2022-04-13 Nr. AB-8812-3-61-3-00210-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1953-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00210-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2, 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. R. R. R., S. M. M. M. ir S. I. I. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. R. R. R., S. M. M. M. ir S. I. I. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai I. R. R. R., S. M. M. M. ir nepilnametis S. I. I. I., atstovaujamas tėvų I. R. R. R. ir S. M. M. M. (toliau – ir pareiškėjai), su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 12PR-177 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 6K-40 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjai prašyme suteikti prieglobstį nurodė, kad jie yra (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) kaimo, esančio netoli (duomenys neskelbtini) miesto. Iš savo kaimo išvyko, nes dėl karo ir bombardavimų buvo sugriautas jų namas, be to, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir PKK) karinė grupuotė verbuoja žmones į jų gretas. Pareiškėjai paaiškino, jog negali pasilikti kilmės šalyje, nes dėl karo veiksmų kyla grėsmė jų saugumui, gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjų gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) vyksta karo veiksmai tarp (duomenys neskelbtini) karinių pajėgų, kurios nuolat bombarduoja (duomenys neskelbtini) teritoriją. Pareiškėjų teigimu, jie gali patirti PKK karinės grupuotės spaudimą remti ją pinigais, prisijungti prie jos pajėgų ar kitaip remti šią grupuotę. Šis persekiojimas taip pat kelia grėsmę pareiškėjų gyvybei ir sveikatai, nes jie gali būti įtraukti į karo veiksmus ir tiesiogiai patirti karo grėsmę. Be to, pareiškėjų šeima yra priskirtina padidintos rizikos asmenų grupei, nes pareiškėja S. M. M. M. yra moteris, o pareiškėjas S. I. I. I. yra nepilnametis vaikas.

3. Pareiškėjų teigimu, dėl karo veiksmų pareiškėjų saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė. Skunde pažymėjo, kad šios grėsmės tikimybės nepaneigia aplinkybė, kad pareiškėjai išvyko iš šalies, nespėję patirti tiesioginių sužalojimų ar panašaus smurto dėl karo veiksmų.

4. Pareiškėjų nuomone, atsakovas netinkamai įvertino nurodytas aplinkybes, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą. Jie bendradarbiavo su institucijomis nustatant prieglobsčio motyvus, visą laikotarpį buvo Lietuvoje. Be to, nepateikta duomenų apie jų padarytus kokius nors pažeidimus, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jie savanoriškai neišvyktų iš šalies. Prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik sulaikyti, kadangi sulaikymo metu dalyvavę pareigūnai buvo pirmasis jų kontaktas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai teigė, kad nėra jokių objektyvių aplinkybių ar įrodymų, kurie rodytų, kad jie gali pasislėpti.

5. Pareiškėjų nuomone, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjų prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios, naujausios ir susijusios informacijos apie kilmės valstybę. Be to, nesutiko su Komisijos vertinimu, kad nėra būtinas žodinis skundo nagrinėjimas. Jie prašė, kad būtų užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jų išklausymas, taip pat skundo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas.

6. Pareiškėjai nurodė konkrečius faktus, tačiau šie faktai nebuvo teisingai įvertinti. Migracijos departamento vykdyto tyrimo metu jie buvo nurodę faktinių duomenų visumą, kuri pagrindė prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjams kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjai taip pat nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta juos išsiųsti į savo kilmės valstybę ir nurodė, jog jiems nepagrįstai nesudaryta galimybė patiems savanoriškai išvykti.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės šalyje pareiškėjai buvo asmeniškai susidūrę su persekiojimo veiksmais. Be to, nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti asmenis, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju asmenims kiltų reali individualaus persekiojimo rizika ar grėstų kankinimai arba mirties bausmė.

9. Atsakovo vertinimu, pareiškėjams tariamai gresiantis persekiojimas nėra nulemtas jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, todėl vien dėl to pareiškėjai neatitinka pabėgėlio statuso suteikimo nuostatų. Taip pat Migracijos departamentas nesutiko su pareiškėjų skundo teiginiais, kad jie yra (duomenys neskelbtini), todėl taip pat gali patirti PKK karinės grupuotės spaudimą, o šis persekiojimas taip pat kelia grėsmę pareiškėjų gyvybei ir sveikatai, nes jie būtų įtraukti į karo veiksmus ir tiesiogiai patirtų karo grėsmę. Atsakovo vertinimu, tai išimtinai subjektyvi pareiškėjų nuomonė, kuri nėra grindžiama jokiais objektyviais duomenimis, todėl šie skundo argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

10. Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, o iki Sprendimo priėmimo pareiškėjai nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

11. Pareiškėjams draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jie į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

13. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas nustatė, kad pareiškėjai neslėpė, jog jų išvykimą iš kilmės valstybės bei atvykimą į Europą nulėmė jų sunki materialinė padėtis, nedarbas. Prieglobsčio prašytojų tikslas rasti darbo, užsitikrinti savo ateitį, kad galėtų gyventi yra suprantamas bei nesmerktinas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Teismo vertinimu, nors pareiškėjai teismui pateiktame skunde nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini), todėl taip pat gali patirti PKK karinės grupuotės spaudimą remti ją pinigais, prisijungti prie jos pajėgų ar kitaip remti šią grupuotę, o šis persekiojimas taip pat kelia grėsmę pareiškėjų gyvybei ir sveikatai, nes jie būtų įtraukti į karo veiksmus ir tiesiogiai patirtų karo grėsmę, tačiau tai subjektyvi pareiškėjų nuomonė, kuri negrindžiama jokiais objektyviais duomenimis. Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjai neatitiko kriterijų, nurodytų 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje, ir atsižvelgus į tai, teismo įsitikinimu, pareiškėjai neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

14. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai vadovavosi 2021 m. Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) ataskaita apie (duomenys neskelbtini) padėtį, kurioje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Taip pat teismas padarė išvadą, jog Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta individualių aplinkybių, didinančių persekiojimo dėl lyties rizikos tikimybę. Akcentavo ir tai, kad vien tai, jog pareiškėjai turi mažametį vaiką, savaime nepagrindžia prielaidos, jog jis yra priskirtinas padidintos rizikos asmenų grupei. Atsižvelgus į tai, atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neatitinka ne tik papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, bet ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjų skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjų skundo nagrinėjimas būtų būtinas, tokių aplinkybių neįvardijo ir patys pareiškėjai. Be to, apklausose jiems buvo sudarytos galimybės išsakyti visas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, pateikti žodinius paaiškinimus, atsakyti į užduodamus klausimus, tad atsižvelgus į tai, pareiškėjų teiginiai dėl žodinio skundo nagrinėjimo buvo atmesti.

16. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai Sprendime uždraudė pareiškėjams I. R. R. R. ir S. M. M. M. atvykti į Lietuvos Respubliką, kadangi pareiškėjai Lietuvos valstybės sieną kirto su kitų asmenų grupe iš Baltarusijos neleistinoje vietoje, o, atsisakius suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, jie gali pasislėpti.

III. 17. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą visa apimtimi. Jie taip pat prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pageidauja būti išklausyti tiesiogiai.

18. Pareiškėjų teigimu, teismas netinkamai vertino pareiškėjų pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

19. Pareiškėjai nurodo, kad jų gyvenamoje vietovėje (duomenys neskelbtini) gubernijoje vyksta ginkluotas konfliktas, dėl kurio kenčia civiliai, prieš juos naudojama jėga, naikinamas jų turtas, teritorijos apšaudomos. Gyvenamoji vieta yra karo zona, jaunuoliai verbuojami į PKK gretas, todėl ir dėl šios priežasties pareiškėjai negali grįžti į kilmės šalį, nes tiesiogiai būtų įtraukti į karo veiksmus. Pareiškėjų šeimoje yra nepilnametis vaikas, tokie įvykiai ir apsunkintas gyvenimas negali būti laikomi normaliu augti vaikams, priešingai – tai juos žalojantys, galintys palikti ilgalaikes pasekmes, įvykiai. Atsakovas nevertino šių bei kitų (pareiškėjų šeima su mažamečiais vaikais priskirtina padidintos rizikos grupei) aplinkybių.

20. Pareiškėjai teigia, kad atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjams kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą turėjo ne formaliai atkartoti EPPB duomenis ir bendrą informaciją, bet kruopščiai įvertinti asmeniškai pareiškėjams galinčius kilti pavojus, vadovautis logika ir žmogišku supratimu, kad vos už kelių kilometrų vykstantys ginkluoti susirėmimai, šalia esančių kaimų bombardavimas yra grėsmingi pareiškėjų saugumui bei sveikatai.

21. Migracijos departamentas, atlikdamas individualų faktų ir aplinkybių vertinimą, be kita ko, turi nustatyti, ar prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje taikomos įvairios priemonės gali, pavyzdžiui, pažeisti pareiškėjo ekonomines, socialines ir kultūrines teises, tokias taip teisė į mokslą, sveikatą, socialinę apsaugą ir visas kitas priemones bei socialines normas, jeigu jos gali būti taikomos pareiškėjams ir pareiškėjai to pagrįstai bijo. Migracijos departamentas turi išsiaiškinti, ar prieš pareiškėjus gali būti atliekami veiksmai arba taikoma įvairių priemonių sankaupa, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu arba dažnumu, kad būtų laikomi sunkiu pagrindinių žmogaus teisių pažeidimu.

22. Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjų prašymus ir juose nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Atsakovo surinkti duomenys, pareiškėjų nuomone, buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

23. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjai savo prieglobsčio prašymą grindė sunkia ekonomine ir bendra saugumo padėtimi (duomenys neskelbtini) (konfliktai tarp PKK politinės partijos ir Turkijos valdžios), t. y. pareiškėjams tariamai gresiantis persekiojimas nėra nulemtas jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, todėl vien dėl to pareiškėjai neatitinka pabėgėlio statuso suteikimo nuostatų. Konkrečių ir individualių aplinkybių, pagrindžiančių grėsmės tikimybę pareiškėjai nenurodė, todėl ginčijamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Apibendrinus ir įvertinus tyrimo metu surinktą informaciją pagrįstai buvo nenustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjams jų gyvenamojoje vietoje gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu nenustatyta, o ir pareiškėjai neįvardijo tokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pareiškėjams dėl jų asmeninių savybių, kurioms apsaugoti skirta Konvencija, (duomenys neskelbtini) būtų kilęs pavojus patirti realią rimtą žalą, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų. Nors pareiškėjai skunde ir nurodo, kad jie gali būti įtraukti į karo veiksmus, tačiau šių savo teiginių nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis. Nagrinėjamu atveju tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

25. Vertinant, ar pareiškėjai priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei, buvo nuosekliai įvertintas ir tas faktas, jog pareiškėja tariamai nėščia, tačiau jokių patvirtinančių dokumentų (pvz., medicininę pažymą) nepateikė ir nesikreipė į Užsieniečių registracijos centro medicinos darbuotojus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nenustatyta individualių aplinkybių, didinančių persekiojimo dėl lyties rizikos tikimybę. Be to, pareiškėjai turi mažametį vaiką (4 m.), tačiau tai savaime nepagrindžia prielaidos, jog jis yra priskirtinas padidintos rizikos asmenų grupei – pareiškėjų vaikas nėra nelydimas nepilnametis, jis gyvena šeimoje, kaip jau minėjome, jokių duomenų, kad pareiškėjai ar jų mažametis vaikas būtų susidūrę su persekiojimu ar netinkamu elgesiu, pareiškėjai nepateikė, netgi priešingai – nurodė, kad su tokiu elgesiu jie nebuvo susidūrę. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog patys pareiškėjai skunde nepateikė jokių argumentų, dėl kokių individualių aplinkybių jų vaikas turėtų būti priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 12PR-177, kuriuo pareiškėjams nesuteiktas prieglobstis bei papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, taip pat Komisijos 2022 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. 6K-40, kuriuo minėtas Migracijos departamento 2021 m. liepos 15 d. sprendimas paliktas nepakeistas, pagrįstumo ir teisėtumo.

27. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausyti, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.

28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

29. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, pareiškėjus atstovavo advokatas. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jie pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjų prašymas netenkinamas.

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjų prieglobsčio prašymo tyrimą, įvertinęs individualią pareiškėjų situaciją, išanalizavęs jų nurodytus argumentus, atsižvelgęs į naujausius duomenis apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje, padarė pagrįstą išvadą, jog individuali asmeninė grėsmė pareiškėjams grįžti į kilmės šalį nenustatyta, prieglobstis ir papildoma apsauga pareiškėjams nesuteiktina.

31. Pareiškėjai su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nesurinko tikslios ir naujausios informacijos apie karinės grupuotės veiksmus kilmės valstybėje ir neatliko tinkamo individualaus tyrimo.

32. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

33. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

35. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

37. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį grindė aplinkybėmis, kad jiems buvo pavojinga dėl bendros padėties kilmės valstybėje, kadangi jų gyvenamojoje teritorijoje vyksta susirėmimai tarp Turkijos ir PKK, Turkija bombarduoja (duomenys neskelbtini).

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausų metu, kitą bylos medžiagą, sprendžia, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjų prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjų kilmės valstybėje (jo gyvenamojoje vietoje) tyrimą, o pareiškėjai nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jų baimę kilmės valstybėje tapti smurto aukomis, būti pagrobtais, kankinamais ar priverstais tapti politinės grupuotės kovotojais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ir Migracijos departamentas tinkamai įvertino pareiškėjo apklausos metu duotus paaiškinimus, įvertino tai, kad prieglobsčio prašytojai įžvelgiamą grėsmę iš esmės sieja su bendra situacija jų gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Konkrečios ir individualios faktinės informacijos, pagrindžiančios jų įžvelgiamos grėsmės tikimybę, prieglobsčio prašytojai nepateikė. Priešingai, patys nurodė, jog dėl sunkios materialinės padėties kilmės valstybėje gyventi buvo neįmanoma, jie nori geresnio gyvenimo bei užtikrinti saugesnę ateitį savo vaikams. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo abstraktūs teiginiai dėl kilmės valstybėje jo šeimai tariamai gresiančio pavojaus, savaime, nesant jokių kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, nėra pakankami pagrįsti pareiškėjams galbūt galinčią kilti grėsmę. Juo labiau, kad pareiškėjai nei prašymo dėl prieglobsčio pateikimo ir nagrinėjimo Migracijos departamente metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė duomenų, kad kilmės valstybėje jie buvo persekiojami, tik nurodė bendrą informaciją, jog jų gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) kaime, esančiame prie (duomenys neskelbtini) miesto, vyksta kariniai veiksmai tarp PPK ir Turkijos. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjai dėl susiklosčiusios situacijos galėjo jaustis nesaugūs, baimintis dėl savo sveikatos ir (ar) gyvybės.

39. Pareiškėjai teigia, kad EPPB pateikti duomenys yra tik rekomendaciniai ir atspindi 2020 metų spalio informaciją, todėl yra per seni, tačiau, pažymėtina, kad pareiškėjai jokiais teisiniais argumentais ir bylos faktais nepaneigė naujausių EPPB pateiktų duomenų apie padėtį (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas šiais duomenimis rėmėsi pagrįstai. Šiais duomenimis remiamasi ir kitose panašaus pobūdžio bylose dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1353-968/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1394-629/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1408-552/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1338-602/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1339-815/2022; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1432-815/2022; 2022 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1282-552/2022; kt.). Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais ir remtis tik prieglobsčio prašytojo pageidaujama informacija apie jo kilmės šalį.

40. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojami kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.).

41. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjams papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jie bus kankinami, su jais bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas arba jie galėtų tokiu būdu būti baudžiami. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjai galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, priešingai nei teigia pareiškėjai, byloje nėra nustatyta ir tai, kad pareiškėjų kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti veiksmai, todėl pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojams turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjų prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjams nesuteikimo. Pareiškėjų atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjų kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamuose sprendimuose. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

43. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų I. R. R. R., S. M. M. M. ir S. I. I. I. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis