5dd1d819-0b7e-4d39-8ade-2a8c64a2edd5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-16437-465/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11847-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. J. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja R. J. (toliau ir – pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjos motina J. P., mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio S. P., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama turtÄ valdyti. PareiÅ¡kėja nurodė, kad jos tėvas S. P. mirė (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjos motina J. P. (duomenys neskelbtini) mirė. S. P. testamento mirties atveju nepaliko.

Ä®statyminiais S. P. įpėdiniais buvo jo sutuoktinė J. P. ir dukra (pareiÅ¡kėja) R. J.. Po S. P. mirties per įstatymų nustatytÄ terminÄ teisės į palikimÄ Ä¯gyvendinimui į palikimo atsiradimo vietos notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Iki Å¡iol paveldėjimo byla po S. P. mirties nėra užvesta. S. P. kartu su sutuoktine bei pareiÅ¡kėja gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas S. P. ir J.

P. santuokos metu, t.y. 1992 metais. Santuoka tarp S. P. ir J. P. buvo sudaryta ir įregistruota (duomenys neskelbtini) J. P. po sutuoktinio S. P. mirties, palikimÄ priėmė faktiniais aktyviais veiksmais – nuolat prižiÅ«rėdama turėtÄ bendrÄ turtÄ , juo rÅ«pindamasi. Kadangi (duomenys neskelbtini) mirė J. P., o pareiÅ¡kėja yra jos įpėdinė, turtinių teisių sukÅ«rimo tikslu turi bÅ«ti teismine tvarka nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis palikimo priėmimo, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , faktas, t.y. kad J.

P. priėmė palikimÄ po sutuoktinio S. P. mirties, faktiÅ¡kai jį valdydama. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ prašė nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad nėra gavęs praneÅ¡imo apie S. P. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių S. P. paliktojo turto priėmimÄ valdyti.

PareiÅ¡kimÄ prašė nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. PareiÅ¡kimas tenkinamas. Pagal tuo metu, kai mirė S. P. ((duomenys neskelbtini) galiojusį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ ; Å¡ie veiksmai turėjo bÅ«ti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, bet faktiÅ¡kai savo veiksmais priėmė palikimÄ , kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimÄ Å¡iuo bÅ«du, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

Ä®statyme įtvirtintas draudimas priimti palikimÄ iÅ¡ dalies, su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimÄ teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio.

Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ faktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldėtÄ turtÄ , patvirtinančiu palikimo priėmimÄ , suprantami įpėdinio veiksmai prižiÅ«rint, valdant palikimo dalyku esantį turtÄ , naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. P., miręs (duomenys neskelbtini) buvo J. P., mirusios (duomenys neskelbtini) sutuoktinis ir pareiÅ¡kėjos R. J. tėvas. PareiÅ¡kėjos R. J. tėvų (S. P. ir J. P.) santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenimis 1992 m. birželio 30 d. Pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991.05.28 Ä®statymÄ Nr.I-1374 Nr.7-3796Nr.1453 pagrindu yra įregistruota J. P. nuosavybės teisė į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau Å¡is turtas įsigytas santuokoje ir vadovaujantis Santuokos ir Å¡eimos kodekso 21 straipsniu, taip pat CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, laikytinas bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe.

Po motinos J. P. mirties pareiÅ¡kėja kreipėsi į Vilniaus miesto 32-Ä jį notarų biurÄ su pareiÅ¡kimu apie palikimo priėmimÄ . PareiÅ¡kėjos teigimu, J. P., po sutuoktinio S. P. mirties (duomenys neskelbtini) nekilnojamuoju turtu – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), rÅ«pinosi ir jį prižiÅ«rėjo, mokėjo mokesčius. Tai, jog J. P. sutuoktinio mirties metu ir po jo mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su pareiÅ¡kėja, patvirtina, kad minėtu butu buvo rÅ«pinamasi, už jį mokami mokesčiai.

Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir CK nuostatas, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjos R. J. motina J. P. per įstatymo nustatytÄ terminÄ iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ priimti sutuoktinio S. P., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimÄ , t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad ji palikimÄ priėmė pradėjusi paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas pareiÅ¡kimÄ tenkinti ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J.

P., mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė S. P., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama turtÄ valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti J. P. dukters – pareiÅ¡kėjos R. J. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ ). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimÄ , neturi aiÅ¡kintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos R. J. pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimÄ , pradėdama paveldėtÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiÅ¡kėjos R.

J. (a.k(duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ ). Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ Teisėja Margarita Ambrazaitienė