5dc84ba8-0eb6-4e53-a94a-11fc0eeb50c2 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1721-258/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22090-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Kutrienės apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo A. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje ieÅ¡kovo A.

B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. ieÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 3630 Eur turtinę žalÄ ir 6 procentų metines palÅ«kanas už laikotarpį nuo 2015-10-15 iki pilno sprendimo įvykdymo, taip pat priteisti 11000 Eur neturtinę žalÄ .

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad teisėjų V. Ž., M. D., N. D. S., R. Č. padaryti procesinių teisės normų pažeidimai ir teisėjų V. Ž., E. Å ., V. N., M. D., R. Č., B. S. padaryti procesiniai pažeidimai bei atsisakymai atlikti jiems priskirtinas funkcijas – užtikrinti įsiteisėjusio Å iaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimo vykdymo užtikrinimÄ , pažeidė ieÅ¡kovo A. B. teises bei teisėtus interesus bei padarė turtinę ir neturtinę žalÄ .

3. Nurodė, kad Å iaulių apylinkės teismo teisėja V. Ž. spręsdama civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015 pasiruoÅ¡imÄ nagrinėjimui klausimÄ 2014-11-25 nutartimi neįtraukė į procesÄ ieÅ¡kovo A. B., kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 38 str. 3 d., 225 str. 5 p. 2015-01-08 teismo posėdžio metu pateiktas patikslintas ieÅ¡kinys dėl iÅ¡laikymo dydžio nepilnamečiui A. B. pakeitimo ir žodinis praÅ¡ymas įtraukti į procesÄ nepilnametį proceso Å¡alimi (CPK 380 str. 2 d.).

T. V. Ž. nagrinėdama civilinę bylÄ teismo protokoline nutartimi nutarė atmesti praÅ¡ymÄ ir neįtraukti nepilnamečio A. B., turinčio daugiau nei 14 metų, į teismo procesÄ Å¡alimi, jį apklausti byloje iÅ¡klausant jo nuomonės. Tokiais kaltais veiksmais padarė ieÅ¡kovui turtinę ir neturtinę žalÄ . Å iaulių apylinkės teismo teisėja V. Ž. nagrinėdama civilinę bylÄ Nr. 2-278-291/2015 sprendime pasisakė dėl į procesÄ neįtraukto ieÅ¡kovo A. B. materialinių teisių ir pareigų – priteisti A.

B. iÅ¡laikymÄ po 100 Eur kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis iÅ¡ J. B.. Panevėžio apygardos teismo teisėjos M. D., N. D. S., R. Č., nagrinėdamos civilinę bylÄ Nr. 2-278-291/2015 apeliacine tvarka, 2015-10-14 nutartimi palikdamos pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ â€“ neįtraukdamos į procesÄ ieÅ¡kovo A. B., tokiais kaltais veiksmais pažeidė ieÅ¡kovo A. B. teises ir teisėtus interesus bei gauti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ J. B., nes žinodamos ir suvokdamos tyčia pažeidė įstatymus (CPK 38 str. 3 d., 380 str. 2 d., 266 str., 329 str. 1d., 329 str. 2 d. 2 p., 330 str.), tuo padarė ieÅ¡kovui A.

B. turtinę ir neturtinę žalÄ . Å iaulių apylinkės teismo teisėja V. Ž. nagrinėdama civilinę bylÄ Nr. 2-278-291/2015 2016-12-28 nutartimi atsisakė spręsti įsiteisėjusio 2015-04-15 sprendimo dalies, kuria priteistas ieÅ¡kovui A. B. iÅ¡laikymas periodinėmis iÅ¡mokomis po 100 Eur kas mėnesį iÅ¡ J. B., vykdymo užtikrinimÄ , tokiais kaltais veiksmais pažeidė ieÅ¡kovo A. B. teises ir teisėtus interesus bei gauti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ J. B.. Å iaulių apygardos teismo teisėja B.

S. nagrinėdama civilinę bylÄ Nr. 2-278-291/2015 apeliacine tarka 2017-02-06 nutartimi atmesdama atskirÄ jį skundÄ atsisakė spręsti įsiteisėjusio 2015-04-15 sprendimo dalies, kuria priteistas ieÅ¡kovui A. B. iÅ¡laikymas periodinėmis iÅ¡mokomis po 100 Eur kas mėnesį iÅ¡ J. B., vykdymo užtikrinimÄ , tokiais kaltais veiksmais pažeidė ieÅ¡kovo teises ir teisėtus interesus, tuo padarė ieÅ¡kovui turtinę ir neturtinę žalÄ . Å iaulių apylinkės teismo teisėjas E. Å . nagrinėdamas civilinę bylÄ 2017-04-20 nutartimi atsisakė spręsti įsiteisėjusio Å iaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimo dalies, kuria priteistas ieÅ¡kovui A.

B. iÅ¡laikymas periodinėmis iÅ¡mokomis po 100 Eur kas mėnesį iÅ¡ J. B., vykdymo užtikrinimÄ , tokiais kaltais veiksmais pažeidė ieÅ¡kovo teises ir teisėtus interesus, tuo padarė ieÅ¡kovui turtinę ir neturtinę žalÄ . Panevėžio apygardos teismo teisėja M. D. nagrinėdama civilinę bylÄ apeliacine tarka 2017-07-05 nutartimi atmesdama atskirÄ jį skundÄ atsisakė spręsti įsiteisėjusio Å iaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimo dalies, kuria priteistas ieÅ¡kovui A.

B. iÅ¡laikymas periodinėmis iÅ¡mokomis po 100 Eur kas mėnesį iÅ¡ J. B., vykdymo užtikrinimÄ , tokiais kaltais veiksmais pažeidė ieÅ¡kovo A. B. teises ir teisėtus interesus, tuo padarė ieÅ¡kovui turtinę ir neturtinę žalÄ . Å iaulių apygardos teismo teisėja B. S., Panevėžio apygardos teismo teisėjos M. D., R. Č., atmesdamos atskiruosius skundus ir palikdamos galioti žemesnės instancijos teismų sprendimus, neteisingai aiÅ¡kindamos procesines ir materialines teisės normas, priimtomis nutartimis, užkirto galimybę ieÅ¡kovui visaverčiai vystytis gaunant minimalų jo poreikius tenkinantį iÅ¡laikymÄ .

IeÅ¡kovas nurodė, kad iÅ¡gyvena dėl teisėjų neveikimo/prieÅ¡ingo teisei veikimo – jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl pažeistų konstitucinių teisių (teisėjai negynė jo teisių ir teisėtų interesų), jie jį diskriminavo eliminuodami iÅ¡ proceso užkertant keliÄ bÅ«ti proceso Å¡alimi, jį menkino kaip asmenybę, apsunkino pragyvenimÄ dėl iÅ¡laikymo neužtikrinimo ir tai nulėmė iÅ¡gyventus nepatogumus, sumažėjęs jo bendravimas su kitais bendraamžiais dėl finansinės padėties ir kt.

4. IeÅ¡kovas nurodė, kad turtinę žalÄ sudaro dėl kaltų teisėjų veiksmų negautos pajamos, kurias ieÅ¡kovas bÅ«tų gavęs iÅ¡ J. B., jeigu teisėjai bÅ«tų vykdę jiems priskirtinas funkcijas – tinkamai taikę visas CPK nuostatas ir ėmęsi veiksmų įsiteisėjusios sprendimo vykdymo užtikrinimui. Turtinę 3630 Eur žalÄ sudaro nemokėtas nepilnamečiui A. B. iÅ¡laikymas Å iaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimo pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-278-291/2015 nuo 2015-10-14 iki ieÅ¡kovo A. B. pilnametystės 2018-11-23 (36 mėnesiai po 100 Eur ir 9 dienos - 30 Eur). Neturtinę žalÄ ieÅ¡kovas vertina 11000 Eur suma, t. y. už kiekvienÄ teismo procesinį sprendimÄ po 1000 Eur.

5. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, nagrinėjusi apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimo, sprendė, kad nepilnamečio neįtraukimas į procesÄ yra formalus procesinis pažeidimas, nepilnamečių nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų, atstovais pagal įstatymÄ teisme yra atitinkamai jų tėvai, įtėviai ar rÅ«pintojai. Todėl ieÅ¡kovo teiginiai, kad ieÅ¡kovas turėjo bÅ«ti įtrauktas į procesÄ Å¡alimi civilinėje byloje, visiÅ¡kai nepagrįsti.

Pažymėjo, kad I. B. net patikslintu ieÅ¡kiniu nenurodė sÅ«naus A. B. proceso Å¡alimi, tačiau toliau kaip ieÅ¡kovė reikalavo priteisti iÅ¡laikymÄ jos sÅ«nui, todėl suprantama, kad teismas šį reikalavimÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimÄ užtikrina tėvai, todėl ieÅ¡kovo, o ne teismo pareiga yra kreiptis į antstolius dėl vykdymo proceso eigos iÅ¡ieÅ¡kant lėšas iÅ¡ skolininko.

Pažymėjo, kad nagrinėjant minėtÄ civilinę bylÄ Ä¯ teismo posėdį buvo kviečiams ir apklausiamas ieÅ¡kovas, todėl teismas priimdamas 2015 m. balandžio 15 d. sprendimÄ atsižvelgė ir į ieÅ¡kovo duotus paaiÅ¡kinimus. Ä®statyme neįtvirtinta nei turtinės, nei neturtinės žalos prezumpcijos, todėl žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių valstybės deliktinės atsakomybės sÄ lygas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

7. Teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kovo reikalaujamos priteisti turtinės žalos, nurodė, kad ieÅ¡kovei civilinėje byloje NR. 2-278-291/2015, buvo iÅ¡duoti du vykdomieji raÅ¡tai, kuriuos ji Å iaulių miesto apylinkės teismui savo noru grÄ Å¾ino. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį vykdomÄ jį raÅ¡tÄ teismas iÅ¡duoda esant iÅ¡ieÅ¡kotojo raÅ¡ytiniam pareiÅ¡kimui, o tai reiÅ¡kia, kad vykdymo procesas prasideda tik iÅ¡ieÅ¡kotojo iniciatyva. IÅ¡davus vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , teismo funkcija vykdant sprendimÄ toliau pasireiÅ¡kia tik kaip vykdymo teisėtumo kontrolė, o konkrečius vykdymo veiksmus atlieka antstoliai.

IeÅ¡kovė I. B. minėtoje civilinėje byloje teismui priėmus sprendimÄ ir Å¡iam įsiteisėjus, gavusi vykdomÄ jį raÅ¡tÄ kaip nepilnamečio iÅ¡ieÅ¡kotojo A. B. įstatyminė atstovė (CPK 368 str. 1 d.), turėjo kreiptis į antstolį dėl sprendimo vykdymo. Kadangi I. B. jai iÅ¡duoto vykdomojo dokumento nepateikė antstoliui vykdyti (nes tokių duomenų byloje nėra), todėl tik ji atsakinga už tai, jog nepilnametis A. B. negavo jam teismo priteistų iÅ¡laikymui sumų. Teismas, atsižvelgdamas į CPK 606 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , jog vykdomieji dokumentai gali bÅ«ti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, kurios suma yra priteisto iÅ¡laikymo dydis.

8. Teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kovo reikalaujamos priteisti neturtinės žalos, nustatė, kad ieÅ¡kovas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ Å¡ių neva neteisėtų teisėjų veiksmų: nepilnametis A. B. nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimÄ , nebuvo informuotas apie jo atžvilgiu priimtÄ sprendimÄ , jam nebuvo iÅ¡siųstas vykdomasis raÅ¡tas ir teismas neužtikrino sprendimo vykdymo. Teismas nustatė, kad 2015-03-26 teismo posėdyje dalyvavo nepilnametis A. B., jo nuomonė buvo iÅ¡klausyta ir priimtas sprendimas iÅ¡klausius vaiko pozicijos.

CPK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nepilnamečių nuo keturiolikos iki aÅ¡tuoniolikos metų, taip pat fizinių asmenų, kurių civilinis veiksnumas tam tikroje srityje apribotas, atstovais pagal įstatymÄ teisme yra atitinkamai jų tėvai, įtėviai ar rÅ«pintojai, todėl ieÅ¡kovo A. B. teiginiai, kad jis turėjo bÅ«ti teismo įtrauktas į procesÄ Å¡alimi, yra nepagrįsti. Kadangi I. B. civilinėje byloje Nr. 2-278-291/2015, nagrinėtoje Å iaulių apylinkės teisme, net ir tikslindama ieÅ¡kinį, nenurodė sÅ«naus A.

B. proceso Å¡alimi, teismas šį reikalavimÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės ir, atsižvelgdamas į proceso koncentruotumo, ekonomiÅ¡kumo principus, pagrįstai vėlesnio reikalavimo įtraukti į procesÄ nepilnametį netenkino. Teismas atkreipė dėmesį ir į tÄ aplinkybę, jog I. B. savo 2015-05-12 apeliaciniame skunde nurodė tas pačias aplinkybes, kurias nurodo ir Å¡ioje byloje, t. y . jog nepilnametis nebuvo įtrauktas į procesÄ . Å ios aplinkybės aukÅ¡tesnės instancijos teismo buvo įvertintos ir dėl jų buvo pasisakyta, todėl teismas dar kartÄ nurodytų aplinkybių neanalizuoja.

9. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo teiginio, kad iki šios dienos nėra gavęs teismo sprendimo, pažymėjo, jog teismo sprendimai išduodami arba siunčiami tik proceso šalims.

10. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, įrodančių teismo ar teisėjo veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę. IeÅ¡kinyje nurodoma nagrinėta civilinė byla Nr. 2-278-291/2015 ir joje priimti teismo procesiniai sprendimai negali bÅ«ti laikomi neteisėtais, kadangi jie buvo tikrinami aukÅ¡tesnės instancijos teisme, ir nei vienas aukÅ¡tesnės instancijos teismas (tiek nagrinėdamas apeliacinį skundÄ , tiek eilę atskirųjų skundų) nenustatė jokių procesinių pažeidimų priimant sprendimus, todėl Å¡is teismas neturi jokio teisinio pagrindo kvestionuoti instancine tvarka patikrintų Å iaulių miesto apylinkės teismo sprendimų bei nutarčių civilinėje byloje Nr. 2-278-291/2015.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieÅ¡kovas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Apeliacinį skundÄ grindžia argumentais: 11.1. BylÄ pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėjusi teisėja buvo Å¡aliÅ¡ka dėl nekompetencijos ir aplaidaus požiÅ«rio į teisingumo vykdymÄ bei suinteresuotumu bylos baigtimi. 11.2. Pirmosios instancijos teismas raÅ¡ytine 2019-02-12 nutartimi civilinėje byloje paskelbė pertraukÄ iki bus iÅ¡nagrinėtas pareiÅ¡kimas dėl nuÅ¡alinimo.

Nutartis nebuvo iÅ¡siųsta Å¡alims. Nutartyje nurodoma, kad nutartis neskundžiama. Teismas pažeidė pertraukos skelbimo pagrindÄ , nes nėra numatytas pertraukos skelbimas dėl pareiÅ¡kimo dėl nuÅ¡alinimo nagrinėjimo. Apelianto nuomone, nesant teisinio pagrindo byloje paskelbta pertrauka neteisėtai, be to CPK imperatyviai numato, kad teismui išėjus priimti sprendimÄ jokie procesiniai veiksmai nėra atliekami, todėl 2019-02-15 priimtas sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas. 11.3. 2018-12-12 teismo posėdžio metu buvo pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas teisėjai ir suderinta kito teismo posėdžio data (2019-02-04), jeigu nuÅ¡alinimas bus atmestas. 2019-01-03 teismui pateiktas praÅ¡ymas perkelti teismo posėdžio datÄ , nes apeliantas ir jo atstovė pagal įgaliojimÄ bus iÅ¡vykę ir neturės galimybių dalyvauti teismo posėdyje.

Prie praÅ¡ymo pateikti lėktuvo bilietai. Teismas 2019-02-04 protokoline nutartimi nutarė pripažinti nesvarbia priežastimi kelionę ir apelianto ir jo atstovės pagal įgaliojimÄ neatvykimÄ laikyti be svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas nutarė nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės nedalyvaujant apeliantui ir jo atstovei pagal įgaliojimÄ . Apelianto nuomone, buvo pažeista CPK 246 str. 1 d. nuostata iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ teismo posėdyje nedalyvaujant apeliantui ir jo atstovei pagal įgaliojimÄ , bei įstatyme numatytam imperatyviam reglamentavimui ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu, todėl skundžiamas 2019-02-15 sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir neteisingas. 11.4.

Civilinėje byloje išreikalautas vienas apelianto prašomas įrodymas – Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-278-291/2015. Apeliantas 2019-01-01 patikslintame ieškinyje pateikė 6 prašymus. Pirmosios instancijos teismas daugiau nei 1 mėnesį nė vieno prašymo nesprendė iki 2019-02-04, nerinko nė vieno įrodymo. Pirmosios instancijos teismas nesant teisinio pagrindo 2019-02-04 teismo posėdžio metu sprendė apelianto prašymus, kurie turėjo būti išspręsti iki teismo posėdžio.

Teismas skundžiamame 2019-02-15 sprendime nurodė, kad „<...> ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dėl minėto sprendimo bÅ«tų kreiptasi į antstolį.“ Taigi tai patvirtina, kad teismas nepasiruošė iÅ¡samiam bylos nagrinėjimui, nes teismas galėjo surinkti Å¡iuos duomenis užklausdamas antstolių rÅ«mus, arba pakelti duomenis iÅ¡ antstolių informacinės sistemos, arba įpareigoti atsakovÄ tokius duomenis pateikti. 11.5. Skundžiamo sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje nėra apelianto pateikto dubliko ir atsakovo pateikto tripliko santraukos.

Taip pat sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje nėra teismo posėdyje atsakovo iÅ¡dėstytos pozicijos iÅ¡sakytos teismo posėdžio metu santraukos. ApraÅ¡omojoje dalyje neteisingas patikslinto ieÅ¡kinio apraÅ¡ymas, nes trÅ«ksta vienos esminės dalies, t. y. sprendimo apraÅ¡omosios dalies apraÅ¡omojoje dalyje neminimas Å iaulių apylinkės teismo 2015-01-08 teismo posėdis, kurio metu civilinėje byloje ieÅ¡kovė I. B. pateikė praÅ¡ymÄ prijungti prie civilinės bylos patikslintÄ ieÅ¡kinį ir pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯traukti į procesÄ nepilnametį A.

B. ieÅ¡kovu arba trečiuoju asmeniu. Å is teisėjos V. Ž. procesinis pažeidimas – atmesti praÅ¡ymÄ dėl įtraukimo į procesÄ nepilnametį, kuriam daugiau nei 14 metų - yra vienas iÅ¡ 11 patikslintame ieÅ¡kinyje minimų pažeidimų, kurie yra priežastiniame ryÅ¡yje su kilusia turtine žala ir kilusia neturtine žala, kuri įvertinta to vieno veiksmo 1000 Eur. 11.6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenustatė su ginču susijusių faktinių aplinkybių, t. y. kokie buvo teisėjų veiksmai ir priimti sprendimai teisminio proceso metu, ar įsiteisėjęs Å iaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimas yra vykdomas, kada ir kokie buvo teisėjų veiksmai gavus vykdymo procese pareiÅ¡kimus dėl sprendimo nevykdymo, ar buvo teisėjų kalti veiksmai, ar yra priežastinis ryÅ¡ys, ar dėl to yra kilusi žala apeliantui, ar yra teisėjų atsakomybė ir kokia.

Pirmosios instancijos teismas nevertino teisėjų V. Ž., E. Å ., V. N., B. S., R. Č., M. D. vykdymo procese veiksmų / neveikimo, kuriuos patvirtina jų priimtos nutartys. 11.7. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenustatydamas visų faktinių aplinkybių, neanalizuodamas visų įrodymų, jų neįvertindamas bei jais negrįsdamas teismo sprendimo, nenurodydamas ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų teisėjų padarytų procesinių pažeidimų ir jų neaiÅ¡kindamas bei netaikydamas, nenurodydamas jokios teismų praktikos, pažeidė CPK 270 str. 4 d., t. y. surašė sprendimÄ neatitinkantį sprendimui keliamų reikalavimų, nemotyvavo sprendimo, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ bei bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. 11.8.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad I. B. turėjo kreiptis į antstolį, tačiau Byloje Nr. 2-278-291/2015 teismo 2015-04-15 sprendime ir kitose nutartyse tokio įpareigojimo I. B. nėra, todėl toks motyvas yra nepagrįstas ir neteisėtas bei prasilenkiantis su įstatyminiu reglamentavimu. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas CPK 606 str. 2 d. nuostatÄ , kurioje numatyta, kad vykdomieji dokumentai gali bÅ«ti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, neatkreipė dėmesio, kad nepriklausomai nuo to kiek metų praeis nuo 2015-04-15 sprendimo priėmimo, apelianto procesinė padėtis nepasikeis, be to, Å¡iai dienai I.

B. nebėra apelianto įstatyminė atstovė (A. B. yra pilnametis), todėl nei I. B., nei A. B. negali paimti vykdomojo raÅ¡to iÅ¡ Bylos Nr. 2-278-291/2015 ir pateikti jį vykdyti antstoliui. 11.9. Pirmosios instancijos teismas nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų, t. y. atsakovas triplike ir atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad vykdomasis raÅ¡tas yra iÅ¡duotas J. B., o teismo posėdžio metu nurodė, kad vykdomasis raÅ¡tas yra byloje. Taip pat Byloje Nr. 2-278-291/2015 yra teisėjų E. Å . ir R.

Č. nutartys, kuriose konstatuota, kad vykdomasis raÅ¡tas iÅ¡duotas I. B.. Taigi teismas nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų ir neiÅ¡siaiÅ¡kino objektyvios tikrovės – kur yra vykdomas raÅ¡tas (-ai). Nenustatyta faktinė aplinkybė – ar vykdomas Å iaulių apylinkės teismo 2015-04-15 sprendimas, jei taip, tai kas kada ir kokiomis priemonės, bÅ«dais ir kt. jį vykdė, vykdo ar vykdys. 11.10. Ä®siteisėjęs teismo sprendimas turi bÅ«ti vykdomas iki jis bus pilnai įvykdytas, todėl tik teismas priėmęs sprendimÄ turi pareigÄ imtis priemonių užtikrinti įsiteisėjusio sprendimo įvykdymÄ bei jo atsakomybė už įsiteisėjusio sprendimo pilnÄ Ä¯vykdymÄ .

Å iuo konkrečiu atveju 2015-04-15 sprendimÄ vykdyti turi skolininkas ir iÅ¡ieÅ¡kotojas, t.y. skolininkas J. B. ir apeliantas. Apeliantas nėra proceso Å¡alis ir negali dalyvauti teismo sprendimo vykdyme, nes neįtrauktas į procesÄ Å¡alimi (pažeistas CPK 380 str. 2 d., CPK 266 str.). Esant tokiai situacijai, kai Å¡alis, kuri turi pareigÄ vykdyti ir nevykdo sprendimo, pareigÄ imtis įsiteisėjusio sprendimo įvykdymo turi sprendimÄ priėmęs teismas – Å iaulių apylinkės teismas. Teisėjai atsisakė vykdyti jiems priskirtas funkcijas reglamentuotas CPK 7 str. ir CPK 18 str. ir pažeidė CPK 7 str. ir CPK 18 str. nuostatas priimdami nutartis, kuriose aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė pozicijÄ apie neketinimÄ atlikti veiksmų, kuriais bÅ«tų užtikrintas įsiteisėjęs sprendimo vykdymas.

Aplinkybes, kad apeliantas patyrė žalos, patvirtina tiek byloje Nr. 2-278-291/2015 esantys vykdomieji raštai, kurie nebuvo pateikti vykdyti.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo tokius argumentus: 12.1. Apeliantas neįrodė, kad dėl teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-278-291/2015 jis patyrė žalÄ . Apelianto nurodomų turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo aplinkybių sÄ sajumo su teismo neteisėtais veiksmais nepatvirtina byloje esančių įrodymų visumos analizė, priežastinis ryÅ¡ys tarp apeliantui atsiradusios turtinės žalos ir teismų priimtų procesinių sprendimų. 12.2.

Nagrinėjamu atveju apelianto nuomonė, kad teismas buvo šališkas, nėra pagrįsta ir nesukelia objektyviam stebėtojui abejonių dėl šio teismo nešališkumo. Tai, kad išnagrinėtas apelianto ieškinys nebuvo patenkintas, nereiškia, kad teisėja suinteresuota bylos baigtimi. 12.3. Atsakovės manymu, visi apelianto reikalavimai buvo tinkamai išnagrinėti pirmosios instancijos teismo. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remdamasis teismas atmetė ieškinį. VI.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkinamas.

13. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygų ir įrodymų vertinimo 14. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl žalos, padarytos teismų (teisėjų) neteisėtais veiksmais nagrinėjant civilinę bylÄ ir sprendžiant procesinio pobÅ«džio klausimus civilinėse bylose atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnį.

Remiantis CK 6.272 straipsnio 2 dalies nuostatomis, žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Å ios teisės normos pagrindu valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tik tada, kai yra nustatomos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos – konkrečios žalos padarymo asmeniui faktas bei jos dydis (CK 6.249 str.), neteisėti teismo (teisėjo) veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys tarp Å¡ių veiksmų ir asmeniui atsiradusių neigiamų padarinių (CK 6.247 str.), teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltė (CK 6.248 str., 6.2712 str. 2 d.).

Taigi, šios rūšies žala asmeniui atlyginama tada, kai konstatuojama, kad teisėjas ar teismas atliko neteisėtus ir kaltais pripažintus veiksmus, dėl kurių atsirado žala, kitaip tariant, atsiradę asmeniui neigiami padariniai yra tokių veiksmų rezultatas.

15. Apeliantas teigia, kad žala atsirado dėl Å iaulių apylinkės teismo ir Å iaulių apygardos teismo teisėjų, nagrinėjusių Å iaulių apylinkės teisme iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ , neteisėtų tyčinių veiksmų, pasireiÅ¡kusių tuo, jog Å¡ie teismai (teisėjai) neteisingai iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl ieÅ¡kovui iÅ¡laikymo priteisimo, o įsiteisėjus teismo sprendimui neužtikrino jo vykdymo. Ä®vertinus apelianto nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje iÅ¡ esmės reiÅ¡kiamas nesutikimas su civilinėse bylose teismų nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su apelianto neįtraukimu į civilinės bylos Nr. 2-278-291/2015 procesÄ , teisiniu vertinimu, o teismų (teisėjų) neteisėtais veiksmais įvardijami civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimo procesiniai rezultatai, lėmę dalies apelianto reikalavimų, vėliau skundo toje byloje atmetimÄ .

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnyje įtvirtinta teismų sistema. Teismų kompetencija nustatyta kituose įstatymuose, pvz., Teismų įstatyme, atitinkamame proceso kodekse. Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę reikalauti, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas būtų peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus.

Teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais taikant ir proceso atnaujinimo institutÄ , nustatymas taip pat reiÅ¡kia, jog neįmanoma visiÅ¡kai iÅ¡vengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viskÄ , teisėjo subjektyvios savybės ir daugelis kitų veiksnių. Tačiau klaidos galimybė nepateisina to, kad teisėjas turi teisę jÄ padaryti.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta asmens teisė į teisingÄ teismÄ ir kad dėl jo bÅ«tų priimtas teisingas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011). Taigi, naudojimasis instancine teismų sistema, kaip teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės forma, sudaro galimybę iÅ¡vengti teismo klaidos ir, atitinkamai, iÅ¡vengti žalos kilimo galimybės.

17. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo įstatyminė atstovė, skųsdama Å iaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-278-291/2015 sprendimÄ , apeliaciniame skunde nurodė, kad Å iaulių apylinkės teismas pažeidė procesines teisės normas, nes teismas jos praÅ¡ymÄ Ä¯traukti 14 metų vaikÄ bendraieÅ¡kovu ar trečiuoju asmeniu atmetė. Å iaulių apygardos teismas, pasisakydamas dėl Å¡io apeliacinio skundo argumento, nurodė, kad bylos eigoje ieÅ¡kovės sÅ«nui A. B. suėjo 14 metų, tačiau jis į bylos nagrinėjimÄ nebuvo įtrauktas ieÅ¡kovu ar trečiuoju asmeniu ir jo, kaip proceso dalyvio, ieÅ¡kovė 2015 m. sausio 8 d. patikslintu ieÅ¡kiniu taip pat nenurodė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad teisme vaiko nuomonė buvo iÅ¡klausyta. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad vaiko nuomonė buvo iÅ¡klausyta, iÅ¡siaiÅ¡kino jo norus, pagal bylos aplinkybes, todėl nėra pagrindo spręsti, kad dėl to buvo priimtas neteisingas sprendimas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apelianto įtraukimo į procesÄ klausimas buvo sprendžiamas apylinkės teisme, o Å¡io sprendimo teisėtumas patikrintas apeliacine tvarka. Šį klausimÄ iÅ¡sprendus įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, jis negali bÅ«ti kvestionuojamas, o teismas negali kitoje byloje spręsti klausimus, kurie jau buvo iÅ¡spręsti įsiteisėjusiais sprendimais.

Ä®siteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo iÅ¡spręstas Å¡alių ginčas, įgyja res judicata galiÄ . Tai reiÅ¡kia, kad Å¡alių ginčas yra iÅ¡spręstas galutinai ir negali bÅ«ti revizuojamas. BÅ«tinybę laikytis res judicata principo yra įtvirtinęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Å is principas yra vienas iÅ¡ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ laikymosi sÄ lygų, siejamų su teisinio tikrumo principo įgyvendinimu (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje Esertas prieÅ¡ LietuvÄ ).

18. Apeliantas nurodo, kad jo neįtraukus į civilinės bylos nagrinėjimÄ , jam buvo užkirstas kelias iÅ¡sireikalauti iÅ¡ skolininko sprendimu jam priteistÄ iÅ¡laikymÄ . Pažymi, kad I. B. nebėra apelianto įstatyminė atstovė (A. B. yra pilnametis), todėl nei I. B., nei A. B. negali paimti vykdomojo raÅ¡to iÅ¡ bylos Nr. 2-278-291/2015 ir pateikti jį vykdyti antstoliui. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka, nes jie prieÅ¡tarauja teisės aktams ir faktinėms bylos aplinkybėms.

Kasacinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tėvai ar vienas iÅ¡ tėvų nepilnamečio vaiko turtÄ tvarko uzufrukto teise, o jeigu jis priteistas teismo sprendimu – ir teismo sprendimo pagrindu (CK 3.190 str.). Nepilnamečio vaiko teisę į iÅ¡laikymo įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯gyvendina atstovai pagal įstatymÄ , t. y. tėvai, vienas iÅ¡ jų ar kiti asmenys (CK 3. 163 str.). Sukakus pilnametystės Å¡iÄ teisę įgyvendina patys vaikai. Jei nepilnametis vaikas sulaukia pilnametystės, tai vaiko teisę į iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , susidariusį dėl teismo sprendimo nevykdymo dar vaikui esant nepilnamečiui, toliau gali įgyvendinti vienas iÅ¡ tėvų, kuris yra nurodytas teismo sprendime dėl iÅ¡laikymo priteisimo.

Tokia situacija nepažeidžia procesinių teismo sprendimo vykdymo taisyklių, nes iÅ¡ieÅ¡kojimas grindžiamas iki galo neįvykdytu teismo sprendimu. Ta aplinkybė, kad kreditorius nepilnametis vaikas sukako pilnametystės, savaime nedaro neteisėto teismo sprendime nurodyto vieno iÅ¡ tėvų dalyvavimo vykdymo procese įgyvendinant vaiko teises pagal teismo sprendimÄ . Kol vykdomasis dokumentas nėra iki galo įvykdytas, jis turi tęstis taip, kaip buvo pradėtas, kol vaiko, pačių proceso dalyvių praÅ¡ymu vykdymo tvarka ar subjektai nebus pakeisti.

Ä®mokos, kurios gautos iki vykdymo tvarkos ar subjektų pakeitimo, laikomos tinkamomis. Jeigu kreditorius – pilnamečiu tapęs nepilnametis vaikas – byloje dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo dydžio nustatymo nereikalauja pakeisti teismo sprendime dėl iÅ¡laikymo priteisimo nurodyto uzufruktoriaus ir teismas Å¡io klausimo nesprendžia, tai nesudaro pagrindo vertinti, kad iÅ¡laikymÄ gauna netinkamas iÅ¡ieÅ¡kotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-114/2010). Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad vykdomasis raÅ¡tas 2017-03-14 buvo iÅ¡duotas buvusiai įstatyminei atstovei pagal sprendimÄ I.

B.. Tačiau I. B. 2019-07-25 vykdomÄ jį raÅ¡tÄ teismui grÄ Å¾ino, nurodžiusi, kad vykdomasis raÅ¡tas jai buvo atsiųstas per klaidÄ . 2019-08-08 vykdomasis raÅ¡tas iÅ¡duotas A. B. (bylos 2-278-291/2015, t.

4. b. l. 234, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad apelianto nurodyti argumentai, kad teisėjai (Å iaulių apylinkės teismo teisėja V. Ž. ir apeliacine tvarka nagrinėję civilinę bylÄ teisėjos M. D., N. D. S., R. Č.) nagrinėdami civilinę bylÄ Nr. 2-278-291/2015 ir neįtraukdami jo į civilinės bylos nagrinėjimÄ atliko neteisėtus veiksmus, kurie užkirto apeliantui keliÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ , t. y. iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ skolininko įsiskolinimÄ , laikytini nepagrįstais.

19. Apeliantas taip pat nurodo, kad apelianto įstatyminė atstovė ne kartÄ pareiÅ¡kimais kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ dėl sprendimo vykdymo užtikrinimo taikant prievartos priemones arba imantis veiksmų, kuriais bÅ«tų užtikrintas įsiteisėjusios sprendimo įvykdymas, tačiau teisėjai V. Ž., E. Å ., V. N. nutartimis atsisakė spręsti sprendimo įvykdymo užtikrinimo klausimÄ , o Panevėžio apygardos teismo teisėjos M. D., R. Č., ir Å iaulių apygardos teismo teisėja B.

S. apeliacinėmis nutartimis paliko nutartis nepakeistas. Nurodytų teisėjų neteisėtus veiksmus apeliantas taip pat kildina iÅ¡ Å¡ių teisėjų priimtų procesinių sprendimų, akcentuodamas, kad jie yra neteisingi bei pažeidžiantis apelianto teises. Nurodytų teisėjų priimti sprendimai yra įsiteisėję, nei vienas iÅ¡ jų aukÅ¡tesnės instancijos teismų nebuvo panaikinti, todėl jų neteisėtumas negali bÅ«ti konstatuotas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, įrodančių teismo ar teisėjo veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę.

Ieškinyje nurodoma nagrinėta civilinė byla Nr. 2-278-291/2015 ir kiti su šia byla susiję priimti teismo procesiniai sprendimai negali būti laikomi neteisėtais.

20. Pažymėtina, jog apeliantas, reikalaudamas atlyginti teismo (teisėjo) padarytÄ Å¾alÄ dėl civilinės bylos (ar bylų) nagrinėjimo, turėjo įrodyti, be kita ko, ir tokiÄ sÄ lygÄ , kad Å¡ios žalos atsiradimÄ lėmė ne tik neteisėti, bet ir kalti teismo (teisėjo) veiksmai. Teisėjo kaltė gali bÅ«ti nustatyta tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių ir Å¡iukščių teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti (CK 6.248 str.); sprendžiant teisėjo kaltės klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimÄ , ne tik aiÅ¡kiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje bÅ«tų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011;

Lietuvos apeliacinio teismo 2016-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-827-516/2016). Å iuo atveju nenustačius teismų kaltės, kaip to reikalaujama CK 6.272 straipsnio 2 dalyje, nėra pagrindo ir spręsti klausimo dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo ar jos dydžio nustatymo. Dėl apelianto nurodomų procesinių teisės normų pažeidimų 21. Apeliantas nurodo, kad bylÄ nagrinėjusi teisėja buvo Å¡aliÅ¡ka dėl jos nekompetencijos ir aplaidaus požiÅ«rio į teisingumo vykdymÄ bei suinteresuotumu bylos baigtimi.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo. Aplinkybė, kad teismas priėmė bylos Å¡aliai nepalankų sprendimÄ ar ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu padarė kitokias teisines iÅ¡vadas nei apeliantas tikėjosi, nesudaro pagrindo teigti, jog bylÄ nagrinėjęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. Be to, nagrinėjamoje byloje apeliantas buvo pareiÅ¡kęs nuÅ¡alinimÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai du kartus, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2019 m. vasario 13 d. pareiÅ¡kimas dėl nuÅ¡alinimo atmestas.

Kitų aplinkybių, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas nenustatyta.

22. Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė pertraukos skelbimo pagrindÄ , nes nėra numatytas pertraukos skelbimas dėl pareiÅ¡kimo dėl nuÅ¡alinimo nagrinėjimo. Apelianto nuomone, CPK imperatyviai numato, kad teismui išėjus priimti sprendimÄ jokie procesiniai veiksmai nėra atliekami, todėl 2019-02-15 priimtas procesinis sprendimas skelbti pertraukÄ yra neteisėtas ir naikintinas. Be to, teismo 2019-02-15 nutartis negalėjo bÅ«ti priimta raÅ¡ytinio proceso tvarka.

23. CPK 290 straipsnio 2 d. numatyta, kad teismo posėdžio (parengiamojo ar nagrinėjimo teisme) metu teismas turi teisę priimti raÅ¡ytines arba žodines nutartis. Žodinė nutartis įraÅ¡oma į teismo posėdžio protokolÄ . RaÅ¡ytinė nutartis priimama sprendimų priėmimo kambaryje ir suraÅ¡oma kaip atskiras procesinis dokumentas. Teismo nutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu pagal šį KodeksÄ ji gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu. Pripažinęs, kad tai bÅ«tina, teismas turi teisę priimti raÅ¡ytines nutartis ir kitais atvejais.

Pagal CPK 290 str. 4 d. ne parengiamajame teismo posėdyje ar ne nagrinėjimo teisme metu teismas priima raÅ¡ytines nutartis. Pagal CPK 68 str. 3 d. kol nėra iÅ¡spręstas klausimas dėl teisėjo nuÅ¡alinimo, byloje gali bÅ«ti atliekami tik neatidėliotini procesiniai veiksmai. Apelianto nuÅ¡alinimas bylÄ nagrinėjusiai teisėjai pareikÅ¡tas po bylos iÅ¡nagrinėjimo teisėjai išėjus priimti sprendimo. Tokiu atveju teisėja, kuriai pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas, negali priimti jokių procesinių sprendimų, o tik neatidėliotinus veiksmus.

Atsižvelgiant į tai, kad bylos iÅ¡ esmės nagrinėjimas buvo baigtas, teismas galėjo priimti tik raÅ¡ytines nutartis ir į tai, kad pareiÅ¡kus teisėjai nuÅ¡alinimÄ , jokie veiksmai negalėjo bÅ«ti atliekami, iÅ¡skyrus neatidėliotinus, darytina iÅ¡vada, kad teismas, priimdamas raÅ¡ytinę nutartį skelbti pertraukÄ iki bus iÅ¡nagrinėtas pareiÅ¡kimas dėl teisėjos nuÅ¡alinimo, apelianto procesinių teisių nepažeidė.

24. Teismo sprendimo neteisėtumas grindžiamas ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai neatsižvelgdamas į apelianto praÅ¡ymÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ , Å¡io praÅ¡ymo netenkino ir bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡ esmės.

25. Pagal CPK 246 straipsnio 1 d. bylos nagrinėjimas gali bÅ«ti atidėtas ieÅ¡kovo ar jo atstovo praÅ¡ymu, jeigu ieÅ¡kovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimÄ , ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbÄ Ä¯vertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadijÄ , ieÅ¡kovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo praÅ¡ymu ir Å¡io Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimÄ už akių.

Kai atsakovas nepraÅ¡o priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ . Pripažinti aplinkybes svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju iÅ¡skirtines aplinkybes. Apeliantas savo praÅ¡yme nurodė, kad jis ir jo atstovė gavo dovanų kelionę, kuri įvyks posėdžio metu bei pateikė dokumentus, susijusius su kelione nurodytai datai. Å ioje byloje buvo rengtasi paruoÅ¡iamųjų bÅ«du Å¡alys pateikė savo procesiniuose dokumentuose paaiÅ¡kinimus ir turimus raÅ¡ytinius įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto ir jo atstovės praÅ¡ymÄ , turėjo diskrecijos teisę įvertinti neatvykimo į posėdį priežastis ir nuspręsti ar jos laikytinos svarbiomis. Teisėja posėdžio metu nurodė, kad teismo posėdžio data buvo suderina iÅ¡ anksto su apeliantu ir jo įstatymine atstove, neatvykimo į posėdį priežastis, praÅ¡ymo netenkino. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes ir į tai, kad nenustatytos iÅ¡skirtinės aplinkybės dėl ko galėjo bÅ«ti atidėtas teismo posėdis, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neatidėdamas teismo posėdžio ir bylÄ iÅ¡nagrinėdamas iÅ¡ esmės, nepažeidė proceso teisės normų.

26. Apelianto teigimu, skundžiamo sprendimo aprašomojoje dalyje nėra apelianto pateikto dubliko, atsakovo pateikto tripliko santraukos, taip pat sprendimo aprašomojoje dalyje nėra teismo posėdyje atsakovo išdėstytos pozicijos išsakytos teismo posėdžio metu santraukos, sprendimas nemotyvuotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 270 str. 3 d. aprašomojoje sprendimo dalyje turi būti šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka. Ginčijamame teismo sprendime šalių reikalavimai ir atsikirtimų santrauka, kaip to reikalauja CPK nuostatos, yra išdėstyta.

CPK nenumato imperatyvaus reikalavimo nurodyti kokius procesinius dokumentus Å¡alys teikė ir kokias aplinkybes juose nurodė, taip pat CPK nėra reikalavimo teismo sprendime nurodyti Å¡alių duotų paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu santraukÄ . Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, jeigu teismo procesiniame sprendime nėra detaliai atsakyta į kai kuriuos ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo, praÅ¡ymo, skundo) argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks procesinis sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas.

Dėl teismo iÅ¡dėstytų argumentų pakankamumo turi bÅ«ti sprendžiama įvertinus, ar materialieji bei procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbÅ«s, jog dėl jų galėjo bÅ«ti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, apskųstojo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, tinkamai įvertino visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ procesinį sprendimÄ dėl Å¡alių pareikÅ¡tų materialiųjų reikalavimų.

27. Apeliantas taip pat nurodo, kad civilinėje byloje išreikalautas vienas apelianto prašomas įrodymas – Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-278-291/2015. Apeliantas 2019-01-01 patikslintame ieškinyje pateikė 6 prašymus. Pirmosios instancijos teismas daugiau nei 1 mėnesį nė vieno prašymo nesprendė iki 2019-02-04, o 2019-02-04 teismo posėdžio metu atmetė apelianto prašymus, kurie turėjo būti išspręsti iki teismo posėdžio. Su tokiu apelianto argumentu nėra jokio pagrindo sutikti, nes tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo su patikslintu prašymu pareikštus prašymus išsprendė išklausęs kitos šalies nuomonę dėl pareikštų prašymų, nelaikytina procesiniu pažeidimu.

Be to, teismas posėdžio metu iÅ¡samiai motyvavo, kodėl negali bÅ«ti tenkinami apelianto praÅ¡ymai apklausti liudytojais Å iaulių apylinkės ir apygardos teisėjus, kodėl nebus garsinamas garso įraÅ¡as, neprijungiamas prie bylos medžiagos Å iaulių apylinkės teismo sprendimas, nagrinėti bylÄ parengiamajame teismo posėdyje, kai bylai jau buvo ruoÅ¡tasi paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du, taip pat apklausti liudytojÄ J. B..

28. Apelianto nuomone, esant patikslintam ieÅ¡kinio pagrindui bei dalykui, teismas turėjo pareigÄ ruoÅ¡tis iÅ¡ naujo bylos nagrinėjimui paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du, t. y. ieÅ¡kovas turėjo pateikti dublikÄ , o atsakovas triplikÄ , todėl pirmosios instancijos teismas nepasiruošė bylai ir pažeidė CPK 227 str. 2 d., kas nulėmė nepagrįstÄ , neteisėtÄ ir neteisingÄ sprendimÄ . Kadangi apeliantas patikslintame ieÅ¡kinyje tik padidino ieÅ¡kinio reikalavimÄ , aplinkybės iÅ¡ esmės liko tos pačios, atsakovui pateikus atsiliepimÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bylos nagrinėjimui pasirengta (CPK 227 str. 5 d.).

Dėl bylos procesinės baigties 29. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Ona Gasiulytė Rita Kisielienė Danutė Kutrienė