5dd0979a-0e46-4318-a63b-bf34cf68ed4e · Vilniaus regiono apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-1050-834/2020

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00356-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 6.1.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2020 m. liepos 2 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,

sekretoriaujant Martynai Tumėnei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai A. Š.,

institucijos atstovui Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui G. K. (toliau – Institucijos atstovas),

teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi A. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, gyv. (duomenys neskelbtini), UAB “(duomenys neskelbtini)“, administracinio nusižengimo bylÄ ,

n u s t a t ė :

A. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, leido įmonėje nuo 2020-01-27 dirbti virėjai -pagalbinei darbuotojai Ukrainos Respublikos pilietei I. V., neturint leidimo gyventi ar kito dokumento suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje bei negavus Užimtumo tarnybos išduoto leidimo dirbti, tuo pažeidė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 2 dalį, 62 straipsnio 2 dalį 62 straipsnio 22 bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

A. Å . posėdžio metu kaltę pripažino ir paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kojo darbuotojų. Turi 2 darbuotojus, buhalterę. IeÅ¡kojo darbuotojo, rado su galiojančia viza. Užklausė ar gali įdarbinti, tačiau nepasigilino kokiu pagrindu gavo leidimÄ . Buvo mokami mokesčiai. Darbo inspekcijos užklausė netinkamai ir gavo ne tokį atsakymÄ . Nebuvo gilintasi kokiu pagrindu iÅ¡duotas leidimas gyventi. Buvo užklausa telefonu. Ant leidimo nurodytas straipsnis, kuriuo gali gyventi, bet nesigilino koks tai straipsnis. Mano, jog jo kaip direktoriaus kaltė. Gailisi dėl nusižengimo. Jis vienas Å¡eimoje dirbantis, Å¡eimoje du mažamečiai vaikai. Turi bÅ«sto paskolÄ . PraÅ¡o skirti nuobaudÄ kuo mažesnę.

Institucijos atstovas posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog Migracijos departamentas gavo praneÅ¡imÄ , kad pilietė dirba, kuri turėjo leidimÄ gyventi kitos įmonės. Ta įmonė nutraukė sutartį, baigėsi galioti galiojimas gyventi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo gauti leidimÄ gyventi įdarbinant darbuotojÄ . Pasibaigus sutarčiai, jei įmonė informuoja, baigiasi galioti teisė gyventi. Darbuotojas gali dirbti tik pas tÄ darbdavį, kuris gauna leidimÄ gyventi. Pasibaigus darbo sutarčiai dar 90 dienų gali gyventi. Nauja darbovietė turėtų iÅ¡ naujo tvarkyti dokumentus dėl leidimo gyventi ir dirbti Å¡alyje.

Dėl veikos kvalifikavimo

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimo, jo kaltę patvirtina institucijos atstovo paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu bei raÅ¡ytinė bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, nelegalaus darbo tyrimo aktas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimas nusižengimo tyrimo metu, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus raÅ¡tas dėl informacijos apie galimÄ nelegalų darbÄ Ä¯vertinimo, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raÅ¡tas dėl tarnybinės pagalbos, VSDFV informacinės sistemos iÅ¡raÅ¡as, asmens dokumento kopija, leidimo gyventi kopija, darbo sutartis.

Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbÄ . Kadangi Lietuvos Respublikos ANK nepateikia iÅ¡aiÅ¡kinimo, kas yra nelegalus darbas, minėta nuostata laikytina blanketine, t. y. Å¡iuo atveju nukreipiančia į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau- Užimtumo įstatymo) 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba asmuo, kuris nėra Europos SÄ jungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos SÄ jungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios Å¡alies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos.

Lietuvos Respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau - Užsieniečių teisinės padėties įstatymo ) 62 straipsnis reglamentuoja užsieniečių įdarbinimo tvarkÄ , kurio 2 dalis nustato, jog darbdavys gali sudaryti sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimÄ dirbti. To paties straipsnio 22 dalis nustato, jog užsienietis, kuriam iÅ¡duota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Å¡io Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tÄ darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tÄ darbo funkcijÄ , kuriai pas tÄ darbdavį buvo įdarbintas, iÅ¡skyrus Å¡io Ä®statymo 44 straipsnio 7 dalyje, 441 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi iÅ¡duotas pagal Å¡io Ä®statymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .

Taigi, nagrinėjamu atveju matyti, jog Ukrainos Respublikos pilietei I. V. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos I. V. buvo iÅ¡duotas tarpininkaujant UAB “Maxima Lt“ ir turėjo sprendimÄ dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams UAB „Maxima LT (b. l. 4,5) Bylos duomenys patvirtina, jog UAB “(duomenys neskelbtini)“ dėl leidimo dirbti Ukrainos pilietei I. V. nesikreipė. Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius.

Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimÄ padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Pagal ANK 9 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerÅ«pestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse nustatytų padarinių, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti.

Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerÅ«pestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Posėdžio metu pats A. Å . teigė, kad buhalterė skambino į darbo inspekcijÄ , bet jo teigimu buvo netinkamai užklausta ir gavo netinkamÄ atsakymÄ . Pripažįsta, jog nesigilino kokiu pagrindu iÅ¡duotas leidimas gyventi, ant leidimo gyventi buvo nurodytas straipsnis, bet nesigilino koks tai straipsnis.

Teismo vertinimu Å¡ie argumentai A. Å . atsakomybės neÅ¡alina, kadangi bÅ«damas įmonės vadovu kaip darbdavys yra atsakingas už tinkamÄ darbuotojų įdarbinimÄ . Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog darbuotoja turėjo leidimÄ ir jis kaip darbdavys nesigilino kokiu pagrindu turi leidimÄ , neÅ¡alina jo pareigos kaip darbdaviui elgtis apdairiai ir atsakingai, taigi veikė savo rizika, todėl turi prisiimti ir iÅ¡ to kylančius padarinius. Å ių aplinkybių neneigė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, teigdamas, jog nesigilino kokiu pagrindu buvo iÅ¡duotas leidimas.

Taigi aptartų duomenų visuma patvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. Å . pažeidė norminių aktų reikalavimus reglamentuojančias užsieniečių įdarbinimÄ Lietuvos Respublikoje. Jo padaryta veika atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas ir tinkamai kvalifikuota.

Dėl nuobaudos individualizavimo

A. Å . atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimÄ ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudÄ A. Å . teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį bei pavojingumÄ , į nusižengimo padarymo aplinkybes, jo vienÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Taip pat teismas vertina ir pačio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę: A. Å . neteistas (Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys), nebaustas administracine tvarka už analogiÅ¡ko nusižengimo padarymÄ . Posėdžio metu admisnitracinėn atsakomybėn traukiams asmuo kaltę pripažino pilnai, teigė, jog vienintelis Å¡eimoje dirbantis, Å¡eimoje du mažamečiai vaikai, prašė skirti mažesnę baudÄ .

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas) kiekvienÄ savo sprendimÄ privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusios institucijos (pareigÅ«no) sprendimÄ sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimÄ â€“ tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimÄ dėl skirtinos baudos dydžio, teismas vertina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įvykdytas administracinis nusižengimas labiau ne tyčinių jo veiksmų, o patirties stokos, įstatymų neskaitymas. A. Å . šį administracinį nusižengimÄ Ä¯vykdė pirmÄ kartÄ , pats pažeidimas nebuvo sistemingas, byloje nenustatyta, kad dėl A. Å . neteisėtų veiksmų bÅ«tų kilusios sunkios pasekmės ar valstybei bÅ«tų padaryta didelė žala, nes asmuo buvo įdarbintas, t. y. sudaryta darbo sutartis, apie tai informuota VSDFV, savo elgesį vertina kritiÅ¡kai, yra padaręs iÅ¡vadas, prisiėmė visÄ atsakomybę. Taigi teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju net paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda neatitiktų pusiausvyros, todėl anksčiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindÄ skirti mažesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje minimali, nes tokiu atveju nuobaudos paskyrimas atitiktų jai keliamus tikslus. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau ji turi bÅ«ti proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Kaip minėta Å¡iuo atveju, nenustatyta, jog dėl A. Å . veiksmų kilo sunkios pasekmės ar valstybei buvo padaryta didelė žala. Todėl remiantis tuo ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, atsižvelgiant, kad nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo teisinę padėtį lengvina viena aplinkybė, A. Å . skirtina mažesnė bauda negu ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali bauda. Teismo vertinimu bÅ«tent tokio dydžio bauda atitiks administracinės atsakomybės paskirtį, bus teisinga ir proporcinga įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumui.

Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu 34 straipsnio 5 dalimi,

n u t a r ė:

A. Å . pripažinti kaltu padariusį administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį skirti 500 Eur (penkių Å¡imtų eurų) baudÄ .

IÅ¡aiÅ¡kinti A. Å ., kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, į AB bankÄ â€žSwedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitÄ , jame bÅ«tina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datÄ bei pažeidimÄ identifikuojantį numerį ROIK (duomenys neskelbtini).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė