5dcb3873-988d-427a-beb7-4197def2eef2 · Klaipėdos apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2YT-3520-991/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01550-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. O. (A. O.) pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo senelė F. (kitur dokumentuose F., F., F.) T., iki santuokos pavardė – A., gimusi (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), gyvenusi ir mirusi (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė.

2. PareiÅ¡kime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Migracijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir Migracijos departamentas), praÅ¡ydamas atkurti jam Lietuvos Respublikos pilietybę. PraÅ¡ymo pateikimas grindžiamas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau ir Pilietybės įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje nustatyta, jog asmenys iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę ir jų palikuonys, kurie iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotÄ teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis yra Lietuvos Respublikos pilietės F. (kitur dokumentuose F., F., F.) T. (iki santuokos pavardė - A.), gimusios (duomenys neskelbtini), anÅ«kas, pareiÅ¡kėjo motina O. T., gimusi (duomenys neskelbtini), yra F. T. duktė. PareiÅ¡kėjas siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. PareiÅ¡kėjas kreipėsi Lietuvos valstybės istorijos archyvÄ , Lietuvos valstybės centrinį archyvÄ , tačiau iÅ¡ minėtų institucijų gauti atsakymai bei kiti pareiÅ¡kėjų turimi dokumentai nėra pakankami Migracijos departamentui konstatuoti pareiÅ¡kėjo senelius (prosenelius) turėjus Lietuvos Respublikos pilietybę. PareiÅ¡kėjas neturi kitos galimybės Å¡iam juridinę reikÅ¡mę turinčiam faktui įrodyti.

3. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas tenkintinas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis Å¡ia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymÄ , nuostatomis, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės: 1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi juridinę reikÅ¡mę; 2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ; 3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).

5. Remiantis byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas A. O. (A. O.) Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punkte, 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytu pagrindu (kaip asmens, kuris iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonis) siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. PareiÅ¡kėjas Migracijos departamentui pateikė praÅ¡ymÄ dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo. Kartu su praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjas pateikė turimus dokumentus, turinčius patvirtinti, jog jo močiutė F. (kitur dokumentuose F., F., F.) T. (iki santuokos pavardė - A.) (toliau ir F. T.), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Migracijos departamentas, nagrinėjantis pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimo, nurodė, kad pareiÅ¡kėjo pateiktų duomenų nepakanka patvirtinti pareiÅ¡kėjo močiutės F. T. iki 1940 m. birželio 15 d. turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės, ir pasiÅ«lė dėl tokio juridinio fakto nustatymo kreiptis į teismÄ . Taigi pareiÅ¡kėjo nurodytas juridinis faktas gali bÅ«ti nustatytas tik CPK XXVI nustatyta tvarka (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis).

6. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikÅ¡mę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, jog Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiÅ¡kėjas turėtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismÄ . Ä® aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ . Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog kiekviena prielaida bÅ«tų motyvuota, t. y. kad ji bÅ«tų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad prieÅ¡ingos prielaidos tikimybė bÅ«tų mažesnė (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).

7. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimÄ apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl kÄ tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali bÅ«ti tiek iÅ¡likę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi iÅ¡likti, todėl įrodymų turi bÅ«ti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011).

8. PareiÅ¡kėjos nurodyto juridinio fakto nustatymas yra betarpiÅ¡kai susijęs su dviem kumuliatyviomis sÄ lygomis: pirma, ar F. T. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, ir antra, ar tuo atveju, jeigu F. T. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, ar Lietuvos Respublikos pilietybę ji turėjo iki 1940 m. birželio 15 d.

9. Remiantis Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2021 m. gruodžio 10 d. pažyma Nr. (Pl-8145) P2-14572 ir 2018 m. spalio 1 d. pažyma Nr. (P 1-5740) P2-9840 nustatyta, kad Lietuvos sentikių centro tarybos archyviniame fonde, ButkÅ«nų sentikių bendruomenės gimimo metrikų knygoje įraÅ¡yta (įraÅ¡as rusų kalba), kad (duomenys neskelbtini) pakrikÅ¡tyta I. ir K. iki santuokos A. A. duktė vardu F., gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2021 m. spalio 28 d. raÅ¡tu Nr. R4-3775 pateikto Kauno apskrities virÅ¡ininko archyviniame fonde, asmenų, grįžtančių iÅ¡ Rusijos, klausimo lapų 1921 m. byloje esančio J. A. klausimo lapo Nr. 6098 nustatyta, kad J. A., A. (F. A. (T.) tėvas), 42 m., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tikyba – sentikių, pavaldinybė – lietuvių, Å¡eimos stovis – žm. K. 41 m. (F. A. (T.) motina), sÅ«nus – S. 4 m., V. 9 m. (F. A. (T.) broliai), gyveno – (duomenys neskelbtini) Å«kis, atvyko į LietuvÄ per (duomenys neskelbtini) pereinamÄ jį punktÄ (N2, liudijimo (duomenys neskelbtini)), numato apsistoti (duomenys neskelbtini)val., turi turto - ½ žemės, iÅ¡ kurio galėtų pragyventi. IÅ¡ Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2021 m. gruodžio 10 d. pažymos apie mirtį Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Lietuvos sentikių centro tarybos archyviniame fonde, ButkÅ«nų sentikių bendruomenės mirties metrikų knygoje įraÅ¡yta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (taip dokumente) mirė 58 metų amžiaus J. A., A. sÅ«nus (F. A. (T.) tėvas).

10. Taigi tikimybių pusiausvyros požiūriu galima teigti, kad F. T., gimusi Lietuvos teritorijoje gyvenusioje šeimoje, turėjo Lietuvoje gyventi nuo gimimo (duomenys neskelbtini) iki mirties (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (CPK 185 straipsnis). Tokios aplinkybės suponuoja, kad F. T. atitiko 1919 m. sausio 9 d. Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę įtvirtintus formaliuosius požymius asmenų, kurie buvo laikomi Lietuvos piliečiais. Iš esmės toks pats pilietybės teisinis režimas buvo numatytas ir 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos Taikos sutartyje su Rusija.

11. Byloje pateiktų netiesioginių įrodymų visetas pagrindžia, kad yra labiau tikėtina, jog F. T. buvo Lietuvos pilietė, t. y. kad ji ne tik atitiko formaliuosius teisės aktuose nustatytus pilietybės įgijimo reikalavimus, tačiau ir faktiÅ¡kai buvo Lietuvos Respublikos pilietė. IÅ¡ pateikto santuokos liudijimo nustatyta, kad A. F., J. (gimimo data nenurodyta) ir T. V., F. (gimimo data nenurodyta) sudarė santuokÄ (duomenys neskelbtini) (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) RokiÅ¡kio rajono Civilinės metrikacijos biure, po santuokos sudarymo F. A. suteikta pavardė – T.. IÅ¡ pateikto gimimo liudijimo matyti, kad F. T. ir V. T. (duomenys neskelbtini) gimė duktė O. T. (pareiÅ¡kėjo motina), gimimo vieta – (duomenys neskelbtini) (gimimo liudijimo įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)). IÅ¡ pateikto mirties liudijimo nustatyta, kad F. T., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimo įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)), mirties vieta nurodyta – (duomenys neskelbtini). Taigi, darytina iÅ¡vada, kad F. T. (iki santuokos A.) ne tik gimė Lietuvos teritorijoje gyvenusioje Å¡eimoje, bet ir Lietuvoje sudarė santuokÄ , taip pat ir dukters (O. T. (pareiÅ¡kėjo motinos) gimimo vieta buvo Lietuvoje.

12. Kiek tai susiję su antrosios sÄ lygos, kad F. T. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, egzistavimu, esminę reikÅ¡mę nagrinėjamu atveju turi tai, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2021 m. spalio 28 d. raÅ¡te Nr. R4-3775 „Dėl duomenų apie K. A. (A.) pateikimo“ bei 2021 m. spalio 28 d. raÅ¡te Nr. R4-3776 „Dėl duomenų apie J. A. pateikimo“ nurodyta, kad dokumentų, patvirtinančių, kad K. A. (A., A.) (F. A. (T.) motina), gimusi (duomenys neskelbtini), gyveno Lietuvoje, bei J. (I.) A., A. (A.) s., gyveno Lietuvoje ir buvo Lietuvos Respublikos pilietis, dokumentų apie jiems iÅ¡duotus vidaus arba užsienio pasus bei dokumentų, patvirtinančių, kad jie iki 1940 m. birželio 15 d. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, archyve saugomuose fonduose nerasta.

13. Taigi nėra jokio objektyvaus pagrindo iÅ¡vadai, kad F. T. iki 1940 m. birželio 15 d. bÅ«tų netekusi Lietuvos Respublikos pilietybės, juo labiau, kad iÅ¡ pateikto mirties liudijimo matyti, kad F. T. buvo suteiktas Lietuvos Respublikos asmens kodas. Apibendrinant nurodytÄ , konstatuotina, kad F. T. gimimo vieta, jos Å¡eimos ryÅ¡ys su Lietuva, pačios F. T. gyvenimo Lietuvoje laikotarpis (gyveno iki mirties), taip pat antrinių dokumentų turinys (santuokos liudijimas, gimimo liudijimas, mirties liudijimas) sudaro pagrindÄ pripažinti, jog yra labiau tikėtina, kad F. T. buvo Lietuvos Respublikos pilietė iki 1940 m. birželio 15 d. (CPK 185 straipsnis). Netiesioginiai įrodymai yra tarpusavyje susiję ir neprieÅ¡taringi. PrieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjo pateiktuose dokumentuose fiksuoti duomenys vienas kitÄ papildo ir sudaro iÅ¡ esmės nuosekliÄ loginę grandinę.

14. IÅ¡ pateikto santuokos liudijimo matyti, O. T., gimusi (duomenys neskelbtini) (pareiÅ¡kėjo motina), ir A. O., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ Kaliningrado srities Nesterovskij rajono Čistyje Prudy kaimo taryboje (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)), po santuokos sudarymo O. T. suteikta pavardė – O.. IÅ¡ pateikto gimimo liudijimo matyti, kad O. O. ir A. O. (duomenys neskelbtini) susilaukė sÅ«naus A. O. (A. O.) (gimimo liudijimo įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)), vaiko gimimo vieta nurodyta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenvietė (duomenys neskelbtini). Tėvų O. O. ir A. O. nurodyta rusų tautybė, pilietybė nenurodyta. PareiÅ¡kėjo A. O. (A. O.), gimusio (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, turintis laikinÄ leidimÄ gyventi Lietuvoje (iki 2024 m. vasario 19 d.), pareiÅ¡kėjui suteiktas Lietuvos Respublikos asmens kodas (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjo teigimu, nors pareiÅ¡kėjas gimė ir gyveno Rusijos federacijoje, Kaliningrado srityje, tačiau nuolat palaikė ryÅ¡ius su Lietuvoje gyvenančiais giminaičiais, Å¡iuo metu gyvena Klaipėdoje, dirba tolimųjų reisų vairuotoju.

15. Atsižvelgiant į nurodytų argumentų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas tenkinti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ ir nustatyti praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog pareiÅ¡kėjo senelė F. (kitur dokumentuose F., F., F.) T., iki santuokos pavardė – A., gimusi (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, (duomenys neskelbtini)., gyvenusi ir mirusi (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę (CPK 444 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).

16. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui A. O. (A. O.) yra reikalingas Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268Â straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo A. O. (A. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), senelė F. (kitur dokumentuose F., F., F.) T., iki santuokos pavardė – A., gimusi (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), gyvenusi ir mirusi (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjo A. O. (A. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova