2020-02-05 Nr. AB-2518-3-61-3-03716-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-49-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03716-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 2 punktu, sustabdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą; 2) pripažinti, kad antstolio patvarkymas ekonominiu požiūriu yra žalingas Lietuvos valstybei; 3) atlikti išsamų ir objektyvų bylos aplinkybių tyrimą bei priimti teisiškai pagrįstą sprendimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš pareiškėjo skundo ir kartu su juo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su antstolio 2019 m. spalio 15 d. patvarkymu Nr. S19-25963 (toliau – ir Patvarkymas), kuriuo areštuotos pareiškėjo piniginės lėšos, todėl teismo prašo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad administraciniams teismams nėra priskirta nagrinėti ginčų dėl antstolio procesinių veiksmų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Antstolio procesinių veiksmų apskundimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 ir 512 straipsniuose, tokia pati apskundimo tvarka nurodyta ir skundžiamame antstolio Patvarkyme.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pareiškėjui išaiškino, jog nesutikdamas su Patvarkymu, jis turi teisę teikti skundą antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Tuo atveju, jeigu, pareiškėjo įsitikinimu, reikalingos laikinosios apsaugos priemonės, teikiant skundą antstoliui dėl jo procesinių veiksmų, vienas skundo egzempliorius pateiktinas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

II. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, jog pareiškėjas skundė antstolio veiksmus, nes pareiškėjas skundą teismui teikė dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija) neveikimo, t. y. dėl to, kad Ministerija neišmoka pateikėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo teigimu, Ministerija nori remtis antstolio Patvarkymu ir lėšas pervesti ne pagal pareiškėjo pateiktą prašymą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 18 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Įvertinusi pareiškėjos skundo ir atskirojo skundo argumentus, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir priimta nutartimi.

Pažymėtina, jog ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 punkte yra įtvirtinta, kad skunde turi būti nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data. Tai reiškia, kad skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi su kokio subjekto ir kokiu konkrečiu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą. Be to, ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7–8 punktuose nustatyta, kad skunde pareiškėjas privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalykas) bei aplinkybes, kuriomis jį grindžia (skundo pagrindas). Būtent pagal pareiškėjo pareikštus reikalavimus apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos.

Iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinio matyti, kad, nors atsakovu jame pareiškėjas nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Ministerijos, tačiau jame nesuformulavo jokių su Ministerijos veiksmais ir (ar) neveikimu susijusių reikalavimų, taip pat nenurodė jokių Ministerijos veiksmų (neveikimo), kuriuos laiko neteisėtais, neprašė įpareigoti Ministeriją atlikti kokius nors veiksmus ar priteisti dėl neteisėtų Ministerijos veiksmų pareiškėjui atsiradusios žalos atlyginimą. Priešingai, iš pareiškėjo skundo matyti, kad nepasitenkinimą pareiškėjas reiškė tik dėl antstolio J. P. veiksmų – Patvarkymo areštuoti lėšas, būtent šį Patvarkymą pridėjo prie skundo, kuriuo pirmosios instancijos teismo prašė sustabdyti Patvarkymo vykdymą bei pripažinti jį žalingu Lietuvos valstybei. Taigi tiek skundo pagrindą, tiek dalyką pareiškėjas aiškiai siejo su antstolio veiksmais priimant Patvarkymą.

Tai, kad pirmosios instancijos teismui skundą teikė dėl Ministerijos neveikimo, t. y. dėl to, kad Ministerija neišmoka pateikėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjas nurodė tik atskirajame skunde. Tačiau, kaip minėta, šios pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės niekaip neatsispindi pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, kadangi jokių su Ministerijos neveikimu susijusių aplinkybių skunde pareiškėjas nebuvo nurodęs. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų apie tai, kad Ministerija atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl lėšų pervedimo į jo nurodytą sąskaitą, pareiškėjas jokio reikalavimo dėl tokių Ministerijos veiksmų nereiškė. Todėl pareiškėjo argumentai, esą skundą teismui jis teikė dėl Ministerijos neveikimo, atmestini kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad skundą pareiškėjas teikė dėl antstolio veiksmų.

Antstolių veiksmų apskundimo tvarka įtvirtinta CPK 31 skyriuje „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“, kuriame nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka (510 str. 2 d.). Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (510 str. 4 d.).

Taigi antstolio veiksmai yra skundžiami bendrosios kompetencijos teismams CPK nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pareiškėjui šią tvarką išaiškino.

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, naikinti šią pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Pažymėtina, jog ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui ABTĮ nustatyta tvarka pateikti skundą dėl Ministerijos veiksmų, skunde aiškiai įvardijant, kokius ir kada (ne)atliktus Ministerijos veiksmus jis skundžia, nurodant visas su tuo susijusias aplinkybes bei pridedant su tuo susijusius įrodymus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius