2022-04-27 Nr. AB-10398-3-62-3-00131-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2136-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03404-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymėjo, kad yra nustatyta, jog jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei jo kilmės šalyje gresia pavojus, todėl jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jam turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

3. Pareiškėjas nesutiko ir su Departamento sprendimo dalimi, kuria nutarta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, nuspręsta įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjas nurodė, kad bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, visą laikotarpį buvo Lietuvoje, nepateikta duomenų apie jo padarytus kokius nors pažeidimus, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad pareiškėjas savanoriškai neišvyktų iš šalies. Vien tai, kad jis atvyko neleistinoje vietoje, nesudaro objektyvaus pagrindo įsitikinimui, kad savo noru į kilmės šalį neišvyktų. Priešingai nei vertina atsakovas, pareiškėjas elgėsi atsakingai ir rūpestingai. Nėra jokių objektyvių aplinkybių ar įrodymų, kurie rodytų, kad pareiškėjas gali pasislėpti. Iš esmės tais pačiais motyvais atsakovas rėmėsi nustatydamas maksimalų draudimo atvykti laiką. Pareiškėjo teigimu, šis terminas nėra proporcingas, pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, laikėsi nustatytų tvarkų, o jo išvykimas iš kilmės valstybės buvo lemtas siekiant suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo. Pareiškėjas nurodė, kad jam prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, tinkamai nepatikrino pareiškėjo paaiškinimo tikrumo. Skundžiamas Departamento sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas, jo motyvai prieštarauja tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms. Nesutikdamas su Komisijos sprendimu, pareiškėjas nurodė, kad jame nepateikta pagrįstų argumentų, kodėl neturėtų būti skirtas žodinis nagrinėjimas.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informavo, jog neturi duomenų, kad pareiškėjo buvimas (gyvenimas) keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Atsakovas pažymėjo, kad, įvertinus pareiškėjo pateiktą bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, buvo konstatuota, kad, atsižvelgus į pareiškėjo pasakojimo trūkumus, pasakojimas savaime nelaikytinas patikimu įrodymu, patvirtinančiu jo nurodytų aplinkybių tikrumą.

Be to, asmeninio pobūdžio konfliktas su nevalstybiniu subjektu savaime nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybės. Tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Atsakovo teigimu, pareiškėjo pateiktos informacijos visuma nepagrindžia prielaidos, jog tarp tariamai pareiškėjui gresiančio persekiojimo ir Konvencijos saugomų asmens individualių savybių gali būti priežastinis ryšys ar bent jau koreliacija, o tai savaime sąlygoja atsisakymą suteikti pabėgėlio statusą.

Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Atsakovas nurodė, kad, įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimo trūkumus, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį, pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų jam tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose.

Atsakovas nurodė, kad, atsižvelgus į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)) be atodairiško smurto lygis nėra aukštas ir nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos, taip pat buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Atsakovas pažymėjo, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą, surinko bei įvertino visą su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste ir konstatavo, kad pareiškėjo istorija savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo.

6. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad tariamas persekiotojas (pareiškėjo artimieji) nėra valstybinis subjektas. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, kad tariamas persekiotojas galėtų veikti valstybės vardu arba pasitelkti valstybę vykdant persekiojimą. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais).

Turima informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudaro pagrindo tokiai prielaidai. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo pasakojimai apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš (duomenys neskelbtini) yra bendro pobūdžio, nekonkretūs ir neišsamūs. Bendro pobūdžio teiginiais pareiškėjas vis kartojo, kad (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes. Atsakovas pažymėjo, kad, atsižvelgus į pareiškėjo pasakojimo trūkumus, jo pasakojimas savaime nelaikytinas patikimu įrodymu, patvirtinančiu jo nurodytų aplinkybių tikrumą.

Be to, asmeninio pobūdžio konfliktas su nevalstybiniu subjektu savaime nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybės. Tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Atsakovas nurodė, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas pažymėjo, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės asmeniui tikimybės. Atsakovo teigimu, buvo pagrįstai konstatuota, jog nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose. Atsakovas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)) beatodairiško smurto lygis nėra aukštas ir nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos, buvo konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

7. Atsakovo teigimu, Departamento sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą). Šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėjas skunde nepateikė. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Departamentui nebuvo privalomas, pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

II. 8. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Departamento sprendimo 3 punktą ir išdėstė taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, pakeitė Departamento sprendimo 4 punktą ir išdėstė jį taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl (duomenys neskelbtini) draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį ir atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį.

9. Teismas vadovavosi Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 99 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose. Iš pareiškėjo prieglobsčio prašymo teismas nenustatė, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjo nurodytos prieglobsčio prašymo aplinkybės, teismo vertinimu, savaime neįrodo, kad jam kilmės valstybėje grėsė persekiojimas dėl konvencinių priežasčių, o paties pareiškėjo istorija apie tai, kaip vyksta jo asmeninis gyvenimas, nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo įvardintas tariamas persekiotojas yra (duomenys neskelbtini), kuris nėra valstybinis subjektas. Pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) grasinimus grindžiamas prielaidomis ir nepatvirtintas jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjas bendro pobūdžio teiginiais nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, toks pareiškėjo aiškinimas prieštarauja paties pareiškėjo parodymams.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo pasakojimas prieštaringas, nes skunde teismui jis nurodė, kad kreipėsi į policiją, tačiau ji atsisakė padėti, o rašytinių įrodymų, pagrindžiančių pastarąją aplinkybę, nepateikė, be to, teismo posėdžio metu nurodė, kad į teisėsaugos institucijas išvis nesikreipė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas laisva valia važiuodavo į kitas šalis, tame tarpe ir Europą, po to grįždavo į savo kilmės šalį, sprendė savo asmeninius reikalus (duomenys neskelbtini). Teismas darė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) negalėjo daryti ir nedarė jokio poveikio tokiems pareiškėjo valiniams veiksmams. Dėl pareiškėjo teiginių, kad (duomenys neskelbtini), teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė kokių nors rašytinių įrodymų, kad jis kreipėsi į policiją, koks buvo priimtas sprendimas. Teismas pažymėjo, kad pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybė jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar atsisakytų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis, pareiškėjas nepateikė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu. Jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė, teismui tokių įrodymų nepateikta. Teismas, įvertinęs pareiškėjo rašytinį prašymą suteikti prieglobstį, jo pasakojimą apklausos metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje.

11. Teismas nustatė, kad Departamentas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje ir surinktos informacijos kontekste įvertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Departamentas, įvertinęs prieglobsčio prašytojui gresiantį pavojų „slankiojančios skalės“ testo kontekste, nenustatė individualių aplinkybių, kurios didintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį. Pareiškėjo atveju Departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamame sprendime.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas papildomos apsaugos suteikimą grindžia tais pačiais argumentais kaip ir dėl prašymo suteikti pabėgėlio statusą, kitų aplinkybių nenurodė ir jų nebuvo nustatyta, todėl tos pačios aplinkybės buvo vertinamos ir dėl papildomos apsaugos suteikimo. Pareiškėjo argumentai neleido teismui abejoti Departamento padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad nei pareiškėjo pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nesuponuoja prielaidos, kad prieglobsčio prašytojui kilmės valstybėje grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl konvencinių priežasčių.

13. Teismas vadovavosi Aprašo 222 punktu ir nurodė, kad Komisija turi teisę nerengti žodinio posėdžio, o pareiškėjas neįvardijo aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų buvęs būtinas. Be to, pareiškėjas žodžiu buvo išklausytas apklausos Departamente metu ir teismo posėdyje, todėl jo teisė būti išklausytam (įskaitant teisme) buvo užtikrinta.

14. Pasisakydamas dėl Departamento sprendimo dalies išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), teismas pažymėjo, jog penkerių metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas. Teismas pareiškėjui nustatė dvejų metų draudimo atvykti terminą, nes buvo priimtas sprendimas išsiųsti pareiškėją ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka. Kadangi Departamento sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 15. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

16. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjo teigimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojo bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertino asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojo nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo. Pareiškėjas pažymi, kad jis nurodė išsamias aplinkybes, kodėl bijo grįžti į savo kilmės šalį. Pareiškėjo kilmės šalyje vis dar yra aktualus (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties pareiškėjas pagrįstai bijo dėl savo gyvybės. Pareiškėjo teigimu, nei atsakovas, nei teismas neatsižvelgė, kad (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjas net neturi galimybės kreiptis pagalbos savo valstybėje. Pareiškėjas daro išvadą, kad jam prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti jo prašymo ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

17. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, pažymi, kad pareiškėjo istorija savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo, o tariamas persekiotojas (pareiškėjo artimieji) nėra valstybinis subjektas. Atsakovas nurodo, kad pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), atsakovo teigimu, pareiškėjas nepateikė. Atsakovas pažymi, kad turima informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudaro pagrindo tokiai prielaidai. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo teiginiai apie įvykius, paskatinusius jį išvykti iš (duomenys neskelbtini), yra bendro pobūdžio, nekonkretūs ir neišsamūs. Bandant išsiaiškinti papildomas detales, pareiškėjas atsakinėjo trumpai, nepraplėsdamas pirminio pasakojimo ribų, dažnai į papildomus klausimus atsakydavo vos keliais žodžiais. Bendro pobūdžio teiginiais pareiškėjas vis kartojo, kad (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes. Atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas savaime nelaikytinas patikimu įrodymu, patvirtinančiu jo nurodytų aplinkybių tikrumą. Atsakovo teigimu, Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis bei papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, taip pat Komisijos 2022 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo anksčiau minėtas Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas, pagrįstumo ir teisėtumo.

20. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris išspręstas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

21. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, įvertinęs individualią pareiškėjo situaciją, išanalizavęs jo nurodytus argumentus, atsižvelgęs į naujausius duomenis apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, padarė pagrįstą išvadą, jog individuali asmeninė grėsmė pareiškėjui grįžti į kilmės šalį nenustatyta, prieglobstis ir papildoma apsauga pareiškėjui nesuteiktina.

24. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį naikinti, nes prieglobsčio prašymas buvo atmestas nepagrįstai ir neteisėtai. Teigia, jog jam prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti Pareiškėjo prašymo ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

25. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1–2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl be atodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindžia tuo, kad kilmės valstybėje patyrė persekiojimą, nes (duomenys neskelbtini).

29. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo pasakojimas apie individualias persekiojimo aplinkybes kilmės valstybėje prieštaringas (vienu atveju nurodė, kad kreipėsi į policiją dėl pagalbos (duomenys neskelbtini), kitu atveju (teismo posėdžio metu) tvirtino, jog į teisėsaugos institucijas išvis nesikreipė. Be to, prieglobsčio prašytojas laisvai keliaudavo po kitas šalis, o grįžęs į (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad jo kilmės valstybės teisėsaugos institucijos nenorėtų ar negalėtų suteikti pareiškėjui apsaugą nuo tariamo persekiojimo, nepateikė. Darytina išvada, jog pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę iš esmės grindžiama tik jo paties subjektyviu situacijos vertinimu (abejotina grėsme), nepagrįstu objektyviais įrodymais.

30. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neturi visiškai jokios pagrįstos baimės būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Teismas pagrįstai sprendė, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl Konvencijos saugomų savybių – jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl (duomenys neskelbtini) neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

31. Atsakovas surinko, išsamiai išanalizavo ir įvertino informaciją apie situaciją kilmės valstybėje. Atliktas tyrimas patvirtina (nekyla grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, ar kitos neigiamos pasekmės, taip pat dėl karo ar ginkluoto vidaus konflikto), kad pareiškėjas gali grįžti į (duomenys neskelbtini) ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame jis gyveno iki išvykimo iš kilmės valstybės momento bei kuriame gyvena jo artimieji. Taip pat teisėjų kolegija turi pagrindą vertinti, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju baimė tiesiogiai pareiškėjui sulaukti netinkamų veiksmų nėra visiškai pagrįsta, be to, kilmės valstybė yra pajėgi garantuoti apsaugą. Tai reiškia, kad (duomenys neskelbtini) neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje.

32. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjo atveju Departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją jo kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamuose sprendimuose. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Departamento sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

34. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nustatytas draudimas penkerius metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl atitinkamai pakeitė Departamento sprendimo dalis ir nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į C.SIS II įvestinas perspėjimas dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei atitinkami pakeitė Komisijos sprendimo dalį. (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, todėl ši teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė