5ddcad4b-69bb-4f08-bfb3-4cd237e55813 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-393-658/2017Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02313-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.4.; 2.6.2.5.; 2.6.6.4.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės V. B. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2985-543/2016 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ ieÅ¡kinį atsakovei V.

B. dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : Ginčo esmė Ginčas byloje kilęs dėl mokėjimo (pelno) palÅ«kanų, kildinamų iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, dydžio mažinimo.IeÅ¡kovė AB „BnP Finance“ ieÅ¡kiniu prašė teismo iÅ¡ atsakovės priteisti 446,51 Eur negrÄ Å¾intÄ kredito dalį, 203,97 Eur kredito mokestį, 4,45 Eur palÅ«kanų kaip atlyginimÄ už naudojimÄ si vartojimo kredito suma po kredito grÄ Å¾inimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismÄ dienos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad su atsakove 2014 m. spalio 31 d. sudarė vartojimo kredito iÅ¡davimo sutartį, kuria atsakovei buvo suteiktas 579,24 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kuriÄ atsakovė įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ vartojimo kreditÄ ir sumokėti 452,97 Eur kredito mokestį iki 2017 m. gruodžio 4 d. Atsakovė suteiktÄ 579,24 Eur vartojimo kreditÄ ir 452,97 Eur kredito mokestį turėjo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡iomis mėnesinėmis įmokomis, mokant po 28,67 Eur. Atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo ir prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovės susidariusiÄ skolÄ , palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovė V.

B. atsiliepimu su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, prašė atmesti ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ jos 203,97 Eur kredito mokesčio. Nurodė, kad pasiraÅ¡ydama kredito sutartį ji neturėjo realių galimybių įtakoti sutarties sÄ lygų, kadangi ieÅ¡kovė, pasinaudodama savo dominuojančia padėtimi, nustatė atsakovei neprotingas 42,37 procentų metines palÅ«kanas. Tokiu bÅ«du atsakovei buvo dirbtinai sudaryta nepalanki situacija – arba pasiraÅ¡o tokiÄ kredito sutartį, kokiÄ jai yra pateikusi ieÅ¡kovė, arba jos nepasiraÅ¡o ir kreditas nėra suteikiamas.

Mano, kad vartojimo kredito sutarties specialiosios dalies nustatyta 42,37 proc. dydžio metinių palÅ«kanų suma, kuri sudaro 452,97 Eur, yra aiÅ¡kiai per didelė, todėl turėtų bÅ«ti mažintina iki įstatyminės 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų normos. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir priteisė iÅ¡ atsakovės V. B., ieÅ¡kovei AB „BnP Finance“ 446,51 Eur negrÄ Å¾intÄ kredito dalį, 203,97 Eur kredito mokestį, 4,45 Eur palÅ«kanas kaip atlyginimÄ už naudojimÄ si vartojimo kredito suma po kredito grÄ Å¾inimo termino pasibaigimo iki kreipimosi į teismÄ dienos; iÅ¡ viso 654,93 Eur; 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 136,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas sprendimÄ grindė Å¡iais argumentais:Atsakovė savo prievolės grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ sutartyje nustatyta tvarka ir terminais neįvykdė. Duomenų apie tai, kad atsakovė gera valia atsiskaitė su ieÅ¡kove, nėra.Ginčas kilo dėl pelno (mokėjimo) palÅ«kanų, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimÄ si kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymÄ . Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma – palÅ«kanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).Å alių sutartis sudaryta laikantis sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė, bÅ«dama tinkamai informuota apie procesÄ (visi procesiniai dokumentai, taip pat ir teismo Å¡aukimai atsakovei įteikti asmeniÅ¡kai), užėmė pasyviÄ pozicijÄ , bei civiliniame procese galiojant rungimosi principui nereiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl kreditavimo sutarčių sÄ lygų pakeitimo – teismui savo iniciatyva nebuvo pagrindo kiÅ¡tis į sutartinius Å¡alių santykius modifikuojant sutartį.Nors tarp Å¡alių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovė, kaip vartotoja, yra silpnesnioji sandorio Å¡alis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palÅ«kanas.

Å i papildoma apsauga nesudaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka Vartojimo kredito įstatymo reikalavimus, todėl, nesant kitų argumentų, patvirtinančių jos nepagrįstumÄ , teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad vartojimo kredito sutartyje įtvirtinta esminė Å¡alių nelygybė (CK 6.228 straipsnis) ir mažinti Å¡alių sutartyje nustatytÄ pelno (mokėjimo) palÅ«kanų normÄ .

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Patikslintu apeliaciniu skundu atsakovė V. B. praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį dėl kredito mokesčio priteisimo ir priimti naujÄ sprendimÄ civilinėje byloje. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:PasiraÅ¡ant kredito sutartį atsakovė neturėjo realių galimybių įtakoti sutarties sÄ lygų, kadangi ieÅ¡kovė, pasinaudodama savo dominuojančia padėtimi, nustatė atsakovei neprotingas 42,37 procentų metines palÅ«kanas.

Atsakovė kredito sutartį pasirašė pagal ieÅ¡kovės padiktuotas sÄ lygas. IeÅ¡kovė pasielgė nesÄ Å¾iningai, pažeisdama protingumo, teisingumo bei sÄ Å¾iningumo principus.IeÅ¡kovės paskaičiuoti realiai patirti nuostoliai sudaro 452,97 Eur. Jie paskaičiuoti taikant 42,37 procentų metinių palÅ«kanų normÄ . Atsakovė mano, kad tokia palÅ«kanų norma prieÅ¡tarauja CK 1.5 straipsnio nuostatoms, nes palÅ«kanoms mutatis mutandis taikytinos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas, todėl teismas turi teisę sumažinti ir Å¡alių susitarimu nustatytas palÅ«kanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus.Nustatant palÅ«kanas Å¡alių susitarimu, iÅ¡lieka grėsmė, kad ekonomiÅ¡kai stipresnė Å¡alis gali siekti nesÄ Å¾iningai pasinaudoti savo pranaÅ¡esne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palÅ«kanas.

Vartojimo kredito sutartis tarp Å¡alių sudaryta prisijungimo bÅ«du, dėl ko atsakovės galimybės derėtis dėl sutarties sÄ lygų buvo ribotos. Siekiant apginti silpnesniosios sutarties Å¡alies – vartotojo teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali bÅ«ti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siÅ«lomas sutarties sÄ lygas. Be to, vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, interesai turi bÅ«ti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus Å¡io asmens pareikÅ¡to reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus.IeÅ¡kovė AB „BnP Finance“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:Vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta ieÅ¡kovei ir atsakovei vadovaujantis sutarties laisvės principu susitarus dėl atitinkamo sandorio sÄ lygų ir gera valia sandorį pasiraÅ¡ius. Nėra jokių faktų, rodančių sÄ Å¾iningumo ir teisėtumo principų pažeidimus sudarant vartojimo kredito sutartį, ir atsakovė tokių įrodymų nepateikė. Nebuvo ir nėra imperatyvių įstatymų normų, vieÅ¡osios tvarkos institutų ar geros moralės principų, kurie draustų ieÅ¡kovei ir atsakovei susitarus dėl sÄ lygų sudaryti ir vykdyti vartojimo kredito sutartį.

Atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį ir pretenzijų dėl Å¡io sandorio sÄ lygų ieÅ¡kovei nei jo sudarymo metu, nei per protingÄ terminÄ nereiÅ¡kė. Vartojimo kredito sutartį atsakovė sudarė laisva valia ir atitinkamas sandoris atitiko jos interesus. Atsakovė naudojosi pagal vartojimo kredito sutartį iÅ¡duotu kreditu ir kurį laikÄ Å¡iÄ sutartį vykdė. Atsakovės požiÅ«rio į vartojimo kredito sutartį ir jos sÄ lygas pasikeitimas (sandorio sÄ lygų vertinimo pasikeitimas) praėjus metams nuo sandorio sudarymo nėra ir negali bÅ«ti pakankamas pagrindas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų mažinimui.Atsakovė turėjo galimybę susipažinti su vartojimo kredito sutarties sÄ lygomis ir su jomis sutiko.

Atlikdama mokėjimus ieÅ¡kovei pagal vartojimo kredito sutartį, atsakovė kartu Å¡iais veiksmais patvirtino vartojimo kredito sutarties sÄ lygas. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovę tenkino vartojimo kredito sÄ lygos, ji jų nesiekė keisti ir neginčijo.Kredito davėjas su kredito gavėju pasiraÅ¡ydami kredito sutartį susitarė, kokio dydžio palÅ«kanų norma bus taikoma, su tokiu palÅ«kanų dydžiu sudarydamas kredito sutartį kredito gavėjas susipažino ir savo paraÅ¡u patvirtino, kad su ja sutinka.

Tai nesudaro pagrindo spręsti, kad vartojimo kredito sutartimi nustatytos palÅ«kanos yra per didelės ir prieÅ¡taraujančios sÄ Å¾iningumo ir protingumo principams.Atsakovė netinkamai kvalifikavo teisinį santykį tarp Å¡alių sudarius vartojimo kredito sutartį. Remiantis sudarytos vartojimo kredito sutarties 3.1. punktu, vartojimo kredito gavėjas įsipareigoja padengti suteiktÄ vartojimo kreditÄ ir vartojimo kredito mokestį pagal paskaičiuotÄ metinę palÅ«kanų normÄ laiku ir numatytais terminais.Å alys, sudarydamos vartojimo kredito sutartį, iÅ¡ anksto aptarė prievolės nevykdymo padarinius, numatydamos kompensuojamųjų palÅ«kanų skaičiavimÄ , taikant sutartyje numatytÄ metinę palÅ«kanų normÄ .

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti priteisti sutartyje numatytas kompensuojamÄ sias palÅ«kanas nepriklausomai nuo atsakovės kaltės, neįrodinėjant jų dydžio. Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylÄ toliau nagrinėja tik apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.Pagal CK 6.870 straipsnį, paskolos gavėjas turi pareigÄ grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu.PalÅ«kanos, kaip mokestis už skolinimÄ , teismų praktikoje dar vadinamos pelno palÅ«kanomis, iÅ¡ esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palÅ«kanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimÄ .

Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palÅ«kanas už pinigų skolinimÄ sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natÅ«ra, t. y. sumokėti įstatyme ar Å¡alių sutartyje nustatytÄ mokestį už naudojimÄ si paskolos suma – palÅ«kanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad paskolos gavėjas negali bÅ«ti atleistas nuo palÅ«kanų, kaip atlyginimo už naudojimÄ si paskolos suma, mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grÄ Å¾inti suteiktÄ paskolÄ ir mokėti sutartas palÅ«kanas nustatytu terminu, iÅ¡skyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2016; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015). Toks aiÅ¡kinimas atitinka ir mokėjimo palÅ«kanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimÄ si pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi.Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 1.17 punktu Å¡alys susitarė, kad už naudojimÄ si vartojimo kreditu vartojimo kredito gavėjas turi mokėti fiksuotas palÅ«kanas, kurių procentinė iÅ¡raiÅ¡ka yra nurodyta vartojimo kredito sutarties specialiosiose sÄ lygose.

PalÅ«kanos skaičiuojamos nuo vartojimo kredito suteikimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiÅ¡kai grÄ Å¾inamas vartojimo kredito davėjui. Sutarties specialiosiose sÄ lygose numatytos palÅ«kanos (vartojimo kredito mokestis) yra iÅ¡dėstytos mokėjimo grafike. Vartojimo kredito sutarties 6.1 ir 8.6 punktais Å¡alys, aptardamos atvejus, kada kreditas ar jo dalis negrÄ Å¾inami arba sutartis nutraukiama, iÅ¡ esmės pakartojo pirmiau aptartÄ nuostatÄ , kad iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo kredito gavėjas įsipareigoja mokėti mokėjimo (pelno) palÅ«kanas, nustatytos specialiosiose sÄ lygose.

Taigi Å¡ios palÅ«kanos, kaip jau nustatyta, yra mokėjimo funkcijÄ atliekančios (pelno) palÅ«kanos, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimÄ si kreditoriaus pinigais. Å iuo atveju vartojimo kredito sutartimi ieÅ¡kovė atsakovei suteikė kreditÄ , o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka grÄ Å¾inti kreditÄ bei mokėti palÅ«kanas, kitas sutartyje numatytas sumas ieÅ¡kovės naudai. IÅ¡ nurodytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad Å¡alys, įgyvendindamos sutarties laisvės principÄ , palÅ«kanų dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustatė savo susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis), kadangi dėl vartojimo kredito sÄ lygų ir mokėjimo grafiko atsakovė iÅ¡reiÅ¡kė raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ .Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai, kad Å¡alių sutartas pelno (mokėjimo) palÅ«kanų dydis gali bÅ«ti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palÅ«kanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.).

Pažymėtina, kad CK 6.228 straipsnio 1 dalyje Å¡aliai suteikta teisė atsisakyti sutarties arba atskiros jos sÄ lygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sÄ lyga nepagrįstai suteikė kitai Å¡aliai perdėtÄ pranaÅ¡umÄ . Vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, teismas turi teisę iÅ¡nagrinėti sutarties sÄ lygÄ ir jÄ atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant Å¡alies praÅ¡ymui, jai įrodinėjant Å¡ios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju.

Be to, CK 6.223 straipsnio 3 dalyje nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl sutarties pakeitimo nagrinėjimo tvarka. Suinteresuota pakeisti sutartį Å¡alis pirmiausia su siÅ«lymu keisti sutartį turi kreiptis į kitÄ Å¡alį. Tik Å¡iai atsisakius keisti sutartį ar neatsakius į tokį siÅ«lymÄ , suinteresuota Å¡alis įgyja teisę kreiptis į teismÄ ir pateikti ieÅ¡kinį dėl sutarties pakeitimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2014).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Å¡alių pasiraÅ¡ytoje vartojimo kredito sutartyje nurodyta kredito suma, metinė palÅ«kanų norma.

Esant nurodytoms Å¡ioms sÄ lygoms, vartotojui buvo leidžiama apsispręsti dėl tikslingumo sudaryti ginčo sutartį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovė, bÅ«dama tinkamai informuota apie procesÄ , užėmė pasyviÄ pozicijÄ , bei civiliniame procese galiojant rungimosi principui nereiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl kreditavimo sutarties sÄ lygų pakeitimo, dėl to teismui savo iniciatyva iÅ¡ esmės nebuvo pagrindo kiÅ¡tis į sutartinius Å¡alių santykius modifikuojant sutartį.Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi bÅ«ti protinga, pagrįsta, atitikti sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, jog bendra vartojimo kredito kaina neatitinka Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų.Nagrinėjimu atveju, kaip jau minėta, ieÅ¡kovė atsakovei suteikė 579,24 Eur vartojimo kreditÄ , kurį atsakovė įsipareigojo grÄ Å¾inti ir kartu sumokėti 452,97 Eur kredito mokestį. Vartojimo kredito sutarties specialiojoje dalyje taip pat nurodyta metinė palÅ«kanų norma – 42,37 procentų kredito sumos.

Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sutarties sÄ lygų 1.11 punkte numatyta, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma yra apskaičiuojama ir nurodoma specialiosiose sutarties sÄ lygose. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog vartojimo kredito sutartyje numatytas kredito mokestis (palÅ«kanos) 42,37 procentų nevirÅ¡ija Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatytos vartojimo kredito kainos metinės normos (200 procentų), todėl nėra pagrindo praÅ¡omas priteisti palÅ«kanas pripažinti neprotingai didelėmis.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos sutarties nuostatos nesukuria esminės Å¡alių nelygybės ir nesuteikia pernelyg didelio pranaÅ¡umo ieÅ¡kovei.Spręsdamas dėl palÅ«kanų dydžio teisėtumo, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sutarties Å¡alys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovė, pasiraÅ¡ydama kredito sutartį, susitarė dėl palÅ«kanų dydžio, su tokiu palÅ«kanų dydžiu susipažino ir savo paraÅ¡u patvirtino sutikimÄ .

Be to, atsakovė atlikdama mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį, Å¡iais veiksmais patvirtino vartojimo kredito sutarties sÄ lygas. Pažymėtina, kad smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palÅ«kanos už tokio tipo kreditus bÅ«na didesnės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovė, prisiėmusi sutartinę prievolę, kredito sumos negrÄ Å¾ino, todėl nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos turi pareigÄ mokėti pelno palÅ«kanas.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog atsakovė yra vartotoja savaime nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palÅ«kanas.

Papildoma vartotojams suteikiama apsauga skiriama siekiant iÅ¡vengti stipresniosios Å¡alies primestų sÄ lygų, taip siekiant iÅ¡laikyti Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ . Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad Å¡i papildoma apsauga nesudaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

Jei iÅ¡ turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiÅ«riu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo naÅ¡ta, teismas turi teisinį pagrindÄ tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).IÅ¡ byloje esančios vartojimo kredito sutarties matyti, kad sutartyje nurodyta kredito suma litais ir eurais, metinė palÅ«kanų norma – 42,37 procentų kredito sumos, kredito mokestis (palÅ«kanos) – 452,97 Eur, kredito iÅ¡mokėjimo tvarka.

Be to, sutartyje iÅ¡dėstytas kredito grÄ Å¾inimo mokėjimo grafikas, kuriame detaliai nurodyta, kokia mokama suma sudaro grÄ Å¾inamÄ kreditÄ , palÅ«kanas, kokiÄ sumÄ iÅ¡ viso atsakovė privalo mokėti kiekvienÄ mėnesį. Apibendrinant konstatuojama, jog esant nurodytoms bylos aplinkybėms, vartojimo kredito sutartis buvo informatyvi, aiÅ¡ki, trumpa ir lengvai suprantama vartotojui, net ir neturinčiam patirties Å¡ioje srityje. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad, bÅ«dama stipresnioji paskolos sutartinių santykių Å¡alis, ieÅ¡kovė piktnaudžiavo savo padėtimi.Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti.Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                                                                                                  Nerijus Meilutis