5de486d0-c2f6-4f4f-8e2e-cd0bfa4a9869 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I1-208-554/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01608-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.; (S) 20.2.3.; 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.1. REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 4 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Algis Markevičius, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. M. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas 2020 m. birželio 22 d. skundu ir 2020 m. rugsėjo 25 d. patikslintu skundu (reg. Nr. DOK-23477) kreipėsi į apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 11 662 Eur neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2019 m. spalio 3 d., atlyginimui. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1–5), patikslintame skunde (b. l. 51–54), atsiliepime į atsakovo atsiliepimÄ (b. l. 79–80) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. buvo paskirtas į Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN) 10 lokalinio sektoriaus 2 bÅ«rį, t. y. socialinės globos sektorių, skirtÄ neįgaliesiems.

Nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. buvo paskirtas į 12 bÅ«rio 3 gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. spalio 3 d. gyveno 18 bÅ«rio 5 miegamajame. Nurodė, jog yra neįgalus žmogus, jam nustatyta 65 procentų darbingumas. Turi sveikatos sutrikimų dėl deÅ¡inio kelio sÄ nario traumos. 10 lokalinio sektoriaus 2 bÅ«ryje jam teko nuo 4,05 kv. m iki 4,20 kv. m gyvenamojo ploto. Neįgaliųjų socialinės globos sektorius yra reabilitacijos centras, todėl jam taikomi Lietuvos higienos normos HN 47:2011, „Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d.

įsakymu Nr. V-737, 18 punkto, kuriame nustatyta, kad patalpoje negali būti daugiau kaip 4 miegamųjų vietų (lovų) ir 1 lovai priklauso 7 kv. m. Pabrėžė, kad sanitariniame mazge pisuarai buvo visiškai neatskirti vienas nuo kito, buvo kiauri, nebuvo jokio lango ir mechaninės ventiliacijos, buvo blogas kvapas. Buvo 6 unitazai, 1 unitazas visiškai atviras. Tarp unitazų buvo sienelės, o iš priekio 1,40 m aukščio durelės, kurias laikė metalinis karkasas. Tarp sienelių ir karkaso buvo tarpai. Dėl to nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

Įėjus kairėje pusėje esantis unitazas buvo labai žemas, blogai pritvirtintas prie grindų, dažnai užsikimÅ¡davo. Nuo 2018 m. spalio 11 d. socialinės globos sektoriaus patalpose vyko remonto darbai, kurie tęsėsi iki 2019 m. balandžio 11 d., todėl visÄ laikÄ teko kęsti triukÅ¡mÄ , kvėpuoti dulkėmis, jausti pjaunamo ar Å¡lifuojamo metalo ir dažų kvapÄ . To pasėkoje pradėdavo skaudėti galvÄ , darydavosi silpna ir bloga. Be to, sveikatai labai kenkė didelio galingumo telefono ryÅ¡io blokatoriai.

Dėl tokių nepakeliamų sÄ lygų ne kartÄ skundais kreipėsi į Alytaus PN direktorių, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamentÄ . Dėl nuo 2019 m. sausio 9 d. prasidėjusio duÅ¡o remonto buvo atimta galimybė nusimaudyti bÅ«rio duÅ¡e. Teko Å¡altyje eiti per laukÄ Ä¯ bendrÄ duÅ¡Ä apie 700 m į vienÄ pusę. Bendras duÅ¡as buvo visiÅ¡kai nepritaikytas neįgaliam žmogui. Prie duÅ¡o esantys koridorius ir laiptai buvo padengti plytelėmis, todėl buvo slidu. DuÅ¡e taip pat buvo slidu.

Grindys buvo su nuolydžiu nubėgti vandeniui, nebuvo kur įsikibti, nebuvo taburečių. DuÅ¡e nebuvo kur pasidėti higienos priemonių, nebuvo guminių kilimėlių, skysto muilo ir kÅ«no prausiklių dozatorių. 2 bÅ«ryje įrengtas laikinas duÅ¡as buvo įrengtas siaurame lovyje, skirtame plautis kojas, nebuvo nei kur įsikabinti, nei ant ko atsisėsti. Dėl remonto metu buvusių dulkių, smarvės, triukÅ¡mo pareiÅ¡kėjui skaudėjo gerklę, jis kosėjo, dėl vaikščiojimo per laukÄ Ä¯ duÅ¡Ä buvo perÅ¡alęs, kankino kosulys, svaigo galva, skaudėjo deÅ¡inio kelio sÄ narį.

Nurodė, kad 2 bÅ«rio 4, 3 ir 9 patalpose visÄ laikÄ buvo labai Å¡alta, nes langai buvo nesandarÅ«s, radiatoriai buvo vos Å¡ilti. Patalpose buvo tarakonų. Gyveno 2 aukÅ¡te, nakčiai buvo užrakinami, ant langų buvo grotos. Budintys medikai buvo maždaug už 800 m. Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje budintys pareigÅ«nai buvo pirmame aukÅ¡te kitame pastate. Remonto metu buvo iÅ¡ardyta veikusi pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema, tad nebuvo kaip iÅ¡sikviesti medikų ir pareigÅ«nų. Nebuvo dÅ«mų detektorių, atsarginių išėjimų.

Nebuvo ir jokių gaisro gesinimo priemonių. Todėl kiekvienÄ naktį teko miegoti su baime, kaip prisiÅ¡aukti pagalbÄ , jei kas atsitiktų. Tokių atvejų buvo ne vienas ir pagalbos sulaukė po pusės valandos. Nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 12 bÅ«rio 3 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas 34,48 kv. m, kurioje gyveno 9 žmonės, todėl pareiÅ¡kėjui septynias paras teko 3,3 kv. m ploto. Å i patalpa buvo kamerų tipo patalpa, buvo nuolat rakinama, buvo 4 dviaukÅ¡tės lovos ir viena vieno aukÅ¡to lova, sanitarinis mazgas užėmė 2 kv. m.

Nuo 2017 m. lapkričio 1 d. yra lengvojoje grupėje, todėl jį galima buvo užrakinti tik nakčiai. 12 bÅ«rys nebuvo skirtas neįgaliesiems, nors pareiÅ¡kėjas čia buvo perkeltas iÅ¡ socialinės globos ir reabilitacijos bÅ«rio. BÅ«nant 12 bÅ«ryje pareiÅ¡kėjui buvo nebeskiriamas specialus ligoniams skirtas maitinimas, maisto kiekis sumažėjo perpus. Buvo atimti turėti specialÅ«s poroloniniai čiužiniai. Turėdamas paprastÄ Äiužinį pareiÅ¡kėjas negalėjo normaliai iÅ¡simiegoti, skaudėjo nugarÄ .

Buvo teigiama, kad viskÄ turi daryti patys nuteistieji, kad čia ne neįgaliųjų bÅ«rys ir jokie pagalbininkai nereikalingi. Buvo gÄ sdinama, jog iÅ¡skirstys po atskirus bÅ«rius. Todėl nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. pareiÅ¡kėjas jautė pastovų stresÄ , nerimÄ , baimę, tiesiogines patyčias. Buvo slepiama informacija, palaikoma pastovi įtampa ir nežinia. Nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. spalio 3 d. pareiÅ¡kėjas gyveno 18 bÅ«rio 5 miegamajame, kurio plotas 22,19 kv. m ir kuriame 69 paras gyveno 8 žmonės. Čia buvo ir 4 kv. m sanitarinis mazgas.

Taigi, pareiÅ¡kėjui teko 2,3 kv. m ploto. Nebuvo jokio pasivaikščiojimo kiemelio, tik betoninė krepÅ¡inio aikÅ¡telė. Patalpos nepritaikytos neįgaliesiems. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jautėsi psichiÅ¡kai prievartaujamas, kentėjo fizinį skausmÄ , depresijÄ , beviltiÅ¡kumÄ , viskuo nusivylė, jautėsi diskriminuojamas dėl neįgalumo. Atsakovo atstovas Alytaus PN teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovo atstovas atsiliepimuose į skundÄ (b. l. 11–18, 57–59) nurodė, kad į Socialinės globos sektorių buvo skiriami nuteistieji, kuriems dėl turimos fizinės negalios, lėtinių ligų, amžiaus ar kitų priežasčių reikalinga kitų asmenų pagalba buityje ar savitarnoje.

Pagal savo pobÅ«dį Socialinės globos sektoriaus patalpos negali bÅ«ti artimesnės Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpoms, kuriose vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto norma turėtų bÅ«ti 5,1 kv. m. Alytaus PN pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu užtikrino teisę į kalinimÄ nustatyto ploto gyvenamosiose patalpose. 2019 m. balandžio 11 d. Socialinės globos sektorius buvo uždarytas, o didelė dalis nuteistųjų perkelti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. PareiÅ¡kėjas Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. vasario 1 d.

įsakymu Nr. V-60 sudarytos komisijos sprendimu buvo paliktas Alytaus PN. Pažymėjo, kad nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. pareiÅ¡kėjas gyveno 12 bÅ«rio 3 gyvenamojoje patalpoje, kuri buvo rakinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnio 7 dalimi ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 731 punkto nuostatomis, todėl Å¡i gyvenamoji patalpa buvo įrengta pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Alytaus PN užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus atitinkančiÄ temperatÅ«rÄ , santykinę oro drėgmę, oro judėjimo greitį, dirbtinę apÅ¡vietÄ .

Alytaus PN esantis Å¡ilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visÄ parÄ palaiko nustatytÄ temperatÅ«rÄ visuose pataisos namuose. Bendrabučio tipo miegamieji ventiliuojami atidarius langus. Teisės aktai nustato, kad patalpas valo patys jose laikomi asmenys, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netvarkos patalpose, sanitariniuose mazguose atmestini. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Alytaus departamento 2019 m. sausio 24 d. raÅ¡te Nr. (12.4.80) minima cheminių medžiagų koncentracija buvo nustatyta ne 2 bÅ«rio, o 9 bÅ«rio miegamajame, tai pareiÅ¡kėjui neturėjo jokios įtakos.

Šių cheminių medžiagų koncentracija susidarė dėl per mažo patalpų vėdinimo. Įstaigoje karštas vanduo tiekiamas į bendro naudojimo patalpas. Dušinėje visi dušų rageliai buvo gerai veikiantys, tiekiamas vanduo yra šiltas, vandens srovė tinkamo spaudimo, nenutrūkstanti, dušo persirengimo patalpoje langas nesudaužytas, uždarymo mechanizmas nesulaužytas. Dušinė aprūpinta reikiamu inventoriumi. Pareiškėjo Socialinės globos vertinimo kriterijų, Fizinio savarankiškumo vertinimo kriterijų vertinimo skiltyje pažymėta, kad pareiškėjas gali pats pasirūpinti asmens higiena (nusiprausti, išsimaudyti, prižiūrėti savo kūno dalis), apsirengti, savarankiškai susitvarkyti tualete.

Vertinant pareiÅ¡kėjo fizinį asmens priežiÅ«ros savarankiÅ¡kumÄ specialus poreikis nustatytas nebuvo, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas, kad duÅ¡as nebuvo pritaikytas neįgaliesiems atmestinas, nes duÅ¡o remonto metu pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė eiti į pataisos namų bendro naudojimo duÅ¡o patalpas. Nurodė, jog 2 bÅ«ryje yra bendras sanitarinis mazgas (įrengtas atskirai nuo miegamųjų), sanitariniame mazge tualetai atskirti sienelėmis ne mažesnėmis kaip 1,5 metro aukščio. 12 bÅ«ryje sanitariniai mazgai įrengti pačiose gyvenamosiose patalpose (taip pat ir kamerų tipo patalpose), visuose sanitariniuose mazguose įrengta mechaninė iÅ¡traukiamoji ventiliacija.

Ginčo laikotarpiu Socialinės globos sektoriuje buvo atliekami paprastieji remonto darbai, tačiau jie buvo vykdomi tik dienos metu ir darbo dienomis, o pačios patalpos remontuojamos ne daugiau kaip po vienÄ , todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, kad buvo priverstas gyventi dulkėse, jausti dažų bei pjaustomo metalo kvapÄ atmestini. Alytaus PN, vykdydami valstybės institucijų pareigÄ užtikrinti visuomenės saugÄ nuo nusikalstamų asmenų, laikomų bausmės atlikimo vietose, veiksmų, jau eilę metų diegia ir tobulina nesankcionuoto telefoninio ryÅ¡io blokavimo sistemas.

Sistemų diegimo darbams taikomi teisės aktų nustatyti reikalavimai. Visi radiotechniniai objektai Alytaus PN įrengti ir įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, visi radiotechninio objekto techniniai parametrai buvo suderinti su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru ir Lietuvos Respublikos ryÅ¡ių reguliavimo tarnyba, kuri iÅ¡davė leidimÄ eksploatuoti radiotechninius objektus. Ginčo laikotarpiu nebuvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu bÅ«tų panaudotas fizinis ar psichinis smurtas iÅ¡ pareigÅ«nų pusės, taip pat negauta duomenų, kad Alytaus PN pareigÅ«nai netinkamai atliktų jiems pavestas funkcijas. 2 bÅ«rio patalpose nuolat vykdoma priežiÅ«ra tiek reaguojat į gautus iÅ¡kvietimus suveikus signalui iÅ¡ konkrečios gyvenamosios patalpos, tiek intensyviai patruliuojant.

Nėra duomenų, kad remontuojant 2 būrio patalpas iškvietimo sistema neveikė. Bendrabučio tipo miegamuosiuose ant langų yra išorinės grotos, tačiau evakuaciniai išėjimai yra įrengti kiekviename pastate. Taip pat kiekviename kontrolės praleidimo punkte yra gesintuvai, o kiekvieno būrio koridoriuose – vandens čiaupai. Nuo 2018 m. gruodžio 18 d. Alytaus PN yra sudarę sutartį su UAB „Alytaus profilaktine dezinfekcijos stotimi“, įstaigoje pagal poreikį atliekančia dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbus.

Å ios įmonės paslaugomis Alytaus PN naudojasi pastoviai, pagal poreikį, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai apie buitinius parazitus gyvenamosiose patalpose nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2019 m. spalio 3 d. (pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpį patikslino 2020 m. rugsėjo 25 d. patikslintu skundu (b. l. 51–54). Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo Alytaus PN sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ .

Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas P. prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ gyvenamojo ploto normos pažeidimo. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) 111.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui.

Atsakovo atstovas į bylÄ pateikė duomenis (b. l. 13, 19, 20–23, 90–98), kad nuo 2017 m. birželio 23 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. buvo paskirtas į 2 bÅ«rio 4, 3, 9 gyvenamojoje patalpoje, kur jam teko nuo 4,27 kv. m iki 4,58 kv. m. gyvenamojo ploto. Nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. balandžio 16 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 12 bÅ«rio 3 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas 34,48 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,83 kv. gyvenamojo ploto. Nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. spalio 3 d. pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 18 bÅ«rio 5 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas 22,19 kv. m, joje įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,69 kv. m gyvenamojo ploto).

PareiÅ¡kėjas teigia, jog 18 bÅ«rio 5 gyvenamojoje patalpoje buvo 8 miegamosios vietos, tačiau nepateikia įrodymų savo teiginiui pagrįsti. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylÄ pateiktais duomenimis, atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas vadovaujasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumo. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. punktÄ skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį Nr. A-575-1731/2014). Atmestinas kaip nepagrįstas pareiÅ¡kėjo argumentas, jog Alytaus PN Socialinės globos sektoriuje jam turėjo bÅ«ti užtikrintas 7 kv. m plotas, kadangi Alytaus PN 10 lokalinis sektorius nors ir pritaikytas žmonėms su negalia, tačiau nėra skirtas gydymui (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-38-552/2021). Atsižvelgdamas į tai teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjui visÄ vertinamÄ jį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma. Taigi, nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTÄ® 56 str.). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad sanitariniame mazge pisuarai buvo visiÅ¡kai neatskirti vienas nuo kito, buvo kiauri, tarp unitazų buvo sienelės, o iÅ¡ priekio 1,40 m aukščio durelės, kurias laikė metalinis karkasas, tarp sienelių ir karkaso buvo tarpai, vienas unitazas buvo visiÅ¡kai atviras, todėl nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad vertinant, ar nebuvo virÅ¡yta priimtina kentėjimo riba, prie tokių veiksnių priskirtina ir galimybė privačiai naudotis tualetu. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ privatumas naudojantis tualetu tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi bÅ«ti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat Å¡ios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu iÅ¡vadÄ , kad kalinimo sÄ lygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95), 2002 m. liepos 15 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99).

Vis dėlto Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatuoja kalinamo asmens privatumo pažeidimÄ naudojantis tualetu, kuris sudaro pagrindÄ pripažinti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (t. y., kai pripažįstama, kad kalinimo sÄ lygos virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, žemino asmens garbę ir orumÄ ) paprastai tuo atveju, kai asmuo naudojosi nevisiÅ¡kai ar visiÅ¡kai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 62936/00) 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje C. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09), 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje V. ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12).

Taigi aplinkybė, kad buvo naudojamasi neatskirtu ar nevisiÅ¡kai atskirtu tualetu kameroje, t. y. patalpoje, kuri yra gyvenamosios paskirties, matant kitiems asmenims ir Å¡iems asmenims patiems tuo metu nesinaudojantiems tualetu, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ paprastai gali sudaryti prielaidas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad aplinkybės, kai pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant EŽTT paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje (žr., pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes (unitazai, kuriais naudojosi pareiÅ¡kėjas, vienas nuo kito atskirti dalinėmis pertvaromis ir durimis, pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų) ir atsižvelgus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, todėl nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ .

Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamu tualetų įrengimu sukeltos neturtinės žalos atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad nuo 2018 m. spalio 11 d. Socialinės globos sektoriaus patalpose vyko remonto darbai, kurie tęsėsi iki 2019 m. balandžio 11 d., todėl visÄ laikÄ teko kęsti triukÅ¡mÄ , kvėpuoti dulkėmis, jausti pjaunamo ar Å¡lifuojamo metalo ir dažų kvapÄ . Dėl to pareiÅ¡kėjui pradėdavo skaudėti galvÄ , darydavosi silpna ir bloga.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo nurodytu laikotarpiu 2-ame Socialinės globos bÅ«ryje vyko sektoriaus buitinių, pagalbinių ir gyvenamųjų patalpų remonto darbai. Nors atsakovo atstovas nurodo, kad remonto darbai vyko tik dienos metu ir darbo dienomis, o pačios patalpos remontuojamos tik nedaugiau kaip po vienÄ , tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl bÅ«ryje atliekamų remonto darbų pareiÅ¡kėjui galėjo kilti tam tikrų nepatogumų ar iÅ¡gyvenimų, kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei pareiÅ¡kėjas bÅ«tų laikomas neremontuojamame bÅ«ryje.

Kita vertus, teismas pažymi, jog sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012-07-09 sprendimÄ byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).

Teismas, įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ , sprendžia, jog dėl 2 bÅ«rio miegamuosiuose vykdytų remonto darbų pareiÅ¡kėjas negalėjo patirti skunde nurodytų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir nepatogumų. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl Socialinės globos sektoriuje vykdytų remonto darbų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų atsiradusios kokios nors neigiamos pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmetami.

Pareiškėjo teiginys, jog sveikatai labai kenkė didelio galingumo telefono ryšio blokatoriai vertintinas kaip deklaratyvus, kadangi pareiškėjas nenurodė, kokiu būdu telefono ryšio blokatoriai pakenkė jo sveikatai, kokios neigiamos pasekmės jam dėl to atsirado. Alytaus PN Saugumo valdymo skyrius 2020 m. birželio 15 d. pažymoje (b. l.

36) patvirtino, jog visi radiotechniniai objektai Alytaus PN buvo įrengti ir įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, visi radiotechninio objekto techniniai parametrai buvo suderinti su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos ryÅ¡ių reguliavimo tarnyba, kuri iÅ¡davė leidimÄ eksploatuoti radiotechninius objektus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo neteisėti veiksmai nekonstatuotini. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl nuo 2019 m. sausio 9 d. prasidėjusio duÅ¡o remonto buvo atimta galimybė nusimaudyti bÅ«rio duÅ¡e. Argumentuoja, kad į bendrÄ duÅ¡Ä reikėjo eiti Å¡altyje apie 700 m į vienÄ pusę, be to, bendras duÅ¡as buvo visiÅ¡kai nepritaikytas neįgaliesiems – prie duÅ¡o koridorius ir laiptai buvo padengti plytelėmis, todėl buvo slidu, duÅ¡e taip pat buvo slidu, nebuvo kur įsikibti, nebuvo taburečių, nebuvo kur pasidėti higienos reikmenų, guminių kilimėlių, skysto muilo, kÅ«no prausiklių dozatorių.

Pažymėtina, kad Alytaus PN Turto valdymo skyriaus 2020 m. liepos 7 d. pažyma Nr. 4-2885 (b. l.

31) patvirtina, kad vykusio remonto metu buvo įrengtas laikinas duÅ¡as, pritaikytas neįgaliesiems, kuriame buvo veidrodžiai, lentynėlės, guminiai kilimėliai, dozatoriai. Atsakovės atstovo pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad duÅ¡uose yra suoliukai, guminiai kilimėliai, dozatoriai, pakabos (b. l. 40–41). Be kita ko, jokių anksčiau nurodytus pažeidimus pavirtinančių aplinkybių, įrodymų pareiÅ¡kėjas nepateikė, t. y. byloje nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas dėl nurodytų pažeidimų kreipėsi skundais į Alytaus PN pareigÅ«nus, administracijÄ , Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ ir kitas kompetentingas institucijas.

Šiuo metu patikrinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes objektyvių galimybių nėra. Teismo vertinimu, anksčiau nurodyti pareiškėjo argumentai iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTĮ 56 straipsnis). Pareiškėjas taip pat nurodė, jog remonto metu buvo išardyta veikusi pareigūnų iškvietimo sistema, tad nebuvo kaip išsikviesti medikų ir pareigūnų. Nebuvo dūmų detektorių, atsarginių išėjimų, nebuvo ir jokių gaisro gesinimo priemonių.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, jog 2 bÅ«rio patalpose nuolat vykdoma pareigÅ«nų priežiÅ«ra, tiek reaguojant į gautus iÅ¡kvietimus iÅ¡ konkrečios gyvenamosios patalpos, tiek intensyviai patruliuojant, teigė, jog neturi duomenų, kad remontuojant 2 bÅ«rio gyvenamÄ sias patalpas iÅ¡kvietimo sistema neveikė. Nurodė, kad bendrabučio tipo miegamuosiuose evakuaciniai išėjimai įrengti kiekviename pastate, taip pat kiekviename kontrolės praleidimo poste yra gesintuvai, o kiekvieno bÅ«rio koridoriuose yra vandens čiaupai (b. l. 16 – 17).

Atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes patvirtina į bylÄ pateiktas Žmonių evakavimo iÅ¡ 2 aukÅ¡to patalpų planas (b. l. 35). Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiÅ¡kia, jog tai yra pažeidimas ir pareiÅ¡kėjui dėl to kilo neturtinė žala - pareiÅ¡kėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trÅ«kumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokiÄ nors žalÄ (žr. LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nėra patikimų duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui buvo kilę tam tikrų problemų dėl signalizacijos mygtuko, t. y., kad buvo bÅ«tinybė jais naudotis, tačiau jų nebuvo ar jie veikė netinkamai. PareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai, kad buvo ne vienas atvejis, kai pagalbos sulaukė po pusės valandos, yra nedetalizuoti, nes nėra aiÅ¡ku kada ir kam buvo pagalba kviesta, nėra tai patvirtinančių įrodymų ir duomenų. PareiÅ¡kėjas neturi teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , todėl jis turi nurodyti aiÅ¡kias, konkrečias ir su juo susijusias aplinkybes, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl signalizacijos mygtuko netinkamo įrengimo jam buvo kilusi kokia nors žala.

Taip pat ir argumentus dėl dÅ«mų detektorių neįrengimo, atsarginių išėjimų gaisro gesinimo priemonių nebuvimo pareiÅ¡kėjas grindė į ateitį nukreiptomis deklaratyvaus pobÅ«džio prielaidomis, duomenų apie realiai jam kilusias neigiamas pasekmes pareiÅ¡kėjas nepateikė. PareiÅ¡kėjui deklaratyviai iÅ¡dėsčius savo samprotavimus dėl galimos neturtinės žalos, sietinos su iÅ¡kvietimo sistemos neįrengimu, prieÅ¡gaisrinės sistemos reikalavimų nesilaikymu, nenurodžius, kad bÅ«tinybė pasinaudoti pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema, gesintuvais, avariniais išėjimais buvo iÅ¡kilusi, teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ dėl žalos fakto buvimo.

Pareiškėjas teigė, kad gyvenamojoje patalpoje buvo tarakonų. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punktu laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Taigi buitinių kenkėjų buvimo laisvės atėmimo vietos įstaigos patalpose faktas pats savaime nėra laikomas pažeidimu, pažeidimas konstatuotinas tuo atveju, kai pataisos namų administracija nesiima veiksmų aptiktiems buitiniams kenkėjams naikinti.

Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 patvirtinto Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos apraÅ¡o nuostatos, pagal kurias privalomasis profilaktinis aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimas apima nariuotakojų ir graužikų stebėjimÄ bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, jų naikinimÄ pagal poreikį (4 p., 16.5 p., 26.6 p. ir kt.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1714-602/2018).

Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas ėmėsi veiksmų, siekdamas užtikrinti, kad gyvenamosiose patalpose nebÅ«tų graužikų ir buitinių parazitų (Higienos normos HN 134:2015 20 p.), ir tai patvirtina į bylÄ pateiktas kenkėjų Kontrolės ir naikinimo žurnalas (b. l. 61–65). Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl papildomo kenkėjų naikinimo ar patalpos dezinfekavimo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo konstatuoti kokių nors netinkamų Alytaus PN veiksmų.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, jog sanitariniame mazge nebuvo tinkamos ventiliacijos, pisuarai buvo kiauri, unitazas užsikimÅ¡davo, patalpose buvo Å¡alta, langai buvo nesandarÅ«s. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 12 punktÄ laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal Higienos normos HN 134:2015 16 punktÄ , gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 11–18) nurodė, kad įstaiga užtikrina gyvenamųjų patalpų atitiktį Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimams. Nurodė, kad Alytaus PN esantis Å¡ilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visÄ parÄ palaiko nustatytÄ temperatÅ«rÄ , atitinkančiÄ higienos normas visuose pataisos namuose, bendrabučio tipo miegamieji ventiliuojami atidarius langus. Jokių objektyvių duomenų (nuotraukų, patikrinimo aktų, patalpų fizikinių parametrų matavimo protokolų ir pan.), patvirtinančių, kad vertinamuoju laikotarpiu ginčo gyvenamosiose patalpose buvo užtikrintos teisės aktų reikalavimus atitinkančios kalinimo sÄ lygos, atsakovo atstovas nepateikė.

Tačiau nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ , kitÄ valstybės institucijÄ ar visuomeninę organizacijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų galėjo kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ , kuris pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä .

Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sÄ lygų, atsakovui Å¡iuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiÅ¡kėjo teiginius. Be to, teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo minėtus pažeidimus ir visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis.

Todėl abstrakčių, bendro pobÅ«džio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu Å¡iuo aspektu negali bÅ«ti konstatuoti neteisėti Alytaus PN veiksmai. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog nuo 2019 m. balandžio 11 d. jis buvo kalinamas bÅ«riuose, kurie nebuvo pritaikyti neįgaliesiems, todėl jam nebebuvo skiriamas specialus ligoniams skirtas maitinimas, nebuvo iÅ¡duodami specialÅ«s čiužiniai, nebuvo skiriama pagalba. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l.

13) nurodė, jog 2019 m. balandžio 11 d. Socialinės globos sektorius buvo uždarytas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-60 sudarytos Komisijos dėl nuteistųjų skyrimo, perkėlimo į pataisos įstaigos socialinės globos sektorių ar iÅ¡ Å¡io sektoriaus sprendimu pareiÅ¡kėjas nebuvo perkeltas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, o buvo paliktas atlikti bausmę Alytaus PN (b. l. 37–39). Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų ginčijęs komisijos sprendimÄ ar Alytaus PN direktoriaus įsakymÄ dėl jo paskyrimo į 12 bÅ«rį.

Atsižvelgus į tai, kad nuo 2019 m. balandžio 11 d. nebuvo laikomas Socialinės globos sektoriuje, jam neturėjo bÅ«ti taikomos specialios sÄ lygos (maitinimas, specialus čiužinys, pagalba buityje), todėl atsakovo neteisėti veiksmai Å¡iuo aspektu nekonstatuotini. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, jog nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. balandžio 16 d. 12 bÅ«rio 3 gyvenamojoje patalpoje jis buvo laikomas nuolat užrakintas, iÅ¡leisdavo tik į valgyklÄ ir pasivaikščioti 3 valandoms. Teigė, jog yra priskirtas lengvajai grupei, todėl galėjo bÅ«ti užrakintas tik nakčiai.

BVK (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. liepos 6 d.) 70 straipsnio 7 dalis nustato, kad pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 731 punktÄ , nuteistieji gali bÅ«ti užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose laikantis Å¡ių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens Å¡altinio; kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukÅ¡tuose nuteistiesiems turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos iÅ¡kviesti pataisos pareigÅ«nus.

Taisyklių 732 punkte nurodyta, kad iÅ¡ kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukÅ¡tų nuteistieji iÅ¡leidžiami pagal dienotvarkėje nustatytÄ laikÄ Ä¯ darbÄ , bendrojo lavinimo mokyklÄ ar profesinio mokymo įstaigÄ , pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklÄ , duÅ¡Ä , socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita Bausmių vykdymo kodekso nustatyta veikla, sudaryti santuokÄ , iÅ¡kvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiÅ«ros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiÅ«ros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobÅ«džio veikla.

Byloje esantis Alytaus PN direktoriaus 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. I-294 patvirtinta Nuteistųjų, laikomų 5 lokaliniame sektoriuje, dienotvarkė patvirtina, jog, priešingai nei nurodo pareiškėjas, nuteistieji iš gyvenamųjų patalpų išleidžiami ilgiau nei trims valandoms. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui buvo apribota galimybė pasinaudoti tualetu, prieiti prie geriamo vandens šaltinio. Be to, pareiškėjas nenurodė ir neindividualizavo konkrečių neigiamų pasekmių (kilusios žalos), todėl jo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, kad 18 bÅ«ryje nebuvo pasivaikščiojimo kiemelių, atsakovo atstovas 2020 m. gruodžio 29 d. raÅ¡te Nr. 8-8421 (b. l. 86–87) nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemas yra įrengtas tik 18 bÅ«rio nuteistiesiems, kieme yra įrengta krepÅ¡inio aikÅ¡telė, mini futbolo vartai, kitas sporto inventorius, kuriuo nuteistieji gali naudotis. Aplinkybė, jog pasivaikščiojimo kiemas yra įrengtas patvirtina į bylÄ pateikta Alytaus PN stacionariųjų ir mobiliųjų postų schema (b. l. 89).

Be to, ir pats pareiškėjas neneigia, jog 18 būrio nuteistiesiems buvo įrengta krepšinio aikštelė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemo neįrengimo atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas taip pat reiškia pretenzijas dėl netinkamo pareigūnų elgesio, patyčių, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada, kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų (neteisėtų veiksmų ir jam kilusios žalos), todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo S. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Algis Markevičius