2024-09-24 Nr. AB-13509-3-64-3-00284-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-600-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00284-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Manufakta“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Manufakta“ (toliau – ir atsakovas) NMA naudai 31 319,50 Eur sumą; 2) priteisti 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2024 m. gegužės 20 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Pareiškėjas prašyme taip pat prašė taikyti atsakovui reikalavimo užtikrinimo priemonę – turto areštą atsakovo turtui bei piniginėms lėšoms 31 319,50 Eur dydžio sumai bei šį areštą įregistruoti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centras Turto arešto aktų registre. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad prašo areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, 31 319,50 Eur dydžio sumai.

NMA pažymėjo, kad siekia susigrąžinti atsakovui išmokėtą 31 319,50 Eur paramą. Pareiškėjo vertinimu, egzistuoja abi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas pabrėžė, kad NMA skundas yra prima face pagrįstas. Be kita ko, pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad pagal teismų praktiką didelė ieškinio / prašymo / pareiškimo suma preziumuoja būtinumą taikyti apsaugos priemones (šiuo atveju – reikalavimo užtikrinimo priemonę), nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

NMA nuomone, nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad susigrąžintina paramos suma yra akivaizdžiai didelė. Anot NMA, šiuo atveju svarbus aspektas yra tas, kad, kaip matyti iš sprendimo, kuriuo vadovaujantis atsakovas privalo grąžinti NMA susidariusią skolą, turinio, atsakovas elgėsi nesąžiningai – dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą, t. y. veikdamas kartu su SIA „G43“ bei UAB „Heksas“ sąmoningai derino veiksmus, siekdamos gauti finansavimą ir įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą. Atsižvelgiant į sprendime nurodytą pažeidimą, NMA manymu, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas. Pažymėtina, kad NMA prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones siekia apsaugoti Lietuvos ir Europos Sąjungos finansinius interesus.

NMA nurodė, kad dėl nurodytų faktinių aplinkybių egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovas sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra nepriklausomas nuo to, ar praėjo 60 kalendorinių dienų skolos apmokėjimui, ar administracinis sprendimas yra apskųstas, tai įrodo tiek Regionų administracinių teismų praktika, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika identiško pobūdžio administracinėse bylose.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. liepos 25 d. nutartimi netenkino pareiškėjo NMA prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas nustatė, kad: 1) atsakovui 2022 m. rugsėjo 1 d. NMA sprendimu „Dėl paramos skyrimo“ Nr. BRK-12811 buvo skirta parama iki 31 320 Eur pagal vietos veiklos grupės „Radviliškio lyderis“ (toliau – ir VVG) Vietos plėtros strategijos „VVG „Radviliškio lyderis“ teritorijos vietos plėtros strategija 2016 – 2023 m.“ priemonę „Ūkio ir verslo plėtra geriau panaudojant vietos išteklius“ Nr. LEADER-19.2-SAVA-6, projektui Nr. RADV-EURI-6A-D-19-4-2022/42VS-PV-22-1-04362-PR001 „UAB „Manufakta“ verslo pradžia novatoriškai panaudojant vietos išteklius“ (toliau – ir Vietos projektas) įgyvendinti. 2) 2022 m. rugsėjo 22 d. tarp NMA, VVG ir atsakovo buvo pasirašyta Vietos projekto vykdymo sutartis Nr. RADV-EURI-6A-D-19-4-2022/42VS-PV-22-1-04362-PR001. 3) 2022 m. gruodžio 5 d. atsakovas pateikė galutinę Vietos projekto įgyvendinimo ataskaitą ir 2022 m. gruodžio 6 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr. 42VS-PV-22-1-04362-MP001 išmokėti 31 319,50 Eur. Mokėjimo prašymas buvo įvertintas teigiamai ir atsakovui 2022 m. gruodžio 20 d. buvo išmokėta 31 319,50 Eur paramos suma. 4) NMA 2024 m. vasario 14 d. užregistravo įtariamąjį pažeidimą dėl atsakovo Vietos projekto bei atlikto įtariamojo pažeidimo tyrimą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakovo Vietos projektas atitinka Dirbtinai sukurtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889, priede pateiktus 4 rizikos kriterijus, taip pat yra sąmoningo asmenų veikimo ir veiksmų derinimo požymių. Atsižvelgiant į nustatytą pažeidimą (atsakovas dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą), 2024 m. kovo 20 d. buvo priimtas sprendimas Nr. SKP-19 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo atsakovui buvo taikyta išmokėtos 31 319,50 Eur paramos susigrąžinimo sankcija.

Įvertinęs pareiškėjo argumentus, kad susigrąžintina paramos suma yra akivaizdžiai didelė, atsakovas elgėsi nesąžiningai ir egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovas sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, teismas pabrėžė, kad kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui paprastai reikšminga ir ieškinio suma, ir skolininko turtinė padėtis, ir jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ir / ar jos nagrinėjimo metu. Teismas pabrėžė, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms, kaip, pavyzdžiui, reikalavimo sumos dydis. Teismas sprendė, kad vien aplinkybė, jog prašoma priteisti skolos suma yra didelė, nelaikytina savaime pakankamu pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas vertino, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovas sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, kodėl būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo teiginiai paremti iš esmės tik prielaidomis ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismas pabrėžė, kad atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl asmeniui siekiančiam reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo kyla pareiga savo prašymą pagrįsti.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo akcentuojamas atsakovo nesąžiningumas, nesudaro pagrindo vienareikšmei išvadai, kad atsakovas nesąžiningais veiksmais sieks apsunkinti ir pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, konkrečių duomenų apie tolesnius atsakovo atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, nesuderinamus su sąžiningo elgesio standartu reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo kontekste. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių duomenų apie atsakovo finansinę būklę, pvz. duomenų iš viešųjų registrų apie pareiškėjo turimą turtą, įsiskolinimus ir kt., kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas yra nemokus ar gali tapti nemokus, imtis veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, todėl teismas vertino, kad pareiškėjo nurodyti argumentai šiuo aspektu pripažintini deklaratyviais. Teismas pabrėžė, kad vien tik pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių nepritaikymas galimai apsunkintų pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įgyvendinimą, nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatas.

III. Pareiškėjas NMA atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartį (atskirajame skunde nurodytas skundo reikalavimas panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 26 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI3-13534-743/2024 dalį vertintinas kaip akivaizdus rašymo apsirikimas) ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo.

Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja abi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. NMA išsamiai išdėstė tiek reikalavimų pagrįstumą, tiek dėl teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos, neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos, tačiau pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino byloje esančius duomenis.

Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas, veikdamas kartu su juridiniais ir fiziniais asmenimis bei kitais susijusiais subjektais, dirbtinai sukūrė sąlygas gauti paramą, pateikė NMA neteisingą informaciją, taip pat nepateikė informacijos, turinčios reikšmės tinkamai Vietos projekto kontrolei vykdyti. Atsakovas sąmoningai derino veiksmus, siekdamas įgyti paramos skyrimo tikslams prieštaraujantį pranašumą, tokie atsakovo neteisėti veiksmai gali padaryti turtinę žalą ES bendrajam biudžetui ir LR valstybės biudžetui. Be kita ko, NMA pažymėjo, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 21RE-430 (AG-356/01-2024) patvirtino, kad atsakovas, veikdamas bendrai su kitais subjektais, dirbtinai sukūrė sąlygos gauti paramą.

Anot pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad NMA pateikė įrodymus apie tiek atsakovo, tiek apie kitų juridinių bei fizinių asmenų veiksmus, sukuriant dirbtines sąlygas Europos Sąjungos paramai gauti, t. y. tarp atsakovo ir kitų fizinių bei juridinių asmenų egzistavo ne atsitiktiniai ryšiai, o veiksmai buvo sąmoningai derinami siekiant įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Pareiškėjas be kita ko pabrėžia, kad žala daroma valstybės bei Europos Sąjungos finansiniams interesams.

Vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika pareiškėjas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien aplinkybė, jog prašoma priteisti skolos suma yra didelė, nelaikytina savaime pakankamu pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo atsakovo veiksmų, o tik nurodė, neva NMA nepateikė dokumentų, iš kurių būtų matoma atsakovo finansinė padėtis. NMA vertinimu, tiek prašyme, tiek šiame atskirajame skunde pateiktos aplinkybės aiškiai rodo atsakovo nesąžiningumą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovas sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas.

Atsakovas UAB „Manufakta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartį.

Atsakovas pažymi, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta bei atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų iš viešųjų registrų apie atsakovo turimą turtą, įsipareigojimus ir pan., kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas gali tapti nemokus ar jau yra nemokus, arba imtis veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas. Pareiškėjui neteikiant jokių faktinių duomenų, kuriais būtų grindžiamas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, yra visiškai pagrįsta.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo išvados visiškai atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administravimo praktiką, kurioje buvo sprendžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas analogiškose situacijose (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 3 d. nutartį byloje Nr. eAS-379-520/2024, 2024 m. liepos 17 d. nutartį byloje Nr. eAS-411-520/2024, 2024 m. liepos 24 d. nutartį byloje Nr. eAS-538-1188/2024).

Atsakovas pabrėžia, kad jokių nesąžiningų veiksmų neatliko. Anot atsakovo, priešingai, iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovas toliau vykdo veiklą, jokių duomenų apie atsakovo neatsiskaitymus su kitais asmenimis ar nemokamus mokesčius valstybei nėra, o atsakovo samdomų darbuotojų skaičius tik auga. Tad nurodyti faktiniai duomenys rodo, kad atsakovas yra sąžiningai veikiantis subjektas, kuriam nėra jokio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kurios faktiškai sutrikdytų sėkmingą įmonės veiklą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, konstatavęs, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovas sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, todėl būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo teiginiai paremti iš esmės tik prielaidomis ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie atsakovo finansinę būklę, pvz. duomenų iš viešųjų registrų apie pareiškėjo turimą turtą, įsiskolinimus ir kt., kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas yra nemokus ar gali tapti nemokus, imtis veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, todėl teismas vertino, kad pareiškėjo nurodyti argumentai šiuo aspektu pripažintini deklaratyviais.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde pabrėžia, kad egzistuoja abi būtinosios sąlygos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Iš prašymo teismui turinio matyti, kad pareiškėjas prašo priteisti teismo iš atsakovo 31 319,50 Eur sumą. Prie prašymo teismui pareiškėjas pateikė: 1) 2024 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. SKP-19, kuriuo taikė atsakovui išmokėtos 31 319,50 Eur (t. y. 100 proc.) paramos sumos susigrąžinimo sankciją; 2) NMA 2024 m. kovo 20 d. raštą Nr. BRK-4128, kuriuo pareiškėjas informavo atsakovą apie 2024 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. SKP-81 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ ir pareikalavimo per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto gavimo pervesti 31 319,50 Eur sumą į NMA atsiskaitomąją sąskaitą.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad UAB „Manufakta“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti NMA 2024 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. SKP-81 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (administracinė byla Nr. eI3-9288-414/2024). Šios nutarties priėmimo metu minėtoje administracinėje byloje nėra priimtas galutinis ir įsiteisėjęs sprendimas.

Įvertinusi byloje nustatytus duomenis, pritardama pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir konkrečių duomenų apie tolesnius atsakovo atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, nesuderinamus su sąžiningo elgesio standartu reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo kontekste, duomenų apie atsakovo finansinę būklę, pvz. duomenų iš viešųjų registrų apie pareiškėjo turimą turtą, įsiskolinimus ir kt., kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas yra nemokus ar gali tapti nemokus, imtis veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, byloje nėra duomenų apie įsiteisėjusius teismo sprendimus, kuriais atsakovo veiksmai nagrinėjamos bylos kontekste buvo pripažinti nesąžiningais, be kita ko atsižvelgusi ir į tai, kad NMA prašyme teismui (nagrinėjamoje byloje) pateikia prieštaringus duomenis apie skolos susidarymo pagrindą (neaišku, ar skola susidarė pagal 2024 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. SKP-19, ar pagal 2024 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. SKP-81), teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjas tik prielaidomis grindžia bei abstrakčiai nurodo, jog egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovas sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas. Kaip minėta, būtent asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad vien prašomos priteisti sumos dydis, neįvertinus kitų reikšmingų aplinkybių, savaime nesuponuoja reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė vienos iš būtinųjų sąlygų reikalavimo užtikrinimo taikymui – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos, taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Kartu pažymėtina, kad pareiškėjas tik atskirajame skunde, nepateikdamas tai patvirtinančių įrodymų, nurodo naujas aplinkybes, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 21RE-430 (AG-356/01-2024) patvirtino, kad atsakovas, veikdamas bendrai su kitais subjektais, dirbtinai sukūrė sąlygos gauti paramą, tuo patvirtindama NMA 2024 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. SKP-81 pagrįstumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie NMA atskirojo skundo argumentai pateikti tik su atskiruoju skundu, ir pareiškėjas nepagrindė jo pateikimo būtinybės vėliau, todėl teisėjų kolegija jų nevertina (ABTĮ 142 str. 3 d.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atsižvelgiant į pareiškėjo atskirojo skundo argumentus nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis