2021-10-06 Nr. AB-20520-3-62-3-01982-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-659-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01982-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

S

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. Š., A. Š, V. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. Š., A. Š, V. S. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Domanas“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai R. Š., A. Š, V. S.(toliau – ir pareiškėjai) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2021 m. liepos 20 d. administracinį sprendimą (toliau – ir Sprendimas), kuriuo tenkintas 2021 m. liepos 13 d. prašymas Nr. PSP-100-210713-02527 pritarti projektiniams pasiūlymams, išreikalauti iš atsakovo Sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai yra Kaune esančios (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai. Jie vieną dieną pastebėjo viešą skelbimą, kad visiškai šalia, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvėje, o konkrečiai – žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bus svarstoma statyti du daugiabučius gyvenamuosius namus (statytojas – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Domanas“). 2021 metų pradžioje buvo parengti planuojamų statyti statinių projektiniai pasiūlymai su kuriais (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai (įskaitant ir pareiškėjus) nesutiko ir pateikė atsakovui pretenziją. Projektiniai pasiūlymai buvo koreguojami keletą kartų ir galiausiai atsakovo 2021 m. liepos 20 d. sprendimu tenkintas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Domanas“ 2021 m. liepos 13 d. prašymas Nr. PSP-100-210713-02527 pritarti projektiniams pasiūlymams.

Pareiškėjų įsitikinimu, šie projektiniai pasiūlymai prieštarauja Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajam planui ir Kauno miesto savivaldybės teritorijos specialiajam planui, todėl atsakovas nepagrįstai pritarė jiems.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi pareiškėjų R. Š., A. Š, V. S. skundą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas, aptaręs Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 (toliau – ir Reglamentas), nuostatas, konstatavo, kad sprendimas nepritarti projektiniams pasiūlymams tam tikrais atvejais gali sukelti teisines pasekmes statytojui. Tačiau sprendimas pritarti projektiniams pasiūlymams iš esmės yra tarpinio procedūrinio pobūdžio. Po jo priėmimo statytojas rengia statinio projektą, kuriam vėliau nustatyta tvarka gali būti pritarta (projektas gali būti patvirtintas) arba nepritaria, ir galiausiai išduodamas (ar neišduodamas) statybą leidžiantis dokumentas. Teismas sprendė, kad konkrečiu atveju pareiškėjai nėra statybos dalyviai, skundžiamas sprendimas jiems tol, kol nebus išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nesukelia jokių teisinių pasekmių, dėl jo priėmimo pareiškėjams jokių teisių ir pareigų neatsiranda. Visi pareiškėjų argumentai dėl sprendimo pritarti projektiniams pasiūlymams teisėtumo ir pagrįstumo galės būti nurodyti vėliau, t. y. grindžiant skundą dėl išduoto statybą leidžiančio dokumento galiojimo.

III. Pareiškėjai R. Š., A. Š, V. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą priimti.

Pareiškėjai nurodo, kad suinteresuota visuomenė turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo užginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo aplinkos ir jos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo srityje materialinį ar procesinį teisėtumą. Skundas yra dėl aplinką keičiančių projektinių pasiūlymų ir yra susijęs su pareiškėjų interesais, išplaukiančiais iš galimo poveikio jų gyvenimo kokybei. Taip pat skundas yra susijęs su subjektyvinėmis pareiškėjų teisėmis dalyvauti procedūrose rodant pakankamą suinteresuotumą sprendimų priėmimo procesu. Pareiškėjai nurodo, kad tokiu būdu realizuoja suinteresuotos visuomenės teisę dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su aplinka, ir apskųsti jų materialinį ar procesinį teisėtumą (Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, ratifikuotos Lietuvos Respublikos Seimo 2001 m. liepos 10 d. įstatymu Nr. IX-449 (toliau – ir Orhuso konvencija), bei Aplinkos apsaugos įstatymas (toliau – ir AAĮ) 7 str. 2 d.).

Pareiškėjai teigia, jog iki šiol nėra nustatyta tvarka paskelbta, ar dėl pareiškėjų gautų pasiūlymų yra priimtas atsakovo atsakingo valstybės tarnautojo, atliekančio savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, pritarimas arba motyvuotas nepritarimas projektiniams pasiūlymams, tačiau skundžiamu sprendimu, kuriuo pritarta projektiniams pasiūlymams, yra atmesti pareiškėjų pasiūlymai.

Pareiškėjai sutinka, kad skundžiamas atsakovo sprendimas yra tarpinio pobūdžio, tačiau nepritaria, jog jis negali būti skundžiamas teismui. Anot pareiškėjų, teisė kreiptis į teismą nėra apribota tik statybos dalyvių subjektiškumu. Kiekviena statyba sukuria teisinius santykius ne tik tarp statybos dalyvių. Būsima statyba gali kėsintis, pažeisti ar kitaip įtakoti ir kitų asmenų teises ar viešąjį interesą, todėl teisinis reglamentavimas atitinkamos kategorijos statyboms nustato privalomą projektinių pasiūlymų viešąjį pristatymą. Viešojo pristatymo procedūros taip pat sukuria teisinius santykius tarp šios procedūros dalyvių, kadangi jose yra realizuojamos procedūros dalyvių teisės. Todėl asmenys, dalyvaujantys viešojo pristatymo procedūroje ir pateikiantys pasiūlymus dėl projekto, tampa suinteresuota visuomene. Taip pat tokie asmenys tampa ir šio procedūrinio teisinio santykio dalyviais ir įgyja atitinkamas teises – jų pasiūlymai privalo būti apsvarstyti ir priimti arba motyvuotai atmesti. Atmetus pasiūlymus atsiradusių procedūrinių teisinių santykių dalyviai turi teisę nesutikti su motyvais, dėl kurių jų pasiūlymai buvo atmesti. Savo nesutikimą, paremtą esminiais argumentais, procedūrų dalyviai gali revizuoti tik teisminio ginčo būdu. Jei suinteresuota visuomenė negalėtų skųsti tokių sprendimų, pareiškėjų nuomone, viešojo pristatymo procedūra būtų beprasmiška, formalia ir nesukuriančia jokių teisinių pasekmių.

Pareiškėjų nuomone, būtų neproporcinga ir neracionalu teisinį konfliktą tarp ginčo šalių nukelti tolimesniam laikui, kai teisinis ginčas gali įgyti papildomų, dar ir materialinių (pavyzdžiui, pradėtos statybos stabdymo, statybos padarinių šalinimo, žalos atlyginimo), pasekmių riziką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria pareiškėjų R. Š., A. Š, V. S. skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundą, konstatavęs, kad skundžiamas Sprendimas yra tarpinio procedūrinio pobūdžio ir pareiškėjams teisinių pasekmių nesukelia, todėl nenagrinėtinas teismuose. Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą grindė suinteresuotos visuomenės teise skųsti sprendimus teismui, viešojo pristatymo procedūrų beprasmiškumu bei formalumu, jei jų metu siūlomų projektinių pasiūlymų negalima skųsti teismui.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vientisos administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji kompetentingų asmenų ar pareigūnų sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu. Dėl šios priežasties tokie dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje yra akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-541-520/2016).

Priešingu atveju, t. y. nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskirojo skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimas pritarti projektiniams pasiūlymams iš esmės yra tarpinio procedūrinio pobūdžio. Pareiškėjai iš esmės patvirtina šias aplinkybes atskirajame skunde.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-1246-822/2015 iš esmės faktinėmis aplinkybėmis tapačioje situacijoje pripažino, kad projektiniai pasiūlymai suinteresuotiems visuomenės atstovams nesukelia teisių ir pareigų, neturi įtakos suinteresuoto visuomenės atstovo teisių ir pareigų apimčiai, jame nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjo atžvilgiu.

Vadovaujantis Reglamento 7.2, 60, 66, 67 punktais projektiniai pasiūlymai laikomi statinio projekto rengimo dokumentais. Tai yra statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendimų idėja. Statytojas (statytojo raštu įgaliotas asmuo) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) teikia prašymą (su Reglamente numatytomis išimtimis) informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus, kai numato rengti statinio projektą. Atlikus projektinių pasiūlymų viešinimo ir visuomenės informavimo procedūras, projektuotojas prašymą pritarti projektiniams pasiūlymams, kompiuterinę laikmeną su patikslintų (jei tikslinti) projektinių pasiūlymų ataskaitos su priedais, Reglamente nurodytais dokumentų įrašais (kai jie gauti), teikia tiesiogiai savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui, atliekančiam savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, arba prašymą su reikiamais dokumentais teikia per IS „Infostatyba“. Jei prašymas pateiktas per IS „Infostatyba“, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, apie pritarimą (nepritarimą) projektiniams pasiūlymams ir projektinius pasiūlymus, kuriems pritarta, paskelbia šioje informacinėje sistemoje, taip pat paskelbia savivaldybės interneto svetainės pirmajame puslapyje ir informuoja statytoją. Reglamento 68 punktas numato, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsniu, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, priimtas sprendimas [pritarti arba motyvuotai nepritarti projektiniams pasiūlymams] gali būti skundžiamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegijos nuomone, Reglamento 68 punkto nuostata (skųsti Sprendimą pritarti projektiniams pasiūlymams) turėtų būti aiškinama sistemiškai, atsižvelgiant į kitas šio teisės akto nuostatas, taip pat nepaneigiant bendrų taisyklių, į kurias atsižvelgiant administraciniuose teismuose nagrinėjamos bylos (ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p. ir 23 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pareiškėjų atskirajame skunde nurodyti teiginiai, kad atsakovo Sprendimas sukėlė jiems teisines pasekmes, yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šis Sprendimas laikytinas tarpiniu procedūros dokumentu ir nėra skųstinas.

Pareiškėjai atskirame skunde taip pat nurodo argumentus, kad nėra nustatyta tvarka paskelbta dėl pareiškėjų projektinių pasiūlymų pritarimo ar motyvuoto nepritarimo jiems. Pažymėtina, kad šie atskirojo skundo argumentai yra nauji, nenurodyti pareiškėjų skunde, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, todėl teisėjų kolegija papildomai dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, jog pripažintina, kad skundžiamas Sprendimas yra tarpinio procedūrinio pobūdžio, pareiškėjams teisių ir pareigų nesukuria ir nėra nagrinėtinas teisme, todėl pareiškėjų argumentai susiję su teise kreiptis į teismą bei dalyvauti sprendimų priėmime aplinkosauginiais klausimais Orhuso konvencijos ir AAĮ kontekste, laikytini nereikšmingais.

Dėl pareiškėjų argumentų, susijusių su neproporcingumu ir neracionalumu, teisėjų kolegija akcentuoja, kad vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 2 dalimi teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) ekonominio tikslingumo požiūriu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų R. Š., A. Š, V. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė