5dc81a9d-b7f9-4065-883e-d2ebf96d0ecc · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas Bronius Zalaga                                         Byla Nr. 1A-449-135/2015Teisėja Danutė Kregždienė                                         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10128-2015-3                                                                  Procesinio sprendimo kategorija:

                                                             1.1.7.1;1.1.8.1.;2.4.5.; 2.4.7.                                                                               (S)                                                                    ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 12 d.

Šiauliai                                                                                                                                  1.2.14.5.3;2.4.8.          Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos, teisėjų Ernestos Montvidienės ir Gražvydo Poškaus, sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei,nuteistajam Ž.

J., jo gynėjai advokatei Jurgitai Å lapaitienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Ž. J. apeliacinį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo 2015-08-20.

Ä® atliktos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2015-02-20 iki 2015-08-19. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir G. Å ., D. Å ., G. L., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : Ž. J. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su G. Å ., D. Å . ir G. L., bendrais tyčiniais veiksmais, iÅ¡ anksto susitarę, panaudodami fizinį smurtÄ , įvykdė plėšimÄ , o bÅ«tent 2015-02-17 apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), G.

L. ir G. Å . stebint aplinkÄ , kad niekas nesutrukdytų vykdyti suplanuotos nusikalstamos veikos, o D. Å . ir Ž. J. apgaulės bÅ«du įsibrovus į A. V. namus, tai yra, apsimetus tariamais klientais, po ko, Ž. J. papurÅ¡kus dujų A. V. į akis, sudavus ranka į veidÄ vienÄ smÅ«gį ir spyrus kojomis du kartus į pilvo sritį, taip atėmus galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis, bei reikalaujant pasakyti, kur pinigai, o D. Å . ieÅ¡kant paslėptų pinigų, įvykdė plėšimÄ ir tokiu bÅ«du užvaldė A.

V. priklausančius 100 eurų ir mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ NOKIA 30 eurų vertės, viso padarydami nukentėjusiajam A. V. 130 eurų turtinę žalÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. J. praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davė nuoÅ¡irdžius parodymus, prisipažino dalyvavęs nusikaltimo padaryme, savo duotais parodymais padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikaltimÄ , labai gailėjosi nusikaltęs. Pažymi, jog ir dabar gailisi, jog sutiko dalyvauti nusikaltimo padaryme.

Tvirtina, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į Å¡ias aplinkybes, skirdamas bausmę netaikė BK 641 str. nuostatų ir nesumažino paskirtos bausmės vienu trečdaliu. Teigia, kad jis atsiprašė nukentėjusiojo, nukentėjusiajam buvo atlyginta žala, o jis nebuvo nusikaltimo organizatoriumi. Apeliaciniu skundu praÅ¡o jo atžvilgiu taikyti BK 641 str. nuostatas, kad galėtų iÅ¡taisyti savo padarytas klaidas, galėtų kuo greičiau atlikti bausmę ir pradėti dorai gyventi. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti, taip pat prokurorė atkreipė apeliacinės instancijos dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, prokurorės nuomone, nepagrįstai nebendrino atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių, kadangi byloje nėra duomenų, jog nuteistasis bÅ«tų sumokėjęs paskirtÄ baudÄ .Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, įvertino teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei padarė teisingas iÅ¡vadas dėl nuteistojo Ž.

J. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , o taip pat jam teisingai paskyrė bausmę. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta.Nuteistasis apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo neginčija, nesutinka tik su paskirta, jo nuomone, per griežta bausme ir praÅ¡o jÄ Å¡velninti taikant BK 641 str. nuostatas ir paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. BK 54 str. 2 d. nurodyta kad, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.Kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam Ž. J. bausmę, BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 str. nurodytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančiÄ bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes, Ž. J. asmenybę ir kitas aplinkybes.Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis Ž. J. padarė tyčinį sunkų nusikaltimÄ nuosavybei, nusikalstamÄ veikÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui, praėjus tik kiek daugiau nei trims mėnesiams po bausmės atlikimo. Be to, skundžiamu nuosprendžiu jis buvo teisiamas aÅ¡tuntÄ kartÄ , bylos duomenys patvirtina ir tai, kad nuteistasis ne kartÄ baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., 8-17, 24-25 b. l.).

Visos Å¡ios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Ž. J. yra linkęs nusikalsti, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos laisvės apribojimo ir areÅ¡to bausmės jam pozityvaus poveikio nepadarė, jis toliau pažeidinėja įstatymus ir visuomenėje elgiasi nepriimtinai, jo gyvenimo bÅ«das smerktinas – jis pažeidinėja visuomenėje priimtinas elgesio taisykles, teisės ir moralės normas, yra socialiai pavojingas, nusikalto ne atsitiktinai, o dėl anksčiau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų.

Todėl įvertinus paminėtas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad nuteistajam Ž. J. už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam Ž. J. už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmės dydį, įvertino tai, kad jis visiÅ¡kai prisipažino kaltu padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir dėl jos padarymo nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, ir Å¡iÄ aplinkybę pagrįstai pripažino apelianto atsakomybę lengvinančia.

Taigi teismas, parinkdamas bausmės dydį, jau atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, todėl dar kartÄ Ä¯ jÄ atsižvelgti ir tuo pagrindu Å¡velninti nuteistajam bausmę, kaip to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupe. Skundžiamu nuosprendžiu Ž. J. už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta laisvės atėmimo bausmės yra mažesnės už baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkį.

Kolegija, įvertinusi visas pirmiau paminėtas aplinkybes, neturi pagrindo Ž. J. už nusikalstamÄ veikÄ paskirtÄ bausmę laikyti aiÅ¡kiai per griežta ar neteisina. Taigi aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ Â nuteistajam Ž. J. Å¡velninti skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, kolegija nenustatė. Atkreipiamas apelianto dėmesys ir į tai, kad teismas gali atsižvelgti tik į objektyviai egzistuojančias aplinkybes, procesinis sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas nesančiais, tačiau ateityje galbÅ«t dar įvyksiančiais faktais, todėl Å¡iuo metu atsižvelgti Ž.

J. ketinimus dirbti bei pradėti dorai gyventi ir tuo pagrindu Å¡velninti jam skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę taip pat nėra jokio pagrindo.  Vertinant apeliacinio skundo argumentÄ , kad Å¡iuo atveju nuteistojo atžvilgiu turi bÅ«ti taikomos BK 641 str. nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu, pažymėtina, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas. Taigi suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę vienu trečdaliu galima tik esant visoms BK 641 str. įtvirtintoms sÄ lygoms. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, Å¡iuo atveju apylinkės teismas jokio procesinio pažeidimo, netaikydamas Ž. J. atžvilgiu BK 641 str. nuostatų ir nesutrumpindamas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vienu trečdaliu, nepadarė, nes tam nebuvo jokio įstatyminio pagrindo.

Nors Ž. J. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiÅ¡kai, tačiau Å¡iuo atveju baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, ji nebuvo užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, joje buvo atliktas pilnas, o ne sutrumpintas įrodymų tyrimas. Taigi esant tokioms aplinkybėms, taikyti nuteistojo Ž. J. atžvilgiu BK 641 str. nuostatas ir sumažinti jam paskirtÄ bausmę vienu trečdaliu, kaip to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, nėra jokio įstatyminio pagrindo.Dėl prokurorės teiginių, iÅ¡sakytų nuteistojo apeliacinio skundo nagrinėjimo posėdyje, liečiančių netinkamÄ bausmių, paskirtų atskirais nuosprendžiais, subendrinimÄ , nepateikus apeliacinio skundo, pažymėtina, kad LR BPK 320 str. 3 d. nustatyta, jog teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose.

Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinis skundas yra iÅ¡nagrinėtas tinkamai, kai apeliacinės instancijos teismo nutarties apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstytos motyvuotos iÅ¡vados dėl apeliacinio skundo esminių argumentų ir visų praÅ¡ymų. LR BPK nenumato galimybės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pildyti ar keisti apeliacinį skundÄ esminėmis aplinkybėmis ar pareikÅ¡ti visiÅ¡kai naujus praÅ¡ymus, nei nurodyti apeliaciniame skunde.

Todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl prokurorės apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakytų argumentų dėl skundžiamu nuosprendžiu nebendrintų Ž. J. bausmių, paskirtų atskirais nuosprendžiais. Juolab, kad LR BPK 320 str. 3 d. yra nustatyta, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Šiuo atveju prokuroras neskundė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio.Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nuteistojo Ž.

J. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: nuteistojo Ž. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                     Bronius Zalaga Teisėjai                                                                  Ernesta Montvidienė                                                                  Gražvydas PoÅ¡kus                         Â