2024-05-08 Nr. AB-7360-3-62-3-03695-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-242-624/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03695-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. N. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. N. skundą atsakovui Kauno policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja G. N. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su 2023 m. gruodžio 27 d. skundu, prašydama ištirti Kauno vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatui (toliau – ir Kauno RPK) pateiktą jos skundą dėl vagystės, teisių, garbės ir orumo pažeminimo prieš visus kaimynus, taip pat atlyginti žalą (turtas vertinamas 500 Eur, moralinė žala – 500 Eur) arba atstatyti ankstesnę būklę. Pareiškėja skunde teigė, kad kaimynai (bendraturčiai) šalina, savinasi jai priklausantį turtą (želdinius, akmenis), nuolat naudoja psichologinį spaudimą (smurtą), siekia ją iškeldinti ir kt., o policijos pareigūnai netinkamai sprendžia susiklosčiusią situaciją

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. sausio 4 d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjai skundo trūkumams pašalinti – iki 2024 m. sausio 18 d. Teismas nustatė, kad pareiškėja netinkamai įvardijo savo procesinę padėtį (administracinėje byloje skundą padavęs subjektas yra pareiškėjas) ir nenurodė atsakovo. Pareiškėjos elektroniniu paštu teismui pateiktas skundas nėra tinkamai pasirašytas (nėra patvirtinta teikiančio asmens tapatybė). Pareiškėjos skundas yra neaiškus, neišsamus ir iš jo turinio neaišku, kokius viešąjį administravimą vykdančios institucijos veiksmus ji siekia apskųsti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad administraciniuose teismuose už kiekvieną skundą mokamas 30 Eur mokestis (su išimtimis), ir išaiškino pareiškėjai, jog ji turi teisę pateikti teismui motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atliesti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiškėjai taip pat pasiūlyta išreikšti valią dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėja 2024 m. sausio 10 d. pateikė prašymą pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas rezoliucija (ant išspausdinto elektroninio laiško) pratęsė terminą skundo trūkumams pašalinti – iki 2024 m. sausio 19 d.

Pareiškėja 2024 m. sausio 19 d. (gavimo žyma) pateiktame patikslintame skunde prašė panaikinti Kauno RPK tyrimą, nes Kauno RPK tyrėjas netinkamai išnagrinėjo jos skundą dėl pareiškėjai priklausančio turto (želdynų ir akmenų) pašalinimo iš jai priklausančio žemės ploto. Pareiškėja taip pat prašė iš jos turtą gadinančių, ją šmeižiančių ir kitus neteisėtus veiksmus atliekančių kaimynų (bendraturčių) O. Š., V. P., R. P., J. Š., A. P. ir D. S. priteisti 500 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos G. N. skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja skundo reikalavimu prašo iš skunde nurodytų fizinių asmenų (kaimynų) priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nes, pareiškėjos teigimu, kaimynai ją šmeižia, užkabinėja, savivaldžiauja ir pan. Nors pareiškėja skunde atsakovu nurodo Kauno RPK, jokie atskiri reikalavimai nurodytam atsakovui skunde nereiškiami. Taigi, šiuo atveju ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kyla ne viešojo administravimo srityje, bet iš civilinių teisinių santykių ir turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėja G. N. atskirajame skunde dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 30 d. nutarties prašo jos prašymą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja išdėsto nusiskundimus dėl kaimynų elgesio (akmenų pasisavinimo, gėlių niokojimo, nepagrįsto policijos pareigūnų iškvietimo, bandymo ją iškeldinti ir kt.). Pareiškėja tvirtina, jog ji kreipėsi į policiją per Bendrąjį pagalbos centrą (tel. Nr. 112) ir e.policija sistemą, bet policijos pareigūnai vadovavosi tik netikromis (melagingomis) žiniomis, faktiškai nebuvo tyrimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą bei laikytis rūšinio bylų teismingumo taisyklių.

Pirmosios instancijos teismui pateikti pareiškėjos procesiniai dokumentai (t. y. skundas ir patikslintas skundas) pavadinti taip: „Skundas (prašymas) dėl žalos priteisimo“ ir „Skundas (prašymas) dėl turtinės ir neturtinės žalos“. Pareiškėja procesiniuose dokumentuose užsiminė apie tai, jog ji kreipėsi į Kauno RPK su skundu ir nesutiko su gautu atsakymu į šį skundą, tačiau pareiškėja, kreipdamasi į teismą, aiškiai nesuformulavo reikalavimo panaikinti kokį nors konkretų raštą (nurodydama šį raštą priėmusią instituciją ar įstaigą, jo priėmimo datą ir registracijos numerį, taip pat pridėdama prie skundo prašomo panaikinti rašto kopiją (su metaduomenų lentele, jeigu ji yra)). Pareiškėja aiškiai suformulavo tik reikalavimą priteisti jai iš O. Š., V. P., R. P., J. Š., A. P. ir D. S. 500 Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 str. 2 d.).

Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 2 straipsnio 1 dalį, administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas. Prie administracinių ginčų priskiriami ir tarnybiniai ginčai, taip pat rinkimų ginčai. Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal CK 6.271 straipsnio 2 dalį, šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Bendrosios kompetencijos teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių (CPK 22 str. 1 d.).

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad administracinio teismo kompetencijai priskirta nagrinėti ginčus dėl žalos, atsiradusios tik dėl valstybės ar savivaldybių valdžios institucijų neteisėtų aktų, kurie atlikti viešojo administravimo srityje, atlyginimo priteisimo iš valstybės ar savivaldybės biudžeto. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad šiuo atveju ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kyla ne viešojo administravimo srityje, bet iš civilinių teisinių santykių ir turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Kadangi pareiškėjos skundas nenagrinėtinas administraciniame teisme, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti šį skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos G. N. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan