2019-01-02 Nr. AB-145-3-61-3-00813-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2073-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00813-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. J. ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Auditas ir konsultacijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. J. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Auditas ir konsultacijos“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. J. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2017 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. GT-4(17)-S „Dėl drausminės nuobaudos L. J. skyrimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja nurodė, kad jai, remiantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 29 straipsnio 4 dalies 1 punktu, buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba – dėl padarytų klaidų vertinant valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Visagino energija“ objekto rinkos vertę. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad ji, 2016 m. rugsėjo 27 d. rengdama VĮ „Visagino energija“ ilgalaikio nematerialiojo, nekilnojamojo, kilnojamojo, trumpalaikio materialiojo turto ir įsipareigojimų rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 2554(VTL):16 (toliau – ir Ataskaita), nesilaikė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“, (toliau – ir Metodika) 71.5 papunkčio reikalavimų.

3. Pareiškėja nesutinka su skundžiamu Sprendimu. Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 27 d. uždarosios akcinės bendrovės(toliau – ir UAB) „Auditas ir konsultacijos“ (toliau – ir Bendrovė) vardu parengė VĮ „Visagino energija“ ilgalaikio nematerialiojo, nekilnojamojo, kilnojamojo, trumpalaikio materialiojo turto ir įsipareigojimų rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 2554(VTL):16, kurioje nurodytos visos taikytos formulės ir atliktų skaičiavimų sekos bei rezultatai, Ataskaita atitinka Įstatymo 22 straipsnio reikalavimus. Ji yra itin didelės apimties (1 788 puslapiai įskaitant priedus), įvertintos 15 598 skirtingos turto pozicijos. Dėl techninio pobūdžio ir itin didelės Ataskaitos apimties atsirado keletas techninių klaidų, dėl kurių galutinė vertinamo turto rinkos vertė pasikeitė 1 287 628 Eur, tačiau tai yra mažareikšmės klaidos (sudaro tik 2,87 proc. bendros turto rinkos vertės). Pareiškėja teigė, kad 2016 m. lapkričio 22 d. buvo atliktas Turto vertinimo ataskaitos tikslinimas, kuriame buvo taisomi tik techninio pobūdžio neteisingai nurodyti dydžiai ir ištaisomos dėl pasikeitusių dydžių atsiradusios aritmetinės klaidos, jame nebuvo pateikiamos naujos formulės ar skaičiavimų sekos, nebuvo įvedami jokie nauji pataisos koeficientai, todėl Ataskaita atitinka Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Turto ir verslo vertinimo metodikos 71.5 papunkčio reikalavimus.

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad įvertino pareiškėjos parengtos Ataskaitos atitiktį Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams. Atsakovo nuomone, kad turto vertės nustatymo pagrindimas (reikšmių skaičiavimų ir kitų vertės skaičiavimuose naudotų dydžių nustatymas) privalo būti pateikiamas būtent vertinimo ataskaitoje, o ne Ataskaitos patikslinime (Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktas). Įstatyme nėra nustatytos galimybės dalį privalomos informacijos pateikti ne pačioje vertinimo ataskaitoje, o vėliau, Tarnybai jau identifikavus, kad nesilaikoma teisės aktų reikalavimų. Nustatytos vertės pagrindimas, kai vertinimo ataskaita jau surašyta, ypač tais atvejais, kai priežiūros institucijos tikrina vertinimo ataskaitą, vertintinas kritiškai, kadangi toks vertės pagrindimas turėjo būti pateikiamas pačioje vertinimo ataskaitoje.

6. Tarnyba nurodė, kad Ataskaitą vertino atskirai, t. y. be vėliau pateiktų patikslinimų, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus paaiškinimus. Pagal Įstatymo 29 straipsnio 1 ir 4 dalis, drausmės bylą turto arba verslo vertintojui iškelia ir drausminę nuobaudą skiria ne Tarnyba, o Garbės teismas. Tarnyba, įvertinusi turto arba verslo vertinimo ataskaitą, surašo savo išvadą ir turi teisę raštu kreiptis į Garbės teismą dėl drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo (Įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). Tarnybos išvada Garbės teismo priimamo sprendimo neapriboja. Tarnyba ir Garbės teismas yra atskiros institucijos, vykdančios skirtingas funkcijas. Tarnyba vertina turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitiktį Įstatymo 22 straipsnio reikalavimams, o Garbės teismas nagrinėja turto vertintojų drausmės bylas ir skiria drausmines nuobaudas. Tarnybos surašoma išvada turėtų būti vertinama kaip Tarnybos nuomonė, neturinti įtakos Garbės teismo priimamam sprendimui ir nesukelianti turto arba verslo vertintojui teisinių pasekmių.

7. Pažymėjo, kad vertinant techninių klaidų taisymą patikslintoje ataskaitoje, svarbu, jog kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti įvertinama, ar techninio pobūdžio klaidų taisymas atitinka atidaus asmens kriterijų. Turto vertintojas laikytinas savo srities profesionalu, todėl jam turėtų būti taikomi aukštesni atidumo standartai. Garbės teismas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, akcentavo, kad apskaičiuojant galutinę turto vertę naudoti dydžiai net 11 kartų Ataskaitoje buvo įrašyti neteisingai. Dėl Ataskaitoje įrašytų klaidų vertinamo turto rinkos vertė nuo Ataskaitoje nurodytos vertės skiriasi apie 1,3 mln. Eur. Pareiškėja nebuvo tiek atidi ir rūpestinga, kiek to reikalauja protingumo principas. Dėl padarytų klaidų vertinamo objekto rinkos vertė nustatyta neteisingai, taigi pareiškėja Ataskaitą parengė nesilaikydama Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 71.5 papunkčio reikalavimų.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Auditas ir konsultacijos“ atsiliepimo į skundą nepateikė. Teismo posėdyje atstovas nurodė, kad su pareiškėjos skundu sutinka. Ataskaitoje buvo padarytos tik techninės (aritmetinės) klaidos, pagrindimas Ataskaitoje buvo.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjos L. J. skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2016 m. rugsėjo 27 d. UAB „Auditas ir konsultacijos“ vardu parengė VĮ „Visagino energija“ ilgalaikio nematerialiojo, nekilnojamojo, kilnojamojo, trumpalaikio materialiojo turto ir įsipareigojimų rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 2554(VTL):16. Tarnyba 2016 m. rugsėjo 29 d. gavo VĮ „Visagino energija“ 2016 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. (1.10) 6S-516, kuriame prašoma įvertinti Ataskaitos atitiktį teisės aktų reikalavimams. Tarnyba 2016 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. (1.15)D2-4137 kreipėsi į pareiškėją ir UAB „Auditas ir konsultacijos“ su prašymu pateikti paaiškinimus, susijusius su Ataskaitos rengimu , kurie buvo pateikti 2016 m. lapkričio 23 d.

11. Tarnyba 2016 m. gruodžio 30 d. surašė patikrinimo išvadą Nr. GT-49(16)-I, kurioje nurodė, kad vertintojos (pareiškėjos) veiksmai rengiant Ataskaitą neatitinka Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 71.5 papunkčio reikalavimų, kadangi vertintoja Ataskaitoje klaidingai nustatė kai kuriuos vertės skaičiavimuose taikytus dydžius, kurių pagrindu nustatyta galutinė vertinamo turto rinkos vertė, dėl to vertinamo turto rinkos vertės nustatymas Ataskaitoje nepagrįstas. Turto arba verslo vertintojų garbės teismui (toliau – ir Garbės teismas) 2016 m. gruodžio 30 d. buvo pateiktas teikimas Nr. GT-49(16)-T iškelti pareiškėjai drausmės bylą. Garbės teismas 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. GT-4(17)-S „Dėl drausminės nuobaudos L. J. skyrimo“ pareiškėjai paskirta drausminė nuobauda – pastaba.

12. Tarnyba 2017 m. sausio 30 d. surašė patikrinimo išvadą Nr. GT3-11, kurioje nurodė, kad L. J. UAB „Auditas ir konsultacijos“ vardu parengta VĮ „Visagino energija“ ilgalaikio nematerialiojo, nekilnojamojo, kilnojamojo, trumpalaikio materialiojo turto ir įsipareigojimų rinkos vertės nustatymo ataskaita kartu su 2016 m. lapkričio 22 d. ataskaitos patikslinimu atitinka Įstatymo 22 straipsnio reikalavimus.

13. Teismas nurodė, kad Ataskaitoje buvo vertinamas VĮ „Visagino energija“ patikėjimo teise valdomas ilgalaikis nematerialusis, nekilnojamasis, kilnojamasis ir trumpalaikis materialusis turtas ir įsipareigojimai (programinė įranga (4 vnt.); administracinės, sandėliavimo ir gamybos, pramonės paskirties pastatai ir statiniai (39 vnt.); pagalbinio ūkio paskirties pastatai ir statiniai (26 vnt.); kitos paskirties pastatai ir statiniai (37 vnt.); šilumos tinklų paskirties pastatai ir statiniai (25 vnt.); vandentiekio tinklų paskirties pastatai ir statiniai (18 vnt. nuotekų tinklų paskirties pastatų ir statiniai (34 vnt.), dujų, elektros ir ryšių tinklų paskirties pastatai ir statiniai (17 vnt.): kitų inžinerinių tinklų paskirties pastatai ir statiniai (56 vnt.); kelių paskirties pastatai ir statiniai (5 vnt. garažai (2 vnt.): transporto priemonės (36 vnt.); mašinos ir įrenginiai, kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai (1 426 vnt.); atsargos (dyzelinis krosnių kuras, dyzelinas ir kt. (2 829 vnt.); atidėtasis pelno mokesčio turtas (auditas, vadovų priedai, atlygis valdybos nariams, atidėjimai atostoginiams, abejotinos skolos, atsargų nuvertėjimas, ilgalaikio turto nuvertėjimas, atidėjimai išmokoms); kitas ilgalaikis turtas (nekilnojamojo turto draudimas, įkeisto ilgalaikio turto draudimas); išankstiniai apmokėjimai, pirkėjų įsiskolinimas; kitos gautinos sumos; įsipareigojimai). Atliekant vertinimus taikyti lyginamasis ir išlaidų (kaštų) metodai. Ataskaitoje nustatyta vertinamo objekto 2016 m. birželio 30 d. rinkos vertė. Ataskaita surašyta 2016 m. rugsėjo 27 d., vertinimas atliktas dėl nepiniginio įnašo į UAB „Visagino energija“ įstatinį kapitalą.

14. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja, teikdama Ataskaitos patikslinimą, pripažino neteisingai apskaičiavusi vertinamo turto rinkos vertę. Pareiškėja turėjo nurodyti tikslų vertės pagrindimą pačioje Ataskaitoje, o ne teikdama jos patikslinimą tuo metu, kai Ataskaita jau buvo surašyta. Teismas sprendė, kad iš esmės turto vertės nustatymo pagrindimas privalo būti nurodytas Ataskaitoje, o ne prasidėjus jos tikrinimo procesui.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjos teiginius, kad 2017 m. sausio 30 d. Tarnybos patikrinimo išvada patvirtina, jog Ataskaitoje nurodytos visos taikytos formulės ir atliktų skaičiavimų sekos bei rezultatai ir ji atitinka Įstatymo 22 straipsnio reikalavimus, pažymėjo, kad 2017 m. sausio 30 d. Tarnybos patikrinimo išvada Nr. GT3-I1 yra priimta jau po Sprendimo priėmimo, todėl nagrinėjamu atveju aktuali būtent 2016 m. gruodžio 30 d. patikrinimo išvada Nr. GT-49(16)-I, kurioje tiesiogiai nurodyta, kad vertintojos (pareiškėjos) veiksmai rengiant Ataskaitą neatitinka Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 71.5 papunkčio reikalavimų, kadangi vertintoja Ataskaitoje klaidingai nustatė kai kuriuose vertės skaičiavimuose taikytus dydžius, kurių pagrindu nustatyta galutinė vertinamo turto rinkos vertė, dėl to vertinamo turto rinkos vertės nustatymas Ataskaitoje nepagrįstas. Todėl pareiškėja nepagrįstai remiasi jau po Sprendimo priimta 2017 m. sausio 30 d. išvada.

16. Teismas nesutiko su pareiškėjos skundo teiginiais, kad Ataskaitoje atsiradusios techninės klaidos yra mažareikšmės, kadangi pagal Metodikos 51 punktą, klaida ar netikslumu nėra laikoma vertinimo ataskaitos neatitiktis Įstatymo ir Metodikos reikalavimams. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju Ataskaitoje apskaičiuojant galutinę turto vertę naudoti dydžiai net 11 kartų buvo įrašyti neteisingai, dėl to vertinamo turto rinkos vertė nuo Ataskaitoje nurodytos vertės skiriasi maždaug 1,3 mln. Eur. Šios aplinkybės negalima traktuoti kaip mažareikšmiškumo, nors tai sudaro tik 2,8 proc. bendros nustatytos turto rinkos vertės. Turto vertintojas laikytinas savo srities profesionalu, todėl pareiškėjai turi būti taikomi aukštesni atidumo standartai. Pareiškėjos padarytos klaidos negali būti pripažintos mažareikšmėmis, pareiškėja nesielgė pakankamai rūpestingai ir objektų rinkos vertę nustatė neteisingai, nesilaikydama Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimų.

17. Teismas, vertindamas pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kad byloje nebuvo atliktas joks Garbės teismo tyrimas ir Garbės teismas nenustatė jokių pažeidimų, už kuriuos galėtų skirti pareiškėjai drausminę nuobaudą, pažymėjo, kad Įstatymo 28 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punkte įtvirtinta Garbės teismo kompetencija nagrinėti turto arba verslo vertintojų drausmės bylas ir priimti sprendimus dėl drausminių nuobaudų turto arba verslo vertintojui skyrimo arba drausmės bylos nutraukimo. Garbės teismas vertina turto vertintojo galimai padarytus pažeidimus, t. y. tiria, ar, vertinant turtą ir rengiant ataskaitą, nebuvo pažeisti Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimai. Įstatyme nustatyta savarankiška Garbės teismo kompetencija ir nėra nustatyta, kad jis gali spręsti dėl turto ar verslo vertintojo padarytų pažeidimų rengiant ataskaitą tik tokiu atveju, kai gauna Tarnybos išvadą dėl ataskaitos neatitikties. Garbės teismo sprendimo sukeliamos teisinės pasekmės yra orientuotos į paties vertintojo subjektines teises, o Tarnybos išvada, kad Ataskaita neatitinka Įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų, reikšminga siekiant panaudoti pačią ataskaitą. Nagrinėjamu atveju Sprendime nurodyta, kad Garbės teismas išnagrinėjo jam pateiktus rašytinius dokumentus ir išklausė vertintojos atstovų pateiktus paaiškinimus, nustatė, jog pareiškėja, rengdama ataskaitą, pažeidė tam tikrus Įstatymo ir Metodikos nuostatų reikalavimus.

18. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad Garbės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. GT-4(17)-S yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjai paskirta drausminė nuobauda yra adekvati jos padarytiems pažeidimams.

III. 19. Pareiškėja L. J. ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Auditas ir konsultacijos“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Garbės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. GT-4(17)-S.

20. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentus bei rašytinius paaiškinimus, nesigilino į bylos faktines aplinkybes, apsiribojo Įstatymo nuostatų citavimu ir Tarnybos atsiliepime nurodytais argumentais.

21. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodo, kad Ataskaitoje nėra turto vertės nustatymo pagrindimo ir neteisingai taiko praktiką, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m gegužės 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-823-146/2015. Teismas nenurodė, kokio tikslaus vertės pagrindimo trūko 2016 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjos UAB „Auditas ir konsultacijos” vardu parengtoje VĮ „Visagino energija” Ataskaitoje. Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nustatyta, kad Turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti nurodyta turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus. Metodikos 71.5 papunktyje nurodyta, kad turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje nurodo taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus. Pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 27 d. parengtoje Ataskaitoje šie duomenys yra nurodyti, Ataskaita turi tikslų vertės pagrindimą pačioje Ataskaitoje.

22. Nurodo, kad 2016 m. lapkričio 22 d. Ataskaitos tikslinimas atliktas tik techninio pobūdžio dėl pasikeitusių dydžių aritmetinėms klaidoms ištaisyti. Ataskaitos patikslinime nebuvo pateikiamos jokios naujos formulės ar skaičiavimų sekos, nebuvo įvedami jokie nauji pataisos koeficientai, todėl Turto vertinimo ataskaita atitinka Įstatymo 22 str. 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 71.5 papunkčio reikalavimus. Tarnybos 2017 m. sausio 30 d. patikrinimo išvada Nr. GT3-11, patvirtina, kad Ataskaitoje yra nurodytos visos taikytos formulės ir atliktų skaičiavimų sekos bei rezultatai, tikslus vertės pagrindimas, Ataskaita (kartu su ataskaitos patikslinimu) atitinka Įstatymo 22 straipsnio reikalavimus. Ataskaitos patikslinime ištaisytos tik techninio pobūdžio klaidos, todėl vertina, kad Ataskaita be tikslinimo taip pat atitinka Įstatymo 22 straipsnio reikalavimus.

23. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė argumentų, kodėl 2,8 proc. bendros turto vertės dydžio pasikeitimas negali būti traktuojamas kaip mažareikšmis, nenurodė, kaip šios techninės aritmetinės apsirikimo klaidos ištaisymas yra susijęs su tiksliu vertės pagrindimu Ataskaitoje. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-624-1876/2014 ir teigia, kad skirtingose ataskaitos vietose skirtingai nurodyti duomenys gali būti laikomi korektūros nukrypimais ir gali būti tikslinami. Tarnyba patikrino Ataskaitoje atliktus skaičiavimus, skaičiavimo sekas bei panaudotus koeficientus ir aptiko tik techninio pobūdžio klaidų. Tarnybai 2016 m. lapkričio 23 d. pateiktame Ataskaitos patikslinime buvo ištaisytos tik techninės (aritmetinės) klaidos, tačiau nebuvo pateiktos jokios papildomos formulės, skaičiavimo sekos ir nebuvo įvesti jokie nauji pataisos koeficientai, todėl techninio pobūdžio klaidų ištaisymas nėra susijęs su tiksliu vertės pagrindimu Ataskaitoje, kaip nurodyta Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte ir Metodikos 71.5 papunktyje.

24. Pareiškėjos nuomone, Ataskaita atitinka Įstatymo ir Metodikos reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ir pareiškėjos skundas tenkintas.

25. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

26. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visą pateiktą medžiagą, šalių paaiškinimus bei vadovaudamasis aktualia teismų praktika pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir tikslų vertės pagrindimą turėjo pateikti pačioje Ataskaitoje, o ne teikdama patikslinimą, jau prasidėjus Ataskaitos tikrinimo procesui. Tarnyba, atlikusi Ataskaitos atitikties Įstatymo ir Metodikos reikalavimams vertinimą, nustatė, kad Ataskaita parengta nesilaikant Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimų, kadangi joje nebuvo pagrįsti kai kurie naudoti dydžiai. Patikrinimo metu, Tarnybai paprašius pareiškėjos pateikti paaiškinimus dėl identifikuotų Ataskaitos trūkumų, pareiškėja parengė Ataskaitos patikslinimą, kuriuo ištaisė technines Ataskaitos klaidas.

27. Atkreipia dėmesį, kad vertinimo metu buvo vertinama būtent Ataskaita (be vėliau pareiškėjos pateikto patikslinimo). Sutinka su pareiškėjos teiginiais, kad Ataskaitoje yra pateikti skaičiavimai ir taikytos formulės, tačiau patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ne visi gauti rezultatai seka iš pateiktų formulių ir skaičiavimų sekų. Dėl šios priežasties buvo konstatuotas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto pažeidimas. Šiame punkte įtvirtintas reikalavimas Ataskaitoje nurodyti turto ar verslo vertės nustatymo pagrindimą, be kita ko, reiškia, kad Ataskaitoje nurodytas rezultatas (nustatyta vertė ar tarpinis rezultatas) turi sekti iš Ataskaitoje pateiktų formulių ir skaičiavimų sekų. Nesant tiesioginio ryšio tarp pateiktų skaičiavimų ir gauto rezultato, laikoma, kad rezultatas nėra pagrįstas, t. y. nebuvo laikytasi Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad visa pagal Įstatymo 22 straipsnį privaloma informacija, įskaitant vertės nustatymo pagrindimą ir skaičiavimus, turi būti pateikiama pačioje vertinimo ataskaitoje, o ne vėliau su paaiškinimais teikiamuose dokumentuose. Įstatyme nėra nustatytos galimybės dalį privalomos informacijos pateikti ne pačioje vertinimo ataskaitoje, o vėliau, Tarnybai jau identifikavus teisės aktų reikalavimų nesilaikymą. Nustatytos vertės pagrindimas, kai vertinimo ataskaita jau surašyta, ypač tais atvejais, kai priežiūros institucijos tikrina vertinimo ataskaitą, yra vertintinas kritiškai, kadangi viena vertus, toks vertės pagrindimas turėjo būti pateikiamas pačioje vertinimo ataskaitoje (Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktas), antra vertus, atsiranda piktnaudžiavimo galimybė - sukuriamas bet koks, kartais visiškai neįtikinantis, pagrindimas, siekiant su vertinimu nesusijusių tikslų, o būtent - išvengti drausminės atsakomybės.

28. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad pareiškėja, teikdama Ataskaitos patikslinimą, pati pripažino neteisingai apskaičiavusi vertinamo turto rinkos vertę. Vadovaudamasis aktualia teismų praktika teismas kritiškai vertino tą aplinkybę, kad pareiškėja Ataskaitą tikslino Tarnybai jau identifikavus tam tikrus Ataskaitos neatitikimus Įstatymo reikalavimams. Toks pirmosios instancijos teismo vertinimas pagrįstas teisės aktų nuostatomis ir ginčui aktualia teismų praktika, todėl yra tinkamai motyvuotas.

29. Atsakovas dėl ataskaitų klaidų taisymo nurodo, kad teisės aktai leidžia ištaisyti dėl apsirikimo padarytas techninio pobūdžio klaidas, tačiau šia teise neturėtų būti piktnaudžiaujama. Kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti įvertinama, ar techninio pobūdžio klaidų taisymas atitinka bonus pater familias (atidus, rūpestingas asmuo) kriterijų, o tam tikras klaidų skaičius suponuoja Ataskaitą parengusio vertintojo neprofesionalumą. Turto vertintojas laikytinas savo srities profesionalu, todėl jam taikytini aukštesni atidumo standartai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja, atlikdama vertinimą ir surašydama Ataskaitą, nesielgė pakankamai profesionaliai ir rūpestingai, tai lėmė, jog turto rinkos vertė buvo nustatyta neteisingai. Apskaičiuojant galutinę turto vertę naudoti dydžiai net 11 kartų Ataskaitoje buvo įrašyti neteisingai, dėl to turto rinkos vertė nuo Ataskaitoje nurodytos vertės skiriasi apie 1,3 mln. Eur. Akivaizdu, kad tokie netikslumai negali būti vertinami kaip mažareikšmiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjos neatidumas negali būti laikomas mažareikšmiu pažeidimu, kadangi jis lėmė ypatingai didelį nustatytos vertės neatitikimą realiai turto rinkos vertei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo ribų.

31. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

32. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo įstatymo 22 straipsnio, nustatančio reikalavimus turto arba verslo ataskaitai, 4 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 71.5 papunktyje nurodyta, kad Turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje nurodo taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad drausminės nuobaudos skyrimo procedūra nagrinėjamoje byloje nėra ginčijama. Pareiškėja iš esmės neneigia, jog rengdama Ataskaitą padarė klaidų, tačiau akcentuoja, kad padarytos tik techninio pobūdžio dėl pasikeitusių dydžių atsiradusios aritmetinės klaidos, o pateikiant Ataskaitos patikslinimą, jokios naujos formulės ar skaičiavimo sekos, nauji pataisos koeficientai nebuvo įvedami, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad Ataskaita neatitinka Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte ir Metodikos 71.5 papunktyje nurodytų reikalavimų, atitinkamai Garbės teismo Sprendimas, kuriuo jai paskirta drausminė nuobauda – pastaba, yra nepagrįstas.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama ir vertindama bylos šalių išsakytus argumentus dėl ginčo esmės, byloje surinktus įrodymus, nesutinka su pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjos nurodytus argumentus ir faktines aplinkybes, neįsigilino į ginčo esmę ir apsiribojo tik Įstatymo nuostatų citavimu bei Tarnybos atsiliepime nurodytais argumentais.

35. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

36. ABTĮ 56 straipsnyje nustatyta, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.). Minėti faktiniai duomenys nustatomi proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.).

37. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti ne tik pareiškėjos nurodomas aplinkybes, bet ir visus byloje surinktus įrodymus, iš jų ir atsakovo teikiamus atsikirtimus. Šiuo atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teisiškai reikšmingos aplinkybės bylai išspręsti buvo nustatytos būtent įvertinus visus įrodymus ir šių įrodymų visumą bei vadovaujantis minėtais principais ir kriterijais.

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Garbės teismo funkcijas, yra nurodęs, kad Garbės teismas tiria, ar vertinant turtą ar verslą bei surašant vertinimo ataskaitą nebuvo pažeisti Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje išvardytų teisės aktų reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1328/2014; 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1247/2014 ir kt.). Priežiūros įstaiga nagrinėja paklausimus dėl turto ar verslo vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsniui, kuris nustato turto arba verslo vertinimo ataskaitos turinio reikalavimus, o Garbės teismas tiria, ar vertinant turtą arba verslą ir rengiant ataskaitą nebuvo pažeisti Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų (Lietuvos Respublikos turto ir verslo pagrindų įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Turto ir verslo vertintojų profesinės etikos kodekso) reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-821/2014; 2014 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1328/2014; 2014 m. rugpjūčio 26 d. Nr. A552-1247/2014 ir kt.). Pažymėtina, kad Įstatymas tiesiogiai nesieja vertinimo ataskaitų teisėtumo vien su neteisingu turto ar verslo įvertinimu ar kitomis materialiosiomis pasekmėmis, o Tarnyba, nustačiusi, jog turto ar verslo vertinimo ataskaita neatitinka minėtų reikalavimų, net jei turtas ar verslas būtų įvertintas teisingai, privalo konstatuoti ataskaitos neteisėtumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1589/2014).

39. Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju vertindama pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad Ataskaita atitinka Įstatymo ir Metodikos reikalavimus, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nurodyti skaičiavimai turi būti pakankami, kad tiek turto vertinimo užsakovas, tiek tretieji asmenys galėtų įsitikinti turto vertės nustatymo pagrįstumu. Vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas vertinamo objekto vertės nustatymo pagrindimas, kartu ataskaitoje nurodant ir pritaikytas formules, atliktų skaičiavimų seką bei galutinius rezultatus (žr., pvz., 2014 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1589/2014). Vertinimo ataskaitoje pateiktas vertės nustatymo pagrindimas turi būti aiškus ne tik pačiam turto vertintojui, bet jis ir objektyviai turi atitikti tikslumo, išsamumo reikalavimus, turi būti pateikti tikslūs ir aiškūs skaičiavimai, o išsamaus turto vertės nustatymo pagrindimo nepateikimas leidžia abejoti pateiktų duomenų pagrįstumu ir objektyvumu. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aptariamas pažeidimas nėra laikomas formaliu ar techniniu netikslumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1876/2014).

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos Ataskaitoje padarytų klaidų, kurios turėjo įtakos vertinamo turto rinkos vertei, nėra pagrindo vertinti kaip mažareikšmių techninių klaidų. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, taip pat ne kartą konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas, kad pagal Metodikos 50–53 punktus, klaida ar netikslumu, kurie vėliau gali būti tikslinami, galėtų būti dėl neatidumo turto vertinimo ataskaitoje padaromi spaudos, rašybos, korektūros nukrypimai (atskiruose ataskaitos puslapiuose skirtingai nurodomas vertinamo turto pavadinimas, vertinamo turto buvimo vieta, apibrėžiama ūkio subjekto vykdoma veikla (atliekant verslo vertinimą), užsakovo duomenys ir pan.).

Pagal Metodikos 51 punktą klaida ar netikslumu nėra laikoma vertinimo ataskaitos neatitiktis Įstatymo ir šios Metodikos reikalavimams. Nagrinėjamu atveju Ataskaitoje, apskaičiuojant galutinę turto vertę, naudoti dydžiai 11 kartų įrašyti neteisingai, todėl turto vertė nuo Ataskaitoje nurodytos vertės skiriasi apie 1,3 mln. Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjos neatidumas negali būti laikomas mažareikšmiu pažeidimu, kadangi jis lėmė ypatingai didelį nustatytos vertės neatitikimą realiai turto rinkos vertei.

Sutiktina su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog ne visi Ataskaitoje gauti rezultatai seka iš pateiktų formulių ir skaičiavimo sekų. Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nustatytas reikalavimas Ataskaitoje nurodyti turto ar verslo vertės nustatymo pagrindimą, be kita ko, reiškia, kad Ataskaitoje nurodytas rezultatas (nustatyta vertė ar tarpinis rezultatas) turi sekti iš Ataskaitoje pateiktų formulių ir skaičiavimų sekų. Nesant tiesioginio ryšio tarp pateiktų skaičiavimų ir gauto rezultato, laikoma, kad rezultatas nėra pagrįstas, taigi yra pagrindas teigti, kad nebuvo laikytasi Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto reikalavimo.

Šiuo atveju tokia pataisa negali būti vertinama kaip klaidos ištaisymas Metodikos prasme. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad visa pagal Įstatymo 22 straipsnį privaloma informacija, įskaitant vertės nustatymo pagrindimą ir skaičiavimus, turi būti pateikiama Ataskaitoje, o ne vėliau su paaiškinimais teikiamuose dokumentuose, juolab jau nustačius teisės aktų pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Garbės teismas Sprendime pagrįstai priėjo prie išvados, jog pareiškėja Ataskaitą parengė nesilaikydama Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 71.5 papunkčio reikalavimų, todėl skundžiamas Garbės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimas, kuriuo L.

J., remiantis Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 1 punktu, paskirta drausminė nuobauda – pastaba, yra teisėtas ir pagrįstas.

41. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. J. ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Auditas ir konsultacijos“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė