5de2e1d7-573a-421c-aefc-22ca8f53a411 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėjasPirmosios instancijos teismo teisėja                                        Civilinė byla Nr. 2A-256-755/2016Liudmila Kuzmickienė                                          Proceso Nr. 2-54-3-00045-2013-9             Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21., 3.3.1.22. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 31 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sudaryta iÅ¡ teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Danguolės Smetonienės ir Birutės Valiulienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo N. B. apeliacinį skundÄ dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-506-731/2015 pagal pareiÅ¡kėjų N. B. ir V.

Z. pareiÅ¡kimus suinteresuotiems asmenims VÄ® Turto bankas, VMI, VÄ® Registrų centras ir Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, n u s t a t ė :                           pareiÅ¡kėjas N. B., tikslu įregistruoti nuosavybės teises į inžinierinį statinį (techninę pastogę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., prašė teismo nustatyti faktÄ , kad jis įgijo nuosavybės teisę į minėtÄ inžinierinį statinį pagal įgyjamÄ jÄ senatį.

Nurodė, kad statinys pastatytas (duomenys neskelbtini) m., yra suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas, jam suteiktas unikalus numeris, tačiau nekilnojamojo daikto kadastro duomenys ir daiktinės teisės į jį neįregistruotos, nes nėra jokių duomenų apie Å¡io statinio įgijimÄ . Jis Å¡iuo inžineriniu statiniu (technine pastoge) naudojasi, Å¡ioje techninėje pastogėje laiko žemės Å«kio technikÄ (traktorių, kombainÄ , autobusÄ , kultivatorių, plÅ«gus). Taip pat jis yra sÄ Å¾iningai įgijęs šį nekilnojamÄ jį daiktÄ , nes jį pradėjo valdyti ir naudoti nuo 2002 m., per šį laikotarpį niekas jam jokių pretenzijų dėl Å¡io statinio naudojimo nereiÅ¡kė.

Save laiko teisėtu ir sÄ Å¾iningu valdytoju, nes jam buvo žinoma, kad niekam Å¡is statinys nepriklauso nuosavybės teise, niekieno kito nėra valdomas ar naudojamas. Savo valdymo sÄ Å¾iningumÄ ir teisėtumÄ sieja ir su tuo, kad likviduojant ŽŪB “Šauliai” technikos pastogė nebuvo niekam perduota. ValdymÄ pradėjo užvaldydamas šį nekilnojamÄ jį daiktÄ fiziÅ¡kai. Šį statinį valdo sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ daiktÄ â€“ jį inventorizavo, statinio kadastrinius duomenis įregistravo vieÅ¡ame registre, prižiÅ«rėjo ir Å¡iuo metu prižiÅ«ri šį turtÄ .

Jo valdymas tęsiasi daugiau kaip deÅ¡imt metų, skaičiuojant nuo 2002-09-10, kada įsigijo Å¡alia esančius garažus. Per visÄ laikotarpį niekas nepasinaudojo galimybe ir nepareiÅ¡kė nuosavybės teisės į šį statinį. Inžinerinis statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Zarasų r., yra nekilnojamas turtas, Å¡io turto civilinė apyvarta nėra apribota, todėl jis gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektu.

Statinio užvaldymo metu buvo ir Å¡iuo metu yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau teisių už jį į šį statinį, todėl nėra Civiliniame kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ . PareiÅ¡kėjas V. Z. praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad jis techninę pastogę nusipirko iÅ¡ J. Å . 2003m.ir nuo to laiko ja naudojasi. PareiÅ¡kėjas V. Z. pateikė savarankiÅ¡kÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo prašė nustatyti faktÄ , kad jis įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį į inžinerinį statinį (techninę pastogę), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r.

Nurodė, jog 2002 m. rugsėjo 10 d. ŽŪB „Šauliai“ kreditorių susirinkimas protokolu Nr. 5 nutarė techninio aptarnavimo punktÄ jam parduoti už 5000 Lt. Kaina jam buvo per didelė, todėl jis atsisakė pirkti techninę pastogę. Po to techninė pastogė buvo parduota J. Å .. Dėl archyve įvykusio gaisro tai patvirtinančių raÅ¡ytinių dokumentų neiÅ¡liko ir įrodyti Å¡iÄ aplinkybę galima tik paties J. Å . ir kitų liudytojų parodymais. Å ias aplinkybes netiesiogiai patvirtina ir ŽŪB „Šauliai“ 2002 m. gruodžio 12 d.

įvykusio kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 6, kuriuo buvo patvirtinta administratoriaus ataskaita, nustačiusi, jog visas ŽŪB „Šauliai“ priklausantis turtas buvo parduotas, o pati ŽŪB išregistruota iš juridinių asmenų registro. J. Š. 2003 m. lapkričio 17 d. rašytinės formos pirkimo - pardavimo sutarties ir priėmimo - perdavimo akto pagrindu už 1200 Lt pardavė V. Z. techninę pastogę, kuri nebuvo įregistruota kaip jo nuosavybė dėl to, kad jie nesilaikė privalomos notarinės sandorio formos ir sandorio registracijos reikalavimų.

Apie kliÅ«tis trukdančias įgyti techninę pastogę nuosavybėn jis sužinojo tik 2015 m. liepos viduryje. KliÅ«tys, trukdančios įgyti techninę pastogę nuosavybėn, atsirado iÅ¡imtinai dėl N. B. neteisėtų veiksmų ir teismo sprendimo priėmimo jam nedalyvaujant. Jis techninę pastogę valdė atvirai ir nesislapstydamas: 2000 m. vasario 29 d. buvo įregistravęs individualiÄ Ä¯monę, kuri vykdė medienos apdirbimo veiklÄ , nuo pat techninės pastogės įsigijimo 2003 m. lapkričio 17 d. ir iki įmonės veiklos sustabdymo, joje sandėliavo įmonės pagamintÄ produkcijÄ - lentas ir kitus medienos gaminius .

Techninėje pastogėje yra iÅ¡likę dalis sandėliuojamos medienos ir nuo 2007 metų vykdytos žemės Å«kio veiklos produktų - Å¡ieno ir Å¡iaudų. Pradėjęs valdyti techninę pastogę, jis sutvarkė jos stogÄ , įvedė elektrÄ , prijungė prie savo gyvenamojo namo bendrojo elektros energijos skaitliuko, nuolat jÄ prižiÅ«rėjo ir atliko bÅ«tinÄ jį jos remontÄ .Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo N. B. pareiÅ¡kimas netenkintas. V. Z. pareiÅ¡kimas patenkintas ir nustatytas faktas, kad jis įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teises į inžinerinį statinį (techninę pastogę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r.

Faktas nustatytas tikslu įregistruoti daiktines teises į nekilnojamÄ jį daiktÄ . Teismas nusprendė panaikinti įraÅ¡Ä nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisių įregistravimÄ Ä¯ inžinierinį statinį (techninę pastogę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., N. B. vardu. Teismas nustatė, kad ŽŪB „Šauliai“ archyviniuose dokumentuose duomenų apie ginčo objekto - techninės pastogės pardavimÄ pareiÅ¡kėjui N. B. nėra.

N. B. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad technikos pastogės iÅ¡ ŽŪB “Šauliai” nepirko, o tik ja naudojosi, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino liudytojai H. E., S. L. ir A. V., t.y. tai, jog N. B. techninėje pastogėje laikė bačkoje ratus, kombainÄ , priekabÄ , presÄ , kultivatorių, plÅ«gÄ . Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas N. B. bÅ«tų pirkęs iÅ¡ ŽŪB “Šauliai” technikos pastogę ar bÅ«tų jÄ Ä¯gijęs kitų CK 4.47 straipsnyje nurodytu pagrindu, byloje nėra, todėl pripažinta, kad jis Å¡io turto valdymÄ pradėjo neturėdamas teisinio pagrindo nuosavybei įgyti ir nėra sÄ Å¾iningai užvaldęs šį turtÄ bei negali bÅ«ti laikomas ir sÄ Å¾iningu bei teisėtu valdytoju.

Teismas nurodė, kad taip pat byloje nėra neginčijamų dokumentų, patvirtinančių, jog techninę pastogę iÅ¡ ŽŪB “Šauliai“ įsigijo J. Å ., bet teismas konstatavo, kad J. Å . nusipirko iÅ¡ likviduojamos ŽŪB „Šauliai“ techninę pastogę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) k., Zarasų r. ir 2003-11-17 jÄ Â pardavė V. Z., tačiau nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sandoris buvo sudarytas nesilaikant tuo metu galiojusių įstatymų sandoriams nustatytų reikalavimų, todėl Å¡is pastato J.

Š. ir V. Z. perėjimo būdas laikytinas teisėtu daikto valdymu ir nelaikytinas nė vienu nuosavybės įgijimo CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Nesudarius nustatyta tvarka pirkimo pardavimo sutarties, nei J. Š., nei V. Z. netapo statinio savininkais, bet nuo jų perdavimo momento (ŽŪB „Šauliai“ - J. Š. ir J. Š. - V. Z.), J. Š. buvo tapęs, o V. Z. tapo jo valdytoju, nes pagal CK 4.23 straipsnio 2 dalį teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė.

Teismas nustatė, kad PareiÅ¡kėjas V. Z. po 2003-11-17 pirkimo pardavimo sutarties su J. Å . sudarymo, iÅ¡karto technine pastoge pradėjo naudoti savo reikmėms. Teismas konstatavo, kad iÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad V. Z. pastatÄ iÅ¡ J. Å . įsigijo sÄ Å¾iningai, t. y. nusipirko. Dokumentai bei liudytojų parodymai patvirtina aplinkybę, kad V. Z. faktiÅ¡kai statinį turėjo (valdė) su tikslu jį valdyti kaip savo. Teismas sprendė, kad V. Z. vertintinas kaip sÄ Å¾iningas techninės pastogės įgijėjas ir valdytojas, nes jam sumokėjus už įgyjamÄ daiktÄ J.

Å . pinigus ir perdavimo aktu perdavus daiktÄ , jis turėjo pagrindÄ vertinti, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į šį statinį (CK 4.70 straipsnio 1 dalis). Teismas pripažino, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai dokumentai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas V. Z. nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯gijo (užvaldė) sÄ Å¾iningai. Faktas, kad pareiÅ¡kėjas V. Z. teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdo techninę pastogę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ yra įrodytas byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Daikto valdymas trunka jau daugiau kaip 10 metų, t.y. nuo 2003-11-17. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos viso visos įstatymo numatytos nuosavybės teisės į V. Z. nurodomÄ pastatÄ Ä¯gijimo įgyjamÄ ja senatimi sÄ lygos: pareiÅ¡kėjas V. Z. Å¡iuo metu nėra daikto savininkas, nurodytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gijo sÄ Å¾iningai (buvo įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , kurį jis pradeda valdyti) ir ne mažiau kaip deÅ¡imt metų jį valdo sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savo.

Teismas konstatavo, kad tai atitinka CK 4.68 str. 1 d. nustatytÄ Ä¯gyjamosios senaties sampratÄ ir V. Z. pareiÅ¡kimas tenkintinas. Teismas nustatė, jog N. B. neįrodė, jog nuosavybės teises į techninę pastogę jis įgijo įgyjamosios senaties bÅ«du, todėl sprendė, kad jo pareiÅ¡kimas netenkino. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiÅ¡kėjų V. Z. ir N. B. interesai byloje yra prieÅ¡ingi, sprendė, jog turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pareiÅ¡kėjui V. Z. turi atlyginti pareiÅ¡kėjas N. B..

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad jog privataus juridinio asmens, besiverčiančio teisinių paslaugų teikimu, suteiktos paslaugos neatitinka CPK 88 straipsnyje apibrėžtų iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, paslaugas teikiantis subjektas neatitinka CPK 56 straipsnio reikalavimų, todėl Å¡ių pareiÅ¡kėjo V. Z. patirtų iÅ¡laidų iÅ¡ N. B. nepriteisė.Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjas N. B. skundžia Zarasų rajono apylinkės teismo 2015-12-09 teismo sprendimÄ ir praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ N. B. pareiÅ¡kimÄ tenkinti pilnai.

Taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ V. Z. turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas 29 Eur žyminio mokesčio bei 200 Eur iÅ¡laidų, patirtų apeliacinio skundo paruoÅ¡imui.Apeliantas teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymi, kad suinteresuoto asmens V. Z. praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nebuvo suformuluotas reikalavimas dėl teismo priimtų procesinių sprendimų panaikinimo ar pakeitimo, todėl vien dėl tos aplinkybės pakartotinis praÅ¡ymas negalėjo bÅ«ti tenkinamas.

Be to, V. Z. neteigė ir neįrodinėjo, kad teismas pažeidė CPK 532 str. reikalavimus arba jis dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių negalėjo sužinoti apie bylos nagrinėjimÄ CPK 532 str. nustatyta tvarka.Nurodo, kad byloje pateiktas 2014 m. kovo 26 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as neginčytinai patvirtina, kad jo nuosavybės teisė buvo iÅ¡vieÅ¡inta jau 2014 m. kovo 26 d., nurodant nuosavybės teisės įgijimo pagrindÄ - 2014 m. vasario 25 d.

Panevėžio apygardos teismo sprendimÄ Nr. 2A-119-198/2014, todėl V. Z. nebuvo jokių kliūčių trijų mėnesių laikotarpiu, t. y. nuo 2014 m. kovo 26 d. iki 2014 m. birželio 26 d. kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo. Apeliantas mano, kad V. Z. akivaizdžiai praleido CPK 368 str. nustatytÄ terminÄ , o motyvuoto praÅ¡ymo jį atnaujinti nepateikė. CPK 370 str. 3 d. numato, jog praleidus trijų mėnesių terminÄ praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir nesant ieÅ¡kovų praÅ¡ymo atnaujinti terminÄ , proceso byloje atnaujinimas negalimas.Apeliantas teigia, kad V.

Z. praÅ¡yti atnaujinti procesÄ CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu neturėjo įstatyminio pagrindo.Apeliantas teigia, kad teismui pateikto 2014 m. rugsėjo 22 d. pakartotinio praÅ¡ymo turinio yra akivaizdu, kad V. Z. jį vertina kaip pakartotinį, o praÅ¡ymo turinyje iÅ¡dėstyti argumentai ir motyvai yra identiÅ¡ki praÅ¡ymui atnaujinti procesÄ , pareikÅ¡tam civilinėje byloje Nr. A2-555-477/2014. Apeliantas teigia, kad CPK 374 str. imperatyviai įtvirtinta, kad pakartotinis praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ tuo pačiu pagrindu yra negalimas.Be to, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė įrodymų vertinimo taisykles bei CK nuostatas, reglamentuojančios įgyjamosios senaties klausimus.

Teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad J. Å . nusipirko iÅ¡ likviduojamos ŽŪB „Šauliai“ techninę pastogę, jÄ pardavė V. Z. nesilaikydamas tuo metu galiojusių įstatymų reikalavimų dėl sandorio formos ir padarė iÅ¡vadÄ , kad toks pastato J. Å . ir V. Z. perėjimo bÅ«das laikytinas teisėtu daikto valdymu, tačiau apeliantas teigia, kad tokios pirmosios instancijos iÅ¡vados prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams. Nurodo, kad nors teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad J.

Å . nusipirko iÅ¡ likviduojamos ŽŪB „Šauliai“ techninę pastogę bei nurodė, kad tai patvirtinančių dokumentų nėra dėl 2001 m. - 2002 m. kilusio gaisro, tačiau apeliantas nurodo, kad gaisras buvo kilęs 2000 m., liudytoja V. K. netvirtino, kad gaisras buvo kilęs 2001 m. - 2002 m. Todėl apeliantas teigia, kad tikslus gaisro kilimo laiko nustatymas buvo svarbus, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tent su Å¡iuo faktu susiejo galimÄ pirkimo dokumentų dingimÄ .

Jei gaisras kilo 2001 m., tai 2002 m. viešų varžytinių dokumentai jame negalėjo bÅ«ti sunaikinti.Apeliantas tvirtina, kad byloje surinkti oficialÅ«s raÅ¡ytiniai dokumentai paneigia faktÄ , kad techninę pastogę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) raj. įsigijo liudytojas J. Å . 2002 m. viešųjų varžytinių metu. IÅ¡ archyvinėse bylose surinktų dokumentų galima spręsti, kad yra iÅ¡likę visi 2002 m. viešų varžytinių protokolai, tačiau nei viename protokole nėra jokių duomenų apie techninės pastogės perleidimÄ J.

Å . 2002 m. PrieÅ¡ingai, archyvinėje byloje Nr. 51, 36 puslapyje yra parduodamo turto sÄ raÅ¡as. Parduodamo turto sÄ raÅ¡e (be datos) 8 p. yra nurodyta techninė pastogė. 2002 m. rugsėjo 10 d. viešų varžytinių protokole Nr. 5 (archyvinės bylos Nr.

49) nėra duomenų, kad techninė pastogė bÅ«tų parduota. Nei vienoje archyvinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad po 2002 m. rugsėjo 10 d. vyktų dar kažkokios varžytinės ar kad techninė pastogė bÅ«tų parduota liudytojui J. Å .. Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja J. J. tvirtino, kad techninė pastogė parduota nebuvo.Pirmosios instancijos teismas konstatavo ginčo techninės pastogės perdavimÄ iÅ¡ ŽŪB „Šauliai“ J. Å ., o iÅ¡ J. Å . suinteresuotam asmeniui V.

Z., tačiau tokios teismo iÅ¡vados neparemtos byloje surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad V. K. dirbo ŽŪB „Šauliai“ (duomenys neskelbtini), tačiau pati liudytoja tvirtino, kad laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2008 m. dirbo V. Z. įmonėje (duomenys neskelbtini). Apeliantas mano, kad byloje surinkti raÅ¡ytiniai dokumentai paneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad techninė pastogė 2002 m. viešų varžytinių metu buvo parduota J. Å .. Kita vertus, nurodo, kad jei jau yra žinomas „tikrasis“ ginčo techninės pastogės savininkas,tai 2003 m. lapkričio 17 d. pirkimo - pardavimo sutartis neginčytinai patvirtina, kad V.

Z. nuo 2003 m. lapkričio 17 d. žinojo apie J. Å . teises į šį statinį. Apeliantas mano, kad Å¡i sutartis galėjo bÅ«ti pagrindu V. Z. savo galimai pažeistas teises ginti CK 1.93 str. 4 d. (jei pats liudytojas J. Å . įrodytų nuosavybės įgijimo faktÄ ), tačiau jokiu bÅ«du negalėjo bÅ«ti vertinama kaip pagrindas kreiptis į teismÄ dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo (pvz. 2009 m. birželio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2009).

Apeliantas mano, kad V. Z. neįgijo ir negalėjo įgyti teisėto valdymo niekinės sutarties, sudarytos su asmeniu, kuris pats negali įrodyti tariamai turimos nuosavybės teisės, pagrindu. Apeliantas mano, kad byloje nėra teismo iÅ¡vadÄ apie tai, kad V. Z. pradėjęs valdyti techninę pastogę jÄ remontavo, sutvarkė jos stogÄ , įvedė elektrÄ , patvirtinančių įrodymų.Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad V. Z. praÅ¡yti apklausti liudytojai yra arba jo darbuotojai, arba draugai, į kÄ vertindamas jų parodymus teismas turėjo atsižvelgti. Teigia, kad nebuvo įvertinti liudytojų J.

J.,S. L. ir A. V. parodymai apie tai, kad jis, apeliantas, naudojosi technine pastoge.Atsiliepimu į N. B. apeliacinį skundÄ V. Z. praÅ¡o apelianto skundo netenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . V. Z. teigia, kad jis 2014-10-06 praÅ¡yme suformulavo reikalavimÄ dėl proceso atnaujinimo bei reikalavimÄ panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014-02-25 sprendimÄ . Teigia, kad praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus CPK 368 str. numatyto termino, nes aplinkybės, sudarančios pagrindÄ tokiam praÅ¡ymui, jam tapo žinomos tik 2015-07-15, t.y., kai apeliantas pareikalavo, kad jis iÅ¡gabentų savo daiktus iÅ¡ techninės pastogės. Nurodo, kad jis apeliantui leido naudoti pastoge ir ja naudojosi kartu.

Tačiau apeliantas, pradėjęs procesÄ dėl nuosavybės į pastogę pripažinimo, tai laikė paslaptyje. Pažymi, kad Å¡iuo atveju procesas turėjo bÅ«ti atnaujintas siekiant ginti jo teisėtus lÅ«kesčius bei nuosavybės neliečiamumo principÄ . Teigia, kad, kreipdamasis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo, jis nebuvo atstovaujamas advokato, todėl neturėjo galimybės įvertinti nurodyto kreipimosi teisės normos. Pažymi, kad jo praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo nebuvo pakartotinis, nes pirmÄ kartÄ kreipiantis su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo, jo praÅ¡ymas buvo atmestas nepagrįstai, nebuvo iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės. Å ios aplinkybės yra iÅ¡dėstytos Panevėžio apygardos teismo 2015-05-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-354-280/2015.

V. Z. nurodo, kad aplinkybė, jog J. Š. pirko pastogę iš ŽŪB „Šauliai“ yra patvirtinta bylos įrodymais. Pažymi, kad byloje yra ŽŪB „Šauliai“ 2002 m. gruodžio 12 d. kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 6, kuriuo buvo patvirtinta administratoriaus ataskaita, nustačiusi, jog visas ŽŪB „Šauliai“ priklausantis turtas buvo parduotas, o pati ŽŪB išregistruota iš juridinių asmenų registro. Byloje duomenų, paneigiančių, kad techninė pastogė buvo parduota būtent J.

Å ., nėra. Aplinkybę, kad J. Å . pardavė jam, V. Z., techninę pastogę, patvirtina 2003 m. lapkričio 17 d. raÅ¡ytinė pirkimo - pardavimo sutartis, priėmimo - perdavimo aktas, J. Å ., A. B. parodymai. Apibendrindamas nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu surinkti įrodymai patvirtinta, kad bÅ«tent jis, o ne apeliantas, valdė pastogę nuo 2003 metų pabaigos ir iki 2014 m. liepos mėnesio.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Valstybės įmonė „Turto bankas“ nurodo, kad pasitvirtinus apelianto V.

Z. apeliacinio skundo argumentams, jo apeliacinis skundas galėtų bÅ«ti patenkintas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ VMI prie LR Finansų ministerijos praÅ¡o sprendimÄ byloje priimti teismui savo nuožiÅ«ra. Apeliacinis skundas netenkinamas.Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010;

Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus (CPK 185 str.), kaip minėta, nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), iÅ¡ esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiÅ¡kai įvertino Å¡iai bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingas aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.).

Apelianto N. B. skundo argumentai apie tai, kad civilinis procesas byloje buvo atnaujintas nepagrįstai, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimÄ bei įgyjamÄ jÄ senatį reglamentuojančias tesės normas bei netinkamai įvertino bylos įrodymus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nepagrįsti (CPK 176 str., 185 str.). Kadangi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, todėl jų nebekartoja. Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvienÄ skundo argumentÄ , todėl pasisako tik dėl teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų apeliacinio skundo argumentų.

Dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagrįstumo ir teisėtumo Å ioje dalyje apelianto skundo argumentai vertinami kaip deklaratyvÅ«s ir atmetami kaip nepagrįsti. Duomenų, leidžiančių laikyti, kad procesas civilinėje byloje buvo nepagrįstai atnaujintas ir dėl to yra neteisėtas, nenustatyta. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Zarasų rajono apylinkės teismas 2015-05-14 nutartimi patenkino pareiÅ¡kėjo V. Z. praÅ¡ymÄ Â dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-431-420/2013, kurioje buvo priimtas Panevėžio apygardos teismo 2014-02-25 sprendimas panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-12-03 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ N. B. pareiÅ¡kimÄ tenkinti ,pripažinti, kad jis įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį į inžinerinį statinį (techninę pastogę), statybos metai – (duomenys neskelbtini) m., esančiÄ (duomenys neskelbtini) k., Zarasų rajone.

Zarasų rajono apylinkės teismas atnaujino procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-431-420/2013 ir į jos nagrinėjimÄ Ä¯traukė suinteresuotÄ asmenį pareiÅ¡kėjÄ V. Z. ( t.4, b.l. 99-101). Apeliaciniu skundu N. B. nesutinka su proceso atnaujinimo civilinėje byloje teisėtumu ir pagrįstumu, teigdamas, kad V. Z. savo praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo apskritai nekėlė jokio reikalavimo dėl teismo sprendimo panaikinimo, todėl ir jo praÅ¡ymas negalėjo bÅ«ti patenkintas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagÄ , su nurodytais apelianto argumentais nesutinka, kadangi iÅ¡ byloje esančio V.

Z. praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo taip pat teikė ir reikalavimÄ panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014-02-25 sprendimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ Â - N. B. pareiÅ¡kimo netenkinti (t. 4, b.l. 6), o 2015-07-16 pareiÅ¡kime suformulavo savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jį senatį fakto nustatymo ( t.4, b.l.124-127). Apeliaciniu skundu taip pat nepagrįstai tvirtinama, kad V. Z. turėjo įrodinėti aplinkybę, jog teismas pažeidė CPK 532 str. reikalavimus arba jis dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių negalėjo sužinoti apie bylos nagrinėjimÄ CPK 532 str. nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, iÅ¡ asmens negalima reikalauti tokio elgesio, kad jis nuolatos domėtųsi, ar teisme nėra pradėtas koks nors civilinis procesas, galintis turėti įtakos ir jo interesams bei teisėms ir pareigoms, juo labiau sekti praneÅ¡imus apie bylos nagrinėjimÄ . Kiekvienu atveju asmens rÅ«pestingumas vertintinas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas N. B., siekdamas nuosavybės fakto į techninę pastogę pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuotu asmeniu V.

Z. procese nenurodė (t. 1, b.l. 3-5). Todėl vien tik formalus CPK 532 str. nuostatų, numatančių, kad specialiame interneto tinklalapyje yra skelbiamas praneÅ¡imas apie bylos nagrinėjimÄ , nelemia V. Z. pareigos įrodinėti, kad teismas pažeidė CPK 532 str. nuostatas, o jis dėl to negalėjo sužinoti apie bylos nagrinėjimÄ . Kita vertus, paminėtina, kad Zarasų rajono apylinkės teismo 2015-05-14 nutartimi, kuria atnaujintas procesas civilinėje byloje, konstatuota, kad V. Z. praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino įstatymo nustatyto termino, o apie pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus V.

Z. sužinojo iÅ¡ N. B., pareiÅ¡kėjo (V. Z.) nurodytu laiku, t. y. 2014-07-15 (t.4, b.l. 99-101) ir su tokia iÅ¡vada sutinkama.   Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad V. Z. praleido terminÄ , numatytÄ CPK 368 str. 1 d. praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, ir kitu apeliacinio skundo motyvu, t. y. nėra pagrindo pripažinti, kaip teigiama apeliaciniu skundu, kad V. Z. nuo 2014-03-26 tapo žinoma apie N. B. nuosavybės į techninę pastogę iÅ¡vieÅ¡inimo vieÅ¡ajame registre.

TokiÄ iÅ¡vadÄ apeliacinės instancijos teismas daro vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, o bÅ«tent atsižvelgdamas į tÄ aplinkybę, nei pats V. Z., nei N. B. ar kas kitas nebuvo registravę nuosavybės teisių į statinį – technikos pastogę, kuri bylos duomenimis, kaip nekilnojamasis daiktas nekilnojamojo turto registre taip pat nebuvo registruota (t.1, b.l.

11) iki N. B. įregistravo technikos pastogę ir savo teises į jÄ Panevėžio apygardos teismo 2014-02-25 sprendimo pagrindu (t. 4, b.l. 188-189). Todėl manytina, kad V. Z., nežinojusiam apie N. B. iniciuotÄ procesÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jį senatį, nėra pagrindo pripažinti, kad jis turėjo pareigÄ tikrinti įraÅ¡us vieÅ¡ame registre, juo labiau, kad bylos duomenimis nustatyta, kad V. Z. įgijęs statinį iÅ¡ J. Å ., nuosavybės teisių į statinį neregistravo, notariÅ¡kai patvirtintos pirkimo – pardavimo sutarties sudaręs nebuvo.

  Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad Zarasų rajono apylinkės teismo 2015-05-14 nutartimi procesas civilinėje byloje Nr. 2-432-420/2013 buvo atnaujintas dvejais CPK 366 str. 1 d. 2 p. bei 7 p. numatytais pagrindais, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai, jog V. Z. negalėjo prašyti atnaujinti proceso CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, iš V. Z. 2014-09-22 prašymo turinio dėl proceso atnaujinimo matyti, kad V.

Z. praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ rėmėsi ir CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu ( t. 4, b.l. 3-6), todėl nėra pagrindo laikyti, jog procesas civilinėje byloje atnaujintas netinkamai pritaikius civilinio proceso įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagÄ , nesutinka su apelianto teiginiu, kad pareiÅ¡kėjo V. Z. 2014-09-22 praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje buvo pakartotinis jo praÅ¡ymo, pareikÅ¡to civilinėje byloje Nr. A2-555-477/2014, atžvilgiu.

IÅ¡ pastarosios civilinės bylos medžiagos iÅ¡ tiesų matyti, kad V. Z. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje buvo pareiÅ¡kęs dar 2014-08-11 (t.3, b.l. 3-5), tačiau iÅ¡ Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-09-08 nutarties matyti, kad V. Z. praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo netenkintas iÅ¡ esmės dėl to, jog pareiÅ¡kėjas, prašė panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-12-03 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-431-420/2013, kai tuo tarpu Å¡is sprendimas jau buvo panaikintas Panevėžio apygardos teismo 2014-02-25 sprendimu (t.3, b.l. 53-54).

Zarasų rajono apylinkės teismas 2014-09-08 konstatavo, kad Panevėžio apygardos teismui panaikinus Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-12-03 sprendimÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ , kuriuo tenkintas N. B. praÅ¡ymas, Zarasų rajono apylinkės teismas negali spręsti proceso atnaujinimo klausimo Å¡ioje civilinėje byloje, nes galiojantį sprendimÄ priėmė aukÅ¡tesnės instancijos teismas, pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jis, manydamas, jog jo teisės yra pažeistos Panevėžio apygardos teismo 2014-02-25 priimtu sprendimu civilinėje byloje, jis dėl proceso atnaujinimo gali kreiptis į šį teismÄ .

Pažymėtina, kad kiti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ civilinėje byloje argumentai bei reikalavimai teismo nebuvo nagrinėti ir įvertinti (t.3, b.l. 53-54). Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios Panevėžio apygardos teismo 2014-09-16 nutarties, pareiÅ¡kėjo V. Z. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2A-119-198/2013 priimti atsisakyta (t. 3, b.l. 74). Taigi, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad procesas dėl V. Z. 2014-08-11 pareiÅ¡kimo atnaujinti procesÄ civilinėje byloje iÅ¡nagrinėjimo faktiÅ¡kai neįvyko.

Be to, pastebima, kad pareiÅ¡kėjo V. Z. 2014-09-22 praÅ¡ymas pareikÅ¡tas jau su kitu reikalavimu – panaikinti aukÅ¡tesnės instancijos teismo - Panevėžio apygardos teismo 2014-02-25 sprendimÄ , kas rodo, kad esant prieÅ¡ tai aptartai susiklosčiusiai faktinei situacijai procese, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo V. Z. 2014-09-22 praÅ¡ymo įvertinti kaip pareikÅ¡to pakartotinai, nes pažymėtina, įstatymas neriboja asmens teisės kreiptis į teismÄ kelis kartus su skirtingais reikalavimais ar skirtingu jų pagrindimu.

Todėl ir tokiu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad procesas civilinėje byloje buvo atnaujintas iÅ¡nagrinėjus tapatų pareiÅ¡kėjo V. Z. praÅ¡ymÄ . Dėl bylos įrodymų, jų vertinimo, teismo iÅ¡vadų, apie V. Z. nuosavybės teisės į techninę pastogę, pagrįstumo Byloje kilęs ginčas, kuris iÅ¡ pareiÅ¡kėjų įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamÄ jÄ senatį į inžinerinį statinį - techninę pastogę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumÄ , sprendžia, jog byloje esant įrodyta, kad V.

Z. perėmus ginčo daiktÄ valdyti iÅ¡ J. Å ., jis tapo ginčo turto teisėtu valdytoju, sÄ Å¾iningai turtÄ Ä¯gijo bei teisėtai ir sÄ Å¾iningai ginčo turtÄ valdė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad bÅ«tent V. Z. yra įrodytos visos įstatymo nustatytos nuosavybės teisės į jo nurodomÄ pastatÄ Ä¯gijimo įgyjamÄ ja senatimi sÄ lygos, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas N. B. nuosavybės teisės į ginčo statinį pagal įgyjamÄ jÄ senatį visumos neįrodė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas apelianto skundo argumentus, pažymi, kad aplinkybę, jog daikto valdymas laikytinas neteisėtu ir atsiradusiu nesÄ Å¾iningai, turi įrodyti apeliantas N. B., kuris su tuo nesutinka (CK 4.23 str. 2 d., 4.26 str. 2 d.).

IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas N. B. faktiÅ¡kai ginčija buvus teisėtÄ V. Z. ginčo turto valdymÄ , sÄ Å¾iningÄ jo įgijimÄ ir valdymÄ , remdamasis argumentais, jog byloje nebuvo įrodyta, kad bÅ«tent pats J. Å . 2002 m. buvo įgijęs ginčo objektÄ iÅ¡ ŽŪB „Šauliai“-pirmosios instancijos teismas nepagrindė iÅ¡vados, kad ŽŪB dokumentai neiÅ¡liko dėl kilusio gaisro, nes gaisro tiksli data nenustatyta, Utenos apskrities archyvo pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, kad ginčo turtas 2002 m. bÅ«tų buvęs parduotas liudytojui J.

Å ., to nepatvirtina liudytojų J. J. ir V. K. parodymai. Be to, apeliantas nurodo, kad vien 2003-11-17 pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp J. Å . ir V. Z. rodo, kad V. Z. žinojo apie J. Å . teises į šį turtÄ , o pati sutartis vertintina tik kaip pagrindas V. Z. ginti pažeistas teise CK 1.93 str. 4 d. pagrindu. Apygardos teismas ,atsakydamas į Å¡iuos apelianto argumentus, pažymi, kad net jei ir nebÅ«tų galimybės tiesioginiais įrodymais nustatyti fakto, jog liudytojas J. Å . ginčo turtÄ buvo įgijęs ŽŪB „Šauliai“, tai dar savaime nepatvirtintų to, kad V.

Z. turtÄ Ä¯gijo ir valdė neteisėtai, nes teisėtu valdymu galima pripažinti ir atvejį, kai daiktÄ sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžia asmuo,kuris pats nebuvo daikto savininku.Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad aplinkybės byloje, jog liudytojas J. Å . ginčo turtÄ iÅ¡ ŽŪB „Šauliai“ įgijo, jį valdė ir perleido V. Z., patvirtina bylos įrodymų visuma - 2003-11-17 pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp V. Z. ir J. Å ., iÅ¡ kurios matyti, kad liudytojas J.

Å . parduoda jam nuosavybės teise priklausančiÄ kransijÄ su pastoge (t.4, b.l. 14), J. Å . parodymai, kad jis nusipirko iÅ¡ likviduojamos ŽŪB „Šauliai“ pastogę, kuriÄ 2003-11-17 pardavė V. Z., V. Z. paaiÅ¡kinimai, jog jis techninę pastogę pirko iÅ¡ J. Å ., bei liudytojų V. K., A. B. ( t.4, b.l. 157) bei E. L. (t.5, b.l.

2) parodymai apie tai, kad techninė pastogė buvo parduota J. Å .. Pirmosios instancijos teismas apelianto akcentuojamÄ aplinkybę, jog byloje nėra dokumentų patvirtinančių, jog techninę pastogę iÅ¡ ŽŪB „Šauliai“ įsigijo J. Å . nėra, pripažino, tačiau iÅ¡vadas dėl sandorio tarp J. Å . ir V. Z. realumo grindė bylos įrodymu visuma, su kurios analize ir vertinimu apeliacinės instancijos teismas sutinka, o priežasčių, leidžiančių abejoti liudytojų paaiÅ¡kinimais byloje, sutarties tekstu nenustatė.

Kaip matyti iÅ¡ liudytojos V. K. parodymų, ji apelianto nurodomÄ aplinkybę, jog ji dirbo V. Z. įmonėje (duomenys neskelbtini) nuo 2000 m. iki 2008 m., nurodė, tačiau ji taip pat patvirtino, kad ji dirbo ŽŪB „Šauliai“ ir bendrovei bankrutuojant, taip pat dalyvavo bendrovės turto pardavime, o liudytoja J. J. nurodė, kad kai ji dalyvaudavo likvidacinėje bendrovės komisijoje, techninė pastogė J. Å . prie jos parduota nebuvo, todėl tokie liudytojų parodymai teismo iÅ¡vados, kad J. Å . techninę pastogę iÅ¡ žemės Å«kio bendrovės pirko, nepaneigia (t. 4, b.l. 156).

Å alies ir liudytojos darbas vienoje įmonėje pats savaime nerodo liudytojo paaiÅ¡kinimų nepatikimumo . Be to, prieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas minėtos iÅ¡vados negrindė aplinkybe, kad bendrovėje 2001-2002 m. buvo kilęs gaisras ir dokumentai, patvirtinantys ginčo statinio perleidimÄ liudytojui J. Å ., neiÅ¡liko.Greta to, pastebima,jog byloje yra duomenys ,kad bendrovė buvo nutarusi parduoti techninio aptarnavimo punktÄ už 5000 Lt V. Z.( kreditorių susirinkimo 2002-09-10 protokolas Nr.5, t.1, b.l.12-13).

Å ie duomenys patvirtina, jog statinį buvo siekiama perleisti ir jo įsigijimu domėjosi pareiÅ¡kėjas V. Z.. Sykiu su kitais įrodymais( neperduoto turto bendrovėje neliko, V. Z. pateikė tarp jo ir J. Å . dėl to paties turto sudarytÄ sutartį perkant už mažesnę kainÄ ) teismui buvo pagrindas iÅ¡vadai dėl įrodymų visumos pakankamumo skundžiamai iÅ¡vadai padaryti. IÅ¡plėtotoje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).Kita vertus, procesinis įstatymas nereikalauja absoliutaus įrodytumo, leidžia daryti išvadas kai įrodymų visuma leidžia spręsti,jog kuri nors aplinkybė yra labiausia tikėtina, kad įrodyta.Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nors tarp J.

Å . ir V. Z. 2003-11-17 sudaryta sutartis nėra notarinės formos, tačiau tai nėra sÄ lyga neleidžianti kreiptis į teismÄ dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ CK nuostatų bei teisminės praktikos matyti, kad nuosavybės teisės įgyjamÄ jÄ senatį sÄ lygos nereikalauja, kad asmuo bÅ«tų daikto savininku( tokiu atveju Å¡io praÅ¡ymo negrinėjimas yra beprasmis), o reikalauja sÄ Å¾iningo daikto įgijimo bei sÄ Å¾iningo ir teisėto jo valdymo įrodymų. Nors apeliantas skundu teigia, kad byloje V.

Z. praÅ¡yti apklausti liudytojai nepatvirtino, kad V. Z., kad tvarkė techninės pastogės stogÄ , nėra įrodymų, kad V. Z. vedė elektrÄ , tačiau bylos įrodymų visuma neduoda pagrindo abejoti, kad V. Z. ginčo turtÄ valdė. IÅ¡ liudytojų A. B., D. Č., R. M., S. Z., P. K. parodymų nustatyta, kad V. Z. atvedė į pastogę elektrÄ , čia sandėliavo medienÄ (t.4, b.l. 157). Liudytojų paaiÅ¡kinimų patikimumas faktiniais bylos duomenimis nepaneigtas.Nesutinkama su teiginiu, jog V. Z. savo reikalavimÄ turėjo grįsti CK 1.93 str.4 d. pagrindu, o ne siekti to per įgyjamosios senaties institutÄ .

Apeliantas be pagrindo remiasi kasacinio teismo 2009 06 15 nutartimi civilinėje byloje 3K-3-202/2009 , nes Å¡ios bylos faktinės aplinkybės yra kitokios- minėtoje byloje buvo nagrinėtos daikto nesančio nekilnojamuoju turto pardavimo sandorio galiojimas, o Å¡iuo atveju nėra ginčo, jog perleisti siekta nekilnojamÄ jį daiktÄ . Konkuravimo tarp CK 1.93 str.4 d. ir įgyjamosios senaties institutų Å¡iuo atveju nėra. Tai,jog dalis liudytojų nurodė, kad N. B. ginčo patalpoje laikė technikos, Å¡ienÄ ir pan. savaime nereiÅ¡kia, jog tai įrodo sÄ lygų nuosavybės teisėms pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti visumos buvimÄ .

Ä®statymas nereikalauja, jog tokiu turtu naudotusi iÅ¡imtinai tik pats pretenduojantis į nuosavybės teises asmuo, nedraudžia jam leisti turtu laikinai pasinaudoti ir kitiems asmenims, to nevertina kaip valdymo praradimÄ .Atsižvelgdama į visÄ tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.Kadangi pareiÅ¡kėjo N. B. apeliacinis skundas atmetamas, o V.

Z. praÅ¡o priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, jam iÅ¡ apeliantės priteistinos patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ (CPK 98 str.). IÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad V. Z. patyrė 200 Eur iÅ¡laidų advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Pateiktas 2015-12-28 pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad Å¡iÄ sumÄ V. Z. sumokėjo (b.l. 31). V. Z. turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.11 punktas).

PareiÅ¡kėjų interesai byloje buvo akivaizdžiai prieÅ¡ingi, todėl vertintina, kad V. Z. patirtos iÅ¡laidos yra pagrįstos ir priteistinos apeliacinį skundÄ atmetus iÅ¡ apelianto N. B. (CPK 93 str., 98 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas n u t a r i a : Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ N. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) V. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                        Eigirdas Činka                                                                                            Nijolė Danguolė Smetonienė                                                                                            Birutė Valiulienė