuoja bausmių subendrinimÄ , kai per neatliktos bausmės laikÄ vėl padaroma nusikalstama veika, todėl, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad E. R. skirtos bausmės turi bÅ«ti bendrinamos pagal BK 63 straipsnio taisykles. Ä®vertinęs tai, kad padarytos nusikalstamos veikos priklauso tai pačiai nusikalstamų veikų rÅ«Å¡iai – nusikaltimams (BK 10 straipsnis), ir nesiskiria pagal savo pavojingumÄ â€“ nesunkÅ«s nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis), paskirtos bausmės bendrinamos taikant dalinį bausmių sudėjimo bÅ«dÄ (BK 63 straipsnio 4 dalis).

Byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , kaltinamasis E. R. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2019 m. gruodžio 7 d., 01.10 val. iki 2019 m. gruodžio 7 d., 16.59 val. (2 t., b. l. 75-76, 89). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Å¡is laikas įskaitytinas į bausmės laikÄ .

E. R. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios (2 t., b. l. 87-88). Dėl civilinių ieÅ¡kinių Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalies reikalavimais, nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos jiems padarytos žalos atlyginimÄ . Civilinis ieÅ¡kovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiÅ¡kė 53,74 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl nukentėjusiojo J.

B. gydymo iÅ¡laidų, kurios buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų (2 t., b. l. 63-65). Kaltinamasis E. R. atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytÄ turtinę žalÄ , todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė civilinio ieÅ¡kinio (2 t., b. l. 164). Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis BPK 112 straipsnio 3 dalimi, 113 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, civilinio ieÅ¡kinio atsisakymas priimtinas, o procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio nutrauktinas.

Civilinis ieÅ¡kovas J. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 1283 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t. b. l. 45, 47). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. B. pateikė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o atlyginti 1297,09 Eur turtinės žalos bei 5000 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 171-174), taip pat 1210 Eur advokato iÅ¡laidas (2 t., b. l. 179). Kaltinamasis E. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog pripažįsta pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos ir sutinka jį atlyginti, dėl neturtinės žalos sutiko atlyginti 300 Eur (2 t., b. l. 167).

Civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos yra pagrįstas ir tenkintinas visiÅ¡kai. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, padaryta 1297,09 Eur turtinė žala civiliniam ieÅ¡kovui J. B. grindžiama pateiktais dokumentais (2 t., b. l. 180-183). Kaltinamasis visiÅ¡kai pripažino pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl turtinės žalos ir sutiko jį atlyginti, todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ kaltinamojo. Civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl neturtinės žalos grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis patyrė moralinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ dvasiniais iÅ¡gyvenimais ir sukrėtimais, nepatogumais, įtampos ir nerimo jautimu.

Be to, nukentėjusysis nurodė, kad patyrė didelį pažeminimÄ ir Å¡okÄ , fizinį skausmÄ , neigiamas emocijas, kurį laikÄ juto nuolatinę įtampÄ ir nerimÄ , dėl patirtų neigiamų emocijų kamavo nemiga, iki Å¡iol jaučiasi nesaugiai. Dėl patirto virÅ¡utinės lÅ«pos sužalojimo virÅ¡utinė lÅ«pa tapo asimetriÅ¡ka, Å¡iek tiek atvipusi, dėl susidariusio rando jaučia nuolatinį diskomfortÄ , mažiau pasitiki savimi, kas turi neigiamos įtakos ir apsunkina jo koncertinę veiklÄ (2 t., b. l. 174).

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalÄ , Å¡is principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtus dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus bei praradimus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nurodytų aplinkybių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose. Nagrinėjamu atveju nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumÄ bendrųjų Å¡iam dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai Å¡iai situacijai reikÅ¡mingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – J.

B. nustatyta muÅ¡tinė žaizda virÅ¡utinėje lÅ«poje, odos nubrozdinimas kaktoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iÅ¡ jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų ir prieÅ¡ jį įvykdytų smurto veiksmų jautė fizinį skausmÄ , pažeminimÄ . Teisiamojo posėdžio metu J. B. apklaustas dėl civilinio ieÅ¡kinio nurodė, kad jo veikla yra susijusi su tuo, kad jis turi bÅ«ti scenoje, o to daryti negalėjo, kai ant veido buvo 5 siÅ«lės, nubrozdinta kakta, tik po savaitės galėjo dalyvauti koncerte, taip pat jam buvo sunku valgyti, gerti.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir siekiant iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir žalÄ padariusio asmens teisėtų interesų, svarbu atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalÄ (E. R. yra jauno amžiaus, darbingas, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“). Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau iÅ¡dėstytų, neturtinės žalos piniginės iÅ¡raiÅ¡kos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų aplinkybių pagrindu, nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas – 800 Eur.

Teismo vertinimu bÅ«tent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas Å¡iam dydžiui nustatyti reikÅ¡mingas aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu nukentėjusiojo atstovas advokatas M. Bliuvas prašė priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , teisiamojo posėdžio metu tokį praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį motyvavo Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-60-383/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-380/2019.

Visgi, teismas pažymi, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Minėtų teismų sprendimų ir Å¡ios bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) bei faktinės aplinkybės nėra iÅ¡ esmės panaÅ¡ios (analogiÅ¡kos), todėl Å¡ie precedentai netaikytini nagrinėjamoje byloje.

Paminėtina, kad pvz. Kauno apygardos teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-60-383/2019 nukentėjusiajam padarytas ne nežymus (kaip šioje byloje), o nesunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų, o Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-380/2019 nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam padarytas dviejų kaltinamųjų bendrais veiksmais ir atitinkamai 3000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam priteista solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

Atsižvelgiant į tai, jog Å¡ioje byloje įrodymai dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-578-932/2019 netiriami, Å¡ioje byloje patvirtintinas E. R. ir civilinio ieÅ¡kovo „IF P&Insurance AS“ įgaliotos atstovės advokatės J. M. 2019 m. vasario 25 d. sudarytas susitarimas, kuriuo kaltinamasis įsipareigojo per 2 (dvejus) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2019 m. kovo 26 d.) sumokėti 2 213,45 Eur turtinę žalÄ ir 300 Eur atstovavimo iÅ¡laidas, mokant lygiomis įmokomis kas mėnesį, pirmÄ jÄ Ä¯mokÄ sumokant iki mėnesio, kurį įsiteisės teismo procesinis sprendimas, paskutinės dienos.

Procesas dėl civilinio ieÅ¡kovo „IF P&Insurance AS“ civilinio ieÅ¡kinio nutrauktinas. Dėl atstovavimo iÅ¡laidų BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis J. B. praÅ¡o priteisti patirtas atstovavimo iÅ¡laidas 1210 Eur sumai, pateikė 500 Eur apmokėjimÄ patvirtinantį 2020 m. vasario 4 d. mokėjimo nurodymÄ (2 t., b. l. 177).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu turi teisę iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taip pat teismui suteikta prerogatyva Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį. Sprendžiamu klausimu konstatuotina, kad kaltinamasis yra pilnametis, darbingo amžiaus, dirba, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo padėtis negali bÅ«ti kriterijumi, kuris leistų teismui visiÅ¡kai nepriteisti iÅ¡laidų susijusių su nukentėjusiojo atstovo dalyvavimu procese.

Pažymėtina, kad priteistinos yra realiai patirtos atstovavimo išlaidos, kurios yra 500 Eur, kitos sumos priteisti nėra pagrindo. Teismo vertinimu, šioje byloje 500 Eur dydžio suma yra proporcinga bylos apimčiai, sudėtingumui, advokato dalyvavimo procese laikui ir kitoms aplinkybėms. Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, saugomi prie pirmo bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : E. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai iÅ¡dirbti visuomenės labui po 25 valandas per mėnesį. E. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai iÅ¡dirbti visuomenės labui po 25 valandas per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti taikant dalinio bausmių sudėjimo bÅ«dÄ ir paskirti E. R. 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai iÅ¡dirbti visuomenės labui po 25 valandas per mėnesį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. R. 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai iÅ¡dirbti visuomenės labui po 25 valandas per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti E. R. laikino sulaikymo laikÄ nuo 2019 m. gruodžio 7 d., 01.10 val. iki 2019 m. gruodžio 7 d., 16.59 val. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. E. R. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Priteisti iÅ¡ E. R. nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo J.

B. naudai 1297,09 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt septynis eurus, devynis euro centus) turtinei žalai atlyginti, 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, taip pat 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) advokato iÅ¡laidoms atlyginti. Priimti Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymÄ nuo civilinio ieÅ¡kinio ir procesÄ dėl pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nutraukti. Patvirtinti E. R. (E. R.) ir civilinio ieÅ¡kovo „IF P&Insurance AS“ įgaliotos atstovės advokatės J.

M. 2019 m. vasario 25 d. sudarytÄ susitarimÄ , kuriuo E. R. įsipareigojo per 2 (dvejus) metus nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžio įsiteisėjimo (nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. kovo 26 d.) sumokėti 2 213,45 Eur (du tÅ«kstančius du Å¡imtus trylika eurų, keturiasdeÅ¡imt penkis euro centus) turtinei žalai atlyginti ir 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti, mokant lygiomis įmokomis kas mėnesį, pirmÄ jÄ Ä¯mokÄ sumokant iki mėnesio, kurį įsiteisės teismo procesinis sprendimas, paskutinės dienos.

ProcesÄ dėl civilinio ieÅ¡kovo „IF P&Insurance AS“ civilinio ieÅ¡kinio nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus ir dokumentus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo įraÅ¡ais, saugomus prie pirmo bylos tomo virÅ¡elio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos. IÅ¡aiÅ¡kinti E. R., kad:

1. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtÄ laikÄ neatlygintinai dirbti teismo nustatytÄ valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

2. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, Å¡aukiamas privalo atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybÄ (pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ , Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 261 0339; +370 5 276 0159).

3. Viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu.

4. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtÄ laikÄ neiÅ¡dirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laikÄ , kol Å¡is asmuo iÅ¡dirbs paskirtÄ laikÄ .

5. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo Å¡ios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytÄ vienÄ ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XI skyriuje numatytÄ vienÄ ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

6. Jeigu asmuo vengia atlikti vieÅ¡uosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistÄ jį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti vieÅ¡uosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti vieÅ¡uosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. VieÅ¡ieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas