2024-09-11 Nr. AB-12946-3-61-3-02589-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-445-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02589-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Ivetos Pelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 24S46523 (toliau – ir Sprendimas) panaikinimo, priimti skundą ir minėtą sprendimą panaikinti; taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti 2024 m. vasario 8 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 24S46523 vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisėtumo.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu Sprendimu atsakovas, be kita ko, išsiuntė pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo, taip pat į SIS įvedė perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Grįsdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjas akcentavo, kad, jos nepritaikius, iš pareiškėjo būtų atimta teisė teikti paaiškinimus / argumentus teismo posėdžio metu; jis, tikėtina, dar bylos nagrinėjimo metu bus išsiųstas į (duomenys neskelbtini), o teismui priėmus pareiškėjui teigiamą sprendimą ir panaikinus Sprendimą, asmenį jau išsiuntus į kilmės valstybę, bylos nagrinėjimas netektų prasmės. Be to, pareiškėjas yra pateikęs paskesnį prieglobsčio prašymą, jis bijo būti išsiųstas į kilmės valstybę, nes ten bus nuteistas ir kankinamas už dalyvavimą mitinguose, – jo prieglobsčio prašymas dar neišnagrinėtas, todėl egzistuoja jo negrąžinimo pagrindai.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi atnaujino praleistą skundo padavimą terminą ir priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą, tačiau netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatomis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsižvelgęs į pareiškėjo išdėstytų argumentų visumą ir įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, sprendė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y., taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisėtumo.

Pareiškėjas akcentuoja, kad apskundus Sprendimą teismui jo vykdymas nėra automatiškai sustabdomas. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindė, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas dar bylos nagrinėjimo metu gali būti išsiųstas į kilmės valstybę, dėl ko iš jo būtų atimta teisė realizuoti teisę į gynybą, nes: 1) iš jo bus atimta teisė teikti paaiškinimus / kontrargumentus byloje, tokiu būdu apribojant jo teisę dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis; 2) paskyrus posėdį ir pripažinus jo dalyvavimą būtinu, – jam neatvykus – skundas paliekamas nenagrinėtu. Net ir nepripažinus pareiškėjo dalyvavimo būtinu, pareiškėjui nesant Lietuvoje, jis netektų galimybės pasinaudoti ir valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos advokato pagalba teismo posėdyje, kadangi asmeniui nesant Lietuvoje, tokios paslaugos neužsakomos.

Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjui palankaus sprendimo vykdymas ir žalos atitaisymas taptų neįmanomas, nes: 1) teismui priėmus pareiškėjui teigiamą sprendimą ir panaikinus Sprendimą, asmenį jau išsiuntus į kilmės valstybę, bylos nagrinėjimas netenka prasmės; 2) pareiškėjas yra pateikęs paskesnį prieglobsčio prašymą, kurį grindžia baime būti išsiųstam į kilmės valstybę, nes ten jis bus nuteistas ir kankinamas, – jo prieglobsčio prašymas dar neišnagrinėtas, atitinkamai egzistuoja jo negrąžinimo pagrindai; 3) asmenį išsiuntus į kilmės valstybę jo prieglobsčio prašymo išnagrinėjimas bus nutrauktas, kita vertus, bylos nagrinėjimo metu asmenį išsiuntus dar iki teismui patvirtinus Sprendimo teisėtumą, pareiškėjui kyla reali tikimybė patirti baudžiamojo persekiojimo veiksmus, o teismui ginčijamą Sprendimą panaikinus, – jo iš kilmės valstybės negrąžins į Lietuvą, siekiant tęsti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei pažymi, kad pareiškėjo argumentai nėra pakankami reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti. Pareiškėjas tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo bei neatitinka ir antrosios būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos, – jis nepagrindė, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas.

Pareiškėjas nenurodo, kokia neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala jam bus padaryta, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės. Be to, tai, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimą užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas atskirajame skunde su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir pažymi, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali kilti neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. 23S123910 atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį (pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. vasario 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1198-575/2024 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo 2023 m. rugpjūčio 3 d. Migracijos departamento sprendimas Nr. 23S123910 pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Migracijos departamentas skundžiamu Sprendimu, be kita ko, išsiuntė pareiškėją į kilmės valstybę, uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo bei įvedė į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti šio Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisėtumo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjo argumentus bei bylos medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjas nepagrindė būtinųjų sąlygų prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jis negalės dalyvauti bylos nagrinėjime, teisėjų kolegija pažymi, kad šie pareiškėjo teiginiai nesudaro pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pagal ABTĮ 47–48 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą, proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Atstovai, vesdami bylą teisme, atstovaujamojo vardu turi teisę atlikti iš esmės visus procesinius veiksmus. Tais atvejais, kai administracinės bylos proceso šalis veda bylą per atstovą, visi su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, kuris, gavęs dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę su jais susipažinti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjui byloje atstovauja advokatė, kuri teismui pateikė skundą, atskirąjį skundą bei kitus procesinius dokumentus, todėl net ir pareiškėjo nedalyvavimas teismo posėdyje savaime nebūtų kliūtis bylą išnagrinėti iš esmės ir nereikštų pareiškėjo teisės į teisminę gynybą pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu byla teisme nagrinėjama žodinio proceso tvarka, byla yra vedama elektronine forma, todėl pareiškėjas gali dalyvauti procese ne tik per savo atstovą, bet ir tiesiogiai, asmeniškai prisijungęs prie elektroninių paslaugų portalo, teikti prašymą dėl teismo posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu. Šiuo konkrečiu atveju vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme jau įvyko nuotolinis teismo posėdis naudojant ZOOM programą, kuriame dalyvavo ir pareiškėjas, byla išnagrinėta iš esmės. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, kad nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, nebūtų užtikrinta jo teisė į veiksmingą teisinę gynybą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad jis bus išsiųstas į kilmės šalį ir teigiamo teismo sprendimo atveju nebus grąžintas, savaime nereiškia, kad pareiškėjui bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Aptariami pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėjas, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Kartu pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 221 straipsnio 2 dalį prieglobsčio prašytojai turi teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki sprendimo dėl jų teisinės padėties priėmimo. Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 125 ir 126 straipsniuose nurodytais pagrindais (Įstatymo 221 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas pradėjo pareiškėjo išsiuntimo į kilmės šalį procedūras.

Taigi, nors pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde nurodė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali kilti neigiamos pasekmės dėl Migracijos departamento Sprendimo nesustabdymo, tačiau nedetalizavo galimų atsirasti pasekmių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Tai, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria, be kita ko, netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Iveta Pelienė