Legislator Case Law & Legislation
5dd29bfb-c83b-4dd1-9341-eb73ad52b7cc AI generated

5dd29bfb-c83b-4dd1-9341-eb73ad52b7cc · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 5dd29bfb-c83b-4dd1-9341-eb73ad52b7cc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimų patvirtinimo; nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo trys mėnesiai;

Legislator headnote

AI generated

5dd29bfb-c83b-4dd1-9341-eb73ad52b7cc · Lietuvos apeliacinis teismas: Kreditorių teisės bankroto procese yra iÅ¡vardytos Ä®BÄ® 21 straipsnyje. Kreditorius turi teisę kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iÅ¡ administratoriaus informacijÄ apie įmonės bankroto bylos eigÄ , tačiau apeliantas bankroto administratoriui nepateikė praÅ¡ymo dėl bankroto bylos eigos. Kreditorių susirinkimo metu balsuojant dėl taikos sutarties sudarymo bankroto administratorius pasiÅ«lė nesudaryti taikos sutarties ir Å¡iam pasiÅ«lymui pritarė ne vien bankas, bet ir kiti (dauguma) kreditorių.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-254-330/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00791-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: 122.2.; 126.7.; 126.8. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 8 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo trečiojo asmens (kreditoriaus) IMAP s. r. l. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarties, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „VG Delada“ bankroto byloje, kuria Å¡i bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, taip pat kuria patikslintas bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡as.

IÅ¡nagrinėjus bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ ,n u s t a t y t a :Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „VG Delada“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , Å¡ios įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Top Consult“. Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „VG Delada“ bankroto administratorius kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu pripažinti BUAB „VG Delada“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įmone, pakeisti pirmos eilės kreditorę A.

M. nauju kreditoriumi ir vietoje A. M. į pirmos eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukti M. K. su 5 322 Lt finansiniu reikalavimu, pakeisti kreditorių Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ iÅ¡ trečios eilės kreditoriaus į hipotekos kreditorių su 11 813 080,88 Lt finansiniu reikalavimu. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 14 d. nutartimi bankroto administratoriaus praÅ¡ymÄ tenkino. Teismas pripažino BUAB „VG Delada“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; pakeitė pirmos eilės kreditorę A.

M. jos reikalavimo, pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudarančio 5 322 Lt, perėmėja M. K.; perkėlė Danske Bank A/S, veikiantį per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , iÅ¡ trečiosios eilės kreditorių sÄ raÅ¡o į kreditorių, kurių reikalavimai yra užtikrinti turto įkeitimu, sÄ raÅ¡Ä .Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bendrovės kreditorių susirinkimo, įvykusio 2014 m. rugsėjo 25 d., protokolas patvirtina, jog bendrovės kreditoriai nesutiko sudaryti taikos sutartį ir įpareigojo administratorių kreiptis į teismÄ dėl bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, pripažino bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Kreditorė A.

M. pagal 2013 m. gegužės 30 d. reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį perleido, o M. K. įgijo reikalavimo teisę į bendrovę, kuri pinigine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro 5 322 Lt. Esant Å¡iai aplinkybei, teismas iÅ¡braukė A. M. iÅ¡ bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡o ir įtraukė M. K. į bendrovės pirmos eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 5 322 Lt reikalavimu. Kreditoriaus Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , reikalavimas yra užtikrintas hipoteka (plačiÄ ja prasme), todėl teismas transformavo Å¡io kreditoriaus padėtį ir perkėlė jį iÅ¡ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡o į kreditorių, kurių reikalavimai yra užtikrinti turto įkeitimu, sÄ raÅ¡Ä .

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Trečiasis asmuo (kreditorius) IMAP s. r. l. atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartį pripažinti negaliojančia. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:Teismas, pripažindamas įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, rėmėsi kreditorių susirinkimo, įvykusio 2014 m. rugsėjo 25 d., nutarimu, tačiau visi Å¡io susirinkimo metu priimti nutarimai yra apskųsti. Danske Bank A/S siekiami tikslai ir jų įgyvendinimo procesas bei bÅ«dai yra nesÄ Å¾iningi prieÅ¡ kitus kreditorius.

Teismas banko reikalavimÄ transformavo pažeisdamas sÄ Å¾iningumo principus. Be to, banko reikalavimo perkėlimo momentas sutampa su banko faktiÅ¡kai vienaÅ¡aliÅ¡kai priimtu sprendimu dėl taikos sutarties nesudarymo BUAB „VG Delada“ bankroto byloje. Teismas buvo labai aktyvus, darydamas spaudimÄ bankroto administratoriui dėl klausimo, kurio sprendimas priklausė tik nuo didžiausio kreditoriaus – banko valios. Teismo aktyvi intervencija į bankroto procesÄ patį procesÄ pagreitino, tačiau pablogino likusių (iÅ¡skyrus bankÄ ) kreditorių padėtį, t. y. perkeliant bankÄ ir trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡o į kreditorių, kurių reikalavimai yra užtikrinti turto įkeitimu, sÄ raÅ¡Ä , kiti kreditoriai faktiÅ¡kai prarado bet kokiÄ galimybę gauti bent maÅ¾Ä dalį savo reikalavimo patenkinimo.

Nepateikus apeliantui informacijos, kurios pagrindu priimtas sprendimas perkelti bankÄ iÅ¡ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡o į kreditorių, kurių reikalavimai yra užtikrinti turto įkeitimu, sÄ raÅ¡Ä , buvo pažeista apelianto, kaip kreditoriaus, teisė į esminę informacijÄ , susijusiÄ su bankroto procesu (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) 21 straipsnis). Atsakovas BUAB „VG Delada“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o apelianto IMAP s. r. l. skundÄ atmesti.

Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:Už nutarimÄ kreiptis į teismÄ dėl BUAB „VG Delada“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įmone kreditoriai balsavo vienbalsiai, nutarimas taikos sutarties sudarymo klausimu priimtas kreditorių balsų dauguma. Apeliantas apie kreditorių susirinkimÄ buvo informuotas, jam buvo iÅ¡siųsta darbotvarkė (buvo siunčiama tokiu pačiu bÅ«du, kaip ir viso bankroto proceso metu), todėl teigti, kad kreditorių nutarimai buvo priimti neteisėtai, nėra pagrindo.Apelianto argumentai dėl kitų kreditorių teisių pažeidimo yra nepagrįsti.

Prievolių pagal tarp bankrutuojančios įmonės ir banko sudarytÄ kredito linijos sutartį įvykdymui užtikrinti buvo įkeisti bankrutuojančiai įmonei nuosavybės teise priklausantys pastatai ir statiniai bei prekių atsargos. Ä®keitimu užtikrintų kreditorių reikalavimų sÄ raÅ¡as yra rengiamas tik dėl praktinių priežasčių, tačiau net jeigu bankas ir bÅ«tų likęs įraÅ¡ytas kaip trečios eilės kreditorius, jo reikalavimai vis tiek bÅ«tų pirmiausiai tenkinami iÅ¡ įkeisto turto.

Kreditorių teisės bankroto procese yra iÅ¡vardytos Ä®BÄ® 21 straipsnyje. Kreditorius turi teisę kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iÅ¡ administratoriaus informacijÄ apie įmonės bankroto bylos eigÄ , tačiau apeliantas bankroto administratoriui nepateikė praÅ¡ymo dėl bankroto bylos eigos. Kreditorių susirinkimo metu balsuojant dėl taikos sutarties sudarymo bankroto administratorius pasiÅ«lė nesudaryti taikos sutarties ir Å¡iam pasiÅ«lymui pritarė ne vien bankas, bet ir kiti (dauguma) kreditorių.

Apeliacinio teismo argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bankrutuojančios įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, taip pat dėl kreditorių sÄ raÅ¡o patikslinimo (į kreditorių sÄ raÅ¡Ä vietoje A.

M. įtraukiant M. K. su 5 322 Lt finansiniu reikalavimu, kreditorių Danske Bank A/S perkeliant iÅ¡ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡o į kreditorių, kurių reikalavimai yra užtikrinti turto įkeitimu, sÄ raÅ¡Ä ) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad nors apeliantas nesutinka su visa pirmosios instancijos teismo nutartimi, tačiau pretenzijų dėl kreditorių sÄ raÅ¡o patikslinimo, į kreditorių sÄ raÅ¡Ä vietoje A. M. įtraukiant M.

K. su 5 322 Lt finansiniu reikalavimu, nereiÅ¡kia, todėl apeliacinis teismas dėl Å¡ios teismo nutarties dalies teisėtumo nepasisako. Dėl nutarties dalies pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iÅ¡ bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naÅ¡tÄ , taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo.

IÅ¡kėlus įmonės bankroto bylÄ , stabdoma jos Å«kinė veikla, taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Å ios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iÅ¡ skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklÄ , taip pat įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtÄ , liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi vienas iÅ¡ teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedÅ«ras, nutraukiant bylÄ Ä®BÄ® 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusiÄ Ä¯monę ir iÅ¡registruojant jÄ iÅ¡ įmonių rejestro Ä®BÄ® 32 straipsnio nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007).Ä®BÄ® 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas Å¡io termino nepratęsė.

Pratęsti šį terminÄ teismas gali tik tuo atveju, kai to praÅ¡o kreditorių susirinkimas. Teismas, gavęs įmonės kreditorių susirinkimo siÅ«lymÄ taikyti įmonei likvidavimo procedÅ«rÄ anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, turi nedelsdamas spręsti klausimÄ dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo. Taigi pagal Ä®BÄ® 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį jÄ likviduoti, kai yra Å¡ios sÄ lygos:

1) įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimų patvirtinimo;

2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo trys mėnesiai;

3) nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo;

4) nepratęstas trijų mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi atsakovui UAB „VG Delada“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Top Consult“ (nutartis įsiteisėjo 2011 m. gegužės 22 d.). Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi patvirtinto BUAB „VG Delada“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä (b. l. 169-170), kuris vėlesnėmis teismo nutartimis buvo tikslinamas.

Vilniaus apygardos teisme 2014 m. spalio 10 d. buvo gautas bankroto administratoriaus praÅ¡ymas pripažinti BUAB „VG Delada“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bankroto administratorius taip pat pateikė 2014 m. rugsėjo 25 d. kreditorių susirinkimo protokolÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad susirinkime antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais buvo sprendžiama dėl BUAB „VG Delada“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei dėl taikos sutarties sudarymo BUAB „VG Delada“ bankroto byloje galimybės. Kreditorių, kurių reikalavimai sudaro 94,1507 procentus visų teismo patvirtintų reikalavimų, balsų dauguma nutarta įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu pripažinti BUAB „VG Delada“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Kreditorių, kurių reikalavimai sudaro 91,6105 procentus visų teismo patvirtintų reikalavimų, balsų dauguma nutarta nesudaryti taikos sutarties BUAB „VG Delada“ bankroto byloje (b. l. 256-259). Taigi susirinkime kreditoriai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl įmonės likvidavimo (įmonės veiklos neatnaujinimo). Å iuo atveju svarbu akcentuoti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas kreditorių susirinkimo siÅ«lymÄ taikyti įmonei likvidavimo procedÅ«rÄ gavo tik po trejų metų nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, nors, kaip jau minėta, klausimas pripažinti įmonę bankrutavusia turėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas anksčiau (kai įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, per tris mėnesius nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir nepratęstas trijų mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti).

Apeliantas skunde teigia, kad teismas, pripažindamas įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, rėmėsi kreditorių susirinkimo, įvykusio 2014 m. rugsėjo 25 d., nutarimu, tačiau visi Å¡io susirinkimo metu priimti nutarimai yra apskųsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jeigu yra praėję trys mėnesiai nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos ir terminas taikos sutarčiai sudaryti nepratęstas, tai teismas, vykdydamas Ä®BÄ® nustatytas procedÅ«ras, savo iniciatyva gali ir turi spręsti klausimÄ dėl pripažinimo įmonės bankrutavusia ir jos likvidavimo dėl bankroto, neprivalėdamas inicijuoti kreditorių ar bankroto administratoriaus nuomonės tuo klausimu (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju egzistavo Ä®BÄ® 30 straipsnio 2 dalies sÄ lygos, todėl net ir nesant įmonės kreditorių susirinkimo siÅ«lymui taikyti įmonei likvidavimo procedÅ«rÄ , teismas ex officio privalėjo spręsti klausimÄ dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia. Dėl Å¡ios priežasties apelianto nurodomos aplinkybės apie kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo administratorius įpareigotas kreiptis į teismÄ dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia, apskundimÄ savaime nelemia nutarties dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia neteisėtumo.

Be to, iÅ¡ informacinės teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-6120-585/2014, kreditoriaus IMAP s. r. l. skundÄ dėl BUAB „VG Delada“ 2014 m. rugsėjo 25 d. kreditorių susirinkimo nutarimų atmetė (duomenų apie tai, kad Å¡i nutartis bÅ«tų apskųsta apeliacine tvarka, nėra). Dėl kreditoriaus Danske Bank A/S padėties kreditorių sÄ raÅ¡uose patikslinimo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi buvo patvirtintas Danske Bank A/S Lietuvos filialo 11 813 080,88 Lt finansinis reikalavimas, įraÅ¡ytas trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡e. Bankroto administratorius, praÅ¡ydamas perkelti šį kreditorių ir jo reikalavimÄ iÅ¡ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡o į kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu (hipoteka), sÄ raÅ¡Ä , pateikė hipotekos lakÅ¡tų patvirtintas kopijas, iÅ¡ kurių matyti, kad kreditoriaus Danske Bank A/S (buvęs „Sampo“ bankas) reikalavimai buvo užtikrinti skolininko lėšų, prekių atsargų, nekilnojamųjų daiktų įkeitimu (hipoteka) (b. l. 45-54).

Ginčo dėl to, kad Å¡io banko reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir hipoteka, nėra. Ä®BÄ® 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo kreditorių ir jų reikalavimų sÄ raÅ¡o gavimo dienos priima nutartį patvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus (neginčijamÄ jų dalį). Kreditorių ir jų reikalavimų sÄ raÅ¡o patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylÄ arba sprendimÄ dėl įmonės pabaigos.

Pagal Ä®BÄ® 34 straipsnį įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iÅ¡ lėšų, gautų pardavus įkeistÄ Ä¯monės turtÄ , arba perduodant įkeistÄ turtÄ . Jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainÄ negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, Å¡ių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti Å¡io įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Ä®BÄ® 33-36 straipsniuose reglamentuota įmonių turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka bankroto proceso metu yra privaloma.

Dėl Å¡ios priežasties net ir priėmus teismui nutartį dėl kreditoriaus, kurio reikalavimas užtikrintas įkeitimu ir (arba) hipoteka, reikalavimo tvirtinimo, tačiau to konkrečiai neįvardijus nutartyje (pavyzdžiui, kaip Å¡iuo atveju bankas buvo įraÅ¡ytas į trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä , o ne į sÄ raÅ¡Ä kreditorių, kurių reikalavimai tenkinami pirmiausiai iÅ¡ lėšų, gautų pardavus įkeistÄ Ä¯monės turtÄ , arba perduodant įkeistÄ turtÄ ), tokio kreditoriaus reikalavimai vis tiek turi bÅ«ti tenkinami Ä®BÄ® 34 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. be eilės (pirmiausiai).

Kadangi Ä®BÄ® normos dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos yra imperatyvios, nutartyje netgi nėra bÅ«tina atskirai pasisakyti dėl kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka, reikalavimų tenkinimo tvarkos, t. y. pakartoti įstatyme nustatytus imperatyvus. Esant Å¡iai aplinkybei, apelianto argumentai dėl nesÄ Å¾iningo veikimo skundžiama teismo nutartimi perkeliant Danske Bank A/S reikalavimÄ iÅ¡ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡o į sÄ raÅ¡Ä kreditorių, kurių reikalavimai yra užtikrinti turto įkeitimu, laikytini nepagrįstais.

Apeliantas taip pat nurodo, kad jam, kaip kreditoriui, nebuvo pateikta informacija dėl banko reikalavimo perkėlimo iÅ¡ kreditorių, kurių reikalavimai tenkinami trečiÄ ja eile, į kreditorių, kurių reikalavimai tenkinami be eilės, sÄ raÅ¡Ä , tokiu bÅ«du pažeidžiant apelianto teisę į informacijÄ , susijusiÄ su bankroto procesu. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuo atveju pažymi, kad nors apeliantui ir galėjo bÅ«ti nežinoma informacija apie administratoriaus pateiktÄ praÅ¡ymÄ tikslinti kreditorių sÄ raÅ¡us (reikalavimų eiliÅ¡kumÄ ), tačiau apeliantui tokia informacija tapo žinoma pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamÄ nutartį, kurios apskundimo teise apeliantas pasinaudojo.

Taigi minėtos informacijos nežinojimas nesudaro pagrindo konstatuoti apelianto, kaip kreditoriaus, teisių pažeidimo. Be to, atskirajame skunde apeliantas neginčija aplinkybės, kad bankas, kaip kreditorius, pateikė dokumentus, pagrindžiančius jo padėties kreditorių sÄ raÅ¡uose patikslinimo bÅ«tinumÄ . Apibendrindamas pirmiau pateiktus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, taip pat kreditorių sÄ raÅ¡o patikslinimo, tinkamai taikė teisės normas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                              Gintaras Pečiulis