2025-02-14 Nr. CB-940-2-06-3-05267-2023-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-499

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05267-2023-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. vasario 6 d. paduotu ieškovės O. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl vaiko bendravimo tvarkos pakeitimo, išlaikymo padidinimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo dalį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, išdėstytos 1 ir 2 punktuose, ir bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktą išdėstė tokiu būdu: 1) atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku porinių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaiką iš jo buvimo vietos pasibaigus ugdymo procesams, o šiems nevykstant – iš su ieškove suderintos vietos 17 val., iki sekmadienio 18 val. grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą; 2) atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja priešpaskutinę pilną mėnesio savaitę, pasiimdamas nepilnametį sūnų iš ugdymo įstaigos pirmadienį ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip. Jeigu atsakovas negali bendrauti su sūnumi nurodytą savaitę, jis informuoja ieškovę ne mažiau nei prieš 6 savaites SMS žinute; kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma:

1. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 suformuotos praktikos dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas priteistino vaikui išlaikymo dydžio klausimą, orientavosi tik į minimalų mėnesinį atlyginimą, nors byloje buvo nustatęs, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera. Be to, apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad atsakovas neturi jokių ypatingų išlaidų ir šio klausimo net nenagrinėjo, nors labai detaliai pasisakė dėl ieškovės patiriamų išlaidų, be pagrindo nepripažindamas daug ieškovės faktiškai patiriamų ir įrodytų dokumentais išlaidų.

2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, spręsdamas bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo klausimą. Teismo nustatyta bendravimo tvarka neišsprendė ginčo tarp šalių, o tik sukūrė naujus ginčus. Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimą, tikroji vaiko valia nebuvo tinkamai nustatyta bei nebuvo atskleisti tikrieji vaiko interesai. Ką tik priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo realiai nėra vykdomas, nes teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka netinka nei pačiam vaikui, nei vaiko tėvui, nei vaiko motinai. Ieškovė yra verčiama pradėti naują bylą dėl teismo ką tik nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Be to, paduodant kasacinį skundą sumokėtas 111 Eur žyminis mokestis, nors pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktus, 4 ir 7 dalis, 82 straipsnį, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą mokėtinas 138 Eur žyminis mokestis (111 Eur už neturtinį reikalavimą pakeisti bendravimo tvarką ir 27 Eur už reikalavimą padidinti išlaikymą vaikui).

Taigi kasacinį skundą atsisakytina priimti ir dėl to, kad nesumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 7 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti O. K. (duomenys neskelbtini) 111 (vieną šimtą vienuolika) Eur žyminio mokesčio, kodas ZN99114.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis

Eglė Zemlytė