2022-07-05 Nr. AB-18220-3-62-3-00450-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3088-881/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00450-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Vilijos Mikuckienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. A. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja M. A. A. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja, prisistačiusi (duomenys neskelbtini)(toliau – ir (duomenys neskelbtini)) piliete, nurodė, kad ji negali pasilikti kilmės šalyje, nes ją persekioja ir grasina nužudyti teroristinė grupuotė (duomenys neskelbtini).

3. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus.

4. Pareiškėja, nesutikdama su Migracijos departamento sprendimu, nurodė, kad ji atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jai turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

5. Pareiškėja teigė, kad ji nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių ji negali pasilikti kilmės šalyje. Pareiškėjos nuomone, atsakovas neatsižvelgė, kad pareiškėja yra moteris, jai kyla didesnė persekiojimo rizika, todėl ji priskirtina padidėjusios rizikos grupei. Pareiškėjos išvykimo priežasčių negalima laikyti vien ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus, kaip ir ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių kilmės šalyje.

6. Pareiškėja pažymėjo, kad savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos. Pareiškėja bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padariusi tvarkos ar taisyklių pažeidimų, jos pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas patiriamos baimės dėl persekiojimo, pareiškėja visą laiką buvo geranoriška, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad ji savanoriškai neišvyktų iš šalies. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laiką. Nustatytas draudimo terminas nėra proporcingas, pareiškėja dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko siekdama apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu pareiškėjos pasakojimas buvo abstraktus, nedetalus, grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais apie situaciją šalyje. Atsižvelgus į tai, jos deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

9. Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjai ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsižvelgus į tai, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, buvo konstatuota, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Tyrimo metu įvertinta, kad nors prieglobsčio prašytojos gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) regione – smurto lygis yra aukštas, tačiau nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl prieglobsčio prašytoja neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10. Atsakovas nurodė, kad prieglobsčio prašytojos pasakojimas buvo nedetalus, neišsamus, taip pat įžvelgiamą grėsmę prieglobsčio prašytoja iš esmės grindžia bendro pobūdžio teiginiais apie situaciją (duomenys neskelbtini), kuriame veikia (duomenys neskelbtini) grupuotė. Bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

11. Pareiškėjos tėvai tebėra gyvi, ji mokėsi mokykloje, motina ir bendruomenė surinko pinigus kelionei ir mokslui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), kurioje pareiškėja gyveno 4 mėnesius. (duomenys neskelbtini) yra artimų asmenų, kurie gali finansiškai pasirūpinti pareiškėja, ji visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra susipažinusi su vietine kultūra ir tradicijomis, mokėsi Korano mokykloje, todėl nenustatyta priežasčių, kodėl pareiškėja negalėtų gyventi kitoje (duomenys neskelbtini) vietoje.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjos M. A. A. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento 2022 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies 3 punktą ir uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; kitoje dalyje skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2021 m. liepos 5 d. buvo sulaikyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų kaip neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos sieną. Bylos duomenimis, pareiškėja 2021 m. rugsėjo 15 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kuriame nurodė, jog išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes jos giminaičiai buvo nužudyti. Brolis nužudytas, o tėvas pabėgo, nes jį ketino nužudyti. Buvo verčiama ištekėti už vyresnio vyro, atsisakius, kilo grėsmė būti nužudytai. Jos pabėgimu iš šalies pasirūpino motina. Lietuvos Respublikoje siekia geresnio gyvenimo. Migracijos departamente 2021 m. lapkričio 10 d. apklausos ir teismo posėdžio metu nurodė, jog ją persekioja ir grasina nužudyti teroristinė grupuotė (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytoja asmens tapatybę įrodančių dokumentų nepateikė, tačiau Migracijos departamente nekilo ginčo, jog ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Pareiškėja sulaikymo metu tvirtino, kad yra gimusi 2005 m., tačiau atlikus amžiaus nustatymo tyrimą paaiškėjo, jog jos amžius daugiau kaip 25 metai (Valstybinės teismo medicinos Kriminalistikos laboratorijos 2021 m. rugsėjo 10 d. specialisto išvada).

14. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pritarė Migracijos departamento išdėstytai pozicijai, jog individualios faktinės informacijos, pagrindžiančios pareiškėjos įžvelgiamos grėsmės tikimybę, prieglobsčio prašytoja nepateikė. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino pareiškėjos persekiotojo, nei jo tikėtinų tikslų ir motyvų persekioti pareiškėją, pareiškėjos baimė patirti persekiojimą grindžiama bendro pobūdžio teiginiais ir nelaikytina visiškai pagrįsta ir padaryta išvada, jog prieglobsčio prašytoja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, kuria abejoti pagal į bylą surinktus duomenis teismui nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju prieglobsčio prašytojos pasakojimas buvo nedetalus, neišsamus. Grėsmę kilmės šalyje prieglobsčio prašytoja grindė bendro pobūdžio teiginiais apie situaciją (duomenys neskelbtini), teigdama, kad jame veikia (duomenys neskelbtini) grupuotė, jog pažeidžiamos moterų teisės. Nurodė, kad ją norima ištekinti už daug vyresnio vyro, (duomenys neskelbtini) grupuotės nario, tačiau pasakojime nedetalizavo, kada tai konkrečiai įvyko, kokiomis aplinkybėmis, kokie jo asmens duomenys ir kita. Pareiškėja nepateikė Migracijos departamentui, nei teismui jokių šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų (pavyzdžiui, nuotraukų, artimųjų liudijimų ir panašiai). Taip pat pareiškėja nurodė, jog jos šeima nukentėjo nuo (duomenys neskelbtini) grupuotės veiksmų, t. y. jos brolis buvo nužudytas, o tėvas po to dėl baimės būti nužudytam pabėgo, tačiau aplinkybės dėl šeimos persekiojimo buvo išdėstytos labai abstrakčiai, vengiant detalių, jų nepavyko išsamiai atskleisti ir Migracijos departamento atstovui užduodant papildomus klausimus. Nesant objektyvių duomenų, nėra pagrindo minėtas aplinkybes vertinti kaip objektyvias ir pasakojimą pripažinti patikimu.

15. Teismas pažymėjo, kad tyrimo metu visiškai pagrįstai nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojai tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Pagal pareiškėjos kilmės valstybės informaciją, žmonėms, neturintiems vyriausybės ar tarptautinio profilio arba numanomo ryšio su šiomis organizacijomis (byloje jokių duomenų apie pareiškėjos priklausymą tokiems subjektams nėra), mažai tikėtina, kad jiems grėstų persekiojimas arba didelė žala. Asmenims, gyvenantiems (duomenys neskelbtini) kontroliuojamoje teritorijoje, negresia persekiojimas vien dėl buvimo toje teritorijoje. Be to, byloje nustatyta, kad pareiškėja yra jauno, darbingo amžiaus moteris, gimusi ir augusi (duomenys neskelbtini), prisitaikiusi prie gyvenimo būdo, yra pažįstama su vietiniais papročiais ir kultūra. Jos pasakojimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jos motina. Įvertinęs pareiškėjos pasakojimą, teismas padarė išvadą, kad nėra duomenų pagrįstai grėsmei dėl jos persekiojimo ar nesaugumo konstatuoti kilmės šalyje.

16. Nagrinėjamu atveju prieglobsčio prašytojos prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas, kaip nepagrįstas. Į Lietuvos Respubliką prieglobsčio prašytoja atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvos Respublikoje (bei prieglobsčio gavimas) nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojos tikslas. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad tikėtina, jog atsisakius suteikti pareiškėjai prieglobstį, vengdama grąžinimo, ji gali pasislėpti. Tokiu būdu, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjai pagrįstai taikyta Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti.

17. Teismas, atsižvelgdamas į Migracijos departamento nurodytus pagrindus, dėl kurių pareiškėjai buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nurodė, kad nustatytas 5 metų draudimo atvykti terminas yra nemotyvuotas ir neproporcingas. Įvertinęs Migracijos departamento nustatytą 5 metų terminą, teismas jį laikė neadekvačiu ir neproporcingu, neatitinkančiu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintame Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) įtvirtintų kriterijų, todėl pakeitė Migracijos departamento sprendimo dalį, uždrausdamas pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvykti 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 18. Pareiškėja M. A. A. apeliaciniu skundu prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

19. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus suteikimo.

20. Pareiškėja teigia, kad ji negali pasilikti kilmės šalyje, nes ją persekioja ir grasina nužudyti teroristinė grupuotė (duomenys neskelbtini). Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) dalį teritorijų kontroliuoja karinė grupuotė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), kur gyveno pareiškėja, yra vienintelis iš 18 (duomenys neskelbtini) regionų, kurį visiškai kontroliuoja (duomenys neskelbtini). Didžioji Britanija ir JAV yra paskelbusios (duomenys neskelbtini) teroristine organizacija. Pagal skelbiamą informaciją (duomenys neskelbtini) vyksta karinis konfliktas, kurio metu (duomenys neskelbtini) grobia ir žudo civilius gyventojus, verbuoja vaikus, civilių gyventojų nepasiekia humanitarinė pagalba, daug žmonių paliko savo namus ir bijo grįžti dėl (duomenys neskelbtini). JAV vykdo oro antskrydžius prieš (duomenys neskelbtini), per kuriuo taip pat žūsta civiliai gyventojai. Taigi, kilmės šalies informacija visiškai sutampa su pareiškėjos prieglobsčio prašymo motyvais ir patvirtina prieglobsčio prašymo pagrįstumą. Pareiškėjos gyvenamojoje teritorijoje akivaizdžiai vyksta beatodairiškas smurtas, kuris kelia grėsmę pareiškėjos gyvybei, todėl jai suteiktinas prieglobstis.

21. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamai atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribodamas bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertindamas asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribodamas nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrindamas įrodymų visapusiško ištyrimo.

22. Pareiškėja priklauso padidintos rizikos asmenų profiliui (yra moteris) pagal Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA) duomenis.

23. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

24. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė ir pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

27. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

28. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvuoja. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, bylos duomenis, taip pat aplinkybę, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėja ir jos atstovas advokatas, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjos prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra motyvuojamas, konstatuojama, jog pareiškėja nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teisme, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjai buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

29. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

V. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti pareiškėjai prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

31. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Migracijos departamento sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėja neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Pasak pirmosios instancijos teismo, Migracijos departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjai nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, dėl to pakeitė Migracijos departamento sprendimą, t. y. nustatė, jog pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

32. Pareiškėja apeliaciniu skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tyrimą atliko neišsamiai, nevertino pareiškėjos asmeninių savybių, nesurinko aktualios informacijos apie pareiškėjos kilmės šalį.

33. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 straipsnio 2 dalis).

34. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 straipsnio 2 dalis).

35. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012 ir kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

36. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

37. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018 ir kt.).

38. Pagal Tvarkos aprašo 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

39. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Tvarkos aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (liet. be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

40. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

41. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad ją norėjo prievarta ištekinti už daug vyresnio vyro. Pareiškėja bijo grįžti, nes grupuotė (duomenys neskelbtini) gali ją nužudyti. Teigė, kad grupuotė jau nužudė jos brolį, kuris užstojo pareiškėją.

42. Iš Migracijos departamento sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjos išsakytos baimės būti persekiojamai pagrįstumą. Sprendime akcentuota, kad asmenims, gyvenantiems (duomenys neskelbtini) kontroliuojamoje teritorijoje, negresia persekiojimas vien dėl buvimo toje teritorijoje. Žmonėms, neturintiems vyriausybės ar tarptautinio profilio arba numanomo ryšio su šiomis organizacijomis, mažai tikėtina, kad jiems gresia persekiojimas arba didelė žala. Šaltiniai rodo, kad kiti asmenys gali būti taikiniai, atsižvelgiant į jų veiklą ir tai, kiek jie kritiškai vertina (duomenys neskelbtini). Tai apima: humanitarinės pagalbos darbuotojus; (duomenys neskelbtini) dirbančius tarptautinėse organizacijose, pavyzdžiui, Jungtinės Tautos; nevyriausybinių organizacijų darbuotojus; žurnalistus. Prieglobsčio prašytoja nepriklauso kuriai nors iš minėtų grupių. Be to, atsakovo surinkta informacija patvirtina, kad asmenys, kurie neturi (duomenys neskelbtini) kontroliuojamo gyvenimo patirties ir (arba) neatitinka griežto (duomenys neskelbtini) islamiško elgesio aiškinimo, gali būti persekiojami, tačiau tai gali priklausyti nuo vietovės ir nuo šariato ar vietos politikos griežtumo. Pažymėtina, kad pareiškėja nurodė esanti musulmonė, studijavusi Koraną. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad jai nepriimtina islamiška kultūra. Tai, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės yra abejotinos, pagrindžia ir tai jog pareiškėja prieglobsčio prašymo pateikimo metu prisistatė nepilnamete, gimusia 2005 m., nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijoje atlikus pareiškėjos biologinio amžiaus tyrimą, vadovaujantis pareiškėjos rentgeno nuotraukomis, nustatyta, jog ji yra vyresnė nei 25 metai.

43. Įvertinusi Migracijos departamento sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėja grėsmę sieja su bendra situacija jos gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės sieja ne su tuo, kad jai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

44. Taip pat pritartina atsakovo argumentams, kad apeliaciniame skunde minimi Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ESPA) (nuo 2022 m. sausio 19 d. EPPB pakeitė ESPA) išskiriami padidintos rizikos asmenų profiliai pareiškėjos atveju nėra aktualūs ir netaikytini, nes tai rizikos grupės, į kurias reiktų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo Irako Respublikos piliečiams. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, o ESPA šiuo atveju neišskiria padidintos rizikos asmenų grupių (duomenys neskelbtini). Kita vertus, pareiškėja nenurodo jokių konkrečių duomenų, kad kilmės valstybėje ji buvo persekiojama būtent dėl lyties.

45. Pareiškėja prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija apie pareiškėjos asmenybę ir situaciją kilmės valstybėje, spręstina, kad prieglobsčio prašytojos gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) regione, smurto lygis yra aukštas, tačiau nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Be to, prieš neteisėtai kirsdama Lietuvos Respublikos sieną, pareiškėja nurodė vykusi į Etiopiją ir kur išvyko į (duomenys neskelbtini), ten gyveno 4 mėnesius, mokėsi rusų kalbą, todėl šiuo atveju nėra aišku, kodėl ji paliko jai saugias šalis ir ten nesikreipė dėl prieglobsčio suteikimo. Atsižvelgiant į tai, pritartina išvadai, kad pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

57. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Migracijos departamento sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5, 99.1, 99.1.1–99.1.10 punktai). Pareiškėjos teiginiai, kad Migracijos buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų, yra nepagrįsti, nes iš Migracijos departamento sprendimo matyti, jog departamentas rėmėsi iš skirtingų šaltinių surinkta informacija. Iš sprendimo matyti, kad pareiškėjos situacija buvo įvertinta individualiai, t. y. buvo atsižvelgta į konkrečias jos nurodytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo spręsti, jog Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes.

58. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Migracijos departamento sprendimo dalį, kuria pareiškėjai atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikinta ir sprendimo dalis, kuria pareiškėja išsiųsta į kilmės valstybę ir jai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl atitinkamai pakeitė sprendimo dalį ir nustatė, jog pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėja nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.

59. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.).

60. Pažymėtina, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos nurodytus skundo argumentus, nesuteikia pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

61. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

62. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai teisingai išspręsti, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos M. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Vilija Mikuckienė

Višinskienė