5de40eee-bed5-4ff0-9ef7-37618b9b0afc · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja D. Matiukienė                          Civilinė byla Nr. 2A-545-154/2013Teisėja R. Andrulienė                          Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00954-2013-6                                                    Procesinio sprendimo kategorija 44.2.;121.21.;126.8             (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 11 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės,kolegijos teisėjų:

Laisvės Aleknavičienės, Birutės Simonaitienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios IÄ® „Transfėja“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Forsina“, apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1880-459/2013, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios IÄ® „Transfėja“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Forsina“, ieÅ¡kinį atsakovei L.

J. dėl nuostolių priteisimo.            Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė: IeÅ¡kovas bankrutavusi IÄ® (BIÄ®)„Transfėja“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Forsina“, ieÅ¡kiniu kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 36 668,93 Lt nuostolius, 3882,89 Lt palÅ«kanas, 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovė L. J. yra buvusi bankrutavusios IÄ® „Transfėja“ savininkė ir vadovė. Å iaulių apygardos teisme 2011 m. spalio 28 d. iÅ¡kėlus IÄ® „Transfėja“ bankroto bylÄ , jai buvo iÅ¡siųstas įsakymas dėl valdymo organų įgaliojimų ir dokumentų perdavimo bankroto administratoriui UAB „Forsina“, tačiau iki Å¡iol neperduotas joks bankrutuojančios įmonės turtas, piniginės lėšos ir/ar turtinės teisės bei įmonės dokumentai.

IeÅ¡kovas mano, kad tokie atsakovės veiksmai yra Ä®monių bankroto įstatymo (Ä®BÄ®) 10 str. 7 d. 1 punkte numatytos pareigos nevykdymas, todėl jie turi bÅ«ti pažinti neteisėtais ir sukėlusiais bankrutuojančiai įmonei bei jos kreditoriams žalÄ . Å iaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartyje bankroto byloje taip pat konstatuota, kad IÄ® „Transfėja“ finansinės ataskaitos nebuvo teikiamos VÄ® „Registrų centro“ Juridinių asmenų registrui. IÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , atsakovė turto bei teisingai įformintų duomenų apie bendrovės turto panaudojimÄ administratoriui nepateikė.

Nurodo, kad atsakovė, kaip asmuo, atsakingas už IÄ® „Transfėja“ turto iÅ¡saugojimÄ , privalo atlyginti įmonei žalÄ , kuriÄ sudaro bankrutuojančios IÄ® „Transfėja“ bankroto byloje teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumÄ , t. y. 26 668,93 Lt, bei 10 000,00 Lt administravimo iÅ¡laidos. Taip pat iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 5 proc. metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 36 668,96 Lt sumos už laikotarpį nuo įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nustatyto termino perduoti bankroto administratoriui visÄ Ä¯monės turtÄ bei dokumentus pasibaigimo dienos (2011-12-23) iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos (2013-02-04), t. y. už 773 dienas, kas sudaro 3882,89 Lt.

Atsakovės atsiliepimas į ieÅ¡kinį negautas. IeÅ¡kovo pateikti procesiniai dokumentai 2013-03-13 atsakovei L. J. įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, nes nežinoma atsakovės faktinė gyvenamoji vieta (CPK 130 str.), (b. l. 41,42). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje sutiko, kad sprendimas bÅ«tų priimtas už akių (b. l. 2-5).Å iaulių apylinkės teismas 2013 m. balandžio 3 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį atmetė.             Teismas nurodė, kad taikant įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusiÄ Å¾alÄ bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo bankrutavusios IÄ® „Transfėja“ reikalavimas priteisti 36 668,93 Lt nuostolius iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad administratoriui iki Å¡iol neperduotas joks įmonės turtas, piniginės lėšos ir (ar) turtinės teisės. Nustatė, jog bankroto administratoriaus įsakymas atsakovei nebuvo įteiktas, atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie savo pareigÄ pateikti administratoriui įmonės turtÄ . Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nesiėmė jokių papildomų veiksmų, kad atsakovė bÅ«tų informuota apie savo pareigÄ , t. y. atsakovei buvo iÅ¡siųstas tik vienas laiÅ¡kas, o jo neįteikus, ieÅ¡kovas nebandė jo įteikti ar susisiekti su atsakove kitais bÅ«dais.

Teismas deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiu vertintino ieÅ¡kovo argumentus, kad tai, jog atsakovė nepateikė duomenų administratoriui, reiÅ¡kia, kad atsakovė slepia padarytos žalos dydį. Teismas pažymėjo, kad įmonės vardu nėra registruota jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovė, neperduodama administratoriui įmonės turto, piniginių lėšų yra atsakinga dėl atsiradusios žalos.              IeÅ¡kovas bankrutavusi IÄ® „Transfėja“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Forsina“, pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimÄ už akių panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kinį patenkinti.

             Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:              1.Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdo pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ ir dokumentus (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 1 p.), administratorius, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį, objektyviai neturėjo galimybės pateikti įrodymų, koks turtas įmonėje buvo bankroto bylos iÅ¡kėlimo momentu ir kokia buvo Å¡io turto vertė. Todėl, nesant finansinių ataskaitų, ieÅ¡kovas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo grindė Å iaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d., 2012 m. spalio 10 d. nutartimis, kad IÄ® „Transfėja“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma yra 26 668,93 Lt.             2.

Žala bankrutavusios IÄ® „Transfėja“ kreditoriams atsirado dėl to, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų/neveikimo, t. y. pareigos perduoti administratoriui įmonės turtÄ ir dokumentus nevykdymo, kreditoriai neturi galimybės patenkinti savo reikalavimų bankrutuojančios įmonės likvidavimo metu realizuojant įmonės turtÄ . Bankrutuojančios įmonės skolų kreditoriams apimties vertinimas, kaip žalos įmonei nustatymo kriterijus, taikytas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-30 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-328/2008).             3. Bankrutuojanti įmonė turto ir pajamų, į kuriuos galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , neturi, todėl sprendžia, kad 10 000,00 Lt administravimo iÅ¡laidos yra pagrįstas žalos dydis (CK 6.249 str.).             4.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovui yra iÅ¡kelta bankroto byla ir reikalavimÄ dėl įmonei atsiradusios žalos atlyginimo administratorius pareiÅ¡kė ne tik įmonės, bet ir jos kreditorių interesais, toks ieÅ¡kinys priskirtinas prie vieÅ¡Ä jį interesÄ ginančių materialinių teisinių reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų, kad jame nėra iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos pareikÅ¡tÄ jį reikalavimÄ pagrindžiančios aplinkybės, bei kad nėra pateikti leistini pareikÅ¡tÄ jį reikalavimÄ pagrindžiantys įrodymai, turėjo pakankamÄ pagrindÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovÄ paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus, nustatydamas terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti, o ne atmesti ieÅ¡kinį (CPK 114 str., 115 str., 138 str.).             5.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovas nesiėmė jokių papildomų veiksmų, kad atsakovė bÅ«tų informuota apie savo pareigÄ , t. y. atsakovei buvo iÅ¡siųstas tik vienas laiÅ¡kas, jo neįteikus, ieÅ¡kovas nebandė jo įteikti ar susisiekti su atsakove kitais bÅ«dais. Apeliantas praÅ¡o 2012-02-01 praÅ¡ymÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei Å iaulių apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro 2012-02-07 nutarimÄ prijungti prie nagrinėjamos bylos, nes Å¡ių dokumentų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo įvertinus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvus (CPK 314 str.).

Å ie įrodymai paneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, jog ieÅ¡kovas nesiėmė jokių papildomų veiksmų, kad atsakovė bÅ«tų informuota apie savo pareigÄ .             6. Teismo nurodoma aplinkybė, kad atsakovei buvo iÅ¡siųstas tik vienas laiÅ¡kas, kuris nebuvo įteiktas, nes atsakovė jo neatsiėmė, jokios reikÅ¡mės vertinant ieÅ¡kovo reikalavimo pagrįstumÄ neturi, bei įmonės vadovės ir savininkės atsakomybės dėl bankroto administratoriui neperduoto turto ir dokumentų (Ä®monių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p.) nepanaikina.             7.

IeÅ¡kovas BIÄ® „Transfėja“ ieÅ¡kinyje nurodė ieÅ¡kovui žinomÄ atsakovės L. J. gyvenamosios vietos adresÄ , kuris nustatytas pagal VÄ® „Registrų centro“ Juridinių asmenų duomenų bazėje nurodytÄ Ä¯monės direktorės deklaruotÄ gyvenamosios vietos adresÄ . IeÅ¡kovas 2013-03-04 praneÅ¡ime dėl trÅ«kumų Å¡alinimo pirmosios instancijos teismui nurodė, kad kita atsakovės L. J. faktinė gyvenamoji ir/ar darbo vieta ieÅ¡kovui nėra žinoma, todėl duomenų apie faktinę jos gyvenamÄ jÄ ir/ar darbo vietÄ teismui pateikti negali.

Pagal CPK 122 str. 1 d. procesiniai dokumentai fiziniams asmenims įteikiami Å¡io asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra. Fizinio asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena, arba vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs, jei jis faktiÅ¡kai gyvena keliose vietose (CK 2.16 str.). Fizinio asmens gyvenamoji vieta nustatoma, vadovaujantis CK 2.17 str. nustatytais kriterijais. CK 2.17 str. 3 d. įtvirtinta fizinio asmens pareiga raÅ¡tu praneÅ¡ti kitai sandorio Å¡aliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimÄ .

Taip pat pažymi, kad pareiga praneÅ¡ti apie gyvenamosios vietos pasikeitimÄ Ä¯tvirtinta ir Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 str. 1 d. A. L. J. neįvykdė CK 2.17 str. 3 d. nustatytos pareigos ir dėl savo nesÄ Å¾iningumo ji suvaržė galimybes dalyvauti procese.             8. Å iaulių apylinkės teismas skundžiamame sprendime už akių nurodo, kad atsakovė per nustatytÄ terminÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, ieÅ¡kinys su priedais jai įteiktas tinkamai (CPK 123 str. 1 d.), todėl apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai konstatuoja, kad atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie savo pareigÄ pateikti administratoriui turtÄ .             Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ nepateiktas.

                   Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).IeÅ¡kovas - bankrutavusi IÄ® (BIÄ®)„Transfėja“, iÅ¡dėstydamas ieÅ¡kinio dalykÄ ir ieÅ¡kinio pagrindÄ , nurodė, kad atsakovė L.

J. yra bankrutavusios IÄ® „Transfėja“ savininkė ir vadovė. Å iaulių apygardos teisme 2011 m. spalio 28 d. iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , jai buvo iÅ¡siųstas įsakymas dėl valdymo organų įgaliojimų ir dokumentų perdavimo bankroto administratoriui UAB „Forsina“, tačiau iki Å¡iol neperduotas joks bankrutuojančios įmonės turtas, piniginės lėšos ir/ar turtinės teisės bei įmonės dokumentai. Todėl ieÅ¡kovas mano, kad tokie atsakovės veiksmai yra Ä®monių bankroto įstatymo (Ä®BÄ®) 10 str. 7 d. 1 punkte numatytos pareigos nevykdymas, todėl turi bÅ«ti pripažinti neteisėtais ir sukėlusiais bankrutuojančiai įmonei bei jos kreditoriams atitinkamÄ Å¾alÄ .

Å iaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartyje taip pat buvo konstatuota, kad IÄ® „Transfėja“ finansinės ataskaitos nebuvo teikiamos VÄ® „Registrų centro“ Juridinių asmenų registrui. IÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , atsakovė turto bei teisingai įformintų duomenų apie bendrovės turto panaudojimÄ administratoriui nepateikė, todėl atsakovė, kaip asmuo, atsakingas už IÄ® „Transfėja“ turto iÅ¡saugojimÄ , privalo atlyginti įmonei žalÄ , kuriÄ sudaro bankrutuojančios IÄ® „Transfėja“ bankroto byloje teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumÄ , t. y. 26 668,93 Lt, bei 10 000,00 Lt bankroto administravimo iÅ¡laidos.Vadovaujantis LR CPK 42 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieÅ¡kovo procesinė teisė, kuria jis disponuoja savo nuožiÅ«ra.

Teisminio nagrinėjimo dalykÄ apibrėžia svarbiausi ieÅ¡kinio turinį sudarantys elementai – ieÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindas. Kaip ieÅ¡kinio dalykas suprantamas ieÅ¡kovo per teismÄ atsakovui pareikÅ¡tas materialinis teisinis reikalavimas, o ieÅ¡kinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo materialinį teisinį reikalavimÄ , t. y. ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).Nuo faktinio ieÅ¡kinio pagrindo privalu skirti teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ â€“ ginčo santykiui taikytinas konkrečias materialiosios teisės normas.

Pagal civilinio proceso įstatymÄ ieÅ¡kovas nėra įpareigotas ieÅ¡kinyje nurodyti teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o jei jis yra nurodytas, bylÄ nagrinėjančiam teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Å iuo klausimu teismų praktika yra aiÅ¡ki ir nuosekli. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisinė ieÅ¡kinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra iÅ¡skirtinai bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012 ir kt.).

Tačiau teismas privalo ginÄÄ spręsti pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieÅ¡kinio dalyko ar faktinio pagrindo (negali sprendime remtis tokiais faktais, kurių Å¡alys teismui nenurodė). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimÄ , negali peržengti ieÅ¡kinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieÅ¡kovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieÅ¡kinyje, suformuluodamas jame ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalis). CPK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieÅ¡kovo teisė keisti ieÅ¡kinio pagrindÄ arba dalykÄ , tačiau bet kuriuo atveju ieÅ¡kinio pagrindo ar ieÅ¡kinio dalyko pakeitimas negalimas apeliacinės instancijos teisme, nes apeliacijos paskirtis – jau iÅ¡nagrinėtose bylose priimtų teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis).

Apeliacinis procesas nelaikomas nauju, pakartotiniu bylos nagrinėjimu, todėl, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , apeliacinės instancijos teismas paprastai negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų, nustatytų pirmosios instancijos teismo. Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas negali ieÅ¡kinio nagrinėti kitu faktiniu pagrindu, nei iÅ¡nagrinėjo pirmosios instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2012 ir kt.).Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai nurodė atsakovės L.

J. veiksmus (neveikimÄ ), dėl kurių, ieÅ¡kovo manymu, bankrutuojančiai įmonei buvo padarytas 36 668,93 Lt nuostolis (žala) bei kitos iÅ¡ to iÅ¡plaukiančios pasekmės (palÅ«kanos). Tai yra, ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai nurodė faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , kurio nei pirmosios instancijos teismas, nei juo labiau apeliacinės instancijos teismas, keisti negali, todėl pirmosios instancijos teismas savo Sprendime už akių teisingai nurodė, kad tokie atsakovės veiksmai ir/ar neveikimas, kuriuos nurodė ieÅ¡kovas, nebuvo priežastiniame ryÅ¡yje nei su IÄ® “Transfėja” 26 668,93 Lt įsiskolinimu kreditoriams, nei su bankrutuojančios įmonės administravimo iÅ¡laidomis (10 000 Lt).Tam, kad atsirastų pagrindas iÅ¡ buvusio įmonės vadovo ar/ir juridinio asmens dalyvio priteisti įmonei (o tuo pačiu ir jos kreditoriams) padarytus nuostolius (žalÄ ), bÅ«tina nustatyti visas įmonės vadovo atsakomybės taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tokio pobÅ«džio bylose ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti, kad įmonės vadovas kaltas. Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įmonės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006). Ä®monės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, bet ir pagrindas konkrečius įmonės vadovo veiksmus (neveikimÄ ) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimÄ .

Turi bÅ«ti įrodyta, kad atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) lėmė turto netekimÄ : jo neiÅ¡saugojimÄ ar pasisavinimÄ (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žalos galėjo bÅ«ti padaryta, jeigu atsakingas asmuo (kasatorius) iÅ¡ neteisėtų veiksmų bÅ«tų gavęs naudos, kuri kreditoriaus reikalavimu galėtų bÅ«ti pripažinta nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 1, 2 dalys). Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė aiÅ¡kius, plačius ir suprantamus motyvus, kodėl pagal ieÅ¡kovo nurodytÄ faktinį pagrindÄ netenkino pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, ir kolegija sutinka su Å¡iais teismo motyvais ir argumentais, jų nebekartoja.

Dėl to, kad atsakovė bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai nesudarė balanso, bankroto administratoriui neperdavė dokumentų ir turto, kurio pagal Å¡ioje konkrečioje byloje esančius įrodymus, galimai ir nebuvo, nei 26 668,93 Lt įsiskolinimas kreditoriams, nei 10 000 Lt įmonės administravimo iÅ¡laidos, neatsirado. Ä®monės vadovas už LR Ä®monių bankroto įstatymo (Ä®BÄ®) 10 str. 7 dalyje nustatytų pareigų nevykdymÄ , t.y. balanso nesudarymÄ , dokumentų bei turto neperdavimÄ ir pan., bankroto bylÄ nagrinėjančio teismo gali bÅ«ti nubaustas iki 10 tÅ«kstančių litų bauda, be to, teismas gali apriboti Å¡io asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti vieÅ¡ojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 1 p., 14 d.), gali bÅ«ti keliamas klausimas dėl įmonės vadovo baudžiamosios atsakomybės, tačiau Å¡ių pareigų nevykdymas automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad buvo padaryta žala.Ä®monės vadovo ir juridinio asmens dalyvio atsakomybė gali atsirasti dėl netinkamų, nesÄ Å¾iningų Å¡ių asmenų veiksmų ar neveikimo, susijusių su įmonės valdymu iki bankroto (CK 2.87 str. 7d.), Ä®BÄ® 10 str. 11 dalyje nustatyta, kad iÅ¡ įmonės vadovo ir juridinio asmens dalyvio gali bÅ«ti priteisti įmonės patirti nuostoliai, kurie buvo patirti dėl vengimo iÅ¡kelti bankroto bylÄ ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011), tačiau tokių faktinių aplinkybių Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas nenurodė, įrodymų nepateikė (CPK 178 str.).Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentai, kad teismas, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , ir manydamas, kad pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų, kad jame nėra iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos pareikÅ¡tÄ jį reikalavimÄ pagrindžiančios aplinkybės, bei kad nėra pateikti leistini pareikÅ¡tÄ jį reikalavimÄ pagrindžiantys įrodymai, turėjo pakankamÄ pagrindÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovÄ paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus, nustatydamas terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti, o ne atmesti ieÅ¡kinį kaip tai numatyta CPK 114 str., 115 str., 138 str.

IeÅ¡kinys atitiko ieÅ¡kiniui keliamus turinio ir formos reikalavimus, todėl nebuvo pagrindo taisyti jo trÅ«kumus. Kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį jo pagrindÄ nurodo ne teismas, o ieÅ¡kovas, be to teismas Å¡ios kategorijos bylose neprivalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, juolab, kad bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius negali bÅ«ti laikomas silpnesne bylos Å¡alimi, nes yra juridinis asmuo, turintis galimybę pats arba per atstovus tinkamai pasirengti bylai.Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde yra prieÅ¡taravimu: ieÅ¡kovas nurodė, kad „bankrutuojanti įmonė turto ir pajamų, į kuriuos galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , neturi“, todėl argumentas, kad atsakovė, neperduodama turto, padarė žalÄ bankrutavusiai įmonei ir jos kreditoriams, akivaizdžiai prieÅ¡taringas.Kiti ieÅ¡kovo (apelianto) skundo argumentai (dėl nepakankamų pastangų surasti atsakovę, nustatyti jos gyvenamÄ jÄ vietÄ , praneÅ¡ti apie pareigÄ bankroto administratoriui perduoti dokumentus ir turtÄ ) ginčijamo sprendimo esmės nekeičia ir nesuteikia pagrindo sprendimÄ pakeisti ar panaikinti.

Å ios ginčijamame sprendime nurodytos aplinkybės yra teisingos, nes tiek Å¡ioje byloje, tiek ir IÄ® „Transfėja“ bankroto byloje Nr. B2-255-124/2013, nagrinėjamoje Å iaulių apygardos teisme, nėra duomenų, kad atsakovei L. J. asmeniÅ¡kai bÅ«tų praneÅ¡ta apie bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ ir apie įpareigojimÄ perduoti dokumentus bei turtÄ bankroto administratoriui. IeÅ¡kovo prie apeliacinio skundo pridėtas „Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ â€œ bylos esmės nekeičia.

Apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008, savo faktinėmis aplinkybėmis visiÅ¡kai skiriasi nuo Å¡ios nagrinėjamos bylos, todėl ja vadovautis nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo procesinio sprendimo ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus, nenukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių bei principų, nustatytų CPK 185 straipsnyje, teisingai pritaikė materialinės teisės normas.Dėl iÅ¡dėstyto, apeliacinis skundas atmestinas, o Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimas už akių paliktinas nepakeistas.Apeliantas bankrutavusi IÄ® „Transfėja“ pagal įstatymÄ yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 2 d.), todėl apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡ jo mokėtinas už apeliacinį skundÄ Å¾yminis mokestis valstybei nepriteistinas (LR CPK 96 str. 2 d.).

Atsakovė nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos iÅ¡ apelianto nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                    Danutė Matiukienė Teisėjai                                                                                           Laisvė Aleknavičienė                                                                  Birutė Simonaitienė