5dd1e2dd-cefa-4509-86ca-9186a763cd1c · Kauno apygardos teismas

                                                                      Nr. 1S-1338-594/2015                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                     2.12.4.

                                                                                               KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2015 m. liepos 20 d.                                                                        Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nukentėjusiosios R.

K. (toliau – R. K.) atstovo advokato T. K. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutarties, kuria nukentėjusiosios R. K. atstovo advokato T. K. skundas dėl Kauno apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro V. G. 2015 m. balandžio 28 d. nutarimo panaikinimo atmestas, n u s t a t ė : 2013 m. rugsėjo 1 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas R. R. (toliau – R.

R.) atžvilgiu pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 str. 1 d., dėl to, kad 2013 m. rugpjūčio 31 d., apie 18.16 val. į VÅ¡Ä® „Jonavos ligoninė“ priėmimo skyrių komos bÅ«senoje buvo pristatytas T. K. (toliau – T. K.), kuriam 2013-08-31 vakare kumščiu į galvos sritį vienÄ smÅ«gį sudavė R. R..2013 m. rugsėjo 2 d., 14.05 val. buvo konstatuota T. K. smegenų mirtis, o 2013 m. rugsėjo 3 d. 1.25 val. konstatuota jo mirtis. 2013 m. rugsėjo 5 d.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. G. pavedimu ikiteisminį tyrimÄ R. R. atžvilgiu pavesta atlikti pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 1 d., o 2014 m. birželio 20 d. pavedimu – pagal BK 28 str. 3 d., 129 str. 1 d..2015 m. kovo 20 d. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. G. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, motyvuojant tuo, kad įtariamasis R.

R. analizuojamu atveju veikė bÅ«tinosios ginties situacijoje ir bÅ«tinosios ginties ribų neperžengė.Nesutikdama su priimtu nutarimu, nukentėjusioji R. K. jį apskundė Kauno apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui, kuris 2015 m. balandžio 28 d. nutarimu nukentėjusiosios atstovo advokato skundÄ atmetė.2015 m. birželio 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi nukentėjusiosios R. K. atstovo advokato T. K. skundas dėl Kauno apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro V.

G. 2015 m. balandžio 28 d. nutarimo panaikinimo taip pat atmestas.Skundu apygardos teismui nukentėjusiosios R. K. atstovas advokatas T. K. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį ir procesinius klausimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės.Nukentėjusiosios atstovo teigimu, skundžiamoje nutartyje teismas iÅ¡ esmės pateikė savo įvykių versijÄ , kuri tik iÅ¡ dalies atitinka faktinius bylos duomenis. Kaip matyti iÅ¡ įvykio liudytojų parodymų, T.

K. galimai sudavė R. R. ne visÄ eilę smÅ«gių (vienÄ po kito), kaip interpretuoja pirmosios instancijos teismas, tačiau ne daugiau kaip 1 ar 3 smÅ«gius į R. R. veido sritį. TokiÄ aplinkybę, pasak advokato, patvirtino liudytojas D. S., nurodęs, kad T. K. sudavė 2-3 kartus, liudytojas M. S., paaiÅ¡kinęs, kad T. K. sudavė 1 kartÄ , liudytojai M. U., T. Ž. bei M. K., nurodę, kad T. K. sudavė 2 kartus. Atkreipiamas teismo dėmesys ir į tai, kad pats R. R. dėl jam suduotų smÅ«gių skaičiaus ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklus - pirminės apklausos metu jis parodė, kad jam buvo suduota 3-4 kartus, papildomos apklausos metu - jam buvo suduota 2 kartus, o dar vėlesnėje apklausoje jau vėl nurodė, kad jam buvo suduota 3-4 kartus.

Tuo tarpu atlikus teismo medicinos tyrimÄ buvo nustatyta, kad R. R. sužalojimas (virÅ¡utinės lÅ«pos sumuÅ¡imas) padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, kas iÅ¡ esmės paneigia paties R. R. versijÄ dėl jam suduotų smÅ«gių. Be to, R. R. nustatytas sužalojimas atitiko nežymų sveikatos sutrikdymÄ , kas iÅ¡ esmės rodo, jog T. K. panaudoti fizinio smurto veiksmai nebuvo intensyvÅ«s ir tęstiniai ar keliantys rimtÄ grėsmę R. R. gyvybei ar sveikatai. Tokiu bÅ«du, pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiosios atstovo vertinimu, visiÅ¡kai nepagrįstai padarė kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ dėl T.

K. fizinio smurto veiksmų intensyvumo ir jų tęstinumo.Pabrėžiama ir tai, kad, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, R. R. smogė T. K. į galvos sritį tuo metu, kai T. K. nebetęsė jokių fizinio smurto veiksmų. Visi ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai patvirtino, kad R. R. smūgis buvo labai stiprus - nuo šio smūgio T. K. susvyravo, jam sulinko kojos, dėl ko R. R. jį paguldė ant žemės, ar tiesiog prilaikydamas jį ant žemės susmuko kartu. Šiame kontekste pažymima, kad nei vienas iš įvykį mačiusių liudytojų nepatvirtino, kad T.

K. tęsiant fizinio smurto veiksmus, R. R. bent bandė nustumti nuo savęs T. K., ar kad T. K. ir R. R. buvo iÅ¡skirti vis dar tęsiant kokius nors fizinio smurto veiksmus vienas kito atžvilgiu. PrieÅ¡ingai, liudytojų parodymai patvirtina, kad tuo metu, kai R. R. paėmė T. K. už rÅ«bų, atstÅ«mė nuo savęs ir vienÄ kartÄ kumščiu trenkė į kairę veido sritį, nei tuo pačiu metu, nei po smÅ«gio sudavimo T. K. jau nebegalėjo pasiprieÅ¡inti R. R., kadangi jis buvo daug stipresnis už T.

K..Tokiu bÅ«du, atsižvelgiant į aptartus duomenis, nukentėjusiosios atstovo teigimu, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad tarp T. K. suduotų smÅ«gių R. R. bei tarp R. R. suduoto smÅ«gio T. K. buvo tam tikras laiko atotrÅ«kis. Tai, kad R. R. mirtinÄ smÅ«gį kumščiu į galvÄ T. K. sudavė viena ranka jį prilaikydamas už rÅ«bų ir nuo savęs atitraukęs bei tai, kad R. R. užsimojęs smogė itin stiprų smÅ«gį į galvos sritį, iÅ¡ esmės gali rodyti, kad pavojingas kėsinimasis R.

R. atžvilgiu jau buvo pasibaigęs, o R. R. vadinama gynyba ar panaudota jėga buvo daug intensyvesnė nei tuo metu buvo bÅ«tina.Skundu akcentuojama, kad tiek ikiteisminį tyrimÄ nutraukęs prokuroras, tiek vėliau vyriausiasis prokuroras bei apylinkės teismas, priimdami procesinius sprendimus, rėmėsi tuo, kad tik vienas smÅ«gis sukėlė mirtinas pasekmes, o visi kiti be iÅ¡imties padaryti sužalojimai buvo mažo intensyvumo, kas paneigia R. R. tyčiÄ sužaloti T. K.. Taigi tai, jog buvo suduotas tik vienas intensyvus smÅ«gis, nulėmęs asmens mirtį, praktiÅ¡kai panaikino mirtinÄ smÅ«gį sudavusio asmens atsakomybę už visas sukeltas pasekmes.

Tokia iÅ¡vada, nukentėjusiosios atstovo vertinimu, kelia pagrįstų abejonių jau vien dėl to, kad tiek baudžiamosios teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje vis dėlto laikomasi pozicijos, jog smÅ«gių sudavimas į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no dalis, sukėlęs asmens mirtį arba sveikatos sužalojimÄ , turėtų bÅ«ti kvalifikuojamas ne tik pagal kaltės turinį (kaip tyčinis ar neatsargus gyvybės atėmimas arba kaip tyčinis ar neatsargus sveikatos sutrikdymas), tačiau ir pagal sukeltas pasekmes.

Todėl visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, kai mažesnio intensyvumo sužalojimai yra laikomi apskritai panaikinančiais asmens atsakomybę. Å iuo aspektu pažymima, kad R. R. mirtino smÅ«gio sudavimas į T. K. galvos sritį iÅ¡ esmės turėjo bÅ«ti kvalifikuojamas pagal sukeltas pasekmes kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nulėmęs asmens mirtį. Tačiau tiek ikiteisminį tyrimÄ nutraukęs prokuroras, tiek vėliau vyriausiasis prokuroras bei apylinkės teismas, priimdami procesinius sprendimus, R. R. veiksmus vertino per tyčinio gyvybės atėmimo aspektus, tokiu bÅ«du visiÅ¡kai neanalizuodami versijos dėl neatsargaus gyvybės atėmimo.

Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos kvalifikacija buvo keičiama bent du kartus iÅ¡ sunkaus sveikatos sutrikdymo į nužudymÄ ir iÅ¡ nužudymo į nužudymÄ esant bÅ«tinosios ginties sÄ lygoms, tačiau net ir galutinė nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 28 str. 3 d. ir 129 str. 1 d. negali bÅ«ti laikoma tinkama, nes pagal teismų praktikÄ analogiÅ¡kose ar panaÅ¡iose bylose tuo atveju, kai asmeniui yra padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, pavyzdžiui, dėl vieno smÅ«gio sudavimo į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį, ko pasėkoje asmuo mirÅ¡ta, tuo atveju jeigu nėra asmens tyčios atimti gyvybę kitam asmeniui, nusikalstama veika paprastai gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal nusikalstamų veikų sutaptį pagal BK 132 str. ir pagal atitinkamÄ BK 135 str. dalį.

Atsižvelgiant į tai, daroma iÅ¡vada, kad nustačius, jog R. R. gynybos pobÅ«dis neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo, iÅ¡ esmės turėjo bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl R. R. veiksmų vertinimo pagal BK 132 str. ir pagal atitinkamÄ LR BK 135 str. dalį.             Pasak nukentėjusiosios atstovo, nagrinėjamu atveju negalima teigti, jog specialisto iÅ¡vada ir specialisto paaiÅ¡kinimai kaip tam tikri bylai reikÅ¡mingi duomenų Å¡altiniai objektyviai neprieÅ¡tarauja vienas kitam, kadangi tai, kas specialisto iÅ¡vadoje konstatuota kaip kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, specialisto paaiÅ¡kinimuose jau įvardijamos kaip hipotetinės (sÄ lyginės) iÅ¡vados.

Remiantis specialisto iÅ¡vada, visi konstatuoti sužalojimai teismo medicininiu požiÅ«riu yra vienodo senumo, susidarę paros laikotarpyje iki patekimo į gydymo įstaigÄ ir nėra duomenų apie galimai skirtingÄ jų amžių; poodinės ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvos atspindi smÅ«ginius trauminius kontaktus su kietais bukais riboto pavirÅ¡iaus daiktais ir nėra bÅ«dingi griuvimui; žalojusiu daiktu galėjo bÅ«ti apauta koja, kumÅ¡tis arba koks nors įrankis; konstatuoti pavirÅ¡iniai horizontalÅ«s lygiagretÅ«s trys odos įdrėskimai kairiajame Å¡one padaryti kietais riboto pavirÅ¡iaus ploto briaunuotais daiktais, yra tipiÅ¡ki rankos nagais padaromiems sužalojimams ir galėjo atsirasti grumtynių metu; taip pat grumtynėms (kovai) galima bÅ«tų priskirti poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inio dilbio iÅ¡orinėje pusėje vidurinėje dalyje, kuri pagal lokalizacijÄ yra tipinga trauminiam kontaktui ranka blokuojant prieÅ¡ininko smÅ«gį; neatmestina, kad poodinės kraujosruvos deÅ¡inės Å¡launies iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje (dvi) bei kairės blauzdos priekiniame pavirÅ¡iuje galėjo susidaryti blokuojant prieÅ¡ininko smÅ«gius.

Visi Å¡ie sužalojimai pagal jų pobÅ«dį ir lokalizacijÄ specialisto iÅ¡vadoje faktiÅ¡kai priskirti grumtynėms, kas bÅ«tų visiÅ¡kai logiÅ¡ka, turint omenyje, kad konflikto metu R. R. buvo „įsikabinęs“ į T. K. rÅ«bus ir bÅ«damas daug stipresnis už T. K., galėjo padaryti minėtus sužalojimus. Tuo tarpu specialisto paaiÅ¡kinimuose jau buvo nurodyta, kad visos minėtos tyrimo iÅ¡vados iÅ¡ tikrųjų nėra kategoriÅ¡kos ir, kad dauguma ant T. K. buvusių sužalojimų galėjo atsirasti ir su įvykiu nesusijusiomis aplinkybėmis.Be to, pirminio medicininio tyrimo metu nustatyti T.

K. sužalojimai galvos srityje rodė, kad keturi ar daugiau trauminiai poveikiai buvo ne tik į kairįjį smilkinį, sužalojimų lokalizacija apėmė ir deÅ¡inę momentinę sritį, ir virÅ¡utinės lÅ«pos kairę pusę, ir kairį žandÄ ties žandikaulio kampu. Kairiosios smilkininės srities virÅ¡ ausies sužalojimas buvo tik vienas iÅ¡ keturių ar daugiau nustatytų trauminių poveikių į T. K. galvos sritį. Kaip matyti iÅ¡ minėtos specialisto iÅ¡vados, T. K. mirties priežastis buvo bÅ«tent kairiosios smilkininės srities virÅ¡ ausies sužalojimo pasėkoje kilusi sunki galvos smegenų trauma su smilkinkaulio lūžiu ir kraujo iÅ¡lajomis virÅ¡ bei po kietuoju smegenų dangalu ant kairiojo pusrutulio, tačiau tai visiÅ¡kai nepaaiÅ¡kina kitų sužalojimų galvos srityje pobÅ«džio ir jų lokalizacijos.

Dėl to tokių tyrimo iÅ¡vadų visuma vis dar kelia pakankamai pagrįstÄ abejonę, ar kiti sužalojimai T. K. galvos srityje atsirado to paties smÅ«gio į kairįjį smilkinį pasėkoje, ar jie buvo padaryti atskirų sužalojimų metu. Taip pat kyla pagrįsta abejonė dėl kitų sužalojimų (ant Å¡ono, ant dilbio ir ant Å¡launies) atsiradimo aplinkybių.Nukentėjusiosios R. K. atstovo advokato T. K. skundas tenkinamas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 str. 1 d., baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

Tik tokiu bÅ«du galima garantuoti visos visuomenės saugumÄ bei valstybės valdžios autoritetÄ . PareigÄ atskleisti nusikalstamas veikas, baudžiamojo proceso įstatymas priskiria prokurorui bei ikiteisminio tyrimo įstaigoms, o tai reiÅ¡kia, kad Å¡ios teisėsaugos institucijos turi reaguoti, neÅ¡aliÅ¡kai atlikti visus reikalingus veiksmus, priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika bÅ«tų atskleista, jeigu tam nėra procesinių kliūčių, t. y. aplinkybių, Å¡alinančių baudžiamÄ jÄ atsakomybę dėl kurių ikiteisminis tyrimas nutraukiamas.

Ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindai yra įtvirtinti BPK 212 str. nuostatose. Tai baigtinis ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindų sÄ raÅ¡as, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad jokiu kitu, komentuojamame straipsnyje nenurodytu pagrindu, ikiteisminis tyrimas negali bÅ«ti nutraukiamas. Å io straipsnio 1 punkte inter alia įtvirtinta, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kėja, kad yra Å¡io Kodekso 3 str. numatytų aplinkybių. Tuo tarpu BPK 3 str. nustato sÄ lygas, kurioms esant baudžiamasis procesas yra negalimas, t. y. sÄ lygas, kai baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas.

Viena tokių sÄ lygų įtvirtinta komentuojamo straipsnio 1 dalies 9 punkte, o bÅ«tent, kai egzistuoja BK V skyriuje numatyta baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė. Tačiau net ir Å¡iuo atveju, ikiteisminis tyrimas gali bÅ«ti nutraukiamas tik kruopščiai iÅ¡tyrus visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir įsitikinus, kad egzistuoja objektyvus pagrindas ikiteisminio tyrimo nutraukimui.Kaip matyti iÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, ikiteisminis tyrimas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate R.

R. atžvilgiu buvo atliekamas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 28 str. 3 d., 129 str. 1 d., dėl to, kad jis 2013 m. rugpjūčio 31 d., apie 21.00 val., prie parduotuvės „Aibė“, esančios Pirties g. 1, Čičinų k., Kulvos Å¡en., Jonavos r., apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su T. K. metu, peržengdamas bÅ«tinosios ginties ribas, tyčia kumščiu sudavė T. K. ne mažiau keturių smÅ«gių į galvos sritį, rankas, kojas, kairį Å¡onÄ , kuo padarė jam poodines ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas kairėje smilkininėje srityje virÅ¡ ausies kauÅ¡elio, deÅ¡inės momeninės srities priekinėje dalyje, kairiame žande ties žandikaulio kampu, virÅ¡utinės lÅ«pos kairėje pusėje, deÅ¡inio dilbio iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inės Å¡launies iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus vidurinėje dalyje (dvi), kairės blauzdos priekinio pavirÅ¡iaus vidurinėje dalyje, tris juostų pavidalo lygiagrečius pavirÅ¡inius odos įdrėskimus kairiajame Å¡one virÅ¡ klubakaulio, kairiojo smilkinkaulio žvyno linijinį lūžį, kraujo iÅ¡lajas virÅ¡ bei po kietuoju galvos smegenų dangalu ant kairiojo smegenų pusrutulio, ko pasėkoje iÅ¡siliejęs kraujas sÄ lygojo smegenų suspaudimÄ , pabrinkimÄ ir strigimÄ , nuo ko T.

K. 2013 m. rugsėjo 3 d. 1.25 val. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose mirė. 2015 m. kovo 20 d. Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. G. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, motyvuojant tuo, kad R. R. analizuojamu atveju veikė būtinosios ginties situacijoje ir būtinosios ginties ribų neperžengė, t. y. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis BPK 212 str. 1 d. 1 p., 3 str. 1 d. 9 p. pagrindais.

AnalogiÅ¡kos pozicijos laikėsi ir nukentėjusiosios R. K. atstovo advokato T. K. skundus nagrinėję Kauno apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo vyriausiasis prokuroras 2015 m. balandžio 28 d. nutarime bei Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiamoje 2015 m. birželio 15 d. nutartyje.Tačiau, įvertinus nukentėjusiosios R. K. atstovo advokato T. K. skundo argumentus bei iÅ¡analizavus skundo nagrinėjimui pateiktÄ ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , vis tik konstatuotina, kad ikiteisminis tyrimas Å¡ioje ikiteisminio tyrimo stadijoje nutrauktas nepagrįstai, nepaÅ¡alinus visų ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių prieÅ¡taravimų, reikÅ¡mingų nustatant objektyviÄ tiesÄ byloje, ko pasėkoje, skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis naikintina dėl skundo priimant naujÄ sprendimÄ .Sutinkamai su BK 28 str. 2 d., asmuo pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ neatsako, jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Taigi sprendžiant ar asmens veiksmai buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d.: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus.

Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ turi bÅ«ti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ . BÅ«tinosios ginties situacija atsiranda ne tik pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (iÅ¡traukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.) (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-7-313/2012 ir kt.).Analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ matyti, kad ikiteisminis tyrimas R.

R. atžvilgiu buvo atliekamas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 28 str. 3 d., 129 str. 1 d., dėl T. K. nužudymo esant bÅ«tinosios ginties ribų peržengimui – kai esant tiesioginei tyčiai nužudoma arba sunkiai sutrikdoma kito asmens sveikata, jeigu gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo (BK 28 str. 3 d.). Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant nustatyti žuvusiojo T. K. mirties aplinkybes bei dėl jo mirties galimai kaltÄ asmenį, buvo apklausta eilė liudytojų, jų parodymų patikimumÄ tikrinant parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu, keletÄ kartų apklaustas galimai nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdęs R.

R., jo parodymų objektyvumÄ taip pat tikrinant BPK nustatyta tvarka, apžiÅ«rėta įvykio vieta, atlikta biologinio tyrimo specialisto iÅ¡vada, pateikta teismo medicinos specialisto iÅ¡vada dėl T. K. mirties priežasties, apklaustas vyr. teismo medicinos ekspertas J. V., atlikęs T. K. lavono teismo medicininį tyrimÄ , atlikti kiti BPK numatyti ikiteisminio tyrimo procesiniai veiksmai. Ä®vertinęs atliktų procesinių veiksmų pagrindu gautus duomenis, prokuroras konstatavo, kad jų visuma nesudaro pagrindo teigti, jog R.

R. nagrinėjamu atveju peržengė bÅ«tinosios ginties sÄ lygas ir ikiteisminį tyrimÄ , vadovaudamasis BPK 3 str. 1 d. 9 p., jo atžvilgiu nutraukė. Prokuroras konstatavo, kam vėliau pritarė ir vyriausiasis prokuroras bei ikiteisminio tyrimo teisėjas, kad T. K. sužinojus, jog R. R. siunčia SMS praneÅ¡imus jo merginai E. M., dėl to supyko ir vieÅ¡ai pareiÅ¡kė ketinantis atlikti fizinio smurto veiksmus R. R. atžvilgiu, po ko, atvykęs į įvykio vietÄ , R. R. smogė vienÄ po kito kelis smÅ«gius į veidÄ .

Tokiu bÅ«du, prokuroro įsitikinimu, nėra abejonių, kad tokie agresyvÅ«s T. K. smurtinio pobÅ«džio veiksmai buvo pavojingas kėsinimasis į kito asmens gyvybę ar net sveikatÄ , t. y. jis buvo nukreiptas į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, įtvirtintas BK 28 str. 2 d., kas formaliai atitinka bÅ«tinosios ginties sÄ lygas.KritiÅ¡kai vertinant tokius prokuroro argumentus pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas BPK 3 str. 1 d. 9 p. pagrindu gali bÅ«ti nutraukiamas tik kruopščiai iÅ¡tyrus visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir įsitikinus, kad egzistuoja objektyvus pagrindas ikiteisminio tyrimo nutraukimui, kas nagrinėjamu atveju, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, vis tik nebuvo padaryta.

Nors baudžiamojo proceso įstatymas jokiems duomenims apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nesuteikia prioriteto tačiau Å¡iuo atveju sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ priimtas remiantis iÅ¡imtinai tik įtariamojo R. R. parodymais, jų negretinant su kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, įskaitant ir liudytojų, apklaustų įspėjus juos apie atsakomybę už melagingų parodymų davimÄ , parodymais.Konstatuojant Å¡ias aplinkybes, pažymėtina, kad analizuojamo ikiteisminio tyrimo metu nustačius, jog R.

R. smogė T. K. mirtinÄ smÅ«gį, siekdamas apsiginti nuo neteisėtų žuvusiojo veiksmų, nebuvo imtasi pakankamų priemonių, siekiant nustatyti, ar T. K. smurtinio pobÅ«džio veiksmai R. R. atžvilgiu smÅ«gio jam sudavimo metu vis dar buvo tęsiami. Å i aplinkybė bÅ«tinosios ginties konstatavimui yra ypatingai reikÅ¡minga, kadangi pagal BK 28 str. 2 d., bÅ«tinoji gintis gali bÅ«ti pripažįstama tik tokiu atveju, kai ji panaudojama siekiant atremti realų pavojų įstatymo saugomoms vertybėms.

Tuo tarpu, remiantis ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymų visuma, T. K., sudavęs 1 – 2 smÅ«gius R. R. į veido sritį, po ko jam smarkiai pradėjo bėgti kraujas, jokių smurtinio pobÅ«džio veiksmų įtariamojo atžvilgiu nebeatliko, kas leidžia manyti, jog nagrinėjamu atveju pavojingas kėsinimasis R. R. atžvilgiu galimai jau buvo pasibaigęs, o R. R. gynyba ir panaudota jėga buvo daug intensyvesnė nei tuo metu buvo bÅ«tina. AnalogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti ir ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, jog R.

R. nuo T. K. gavęs kelis smÅ«gius į veidÄ jį suėmė už drabužių ir atitraukė nuo savęs, tokiu bÅ«du sulaikydamas T. K. nuo pastarojo neteisėtų veiksmų (fizinio smurto panaudojimo), ir tik tuomet, kai tokiu bÅ«du T. K. neteisėti veiksmai buvo baigti, visa jėga smogė jam į galvos sritį. Pabrėžtina ir tai, kad nagrinėjamo ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paÅ¡alinti ir prieÅ¡taravimai tarp paties R. R. bei kitų byloje apklaustų asmenų parodymų esminėse nagrinėjamo įvykio aplinkybėse.

Ä®tariamuoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. R. nurodė, kad T. K. jam smogė eilę smÅ«gių į veido sritį, t. y. nosį, lÅ«pÄ , kairį smilkinį, tačiau apklausti betarpiÅ¡kai nagrinėjamÄ Ä¯vykį matę asmenys nurodo tik 1-2 smÅ«gius, po ko R. R. pradėjo smarkiai kraujuoti. Tuo tarpu remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G2478/13(02) duomenimis, R. R. konstatuotas tik virÅ¡utinės lÅ«pos sumuÅ¡imas, padarytas kietu buku daiktu, paveikus lÅ«pų sritį vieno trauminio poveikio pasėkoje ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , kas leidžia pagrįstai abejoti ikiteisminio tyrimo teisėjo iÅ¡vada dėl T.

K. smÅ«gių R. R. atžvilgiu intensyvumo ir tokio pavojingumo, kuriam atremti buvo bÅ«tinas mirtino smÅ«gio sudavimas. Analizuojant R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų visumÄ matyti, kad jo parodymai nesutampa ir su kitų asmenų iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis dėl jo ir žuvusiojo nugriuvimo fakto. Pats R. R. nurodė, kad konflikto su T. K. metu jie užkliuvo už Å¡alia parduotuvės „Aibė“ buvusio „bortelio“, dėl ko nukrito ant žolės, detaliai dėstydamas tolimesnius T.

K. ir jo paties veiksmus, atliktus jiems jau gulint ant žemės, kur juos išskyrė įvykį matę draugai. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu šias aplinkybes patvirtino tik kartu su R. R. įvykio vietoje buvęs jo draugas M. U. ir tik pakartotinės apklausos metu 2015 m. sausio 6 d.. Kiti ikiteisminio tyrimo metu apklausti asmenys vienareikšmiškai teigė, jog vaikinai nukritę nebuvo, nebent tik priklupę, o vaikinus liudytoju apklaustas M. S. išskyrė iš karto po R. R. smūgio T. K.. Kas vėlgi neatitinka R.

R. parodymų, kadangi, jo teigimu, konfliktas su T. K. tęsėsi ir po jo (R. R.) smÅ«gio, jiems susistumdžius, kÄ paneigė tiek M. S., iÅ¡skyręs vaikinus, tiek kiti ikiteisminio tyrimo metu apklausti asmenys. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 836/13(02) konstatuotas aplinkybes, kurioms, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, atliekamo ikiteisminio tyrimo metu vis tik nebuvo suteiktas pakankamas dėmesys.

Sutinkamai su šia specialisto išvada, be joje nustatytų tiesiogiai T. K. mirtį sukėlusių sužalojimų – sunkios galvos smegenų traumos su smilkinkaulio lūžiu ir kraujo išlajomis virš bei po kietuoju smegenų dangalu ant kairiojo pusrutulio, ant T. K. lavono buvo rasti ir kiti sužalojimai – kraujosruva viršutinės lūpos kairėje pusėje, dešinio dilbio išoriniame paviršiuje, dešinės šlaunies išorinio paviršiaus vidurinėje dalyje, kairės blauzdos priekinio paviršiaus vidurinėje dalyje, įdrėskimai kairiajame šone virš klubakaulio, tačiau jų atsiradimo mechanizmas išsamiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirtas.

Be to, specialisto išvados duomenimis, T. K. nustatyta galvos trauma buvo padaryta keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, kas neabejotinai neatitinka R. R. bei visų kitų byloje apklaustų asmenų parodymų dėl vienintelio smūgio sudavimo T. K. fakto. Nors ekspertas ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas, tačiau jo parodymais pašalinti aukščiau išdėstytų abejonių, galimybės nėra, kas leidžia manyti, jog būtina atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus tinkamam ir objektyviam šių aplinkybių įvertinimui.

Nenustačius ant T. K. kÅ«no nustatytų kitų (be galvos sumuÅ¡imo) sužalojimų atsiradimo mechanizmo bei aplinkybių, nėra galimybės įvertinti ir R. R. veiksmų kitų nusikalstamų veikų sudėties požymių kontekste. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms akcentuotina, kad nors nuspręsti ar byloje yra pakankamai duomenų kaltinamajam aktui suraÅ¡yti, ar ikiteisminį tyrimÄ užbaigti kitu procesiniu sprendimu yra iÅ¡imtinė prokuroro teisė, ir nei ikiteisminio tyrimo teisėjas, nei aukÅ¡tesnysis teismas negali prokurorui nurodyti, kokį sprendimÄ jis turi priimti ir kaip baigti ikiteisminį tyrimÄ (nutraukti bylÄ ar suraÅ¡yti kaltinamÄ jį aktÄ ir bylÄ perduoti teismui), tačiau vis tik pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju surinktų duomenų nepakanka vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog R.

R. veikė esant bÅ«tinosios ginties sÄ lygoms ir bÅ«tinosios ginties ribų neperžengė. Kylant abejonių dėl įrodymų pakankamumo Å¡io asmens kaltei pagrįsti, tai yra iÅ¡ esmės vertinant ar Å¡is asmuo pagal surinktÄ medžiagÄ gali bÅ«ti teismo pripažintas kaltu, klausimas dėl Å¡ių įrodymų pakankamumo kaltei pagrįsti turėtų bÅ«ti perduotas spręsti teismui, kadangi teisė vykdyti teisingumÄ priskiriama teismui. Visumos iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu daroma iÅ¡vada, kad skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis bei prokurorų nutarimai yra nepagrįsti, todėl, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, naikintini.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u t a r i a : nukentėjusiosios R.

K. atstovo advokato T. K. skundÄ tenkinti.Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartį ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ : panaikinti Kauno apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro V. G. 2015 m. balandžio 28 d. nutarimÄ atsisakyti patenkinti skundÄ ir 2015 m. kovo 20 d. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. G. nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ir bylÄ tyrimo atlikimui perduoti prokurorui.Å i nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                               Albinas Antanaitis