2024-07-04 Nr. AB-10337-3-66-3-00047-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eR-38-662/2024

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00047-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 5.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. L. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. Pareiškėjas K. L. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2024 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 2-104(2.11) „Dėl Jūsų skundo“ (toliau – ir 2024 m. birželio 18 d. sprendimas); 2) įpareigoti VRK teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2024 m. birželio 13 d. skundą „Dėl sprendimo dalies panaikinimo, rinkimų rezultatų ir savivaldybės rinkimų komisijos veiksmų organizuojant ir vykdant rinkimus“ (toliau – ir 2024 m. birželio 13 d. skundas); 3) panaikinti VRK 2024 m. birželio 16 d. sprendimo Nr. Sp-146 „Dėl 2024 m. birželio 9 d. rinkimų į Europos Parlamentą galutinių rezultatų nustatymo ir paskelbimo“ (toliau – ir 2024 m. birželio 16 d. sprendimą) 1 ir 2 punktus; 4) įpareigoti VRK, kai VRK teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo išnagrinės pareiškėjo 2024 m. birželio 13 d. skundą, iš naujo patvirtinti 2024 m. birželio 9 d. rinkimų į Europos Parlamentą balsų skaičiavimo ir rezultatų nustatymo protokolą ir nustatyti galutines kandidatų į Europos Parlamento narius eiles kandidatų sąrašuose pagal kiekvieno kandidato rinkimų reitingą.

2. Pareiškėjas taip pat suformulavo prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso (toliau – ir Rinkimų kodeksas) 188 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nėra numatyta teisė rinkėjui (savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose ar rinkimuose į Europos Parlamentą – ir tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti (ar kita VRK veikla buvo padaryta) pasibaigus balsavimui) paduoti skundą dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų.

3. Šis pareiškėjo prašymas ir pozicija, kad rinkėjams turėtų būti suteikta teisė apskųsti galutinius rinkimų rezultatus tiesiogiai teismui, grindžiamas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (toliau – ir ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rinkimų vertinimo misijos ataskaitoje dėl 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų, galutinėje vertinimo ataskaitoje dėl 2016 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų, ekspertų grupės ataskaitoje dėl 2020 m. spalio 11 d. ir 25 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų pateiktomis rekomendacijomis dėl efektyvios galimybės skųsti galutinius rinkimų rezultatus, Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos) patvirtinto rekomendacinio pobūdžio Gerosios rinkimų praktikos kodekso nuostatomis ir Konstitucinio Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarime pateiktais išaiškinimais dėl Lietuvos Respublikos prisiimtų įsipareigojimų dėl visuotinės ir lygios rinkimų teisės užtikrinimo.

4. Pareiškėjas grindė reikalavimus tokiomis pagrindinėmis aplinkybėmis ir argumentais:

4.1. Pareiškėjas buvo 2024 m. birželio 9 d. rinkimų į Europos Parlamentą stebėtojas.

4.2. Pareiškėjas stebėjo 2024 m. birželio 9 d. apie 22 val. gautų balsavimo vokų skaičiavimą Vilniaus miesto apygardos Nr. 57 (toliau – ir Apygarda) Olandų rinkimų apylinkės Nr. 102 (toliau – ir Rinkimų apylinkė Nr. 102, Rinkimų apylinkės komisija Nr. 102) balsavimo patalpose, esančiose Olandų g. 16, Vilniuje.

4.3. Rinkimų apylinkės komisijos Nr. 102 pirmininkė J. U. (toliau – ir Pirmininkė) pagarsino, kad buvo atplėštas išorinis balsavimo vokas, kuriame rasta rinkėjo, kuris yra įtrauktas į tos pačios Apygardos kitos rinkimų apylinkės, t. y. Miestelio rinkimų apylinkės Nr. 154 (toliau – ir Rinkimų apylinkė Nr. 154, Rinkimų apylinkės komisija Nr. 154) rinkėjų sąrašus, kortelė ir vidinis balsavimo vokas. Pirmininkė paaiškino, kad tai yra rinkėjas, kuris gyvena ar apsistojo Rinkimų apylinkės Nr. 102 teritorijai priskirtu adresu, bet buvo įrašytas į kitos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus. Pirmininkė nurodė, kad šis rinkėjas balsavo namuose. Pirmininkė ant atskiro stalo, matant visiems balsavimo patalpoje esantiems asmenims, atidėjo šio rinkėjo kortelę ir vidinį voką, siekdama išsiaiškinti, kaip teisingai reikėtų apskaityti tokį voką ir suskaičiuoti rinkėjo balsą. Pareiškėjas rekomendavo Pirmininkei, kad šis vokas turėtų būti perskirstytas per savivaldybės rinkimų komisiją ir būti pristatytas į Rinkimų apylinkę Nr. 154. Pirmininkė nurodė, kad iš savivaldybės rinkimų komisijos negavo tokio nurodymo.

4.4. Pareiškėjas, atsižvelgęs į tai, kad Rinkimų apylinkė Nr. 154 buvo šalia Rinkimų apylinkės Nr. 102, kad dar tuo metu nebuvo užbaigtas balsų skaičiavimas, todėl rinkėjo balsas galėjo būti tinkamai apskaičiuotas, rekomendavo Pirmininkei susisiekti su Rinkimų apylinke Nr. 154 ir informuoti apie susidariusią situaciją. Tačiau Rinkimų apylinkės komisijos Nr. 154 pirmininkė Pirmininkei nurodė, kad šį voką reiktų anuliuoti, todėl atsisakė atvykti pasiimti aptariamą voką.

4.5. Pareiškėjas, siekdamas, kad tolesnis balsavimo vokais procesas nestrigtų, pasirašė pasižadėjimą saugoti asmens duomenų paslaptį, nustatė, kad rinkėjo, kurio vokas buvo įtrauktas į kitos rinkimų apylinkės sąrašą, vardas ir pavardė – (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Rinkėjas).

4.6. Vilniaus miesto savivaldybės apylinkės rinkimų komisijos Nr. 57 (toliau – ir Rinkimų komisija Nr. 57) pirmininkė telefonu paaiškino, kad neturi galimybių tarpininkauti voko perdavime, rekomendavo voką ir kortelę pridėti prie protokolų ir jį vėliau perduoti VRK, kuri turėtų priimti sprendimą, ar ir kaip suskaičiuoti šį balsą. Apie tai pareiškėjas informavo apylinkių pirmininkes, įsitikino, kad Rinkėjo kortelė ir vidinis vokas paruošti tinkamai perduoti Rinkimų komisijai Nr. 57.

4.7. Pareiškėjas kreipėsi į Rinkimų komisiją Nr. 57 su 2024 m. birželio 10 d. skundu, prašydamas suskaičiuoti Rinkėjo balsą ir jį įtraukti į Konstitucijos rinkimų apylinkės Nr. 59 (toliau – ir Rinkimų apylinkė Nr. 59) (rekomenduojamos apylinkės, kurioje gali balsuoti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą įtraukti rinkėjai Apygardoje) balsų skaičiavimo protokolą ir, jeigu Rinkimų komisija Nr. 57 gavo tik vieno rinkėjo voką, kuris per klaidą nebuvo laiku pristatytas atitinkamai rinkimų apylinkei, tokiu atveju Rinkėjo balso neskaičiuoti ir protokolo nerašyti, kad nebūtų atskleistas balsavimo slaptumas, perduoti šio Rinkėjo kortelę ir voką VRK sprendimui priimti.

4.8. Pareiškėjas 2024 m. birželio 12 d. gavo elektroninį laišką, kuriame pateiktas Rinkimų komisijos Nr. 57 2024 m. birželio 11 d. protokolinio sprendimo Nr. 11 (toliau – ir 2024 m. birželio 11 d. protokolinis sprendimas) nuorašas. Šiame sprendime nuspręsta konstatuoti, kad Rinkimų apylinkės komisijos Nr. 102 veiksmuose nenustatyta Rinkimų kodekso nuostatų pažeidimų (1 p.), netenkinti pareiškėjo prašymo perduoti Rinkėjo vidinį voką VRK sprendimui priimti (2 p.).

4.9. Kadangi Rinkimų komisija Nr. 57 peržengė pareiškėjo skundo ribas ir neteisėtai perėmusi VRK suteiktą teisę priimti sprendimą, nurodytą VRK 2022 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. Sp-88 patvirtinto Balsavimo iki rinkimų dienos organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 91 punkte, pareiškėjas kreipėsi į VRK su 2024 m. birželio 13 d. skundu, prašydamas panaikinti 2024 m. birželio 11 d. protokolinio sprendimo 1 punktą, suskaičiuoti Rinkėjo gautą balsą ir jį įtraukti į Vilniaus miesto rekomenduojamos apylinkės, kurioje gali balsuoti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą įtraukti rinkėjai, balsų skaičiavimo protokolą, jei įmanoma tai padaryti neatskleidžiant balsavimo slaptumo, pradėti tyrimą dėl Rinkimų komisijos Nr. 57 veiksmų, susijusių su sprendimu pavesti Rinkimų apylinkės komisijai Nr. 102 vykti pas Rinkėją, kuris buvo įtrauktas į Rinkimų apylinkės Nr. 154 rinkėjų sąrašą, tačiau nenurodė visų privalomų tokio pavedimo veiksmų, įskaitant pareigą tokį namuose balsavusio rinkėjo užpildytą voką perduoti Rinkimų komisijai Nr. 57, kad ji galėtų jį perduoti Rinkimų apylinkės komisijai Nr. 154 ir nuspręsti, ar Rinkimų komisija Nr. 57 tokiais veiksmais nepažeidė Rinkimų kodekso ar kitų teisės aktų.

4.10. VRK 2024 m. birželio 16 d. posėdyje buvo trumpai pristatytas pareiškėjo skundas, nurodyta, kad siūloma pritarti Rinkimų komisijos Nr. 57 sprendimui. Pareiškėjas pareiškėjas gavo VRK 2024 m. birželio 18 d. sprendimą, kuriame išdėstyti argumentai dėl nesutikimo su pareiškėjo 2024 m. birželio 13 d. skundu.

4.11. VRK Rinkimų kodekso 185 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti VRK posėdyje nuotoliniu būdu, nebuvo atsiųsti prisijungimo duomenys elektroniniu paštu.

4.12. VRK nepagrįstai Rinkimų kodekso 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą rinkimų stebėtojo teisę dalyvauti VRK posėdžiuose tapatina su Rinkimų kodekso 188 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise paduoti skundus. Ši teisė apima ir teisę ginti tokio skundo reikalavimus ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, dalyvaujant skundo svarstyme VRK posėdyje, turint galimybę VRK nariams užduoti klausimus, išgirsti motyvus, pateikti papildomus paaiškinimus, atkreipti dėmesį į prieštaravimus, kitokius neatitikimus ar neteisingus duomenis, siekiant teisingai išspręsti rinkimų ginčą. Tačiau pareiškėjui tokia galimybė nebuvo sudaryta.

4.13. Pareiškėjas, kaip rinkimų stebėtojas, turi teisę teikti skundus VRK. Rinkimų stebėtojui nereikia rinkėjo, su kurio teisėmis ar interesais susijęs rinkimų stebėtojo skundas, įgaliojimų atstovauti jo teises ir (ar) įstatymų saugomus interesus. Todėl VRK nepagrįstai dėl to, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad yra įgaliotas atstovauti Rinkėjo teises ir (ar) įstatymų saugomus interesus, nesiuntė pareiškėjui nuorodos į VRK posėdį. VRK 2024 m. birželio 16 d. vykusiame posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas ir pareiškėjo skundas, leido dalyvauti kitiems rinkimų stebėtojams, kurių skundai taip pat buvo pristatyti. Tokios praktikos VRK laikėsi ir anksčiau, kai buvo svarstomi rinkimų stebėtojų pateikti skundai dėl galutinių Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų rezultatų nustatymo ir paskelbimo.

4.14. VRK 2024 m. birželio 18 d. sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, todėl nepagrįstas.

4.15. VRK neteisingai išaiškino Rinkimų kodekso nuostatas, nesilaikė savo taikytų praktikų, kai, manant, kad yra reikalinga, tą pačią rinkimų dieną teikiamos rekomendacijos ar nurodymai dėl atitinkamų taikytinų teisės normų taikymo ir (ar) aiškinimo (žr. prie skundo pridėtus VRK 2019 m. kovo 3 d. raštą Nr. 2-669(2.10) „Dėl pirmumo balsų skaičiavimo už Lietuvos valstiečių ir žalių sąjungos kandidatus“ pateiktus išaiškinimus; VRK 2024 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. Sp-155 „Vyriausiosios rinkimų komisijos 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. Sp-81 „Dėl Asmenų, turinčių teisę rinkti, sąrašo ir rinkėjų sąrašų tikslinimo Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“; raštus, patvirtinančius apie kilusius ginčus dėl prašymų balsuoti kitoje rinkimų apylinkėje spausdinimo).

4.16. Tai patvirtina, kad VRK, organizuodama ir vykdydama rinkimus, plačiai naudojasi jai suteikta diskrecija, esant būtinybei arba manant esant reikalinga, daryti atitinkamus pavedimus ir rinkimų dieną, nekeičiant savo pačios sprendimais priimtų tvarkų, nukrypti nuo įprastinio Rinkimų kodekso nuostatų taikymo, siekdama užtikrinti sklandų rinkimų procesą.

4.17. VRK, siekdama užtikrinti visuotinę ir lygią rinkimų teisę, galėjo ir turėjo imtis veiksmų, kad Rinkėjo balsas būtų suskaičiuotas, neatskleidžiant balsavimo slaptumo.

4.18. VRK nepagrįstai nevertino pareiškėjo 2024 m. birželio 13 d. skunde nurodytų aplinkybių dėl Aprašo 68, 70 ir 80 punktuose nustatytos tvarkos nesilaikymo.

4.19. VRK neatsižvelgė į tai, kad už rinkėjų, įrašytų į P1b sąrašą, tinkamą balsavimo proceso užtikrinimą pirmiausia atsakinga savivaldybės rinkimų komisija (šiuo atveju – Rinkimų komisija Nr. 57).

4.20. VRK, nenurodydama teisinio pagrindo, nevertino pareiškėjo 2024 m. birželio 13 d. skundo reikalavimo ištirti Rinkimų komisijos Nr. 57, o ne Rinkimų apylinkės komisijos Nr. 102 veiksmus.

4.21. VRK nevertino pareiškėjo 2024 m. birželio 13 d. skundo reikalavimo panaikinti 2024 m. birželio 11 d. protokolinio sprendimo 1 punktą pareiškėjo nurodytų argumentų pagrindu, t. y. kad Rinkimų komisija Nr. 57 peržengė pareiškėjo 2024 m. birželio 10 d. skundo ribas, nagrinėdama klausimą, kuris nebuvo skundžiamas, nes pareiškėjas neteikė jokių pastabų ar skundų dėl Rinkimų apylinkės komisijos Nr. 102 veiksmų ar sprendimų.

4.22. VRK neištyrė aplinkybės, kad Rinkimų komisijos Nr. 57 pirmininkė pasiūlė Rinkėjo voką pridėti prie Rinkimų apylinkės Nr. 102 protokolų, neieškodama jokio kito geriausio sprendimo. Atitinkamai Rinkimų komisijos Nr. 57 pirmininkė balsavo už siūlomą nutarimo projektą netenkinti pareiškėjo prašymo perduoti Rinkėjo vidinį voką VRK sprendimui priimti.

4.23. VRK argumentas, kad Rinkėjo balsas laikytinas negaliojančiu Rinkimų kodekso 156 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme, todėl nėra teisinio pagrindo tokį biuletenį perduoti kitai rinkimų apylinkei, yra nepagrįstas. Aptariamų rinkimų dieną nevyko jokie kiti rinkimai ar referendumai su skirtingomis daugiamandatės rinkimų apygardos rinkimų biuleteniais. Todėl iš esmės negalėjo būti rasta ne tos daugiamandatės rinkimų apygardų biuletenių. Aptariamu VRK nurodytu pagrindu rinkimų biuletenis galėtų būti pripažintas negaliojančiu tik savivaldybės tarybų rinkimuose, radus kitai savivaldybei skirtą biuletenį. Šiuo atveju Rinkėjo vidinis vokas nebuvo atplėštas, Rinkimų apylinkės komisijai Nr. 102 pristatant jį Rinkimų komisijai Nr. 57. Kadangi VRK neskaičiavo Rinkėjo balso, VRK apskritai negalėjo žinoti, koks konkrečiai jame esančio rinkimų biuletenio turinys ar forma ir ar jame yra koks nors rinkimų biuletenis.

4.24. Panaikinus VRK 2024 m. birželio 18 d. sprendimą, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti VRK 2024 m. birželio 16 d. posėdyje, ir įpareigojus VRK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. birželio 13 d. skundą, naikintini ir VRK 2024 m. birželio 16 d. sprendimo 1 ir 2 punktai, be kita ko, atsižvelgus ir į tai, kad VRK visus skundus turi išnagrinėti iki galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo dienos.

4.25. Nors šiuo atveju nekyla abejonių dėl VRK 2024 m. birželio 16 d. sprendimo 3 punkte nustatytų Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių, kuriems jau išduoti nario pažymėjimai (4 p.), tačiau likę šio sprendimo 1 ir 2 punktai negali būti laikomi teisėtais, iš naujo teisės aktų tvarka neišnagrinėjus pareiškėjo 2024 m. birželio 13 d. skundo ir nepriėmus motyvuoto sprendimo dėl Rinkėjo balso ir jo įtraukimo į atitinkamos apylinkės balsų skaičiavimo protokolą, neatskleidžiant balsavimo slaptumo.

5. Atsakovas VRK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

6. VRK laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes taikytinas reglamentavimas yra aiškus.

7. VRK atsiliepime į skundą nesutikimą su pareiškėjo skundu grindžia šiomis pagrindinėmis aplinkybėmis ir argumentais:

7.1. Pareiškėjo 2024 m. birželio 13 d. skundas išnagrinėtas VRK 2024 m. birželio 16 d. viešame posėdyje, papildomai pateikus pareiškėjui atsakymą į skundą VRK 2024 m. birželio 18 d. sprendime.

7.2. Rinkimų apylinkės komisija Nr. 102 vykdė Rinkėjo balsavimo namuose procedūrą, laikydamasi Aprašo 67 punkte nustatytos tvarkos: atspausdino Rinkėjui išankstinio balsavimo lakštą, kuriame buvo informacija apie tai, kad Rinkėjas yra Rinkimų apylinkės Nr. 154 rinkėjas; išankstinio balsavimo lakšto trečioji dalis – informacinis rinkėjo lapelis – yra dedama į išorinį balsavimo voką; šį informacinį rinkėjo lapelį Rinkimų apylinkės komisija Nr. 102 rado išoriniame voke, kai jį atplėšė 2024 m. birželio 9 d. pasibaigus balsavimui rinkimų dieną. Todėl Rinkimų komisija Nr. 57 2024 m. birželio 11 d. protokoliniame sprendime padarė teisingas išvadas, kad: įvyko žmogiška klaida, ant voko neteisingai užrašius Rinkėjo apylinkės pavadinimą ir numerį; šis pažeidimas mažareikšmis ir neturi įtakos galutiniams rezultatams. Kaip matyti, akivaizdu, kad minimą žmogišką klaidą padarė Rinkimų apylinkės komisija Nr. 102, tačiau pareiškėjas, kaip rinkimų stebėtojas, stebėjęs balsavimą Rinkimų apylinkėje Nr. 102, neginčija šios apylinkės balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų.

7.3. Pareiškėjas nepagrįstai remiasi Aprašo 68 punktu, nes ginčo situacija papuola į Aprašo 67 punkto taikymo apimtį. Todėl pareiškėjas nepagrįstai už susidariusią situaciją laiko atsakinga Rinkimų komisiją Nr. 57.

7.4. Pareiškėjas siekia, kad būtų tiriama Rinkimų komisijos Nr. 57 veikla, nesuskaičiuojant Rinkėjo balso. Tačiau tokiam veiksmui atlikti nėra teisinio pagrindo. Pagal Rinkimų kodekso 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą tik apylinkės rinkimų komisija suskaičiuoja balsus, surašo apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą. Pagal Rinkimų kodekso 154 straipsnio 2 dalies 4 punktą, jeigu informaciniame rinkėjo lapelyje įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų apylinkėje, arba yra įrašas, nurodantis, kad rinkėjas balsavo kitoje rinkimų apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo vokas, arba išoriniame voke nėra informacinio rinkėjo lapelio, arba išoriniame voke yra įdėtas daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas, antspaudas nededamas ir vokas neatplėšiamas; tokiu atveju vidinis vokas perbraukiamas ir voke esantis rinkimų biuletenis rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokole neįskaičiuojamas. Pagal VRK 2022 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. Sp-90 patvirtinto Balsų skaičiavimo protokolų pildymo naudojant „Rinkimų vedlį“, balsų ir pirmumo balsų skaičiavimo, rinkimų (referendumo) biuletenių ir kitų dokumentų pateikimo savivaldybės (apygardos) rinkimų (referendumo) komisijai tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 21.1 punktą, jeigu informaciniame rinkėjo lapelyje įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų (referendumo) apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo išorinis balsavimo vokas, arba išoriniame balsavimo voke nėra informacinio rinkėjo lapelio, arba išoriniame balsavimo voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas, antspaudas nededamas, vidinis balsavimo vokas neatplėšiamas; tolesnė šių vokų apskaita netvarkoma.

7.5. Šiuo atveju nebuvo jokio teisinio pagrindo pradėti tyrimą dėl Rinkimų komisijos Nr. 57 veiksmų. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad Rinkimų komisija Nr. 57 teikė kokius nors pavedimus kitai Rinkimų apylinkei Nr. 102. Šiuo aspektu pareiškėjo skundas grindžiamas tik prielaidomis.

7.6. Taip pat susiklosčiusioje situacijoje netaikytina Rinkimų kodekso 155 straipsnio 6 dalis, nes buvo perduotas ne išorinis balsavimo vokas, nes jis buvo atplėštas ir kuris yra anoniminis, o vidinis vokas su Rinkėjo identifikacija.

7.7. Taip pat susiklosčiusioje situacijoje netaikytinas Aprašo 91 punktas, kuris skirtas reglamentuoti paketų perdavimą iš vienos savivaldybės (apygardos) į kitą savivaldybę (apygardą).

7.8. Nėra tokios teisės normos, leidžiančios savivaldybės rinkimų komisijai perimti iš rinkimų apylinkės identifikuoto rinkėjo vidinį balsavimo voką ir jį suskaičiuoti, nepažeidžiant slapto balsavimo principo.

7.9. Pareiškėjo argumentai, kad Rinkėjo balsas turėjo būti suskaičiuotas, nesilaikant Rinkimų kodekse nustatytų reikalavimų, nepagrįstas, o jį grindžiamos skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su ankstesniais VRK sprendimais, priimtais organizuojant ir vykdant kitus rinkimus, apskritai nesusijusios su bylos dalyku.

7.10. Rinkėjo balsas susidariusioje situacijoje negalėjo būti skaičiuojamas.

7.11. Nebuvo jokio pagrindo naikinti 2024 m. birželio 11 d. protokolinio sprendimo 1 punkto, nes jis priimtas tinkamai įvertinus situaciją.

7.12. Šiuo atveju galutiniai 2024 m. birželio 9 d. Europos Parlamento rinkimų rezultatai patvirtinti, todėl aptariamo veiksmo dėl Rinkėjo balso suskaičiavimo negali atlikti ir VRK.

7.13. Net ir nusprendus atplėšti Rinkėjo vidinį balsavimo voką, Rinkėjo balso suskaičiavimas negalimas, nes šiuo atveju Rinkėjas jau yra identifikuotas ir taip būtų pažeista Rinkimų kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta Rinkėjo teisė į slaptą balsavimą.

7.14. Sutiktina su pareiškėju, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo pripažinti, kad Rinkėjo balsas negalioja. Tačiau šis klausimas Rinkimų apylinkėje Nr. 102, kurioje pareiškėjas stebėjo rinkimus, nebuvo sprendžiamas, nes rinkimų biuletenis nebuvo ištrauktas iš vidinio voko, ką patvirtina ir pats pareiškėjas. Todėl su tuo susiję pareiškėjo skundo argumentai nereikšmingi kilusio ginčo kontekste.

7.15. Tai, kad pareiškėjas nedalyvavo VRK 2024 m. birželio 16 d. posėdyje nepažeidžia jo teisių ir pareigų, nes VRK posėdžiai vieši, darbotvarkė skelbiama iš anksto viešai, juose dalyvauti gali visi norintys be atskiro pakvietimo.

7.16. VRK 2024 m. birželio 18 d. sprendimas yra pagrįstas ir argumentuotas, jame išdėstytos faktinės aplinkybės, jis pagrįstas teisės normomis, nėra jokio pagrindo jį naikinti pareiškėjo argumentais.

7.17. Pareiškėjo reikalavimas dėl Rinkėjo balso suskaičiavimo neatitinka Rinkimų kodekso 188 straipsnio 3 dalyje nustatytų skundo ribų. Pagal Rinkimų kodekso 92 straipsnio 8 dalį rinkimų stebėtojai stebi rinkimus ir nurodo galimus pažeidimus. Šiuo atveju pareiškėjas (rinkimų stebėtojas) iš esmės siekia, kad būtų atlikti aktyvūs veiksmai, siekiant pašalinti rinkimų proceso trūkumus, kurių atlikti, kaip minėta, nėra jokio teisinio pagrindo. VRK gali pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais tik esant Rinkimų kodekso 181 straipsnyje įvardytiems pagrindams, kurių nėra nagrinėjamu atveju. Dėl to nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti VRK 2024 m. birželio 16 d. sprendimo 1 ir 2 punktus. Be to, šie sprendimo punktai jokios įtakos inicijuotam ginčui neturi, nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjui.

8. Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose kartoja skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus, nesutikdamas su VRK atsiliepime į skundą pateiktais argumentais ir motyvais, teigdamas, kad dalis jų apskritai nesusiję su pareiškėjo skunde išdėstytais reikalavimais, todėl niekaip nepaneigia pareiškėjo skundo pagrįstumo. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad VRK neatsakė į skundo argumentus dėl kitiems rinkimų stebėtojams sudarytos galimybės dalyvauti VRK 2024 m. birželio 16 d. posėdyje, nepagrindė kitokios jų teisinės padėties. Pareiškėjas nesutinka su VRK argumentais dėl netinkamų Aprašo nuostatų taikymo, laikydamasis pozicijos, išdėstytos skunde, kad už tinkamą Aprašo 68, 70 ir 80 punktų taikymą atsakinga Rinkimų komisija Nr. 57, o ne Rinkimų apylinkės komisija Nr. 102. Pareiškėjas akcentuoja, kad neprašo pažeisti Rinkėjo balsavimo slaptumą, nurodydamas, kad skundo reikalavimai sąlyginiai, o VRK netinkamai interpretuoja susidariusią situaciją. Pareiškėjo vertinimu, VRK plečiamas Rinkimų kodekso 154 straipsnio 2 dalies 4 punkto aiškinimas pažeidžia visuotinės ir lygios rinkimų teisės principus, sudarant prielaidas sutrukdyti rinkėjui realizuoti savo aktyviąją rinkimų teisę dėl rinkimų komisijų klaidų. Be to, šis punktas nagrinėjamam atvejui apskritai netaikytinas, nes Rinkėjas buvo įtrauktas į rinkėjų sąrašą. Pareiškėjas pažymi, kad savivaldybės rinkimų komisijos ir VRK turi teisę perskaičiuoti rinkimų biuletenius ir (ar) rinkimų dokumentus, todėl priešingi VRK argumentai nepagrįsti.

9. VRK pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais nesutinka su pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais argumentais. VRK nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad jo 2024 m. birželio 13 d. skundas nebuvo išnagrinėtas, nes tokia pozicija neatitinka faktinių aplinkybių. VRK akcentuoja, kad pareiškėjas netinkamai interpretuoja susidariusią situaciją, nes visus veiksmus dėl Rinkėjo balsavimo atliko Rinkimų apylinkės komisija Nr. 102, o ne Rinkimų komisija Nr. 57. Todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo spręsti dėl Rinkimų komisijos Nr. 57 neveikimo ar atsakomybės. VRK pažymi, kad atsiliepime į skundą nurodyti Rinkimų kodekso 154 straipsnio 2 dalies 4 punktas ir Tvarkos aprašo 21.1 punktas imperatyviai draudžia elgtis taip, kaip nurodo pareiškėjas. VRK akcentuoja, kad pareiškėjas, kaip rinkimų stebėtojas, neturi pareigos užtikrinti, kad Rinkėjo balsas būtų suskaičiuotas, jam nėra suteikti įgaliojimai duoti nurodymus rinkimų komisijoms arba įpareigoti jas veikti pagal atitinkamo rinkėjo reikalavimus. Šiuo atveju Rinkėjo teisė balsuoti buvo užtikrinta, tačiau jo balsas negalėjo būti suskaičiuotas. VRK vertinimu, šiuo atveju Rinkimų komisijai Nr. 57 nebuvo teisinio pagrindo perskaičiuoti Rinkimų apylinkės Nr. 102 rinkimų biuletenius.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2024 m. birželio 9 d. rinkimų į Europos Parlamentą balsų skaičiavimo.

11. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas, kaip rinkimų stebėtojas, stebėjo gautų balsavimo vokų skaičiavimą Rinkimų apylinkėje Nr. 102. Balsavimo vokų skaičiavimo metu buvo atplėštas išorinis balsavimo vokas, kuriame buvo identifikuoto Rinkėjo, kuris, kaip nustatyta, įtrauktas į kitos, t. y. Rinkimų apylinkės Nr. 154 rinkėjų sąrašus, kortelė ir vidinis balsavimo vokas. Rinkimų apylinkės komisija Nr. 102 Rinkėjo balso nesuskaičiavo. Rinkimų apylinkės komisija Nr. 102, perduodama Rinkimų apylinkės Nr. 102 dokumentus Rinkimų komisijai Nr. 57, perdavė ir Rinkėjo kortelę ir vidinį voką.

12. Pareiškėjas su 2024 m. birželio 10 d. skundu kreipėsi į Rinkimų komisiją Nr. 57, prašydamas suskaičiuoti Rinkėjo balsą, įtraukti jį į atitinkamą apylinkę, gavus tik vieną rinkėjo balsavimo voką, dėl ko būtų aišku, kad tai Rinkėjo balsavimo vokas, tokiu atveju neskaičiuoti Rinkėjo balso, kad nebūtų pažeistas Rinkėjo balsavimo slaptumas, ir perduoti Rinkėjo kortelę ir voką VRK sprendimui priimti.

13. Rinkimų komisija Nr. 57 2024 m. birželio 11 d. vykusiame posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo 2024 m. birželio 10 d. skunde išdėstytas aplinkybes, Rinkimų apylinkės komisijos Nr. 102 Pirmininkės paaiškinime nurodytas aplinkybes, t. y. kad Rinkimų apylinkėje Nr. 102 skaičiuojant balsus buvo atplėštas išorinis balsavimo vokas, Rinkėjas buvo identifikuotas, nes jis balsavo namuose, tačiau Rinkimų apylinkėje Nr. 102 nepavyko suskaičiuoti šio Rinkėjo balso, nes buvo nustatyta, jog Rinkėjas įrašytas į kitos, t. y. Rinkimų apylinkės Nr. 154 rinkėjų sąrašą, todėl kartu su kitais dokumentais Rinkėjo kortelė ir vidinis balsavimo vokas buvo perduoti Rinkimų komisijai Nr. 57. Rinkimų komisija Nr. 57 nustatė, jog Rinkėjui balsuojant namuose ant išorinio balsavimo voko buvo nurodyta neteisinga rinkimų apylinkė, dėl ko Rinkėjo balsavimo vokas pateko į Rinkimų apylinkę Nr. 102, kurios rinkėjų sąrašuose jo nebuvo, ir ši klaida buvo nustatyta Rinkimų apylinkėje Nr. 102 atplėšus išorinį balsavimo voką. Atsižvelgusi į tai, ką įvertino ir nustatė, Rinkimų komisija Nr. 57 padarė išvadą, kad tai, kad ant Rinkėjo išorinio balsavimo voko buvo nurodyta neteisinga rinkimų apylinkė, yra pažeidimas, tačiau padarytas dėl žmogiškosios klaidos ir mažareikšmis, neturintis įtakos 2024 m. birželio 9 d. rinkimų į Europos Parlamentą rezultatams. Todėl Rinkimų komisija savo 2024 m. birželio 11 d. protokolinio sprendimo 1 punktu nusprendė konstatuoti, kad Rinkimų apylinkės komisijos Nr. 102 veiksmuose nenustatyta Rinkimų kodekso pažeidimų, o 2 punktu nusprendė neperduoti Rinkėjo vidinio balsavimo voko VRK sprendimui priimti, nes išorinis balsavimo vokas atplėštas, dėl ko jis nebeturi jokių identifikavimą ir (ar) autentiškumą patvirtinančių elementų.

14. Pareiškėjas, nesutikęs su Rinkimų komisijos Nr. 57 2024 m. birželio 11 d. protokoliniu sprendimu, kreipėsi į VRK su 2024 m. birželio 13 d. skundu, prašydamas panaikinti minėto sprendimo 1 punktą, suskaičiuoti Rinkėjo balsą, nepažeidžiant balsavimo slaptumo, pradėti tyrimą dėl Rinkimų komisijos Nr. 57 veiksmų ir sudaryti galimybes pareiškėjui dalyvauti VRK posėdyje.

15. VRK, 2024 m. birželio 16 d. vykusiame posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo 2024 m. birželio 13 d. skundą dėl voko, kurį „atidarius pastebėta, kad šis vokas nepriklauso [Rinkimų apylinkei Nr. 102] ir jis neturėjo būti įskaičiuotas“. VRK 2024 m. birželio 16 d. protokoliniu sprendimu Nr. P-33 (toliau – ir 2024 m. birželio 16 d. protokolinis sprendimas) nutarė pritarti Rinkimų komisijos Nr. 57 2024 m. birželio 11 d. protokoliniam sprendimui. VRK priėmė 2024 m. birželio 18 d. sprendimą, kuriame papildomai išdėstė pareiškėjo 2024 m. birželio 13 d. skundo atmetimo motyvus, kaip matyti, iš esmės pritardama Rinkimų komisijos Nr. 57 2024 m. birželio 11 d. protokoliniame sprendime išdėstytiems motyvams.

16. Pareiškėjas, nesutikdamas su VRK 2024 m. birželio 18 d. sprendimu, kurio sudedamoji dalis 2024 m. birželio 16 d. protokolinis sprendimas, kreipėsi į teismą.

17. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad VRK netinkamai išnagrinėjo jo 2024 m. birželio 13 d. skundą, nes neužtikrino jo teisės realiai dalyvauti jo 2024 m. birželio 13 d. skundo nagrinėjime VRK 2024 m. birželio 16 d. vykusiame posėdyje ir priėmė nemotyvuotą 2024 m. birželio 18 d. sprendimą, neįvertinusi, pareiškėjo vertinimu, reikšmingų aplinkybių dėl susidariusios situacijos, dėl kurios Rinkėjo balsas nebuvo suskaičiuotas.

18. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl jam nesudarytos galimybės dalyvauti VRK 2024 m. birželio 16 d. posėdyje, pažymėtina, kad Rinkimų kodekso 24 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog rinkimų komisijų veikla ir priimami sprendimai, rengiant ir vykdant rinkimus, yra vieši, užtikrinant asmens duomenų apsaugą. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, reglamentuota, kad rinkimų komisijos posėdžius gali stebėti rinkimų stebėtojai, pateikę nustatytos formos pažymėjimus arba juos tam įgaliojusių politinių organizacijų įgaliojimus, o juose dalyvauti gali kiekvienas kandidatas, politinė organizacija ar jų atstovai, jeigu juose sprendžiama dėl jų veiklos ar dėl tiesiogiai su jais susijusių aplinkybių arba jeigu juos dalyvauti posėdyje pakvietė VRK pirmininkas. Rinkimų kodekso 42 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog VRK savo kompetencijai priklausančius klausimus svarsto ir sprendimus dėl jų priima kolegialiai savo posėdžiuose. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad VRK posėdžiai tiesiogiai transliuojami jos interneto svetainėje VRK nustatyta tvarka.

19. VRK 2022 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. Sp-71 patvirtinto Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 36 punkte (2023 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. Sp-273 redakcija) nustatyta, kad VRK posėdžiai ir balsavimas yra vieši, tiesiogiai transliuojami internetu. Reglamento 43 punkte (2023 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. Sp-273 redakcija) patikslinta, kad VRK posėdžius gali stebėti rinkimų stebėtojai, o juose dalyvauti gali visi kiti suinteresuoti asmenys, jeigu jame sprendžiama dėl jų veiklos ar dėl tiesiogiai su jais susijusių aplinkybių arba juos dalyvauti posėdyje pakvietė VRK pirmininkas.

20. Aptartas reglamentavimas, garantuojantis VRK veiklos viešumą, nustato pakankamai plačias teises ne tik stebėti, bet ir dalyvauti VRK posėdžiuose. Nei Rinkimų kodeksas, nei Reglamente nėra nuostatų, įpareigojančių VRK ar VRK pirmininką kiekvienu atveju asmeniškai kviesti į VRK posėdį asmenis, jeigu posėdyje sprendžiama dėl jų veiklos ar dėl tiesiogiai su jais susijusių aplinkybių. Esant tokiam reglamentavimui, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi būti aktyvus ir pasinaudoti jam suteiktomis plačiomis teisėmis stebėti ir (ar) dalyvauti VRK posėdžiuose.

21. Nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad pareiškėjas nedalyvavo VRK 2024 m. birželio 16 d. posėdyje, nebuvo įgaliotas atstovauti konkretaus rinkėjo interesus VRK 2024 m. birželio 16 d. vykusiame posėdyje.

22. Teisėjų kolegija, nustatytas aplinkybes įvertinusi aptarto reglamentavimo kontekste, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo asmeniškai iš anksto neinformavus apie VRK 2024 m. birželio 16 d. vyksiantį posėdį, kuriame, be kita ko, bus nagrinėjamas 2024 m. birželio 13 d. skundas, nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir pareiškėjo teisės. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog jo teisė dalyvauti VRK 2024 m. birželio 16 d. vykusiame posėdyje, sužinoti realiu laiku apie svarstomus klausimus ir sprendimą dėl jo 2024 m. birželio 13 d. skundo buvo nepagrįstai apribota ir (ar) suvaržyta. Kita vertus, pareiškėjas kaip rinkimų stebėtojas turi būti pakankamai aktyvus ir dėmesingas bei rūpintis jam teisės aktais suteiktų teisių tinkamu įgyvendinimu.

23. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atmetami pareiškėjo skundo argumentai, susiję su jo teisės dalyvauti jo 2024 m. birželio 13 d. skundo nagrinėjime VRK vykusiame 2024 m. birželio 16 d. posėdyje pažeidimu.

24. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl to, kad VRK 2024 m. birželio 18 d. sprendimas nėra motyvuotas, pažymėtina, kad bet kuriame administraciniame sprendime turi būti nurodytas sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jo priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės, sprendimo motyvai (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.). Šie reikalavimai keliami ir VRK priimamiems sprendimams.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl to, ar administracinis sprendimas pakankamai motyvuotas, būtina atsižvelgti į tai, kad ne kiekvienas procedūrinis pažeidimas yra laikomas esminiu ir lemiančiu atitinkamo administracinio sprendimo panaikinimą. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar sprendimo motyvavimo trūkumai yra esminiai, sukliudę administracinio sprendimo adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo sprendimu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas atliekamas administracinio sprendimo adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Nustačius, kad administracinis sprendimas iš esmės yra pagrįstas, o jo tam tikri, be kita ko, motyvavimo trūkumai nesutrukdė asmeniui pasinaudoti savo teise ginti galbūt pažeistas teises ir jį apskųsti teismui, paprastai nustatyti tokio sprendimo trūkumai nėra laikomi esminiais ir sudarančiais pagrindą sprendimą panaikinti (šiais aspektais žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eR-31-629/2023 ir joje nurodytą praktiką).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi VRK 2024 m. birželio 18 d. turinį aptartos procedūros pagal pareiškėjo skundus kontekste, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju iš VRK 2024 m. birželio 18 d. sprendimo turinio aišku, kuo remiantis ir vadovaujantis pareiškėjo 2024 m. birželio 13 d. skundas buvo atmestas. Kaip matyti, pareiškėjo nurodomas VRK 2024 m. birželio 18 d. sprendimo trūkumas dėl nepakankamo motyvavimo nesutrukdė jam kreiptis į teismą. Tai, kad pareiškėjo netenkina VRK motyvai, tai, kad VRK neįvertino aplinkybių, kurios, pareiškėjo vertinimu, turėjo būti įvertintos, savaime nereiškia, kad VRK priėmė nepagrįstą sprendimą, neatitinkantį jam nustatytų reikalavimų.

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas laikosi pozicijos, kad turėjo būti priimtas sprendimas, imtasi veiksmų dėl Rinkėjo balso suskaičiavimo, todėl galiausiai VRK netenkinus pareiškėjo 2024 m. birželio 13 d. skundo, galimai buvo pažeistas balsų skaičiavimas.

28. Vertinant šiuos pareiškėjo skundo argumentus aktualus reglamentavimas, nustatytas Rinkimų kodekse ir Tvarkos apraše:

28.1. Pagal Rinkimų kodekso 7 straipsnio 1 dalį, be kita ko, nustatyta, kad rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad rinkėjui turi būti sudaromos sąlygos slaptai ir netrukdomai užpildyti rinkimų biuletenį. To paties straipsnio 5 dalis tiesiogiai nustato, kad draudžiama atlikti veiksmus, kuriais būtų galima atskleisti balsavimo paslaptį ir draudžiama atskleisti sužinotą kito asmens balsavimo paslaptį.

28.2. Rinkimų kodekso 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš pradedant skaičiuoti iki rinkimų dienos balsavusių rinkėjų balsus, iš apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos gauti išoriniai balsavimo vokai sudedami kartu su namuose balsavusių rinkėjų išoriniais balsavimo vokais ir sumaišomi. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pradedami skaičiuoti iš rinkėjų, balsavusių iki rinkimų dienos rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje, gauti balsavimo vokai: 1) pagal pateiktus duomenis patikrinama, kiek gauta vokų, patikrinant rinkėjų, balsavusių iki rinkimų dienos, skaičių; 2) apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus gautus išorinius balsavimo vokus. Jų skaičius paskelbiamas ir įrašomas į rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą; 3) išoriniai balsavimo vokai atplėšiami po vieną, iš išorinio balsavimo voko išimamas rinkėjo lapelis, garsiai perskaitoma rinkėjo pavardė, ji sutikrinama su apylinkės rinkėjų sąrašu, o rinkimų apylinkėse, prisijungusiose prie elektroninio rinkėjų sąrašo, – ir su šio sąrašo duomenimis; 4) vidinis balsavimo vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu. Antspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus. Jeigu informaciniame rinkėjo lapelyje įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų apylinkėje, arba yra įrašas, nurodantis, kad rinkėjas balsavo kitoje rinkimų apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo vokas, arba išoriniame voke nėra informacinio rinkėjo lapelio, arba išoriniame voke yra įdėtas daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas, antspaudas nededamas ir vokas neatplėšiamas. Tokiu atveju vidinis vokas perbraukiamas ir voke esantis rinkimų biuletenis rinkimų apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokole neįskaičiuojamas.

28.3. Panašios nuostatos nustatytos ir Tvarkos aprašo 21.2 punkte: „Apylinkės rinkimų (referendumo) komisijos pirmininkas paveda vienam komisijos nariui išimti iš kiekvieno išorinio voko (nukirpus nuo jo vieną kraštą) informacinį rinkėjo lapelį ir vidinį voką, kitam (-iems) – rinkėjų sąraše surasti balsavusio rinkėjo pavardę ir pranešti, ar rinkėjas nėra balsavęs rinkimų (referendumo) apylinkėje ir ar nėra gauta šio rinkėjo dar vieno išorinio balsavimo voko. Ši procedūra atliekama taip: išorinis balsavimo vokas apžiūrimas, įsitikinama, kad jis nebuvo atplėštas, specialus ženklas nepažeistas. Nukirpus išorinio balsavimo voko kraštą, iš jo išimamas informacinis rinkėjo lapelis ir vidinis balsavimo vokas. Garsiai perskaitomas rinkėjo eilės numeris apylinkės rinkėjų sąraše ir rinkėjo pavardė, šie duomenys sutikrinami su apylinkės rinkėjų sąrašo duomenimis. Apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas išoriniame balsavimo voke, pavardės įrašoma „Balsavo vokais“ arba „BV“. Vidinis balsavimo vokas antspauduojamas rinkimų (referendumo) apylinkės antspaudu ir įmetamas į balsadėžę. Jeigu informaciniame rinkėjo lapelyje įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše, arba rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo rinkimų (referendumo) apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties rinkėjo išorinis balsavimo vokas, arba išoriniame balsavimo voke nėra informacinio rinkėjo lapelio, arba išoriniame balsavimo voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas, antspaudas nededamas, vidinis balsavimo vokas neatplėšiamas. Tolesnė šių vokų apskaita netvarkoma. Po to, kai paskutinis antspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, išoriniai balsavimo vokai, informaciniai rinkėjo lapeliai, neantspauduoti vidiniai balsavimo vokai sudedami atskirai. Vedlio 6 etapo 1 žingsnyje įrašoma: gautų išorinių balsavimo vokų skaičius, rastų vidinių balsavimo vokų skaičius, antspauduotų vidinių balsavimo vokų skaičius“.

28.4. Rinkimų kodekso 155 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu rinkimų apylinkėje yra tik vienas antspauduotas vidinis balsavimo vokas, kad nebūtų pažeista balsavimo paslaptis, jis neatplėšiamas ir perduodamas šią apylinkės rinkimų komisiją sudariusiai apygardos, savivaldybės rinkimų komisijai, kuri balsavimo rezultatus įrašo į šios apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolą. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu apylinkės rinkimų komisija gauna kitai apylinkės rinkimų komisijai adresuotus išorinius balsavimo vokus, šie vokai neatplėšiami ir VRK nustatyta tvarka perduodami kitoms rinkimų komisijoms suskaičiuoti šiuose vokuose esančiuose biuleteniuose už kandidatų sąrašus ir (arba) kandidatus paduotus balsus.

29. Nagrinėjamu atveju ginčo nėra (pareiškėjas neginčija), kad Rinkėjo išorinis balsavimo vokas Rinkimų apylinkėje Nr. 102 buvo atplėštas, kad atplėšus išorinį balsavimo voką buvo identifikuotas Rinkėjas ir nustatyta, kad ant išorinio balsavimo voko buvo nurodyta neteisinga apylinkė, todėl Rinkėjo vidinis balsavimo vokas nebuvo atplėštas ir balsas nesuskaičiuotas.

30. Aptartą reglamentavimą, kuris tiesiogiai draudžia imtis veiksmų, galinčių atskleisti balsavimo paslaptį, įvertinus nustatytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju Rinkėjo balsas negalėjo būti suskaičiuotas Rinkimų apylinkėje Nr. 102, neatskleidus identifikuoto Rinkėjo balsavimo paslapties. Taip pat atplėštas Rinkėjo išorinis balsavimo vokas negalėjo būti perduotas kitai apylinkės rinkimų komisijai, nes kitai apylinkės rinkimų komisijai galima perduoti tik neatplėštus vokus tam, kad rinkimų komisija galėtų suskaičiuoti šiame voke esančiame biuletenyje paduotą balsą, neatskleidus balsavimo paslapties.

31. Taip pat pažymėtina, kad apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos įgaliojimus nustato Rinkimų kodekso 47 straipsnis, kurio 1 dalies 9 punkte, be kita ko, nustatyta, kad apygardos, savivaldybių rinkimų komisija surašo savo veiklos teritorijos rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą (apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolas), nustato balsavimo rezultatus ir perduoda juos tvirtinti VRK. Minėto kodekso 50 straipsnio, nustatančio apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimus, 1 dalies 6 punkte reglamentuota, kad apylinkės rinkimų komisija suskaičiuoja balsus, surašo apylinkės rinkėjų balsų skaičiavimo protokolą ir elektroninių ryšių priemonėmis pateikia šio protokolo duomenis. Šiuo aspektu sutiktina su VRK pozicija, kad pareiškėjas iš esmės siekia, kad Rinkimų komisija Nr. 57 būtų įpareigota atlikti veiksmus, kuriems atlikti neturi jai suteiktos kompetencijos.

32. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi susidariusią situaciją, dėl kurios nebuvo suskaičiuotas Rinkėjo balsas, neturi pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryti esminiai 2024 m. birželio 9 d. rinkimų į Europos Parlamentą balsų skaičiavimo pažeidimai, galėję nulemti galutinius rinkimų rezultatus ir (ar) turėję neigiamos įtakos šių rinkimų teisėtumui.

33. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo reikalavimą panaikinti VRK 2024 m. birželio 18 d. sprendimą.

34. Pareiškėjas skunde, rašytiniuose paaiškinimuose dėsto daugiau argumentų, jo vertinimu, pagrindžiančių jo reikalavimo panaikinti VRK 2024 m. birželio 18 d. sprendimą pagrįstumą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, likę pareiškėjo argumentai yra arba teisiškai nereikšmingi, arba apskritai tiesiogiai nesusiję su skundžiamu VRK 2024 m. birželio 18 d. sprendimu, ir todėl nekeičia padarytų išvadų, kurių šiuo atveju pakanka pripažinti, kad nėra pagrindo panaikinti VRK 2024 m. birželio 18 d. sprendimą. Todėl dėl likusių pareiškėjo argumentų atskirai nepasisakoma ir jie detaliai nevertinami.

35. Nusprendus netenkinti pareiškėjo reikalavimo panaikinti VRK 2024 m. birželio 18 d. sprendimą, tais pačiais motyvais netenkinami likę pareiškėjo reikalavimai įpareigoti VRK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. birželio 13 d. skundą, panaikinti VRK 2023 m. birželio 16 d. sprendimo 1 ir 2 punktus ir įpareigoti VRK iš naujo patvirtinti 2024 m. birželio 9 d. rinkimų į Europos Parlamentą balsų skaičiavimo ir rezultatų nustatymo protokolą ir nustatyti galutines kandidatų į Europos Parlamento narius eiles kandidatų sąrašuose pagal kiekvieno kandidato rinkimų reitingą, kaip išvestiniai iš pagrindinio pareiškėjo reikalavimo panaikinti VRK 2024 m. birželio 18 d. sprendimą.

36. Papildomai pažymėtina, kad Rinkimų kodekso 181 straipsnis „Rinkimų rezultatų pripažinimas negaliojančiais“ tiesiogiai reglamentuoja atvejus, kada VRK, patvirtinusi galutinius rinkimų rezultatus, turi pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą panaikinti VRK 2024 m. birželio 16 d. sprendimo 1 ir 2 punktus, neįrodinėjo nei vieno iš nustatytų atvejų, kada galutiniai rinkimų rezultatai pripažįstami negaliojančiais. Atitinkamai nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl 2024 m. birželio 9 d. rinkimų į Europos Parlamentą galutinių rezultatų nustatymo ir patvirtinimo.

37. Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams (Konstitucijos 102 str. 1 d.). Atitinkamai ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

38. Taigi į Konstitucinį Teismą galima kreiptis pirmiausia nustačius, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, dėl kurio konstitucingumo abejojama, yra taikomas nagrinėjamoje byloje, ir pačiam teismui kilus pagrįstai abejonei, kad nagrinėjamoje byloje taikytinas įstatymas ar kitas teisės aktas, gali prieštarauti Konstitucijai.

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A520-2320/2012 apibendrinta, kad pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą).

40. Darytina išvada, kad sprendžiant dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą pirmiausia turi būti identifikuojama, ar konkretus įstatymas ar kitas teisės aktas yra taikytinas nagrinėjamoje byloje, dėl jo taikymo kilęs ginčas, ar kyla pagrįstų abejonių dėl konkretaus įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo. Turi būti nustatytos visos šios sąlygos tam, kad būtų galima teigti, jog egzistuoja pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą.

41. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Rinkimų kodekso 188 straipsnio 3 dalies atitikties Konstitucijai toje apimtyje, kiek šioje teisės normoje nenustatyta teisė rinkėjui paduoti skundą dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų.

42. Rinkimų kodekso 188 straipsnio 3 dalyje (2022 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. XIV-1381 redakcija) nustatyta, kad skundą dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų gali paduoti rinkimų stebėtojas, atstovas rinkimams, kandidatas, politinė organizacija, iškėlę kandidatą ar kandidatų sąrašą rinkimuose, dėl kurių balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų yra skundžiama.

43. Pareiškėjo vertinimu, įstatymų leidėjas turėjo suteikti rinkėjams teisę paduoti skundą dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų, užtikrinant visuotinę ir lygią rinkimų teisę.

44. Taigi nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo teismo inicijuoti konstitucinės justicijos bylą dėl preziumuojamos legislatyvinės omisijos, t. y. reglamentavimo spragos.

45. Sprendžiant dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl preziumuojamos legislatyvinės omisijos mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) vertinamos sąlygos, aptartos šio teismo sprendimo 39 punkte.

46. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą kaip rinkimų stebėtojas, kuriam Rinkimų kodekso 188 straipsnio 3 dalyje suteikta teisė paduoti skundą dėl balsų skaičiavimo rezultatų ar rinkimų rezultatų. Šiuo atveju sprendžiant dėl, pareiškėjo vertinimu, padarytų balsų skaičiavimo pažeidimų Rinkimų kodekso 188 straipsnio 3 dalis netaikoma kitų nei rinkimų stebėtojo (t. y. pareiškėjo), padavusio skundą, subjektų atžvilgiu. Taip pat pareiškėjas, grįsdamas balsų skaičiavimo pažeidimus, nekelia ginčo dėl aptartos reglamentavimo spragos. Todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas, šiuo atveju nenustačius egzistuojant pagrindą inicijuoti konstitucinės justicijos bylą.

47. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, nenustačius esminių 2024 m. birželio 9 d. rinkimų į Europos Parlamentą balsų skaičiavimo pažeidimų. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 126 straipsniu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo K. L. B. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ernestas Spruogis

Egidijus Šileikis