5dc92272-e563-451b-9845-57f2dac38b89 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-28-516/2011                 Procesinio sprendimo kategorija 5.2; 121.15; 121.18.; 121.21.(S)                                                                                       VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2011 m. sausio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės ir Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant Arvydui Ivanovuidalyvaujant ieškovei T.

L. atsakovei J. K. atsakovės atstovui advokatui B.Jarmakvertėjai O.Vostrenkovai vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės J. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės T. L. ieÅ¡kinį atsakovei J. K. dėl turto atidalijimo, sumokant piniginę kompensacijÄ . Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                                                                      n u s t a t ė:

IeÅ¡kovė T. L. (buvusi pavardė J.) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti atsakovei J. K. nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), jai priklausančio nuosavybės teise bei priteisti iÅ¡ atsakovės 80 000 Lt piniginę kompensacijÄ už ½ dalį atsakovei atitenkančio paveldėto turto. Nurodė, kad pagal 2008 m. gegužės 20 d. paveldėjimo teisės liudijimÄ , paveldėjo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). KitÄ Â½ dalį buto paveldėjo jos sesuo atsakovė J.

K. . Atsakovė su Å¡eima gyvena bute, naudojasi visu butu, nors ji kreipėsi į atsakovę ir prieÅ¡taravo, kad jos dalimi bÅ«tų naudojamasi. IeÅ¡kovė pasiÅ«lė atsakovei iÅ¡sipirkti jai priklausančiÄ buto dalį. Tačiau atsakovė nesutiko, neįleidžia jos į butÄ , neduoda raktų. Nors butas yra bendroji dalinė jos ir atsakovės nuosavybė, ji gyvena (duomenys neskelbtini), neturi galimybės prižiÅ«rėti ir saugoti jai priklausančio turto, kol juo naudojasi atsakovė. Paveldėtas butas yra nedalus.

Atidalijus po ½ dalį, gyvenimas dviems Å¡eimoms bute bÅ«tų neįmanomas. Butas turėtų bÅ«ti paskirtas atsakovei, kadangi ji su Å¡eima tame bute gyvena, juo visu naudojasi, o jai priteistas kompensacija – 80 000 Lt. Atsakovė J. K. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ dalį buto, priklausančio ieÅ¡kovei, esančio (duomenys neskelbtini), 42 500 Lt vertės; priteisti ieÅ¡kovei T. L. iÅ¡ jos 42 500 Lt piniginę kompensacijÄ už jai atitenkančiÄ Â Â½ buto dalį; iÅ¡dėstyti kompensacijos mokėjimÄ , kas mėnesį mokant po 500 Lt sumÄ 85 mėnesių laikotarpiui, paÅ¡to pavedimais T.

L. vardu iki visiÅ¡kos kompensacijos sumokėjimo. Nurodė, kad butas yra vieno kambario, todėl atsidalinti ar atsitverti per pusę neįmanoma, todėl sutinka ieÅ¡kovei už jos dalį sumokėti kompensacijÄ . Nesutinka su reikalaujamos kompensacijos dydžiu bei reikalavimu sumokėti visÄ kompensacijos sumÄ iÅ¡ karto, kadangi to padaryti neturi finansinių galimybių. Jos vidutinės pajamos per mėnesį sudaro apie 1100 Lt. Ji kreipėsi į bankus dėl kredito, tačiau gavo neigiamÄ atsakymÄ , bankai tokio dydžio paskolÄ atsisako iÅ¡duoti.

Kitų Å¡altinių, galinčių suteikti ieÅ¡kovės reikalaujamÄ sumÄ , neturi.Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. kovo 10 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies.         Teismas pripažino J. K. nuosavybės teises į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausiusio T. L. nuosavybės teisėmis.          Priteisė iÅ¡ atsakovės J. K. ieÅ¡kovei 42 500 piniginę kompensacijÄ už ½ buto, atitenkančio J.

K. .          SprendimÄ dalyje dėl kompensacijos priteisimo iÅ¡dėstė deÅ¡imčiai mėnesių, pradedant mokėti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir mokant lygiomis dalimis kas mėnesį po 4250 Lt iki visiÅ¡ko kompensacijos sumokėjimo.             Teismas taip pat priteisė iÅ¡ atsakovės J. K. valstybei 220 Lt už T. L. teiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ .Teismas konstatavo, jog dėl turto atidalijimo bÅ«do ginčo tarp Å¡alių nėra.

IÅ¡ kadastrinių matavimų bylos nuoraÅ¡o matyti, kad butÄ atidalinti nėra galimybės, to Å¡alys ir nepraÅ¡o. Todėl turtas atidalintinas, atsakovei paskiriant butÄ natÅ«ra, o ieÅ¡kovei priteisiant kompensacijÄ .            Šalys nesutarė dėl buto vertės. Pagal LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ , rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kuriÄ galėtų bÅ«ti parduotas turtas vertinimo dienÄ , sudarius norinčių turtÄ parduoti ir norinčių turtÄ pirkti asmenų tiesioginį komercinį sandorį po Å¡io turto tinkamo pateikimo į rinkÄ , jeigu abi sandorio Å¡alys veiktų dalykiÅ¡kai, be prievartos ir nesÄ lygojamos kitų sandorių bei interesų.

Pagal nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä , nustatyta 2008 m. gegužės 8 d., buto vidutinė rinkos vertė nurodyta 107 000 Lt., o 2009 m. gegužės 20 d. dienai buto rinkos vertė nurodyta 108 000 Lt . Teismo teigimu, turto vertei įtakos daro įvairÅ«s veiksniai, tarp jų svarbÅ«s ir ekonominiai pokyčiai (viso Å«kio ar jo Å¡akų stabilumas ar nuosmukis). Vertinant tai, kad dėl visuotinai žinomos aplinkybės – ekonominės krizės – nekilnojamojo turto kainos nuo 2008 m. pradžios nuolat kito mažėjimo linkme, o VÄ® Registrų centras duomenimis 2008 m. buto vidutinė rinkos vertė buvo 107 000 Lt, o bÅ«sto kainoms mažėjant, 2009 m. buto vertė nurodyta 108 000 Lt, todėl, teismas sprendė, kad atliekant turto masinį vertinimÄ , nustatyta buto vidutinė rinkos vertė objektyviai neatitinka realios buto rinkos vertės. Minėtos Nekilnojamojo turto registro centrinės duomenų bazės 2008 m. ir 2009 m. pažymos negali bÅ«ti laikomos tinkamu įrodymu byloje, kadangi Å¡iame registre turto vertė yra nustatoma masiniu vertinimo bÅ«du, o ne nustatant konkretaus turto vertę, neatsižvelgiant į konkrečias to turto savybes. Buto rinkos vertės kainos nustatymÄ atlikusi korporacija „Matininkai“ yra oficialiai registruota Ä®monių registre, turinti teisę teikti turto vertinimo paslaugas.

Turtas įvertintas pagal individualias savybes, nurodyta piniginė vertė, už kuriÄ turtas gali bÅ«ti parduotas. Teismas neturi pagrindo abejoti atliktu turto vertės įkainojimu, t.y. kad buto vertė yra 85 000 Lt. Todėl, ieÅ¡kovei už atsakovei tenkančiÄ Â½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. teismas priteisė 42 500 Lt kompensacijÄ . Tokio dydžio piniginės kompensacijos priteisimas atsakovei negali bÅ«ti vertinamas kaip socialiai neteisingas jos atžvilgiu, nes už jai priklausančiÄ turto dalį yra atlyginama.Teismas, atsižvelgdamas į abiejų Å¡alių turtinę, Å¡eimyninę padėtį, į tai kad nei viena iÅ¡ Å¡alių kito gyvenamojo bÅ«sto nuosavybės teisėmis neturi, sprendimÄ dalyje dėl kompensacijos priteisimo iÅ¡dėstė 10 mėnesių laikotarpiui, kadangi ieÅ¡kovės poreikis atidalintinam turtui yra toks pat svarbus ir reikÅ¡mingas, kaip ir atsakovės.Apeliaciniu skundu atsakovė J.

K. praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-03-10 sprendimÄ dalyje, kurioje priteista iÅ¡ atsakovės kompensacija ieÅ¡kovei T. L. pakeisti ir priteisti iÅ¡ atsakovės kompensacijÄ ieÅ¡kovei T. L. pastarÄ jÄ iÅ¡dėstant 85 mėnesių laikotarpiui, mokant lygiomis dalimis kas mėnesį po 500 Lt iki visiÅ¡ko kompensacijos sumokėjimo (42 500 Lt).Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė priežasčių, dėl kurių nusprendė, kad atsakovė turi finansinių galimybių mokėti ieÅ¡kovei po 4250 Lt kiekvienÄ mėnesį, nors atsakovė ir paaiÅ¡kino teismui, kad dėl kompensacijos sumos iÅ¡mokėjimo ji kreipėsi į įvairius bankus dėl kredito gavimo, tačiau visur gavo neigiamus atsakymus.

Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad iš savo darbo atlyginimo ji turi mokėti komunalinius mokesčius, išlaikyti save bei savo šeimos narius, todėl akivaizdu, jog atsakovė neturi galimybės mokėti ieškovei po 4250 Lt kas mėnesį iki visiškos kompensacijos sumokėjimo. Teigia, jog faktinės aplinkybės, kurios buvo nustatytos pirmosios instancijos teisme liudija, kad ieškovė turi kur gyventi, nes ginčo bute faktiškai niekada negyveno, savo asmeninių daiktų bute neturi. Todėl atsakovė ir nėra iškeldinama.

Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad butas įvertintas 2009 m. lapkričio mėnesį, tai yra faktiÅ¡kai keturi mėnesiai iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Å iuo metu panaÅ¡Å«s butai kainuoja pagal vieÅ¡ai prieinamus informacijos Å¡altinius apie 60 000 Lt, t.y. jo vertė nukrito net 20 000 Lt. Taigi Å¡ios aplinkybės, apeliantės nuomone, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės interesai nebus pažeisti, jeigu palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos 42 500 Lt dydžio bus iÅ¡dėstytas mokėjimas po 500 Lt kiekvienÄ mėnesį iki visiÅ¡ko kompensacijos sumokėjimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė T. L. praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-03-10 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino buto kainÄ . IeÅ¡kovė taip pat sutinka su teismo iÅ¡vada, jog apeliantė nepateikė teismui jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad ji rÅ«pinosi kredito gavimu iÅ¡ bankų, bei darė viskÄ , jog bÅ«tų kuo greičiau sumokėta ieÅ¡kovei priklausanti kompensacija.

Ieškovė taip pat pažymi, jog jos šiuo metu finansinė padėtis yra žymiai sunkesnė, nei atsakovės. Ieškovė šiuo metu yra gimdymo atostogose, o vyras yra bedarbis. Taigi apeliantė nepateikė jokių naujų įrodymų, pagrindžiančių savo apeliacinio skundo reikalavimus, todėl jos apeliacinis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat Å¡ioje byloje nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, todėl bylÄ kolegija nagrinėja paduoto apeliacinio skundo ribose, kurias sudaro vertinimas aplinkybių, ar buvo pagrindas sprendimo vykdymÄ iÅ¡dėstyti aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkiems mėnesiams, o ne deÅ¡imčiai, kaip kad iÅ¡dėstė pirmosios instancijos teismas. Remiantis Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d., teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti.

Ä®statymas nereglamentuoja, kokiems terminams, kokiais dydžiais sprendimo vykdymas galėtų bÅ«ti iÅ¡dėstomas. Taigi, įstatymo leidėjas šį klausimÄ yra priskyręs teismo diskrecijai. Civilinio proceso kodekso 3 str. 7 d. numatyta, jog tuo atveju, jeigu įstatymai ar ginčo Å¡alių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiÅ«ra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais. Apeliantė praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti sprendimo vykdymÄ 85 mėnesiams (po 500 Lt kas mėnesį) tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tiek ir nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka grindė savo sunkia turtine padėtimi- ji nurodė gaunanti apie 1100 Lt dydžio darbo užmokestį, kito bÅ«sto neturinti ir negalinti mokėti teismo priteistus 4250 Lt kas mėnesį ieÅ¡kovei.             Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžiant klausimÄ dėl teismo sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo, yra svarbus abiejų Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymas visada turi bÅ«ti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir iÅ¡dėstant sprendimo vykdymÄ turi bÅ«ti siekiama Å¡ių dviejų Å¡alių interesų pusiausvyros, neturi bÅ«ti pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiama atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės klausimas. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė yra ginčo buto bendraturtės, joms priklausančios dalys yra lygios (po ½ dalį), taigi, sprendžiant atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės klausimÄ , negali bÅ«ti akcentuojami, ginami vienos iÅ¡ bendraturčių interesai. Teismas, nuspręsdamas, kad atidalinimas natÅ«ra yra negalimas, ir priteisdamas vienai iÅ¡ bendraturčių piniginę kompensacijÄ , negali jos mokėjimo iÅ¡dėstyti tokiam ilgam terminui, kad tokia kompensacija prarastų iÅ¡ esmės visÄ savo kompensuojamÄ jÄ vertę.

Apeliantės praÅ¡ymas kompensacijos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti daugiau negu septyneriems metams, prieÅ¡tarauja protingumo, teisingumo bei sÄ Å¾iningumo principams. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡dėstydamas kompensacijos mokėjimÄ deÅ¡imčiai mėnesių, įvertino dėmesio vertus abiejų ginčo Å¡alių interesus: teismas atsižvelgė į tai, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė neturi kito bÅ«sto. Nors apeliantė skunde nurodo, kad ieÅ¡kovė ginčo butu niekada nesinaudojo, jame negyveno, o tai esÄ liudija, kad ji turi kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , pažymėtina, kad ieÅ¡kovė tiek ieÅ¡kinyje, tiek kituose procesiniuose dokumentuose, taip pat ir paaiÅ¡kinimuose teismui nurodė, jog jai priklausančia turto dalimi ji naudotis negali dėl atsakovės kaltės- nuo buto paveldėjimo atsakovė jos į butÄ neįleidžia.

Aplinkybė, kad nuo palikimo atsiradimo (2008-01-27) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo yra praėję jau beveik treji metai, per kuriuos paveldėtu turtu naudojasi iÅ¡skirtinai tik atsakovė, per tÄ laikÄ ji gera valia nėra iÅ¡mokėjusi jokios kompensacijos dalies ieÅ¡kovei ir nesiekė iÅ¡spręsti atsidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės klausimÄ tokiu bÅ«du, kad bÅ«tų užtikrinami ne tik jos, bet ir kitos bendraturtės, t.y. ieÅ¡kovės, interesai, liudija apeliantės nesÄ Å¾iningumÄ . Be to, tokį ilgÄ laikÄ viena naudodamasi bendru turtu, atsakovė gauna tam tikrÄ turtinę naudÄ , už kuriÄ ieÅ¡kovei nėra niekaip kompensuojama, nors jos teisė naudotis butu iki atidalinimo buvo visiÅ¡kai tokia pat, kaip ir atsakovės. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovės turtinė padėtis nėra nei kiek geresnė už atsakovės: jokio kito nekilnojamojo turto, iÅ¡skyrus atidalintÄ jÄ buto dalį, ji neturi.

IeÅ¡kovė nurodė, kad gyvena vyro motinai priklausančiame name kaime, (duomenys neskelbtini), kuris yra toli nuo (duomenys neskelbtini) (apie 80 km.), ji turi mažametę dukrÄ V. L. (b.l. 14), yra jos priežiÅ«ros atostogose ir gauna motinystės paÅ¡alpÄ 694,84 Lt dydžio (b.l. 118), ieÅ¡kovės vyras yra bedarbis (b.l. 119-120), be to, Å¡ių metų balandžio mėnesį ieÅ¡kovės dukrai sukaks treji metai, tai reiÅ¡kia, kad motinystės paÅ¡alpos mokėjimas jai bus nutrauktas. IeÅ¡kovės argumentai, jog jos Å¡eimai yra labai svarbu gauti priteistÄ kompensacijÄ , kad už jÄ galėtų įsigyti bent minimalų, bet kokios bÅ«klės bÅ«stÄ Vilniuje ar arčiau jo, kad galėtų įsidarbinti Vilniuje ir taip su Å¡eima pragyventi, yra reikÅ¡mingi socialine prasme, į juos negali bÅ«ti neatsižvelgiama, sprendžiant dėl termino, kuriam sprendimo vykdymas iÅ¡dėstomas, trukmės. Pažymėtina, kad kompensacijos mokėjimas atsakovės siÅ«lomomis dalimis (po 500 Lt) nesudarytų jokių galimybių įgyti bÅ«stÄ nuosavybėn, tokia kompensacijos mokėjimo tvarka aiÅ¡kiai bÅ«tų neteisinga, diskriminacinė ieÅ¡kovės atžvilgiu, neužtikrintų ginčo Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, todėl teismo negali bÅ«ti taikoma.Teismas, priteisdamas kompensacijÄ už atsakovei atitenkančiÄ ieÅ¡kovės turto dalį, neturi pareigos aiÅ¡kintis, ar atsakovė turi pakankamai lėšų tokios kompensacijos sumokėjimui.

Pati atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė jai priteisti turtÄ natÅ«ra, o ieÅ¡kovei priteisti kompensacijÄ . PrieÅ¡ingas variantas (kad turtas atitektų ieÅ¡kovei, o atsakovei bÅ«tų priteista kompensacija) nebuvo siÅ«lomas, todėl atsakovė, gaudama turtÄ , neturi teisėto pagrindo tikėtis, kad kompensacijos nereikės iÅ¡mokėti arba jos mokėjimas bus iÅ¡dėstytas taip kaip patogu jai, neatsižvelgiant į ieÅ¡kovės teisėtÄ interesÄ gauti kompensacijÄ už turtÄ , kurio ji teismo sprendimo pagrindu netenka.

Apeliantės argumentai, kad buto vertė yra sumažėjusi, nagrinėjant apeliacinį skundÄ , kuriame skundžiamasi tik dėl sprendimo vykdymo iÅ¡dėstymo trukmės, teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė šį argumentÄ nurodo, nepateikdama jokių jį pagrindžiančių įrodymų. Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Civilinio proceso kodekso 284 str. nuostatas, iÅ¡dėstydamas sprendimo vykdymÄ bei nustatydamas iÅ¡dėstymo trukmę, atsižvelgė į dėmesio vertus abiejų ginčo Å¡alių interesus, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teismo sprendimÄ skundžiamoje dalyje (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.).

Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio kodekso 326 str. 1 d. 1 p.), o apeliacinis skundas atmetamas.Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, remiantis Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str., iÅ¡ jos į valstybės biudžetÄ priteistinos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (paÅ¡to) iÅ¡laidos, kurios pagal Vilniaus apygardos teismo pažymÄ sudarė 7,15 Lt (b.l. 124) Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas n u t a r ė :

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Priteisti valstybei (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ sk. (duomenys neskelbtini) , įmokos kodas 5660) iÅ¡ J. K. 7,15 Lt (septynis litus ir 15 centų) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai                                                                                                         Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                 Tatjana Žukauskienė                                                                                                                                                                                                                         Algirdas AuruÅ¡kevičius