5de2b0f0-e547-49df-a68e-b824c2e108f1 · Panevėžio apygardos teismas

 Baudž. byla Nr. 1-45-349/2010

             Proceso Nr. 1-76-1-00530-2009-4

 (S)

     Â

                                                                                  Â

                                                                                         Â

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės

18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus, sekretoriaujant Astai Railaitei,

dalyvaujant prokurorui Donatui SkrebiÅ¡kiui, gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs, lietuvis, LR pilietis, 8 klasių išsilavinimo, vedęs, gyvenantis nedirbantis, teistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 1993-07-14 pagal 1961 m. BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, teistumas išnykęs,     kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p.

           Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

Â

n u s t a t ė :

K. B. 2009 m. rugpjūčio 17 d., apie 14 val., esančiame sÄ vartyne, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia, ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is kartus dÅ«rė peiliu I. M. į kaklÄ , nugarÄ ir krÅ«tinę, tuo padarydamas nukentėjusiajam pjautinius nekiauryminius kairės ausies ir kaklo, kaklo kairės pusės, nugaros kairės pusės, krÅ«tinės kairės pusės sužalojimus, durtinį-pjautinį kiauryminį krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sužalojimÄ su Å¡irdies kairiojo skilvelio pažeidimu, lydimu kraujo susikaupimu Å¡irdiplėvėje bei Å¡irdies tamponados krauju, dėl ko nukentėjusysis mirė, tyčia, nužudė I. M..

Kaltinamojo

K. B. kaltė įrodyta.

           Kaltinamasis K. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009-08-17, apie 9 val., jis su žmona dviračiais važiavo į savo darbo vietÄ â€“ sÄ vartynÄ . Pakeliui sutiko Mį, su kuriuo iÅ¡gėrė alaus, o po to su juo alų gėrė sÄ vartyne. Vėlesnių

savo veiksmų jis neprisimena. Prisimena tik nuo tada, kai buvo vežamas į tardymÄ . Jis tik tada sužino, kad nužudė

žmogų. PirmÄ kartÄ apklausiamas tyrėjai jis prisipažino peiliu dÅ«ręs. Kodėl taip pasakojo, negali paaiÅ¡kinti. Tokius parodymus jis davė pats niekieno neverčiamas. Parodymų patikrinimo metu nusikaltimo vietÄ , kur dÅ«rė peiliu, parodė todėl, kad ji buvo aptverta juosta. Jis neprisimena, kÄ pasakė žmonai, grįžęs iÅ¡ sÄ vartyno. Jis negali patvirtinti, nei kad nužudė Mį, nei kad jo nenužudė, nes nieko neprisimena.

           Liudytoja A.

B. parodė, kad 2009-08-17 ryte ji su vyru iÅ¡važiavo su dviračiais iÅ¡ namų dirbti į sÄ vartynÄ . Važiuodami sutiko Mį, su kuriuo iÅ¡gėrė alaus. Po to visi nuvažiavo į sÄ vartynÄ . Ji nuėjo grybauti, o jos vyras su Miu liko gerti alų. Kai ji grįžo iÅ¡ miÅ¡ko , pakvietė vyrÄ važiuoti namo, bet jis nesutiko ir pasiliko su Miu. Jai iÅ¡važiuojant vyras su Miu nesipyko, kalbėjosi ramiai. Apie

15 val. vyras grįžo namo girtas, padėjo ant stalo kruvinÄ peilį ir pasakė, kad jis nužudė JonÄ . Ji nepatikėjo. Vyras sakė, jeigu netiki, pasižiÅ«rėk į kirvį. Tarp vyro įrankių, kuriuos vežiojasi, ji rado kirvį, kuris taip pat buvo kruvinas. Dar jai vyras sakė, kad padegė „kalaÅ¡kes“. Ji klausė vyro, už kÄ jis nužudė J. Vyras jai atsakė, jog už tai, kam Å¡is jÄ vagilka vadino. Išėjusi į laukÄ ji paskambino į policijÄ ir pasakė, kad jos vyras nužudė žmogų. Atvykusiems policijos darbuotojams atidavė peilį ir kirvį. Po to ji su pareigÅ«nais važiavo į sÄ vartynÄ , kur surado lavonÄ .

           Liudytojas D.

K. patvirtino liudytojos A. B. parodymus dalyje dėl I. M. lavono suradimo sÄ vartyne aplinkybių.

           L. R. G parodė, kad, sužinojęs apie įvykį sÄ vartyne, jis nuvyko ten ir matė I. M. lavonÄ bei trumpai kalbėjosi su A. B., kuri papasakojo, jog ji paliko ir K                   begeriančius sÄ vartyne. Po kurio laiko Kęstas grįžo namo ir pasisakė nužudęs J, rodė kruvinÄ peilį. Ji iÅ¡sigandusi paskambino ir apie tai pranešė policijai.

Parodymų

patikrinimo vietoje metu 2009-09-30 Panevėžio r. Å ilagalio k. miÅ¡ke K. B. parodė vietÄ sÄ vartyne, kur jis su Miu gėrė alų ir

vietÄ , kur Mis jam sudavė smÅ«gį į nosį, po ko jis peiliu vienÄ kartÄ dÅ«rė stovinčiam Miui į krÅ«tinę. (1 t., 142-144 b. l.).

Daiktų pateikimo metu 2009-08-17 A. B. pateikė atlenkiamÄ peilį su raudonos spalvos dėmėmis ir virtuvinį kirvukÄ su raudonos spalvos dėmėmis (1 t., 33 b. l.).

Teismo medicinos specialisto 2009-08-18 iÅ¡vadoje  Nr. M 375 /09 (05) nurodyta, kad I. M. mirė nuo durtinio-pjautinio kiauryminio krÅ«tinės lÄ stos

kairės pusės sužalojimo su Å¡irdies kairio skilvelio pažeidimu, lydimu kraujo susikaupimo Å¡irdiplėvėje bei Å¡irdies tamponados krauju. I. M. lavono kraujyje rasta 3,97 promilės etilo alkoholio. I. M. lavono tyrimo metu nustatyti prieÅ¡mirtiniai sužalojimai – dvi poodinės kraujosruvos juosmens kairėje pusėje, durtiniai-pjautiniai nekiauryminiai kairės ausies ir kaklo, kaklo kairės pusės, nugaros kairės pusės, krÅ«tinės kairės pusės sužalojimai ( viso penki), padaryti trumpame laikotarpyje iki mirties ir pomirtiniai sužalojimai – kirstinės žaizdos kaktoje su kaktikaulio lūžiu, virÅ¡ugalvio kairėje pusėje, nosyje su nosikaulių sužalojimu, deÅ¡iniame skruoste ir nosyje su skruostikaulių sužalojimu, virÅ¡utinės lÅ«pos ir burnos srityse su virÅ¡utinio žandikaulio sužalojimu, smakre su apatinio žandikaulio sužalojimui (viso devyni), muÅ¡tinės žaizdas kaktoje ir deÅ¡inio smilkinio srityje (viso Å¡eÅ¡i), o taip pat pomirtinis aukÅ¡tos temperatÅ«ros poveikis abiejų sėdmenų, deÅ¡inės ir kairės Å¡launų, deÅ¡inės ir kairės blauzdų, deÅ¡inės ir kairės pėdų, kairės plaÅ¡takos iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus srityse. (1 t., 50-53 b. l.).     Â

Medicinos kriminalistikos laboratorijos teismo medicinos eksperto

2010-01-15 išvadoje Nr. MK-U 61/09 (01) nurodyta, kad neatmetama galimybė, jog I. M. durtinės-pjautinės žaizdos krūtinėje ir nugaroje

padarytos tyrimui pateiktu peiliu, o geležtė deformuota po sužalojimų padarymo. Neatmetama galimybė, kad kirstinis I. M. kaktos sužalojimas padarytas pateikto kirvuko ašmenimis. I. M. durtinėse-pjautinėse žaizdose ir kaktos žaizdose nustatyti metalizacijos geležimi pėdsakai. Mechaninių I. M. drabužių pažeidimų ir odos žaizdų lokalizacija, išilginių ašių kryptys bei padarymo mechanizmas sutampa, t. y. jie padaryti vienu metu (1 t., 62-84 b. l.).

Teismui nekelia abejonių, jog I. M. nužudė K. B.. Nors kaltinamasis to nepatvirtino, tačiau to ir nepaneigė. Ikiteisminio tyrimo pradžioje apklausiamas įtariamuoju kitÄ dienÄ po įvykio K. B., dalyvaujant gynėjui, gana detaliai nurodė ginčo tarp jo ir I. M. kilimo priežastis, įvykio vietÄ , dalį savo veiksmų, kartu paaiÅ¡kindamas, jog dalies savo veiksmų nepamena dėl girtumo, kas yra buvę ir anksčiau (1 t., 138-139 b. l.). Rugpjūčio 19 d., svarstant prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl suėmimo skyrimo, K. B. taip pat prisipažino nužudęs I. M., durdamas turėtu peiliu. Nurodė, kad tai padarė bÅ«damas girtas (1 t., 113-114 b. l.). Atliekant jau aukščiau minėtÄ parodymų patikrinimÄ vietoje po pusantro mėnesio nuo įvykio, jis taip pat nurodė dÅ«ręs peiliu I. M. į krÅ«tinę. Tik praėjus dar dviem mėnesiams, K. B. kreipėsi į prokurorÄ su praÅ¡ymu jį apklausti papildomai (1 t. 148 b. l.). Pateikus galutinį įtarimÄ ir apklausus įtariamuoju K. B. jau tvirtino įvykio aplinkybių neprisimenantis ir manantis, kad jis buvo apsvaigintas kokiais nors medikamentais, todėl ir jo ankstesni parodymai neteisingi (2 t., 3-5 b. l.). Tokį kaltinamojo parodymų pakeitimÄ teismas vertina kaip jo siekimÄ iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ . Teismas patikrino ikiteisminio tyrimo veiksmų su kaltinamuoju teisėtumÄ , apklausė ikiteisminį tyrimÄ atlikusiÄ tyrėjÄ

D. T. ir nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų – pirminių K. B. apklausų bei parodymų patikrinimo vietoje pagrįstumu.

Teismui nėra pagrindo abejoti liudytojos A. B., kuriai pirmajai apie padarytÄ nužudymÄ papasakojo K. B., parodymais. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad prie nužudymo kokiu nors bÅ«du prisidėjo pati A. B., kaip ir nėra kokių nors duomenų, kad ji bÅ«tų suinteresuota nepagrįstai apkaltinti savo vyrÄ , su kuriuo sugyveno gerai.                Â

Nors kaltinamasis K. B. teisiamajame posėdyje atkakliai tvirtino, kad jis savo veiksmų nuo tada, kai gėrė su Miu sÄ vartyne iki pat jo pristatymo į policijÄ , nepamena, tačiau byloje nėra duomenų apie K. B. psichikos sutrikimÄ , jokių elgesio pakitimų nepastebėjo su juo bendravę pareigÅ«nai, tÄ patvirtino ir specialistas teismo psichiatras (2 t., 30 b. l.). Pristačius į

policijÄ ,                  K. B. bÅ«klė buvo patikrinta alkotesteriu, kuriuo 19 val. 20

min. užfiksuotas 2,65 promilių,      t. y. sunkus girtumas, kas nebejotinai turėjo įtakos kaltinamojo gebėjimui prisiminti įvykius. Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai A.

K. ir R. D. patvirtino, kad        K. B. jie tÄ pačiÄ pavakarę pristatė į policijÄ visiÅ¡kai girtÄ . IÅ¡ kaltinamojo K.

B. ir liudytojos A. B. parodymų matyti, kad dar neatvykus į sÄ vartynÄ K. B. gėrė alų, po to sÄ vartyne jis vėl gėrė alų kartu su I. M.. Ä®vykio vietoje rasti keli tuÅ¡ti 1,5 ir 2 litrų talpos stipraus alaus buteliai (1 t., 9-13 b. l.). Visa tai paneigia kaltinamojo samprotavimus, kad jis buvo apnuodytas nenustatytomis medžiagomis, nes iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad nusikalstamÄ veikÄ Â Â Â Â Â Â K. B. padarė bÅ«damas girtas, t. y. savanoriÅ¡kai apsvaigęs nuo alkoholio.

Tyčia durdamas peiliu I. M. į gyvybei svarbiÄ vietÄ â€“ krÅ«tinę K. B. suvokė, kad dėl

tokių jo veiksmų žmogus gali mirti ir tokių padarinių norėjo, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia.  Â

Ikiteisminio tyrimo metu K. B. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 129 str.    2 d. 6 p. kaip nužudymas itin žiauriai. Teismų praktikoje nužudymas itin žiauriai kvalifikuojamas tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu bÅ«du arba padarant nukentėjusiajam daug kÅ«no sužalojimų. Nužudymas itin žiauriai gali bÅ«ti pripažintas ir tada, kai prieÅ¡ atimant gyvybę ar jos atėmimo metu iÅ¡ nukentėjusiojo buvo tyčiojamasi arba kai kaltininkas tyčia trukdo suteikti pagalbÄ jo sužalotam nukentėjusiajam, arba kai nužudoma suardant žmogaus kÅ«no anatominį vientisumÄ , arba kai nukentėjusysis nužudomas jo artimųjų akivaizdoje, taip sukeliant jiems dvasines kančias. Tačiau pagal teisminę praktikÄ veiksmai su lavonu negali bÅ«ti vertinami kaip nužudymo tÄ sa.

IÅ¡ įtarimo K. B. formuluotės matyti, kad kaltinamajam inkriminuoti visi I. M. nustatyti sužalojimai, nežiÅ«rint to, kad dalis jų buvo padaryti po mirties, ir motyvuojant jų daugetu kaltinamojo veika kvalifikuota kaip nužudymas itin žiauriai. Tačiau I. M. lavono tyrimÄ atlikęs specialistas davė kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad dalis sužalojimų yra prieÅ¡mirtiniai ir dalis – pomirtiniai. Kadangi tiesioginių įvykio liudytojų nėra, o kaltinamojo parodymai

šioje dalyje mažai informatyvūs, todėl nesant duomenų apie tai, ar K. B. darydamas pomirtinius sužalojimus – kirstines žaizdas,

muštines žaizdas kaktoje ir dešinio smilkinio srityje, pomirtinį aukštos temperatūros poveikį, suvokė, jog nukentėjusysis yra miręs, todėl visos abejonės, nesant galimybių jų pašalinti, traktuojamos kaltinamojo naudai.

Be to, specialisto nurodoma, kad dalis prieÅ¡mirtinių sužalojimų – poodinės kraujosruvos juosmens kairėje pusėje – galėjo bÅ«ti padaryti paveikiant Å¡iÄ sritį kietu buku daiktu, galimai įspiriant batu apauta koja ar panaÅ¡iai. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad K. B. bÅ«tų spardęs            I. M.. Atsižvelgus į Å¡ių sužalojimų pobÅ«dį ir jų sunkumÄ , visiÅ¡kai tikėtina, kad jie galėjo gautis kitomis aplinkybėmis nei nurodyta kaltinamajame akte.

Kiti I. M. padaryti prieÅ¡mirtiniai sužalojimai – durtinis-pjautinis kiauryminis krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės sužalojimas su Å¡irdies kairiojo skilvelio pažeidimu, lėmęs mirtinas pasekmes, bei durtiniai-pjautiniai nekiauryminiai sužalojimai kitose kÅ«no vietose, iÅ¡ viso Å¡eÅ¡i padaryti sužalojimai negali bÅ«ti vertinami kaip daugybiniai kÅ«no sužalojimai, duodantys pagrindÄ K. B. padarytÄ nužudymÄ

kvalifikuoti kaip padarytÄ itin žiauriai. Nėra ir kitų duomenų apie tai, kad K. B. siekė nužudyti I. M. skausmingu

būdu, siekė iš nukentėjusiojo pasityčioti ir pan.

Dėl visų nurodytų motyvų iš kaltinimo K. B. šalinami veiksmai ir padaryti sužalojimai po I. M. mirties bei nurodyti du spyriai ir padarytos

kraujosruvos juosmens srityje, o nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 129 str. 2 d. 6 p. į BK 129 str. 1 d.

Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 54 str. 1 d., 2 d. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Kaltinamojo K.

B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veikÄ padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kas be jokios abejonės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsakomybę lengvinančių

aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad I. M. pirmas jam sudavė smūgį į nosį, o A. B.

sakė, kad nužudė I. M. už tai, kad Å¡is pavadino jÄ vagilka, tačiau toks netinkamas I. M. elgesys – vieno smÅ«gio sudavimas į nosį, nepadarant jokio sužalojimo (2 t., 27 b. l.) ir (ar) pavadinimas kaltinamojo žmonos žeminančiu žodžiu – negalėjo paskatinti padaryti labai sunkų nusikaltimÄ â€“ nužudymÄ . I. M. elgesio pobÅ«dis ir intensyvumas neduoda teismui pagrindo tokį elgesį pripažinti provokuojančiu, turėjusiu įtakos veikos padarymui.

Nors K. B. praeityje buvo teistas, tačiau teistumas jam išnykęs, todėl ši aplinkybė, skiriant bausmę, neimama domėn. Galiojančių administracinių nuobaudų K.

B. neturi. Byloje nėra ir kitų duomenų, neigiamai apibÅ«dinančių kaltinamÄ jį.

Įvertinus aukščiau paminėtas svarbias bausmės dydžiui aplinkybes bei atsižvelgus į atliktų veiksmų, kurie sukėlė I. M. mirtį, pobūdį, jų apimtį, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 str. 2 d., K. B. skirtina bausmė, artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

Â

           Teismas, vadovaudamasis BPK 303 str. 2 d.,

N U S P R E N D Ė :

K. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu deÅ¡imčiai metų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo 2010 m. gegužės 18 d.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki 2010 m. gegužės 17 d. imtinai.

KardomÄ jÄ priemonę, iki nuosprendis įsiteisės, palikti tÄ pačiÄ â€“ suėmimÄ .

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, kirvukÄ , rÅ«bus ir kitus menkaverčius daiktus, kurie negali bÅ«ti sunaudoti, bei tyrimų pavyzdžius – sunaikinti.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam Å¡is terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo jam dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Kolegijos pirmininkas                                                                                      Arnoldas Šukaitis

Teisėjai                                                                                                            Bronė

Vidzėnienė

                                                                                                                       Sigitas

Bagdonavičius