2026-02-04 Nr. AB-2741-3-61-3-07100-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-598-624/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07100-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Donersa“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Donersa“ (toliau – ir Bendrovė, atsakovas) NMA naudai 103 537,46 Eur skolą bei 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės fondų priemones, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės) 15–16 punktais nuo 2026 m. vasario 14 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – taikyti Bendrovės turtui bei piniginėms lėšoms turto areštą 103 537,46 Eur dydžio sumai ir šį areštą įregistruoti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Turto arešto aktų registre.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia tuo, jog susigrąžintina paramos suma (103 537,46 Eur) yra akivaizdžiai didelė, turint mintyje, kad nurodyta suma yra valstybės biudžeto lėšos ir Europos Sąjungos paramos lėšos, t. y. padaryta konkreti žala valstybės bei Europos Sąjungos finansiniams interesams. Pažymi, kad NMA prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones siekia apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos finansinius interesus. Šiuo atveju svarbu įvertinti ir šalių elgesį – NMA vertinimu, atsakovo nesąžiningumą nusakantis elgesys pasireiškia tuo, kad Bendrovė (paramos gavėja) neįvykdė pagrindinio sutarties įsipareigojimo – sukurti 3,75 etato ir išlaikyti 17,75 viso etato darbo vietų. Vertinimo duomenys rodo, kad 2023 m. buvo pasiekta tik 8,98 etato, o 2024 m. – 5,39 etato, tai sudaro atitinkamai 50,59 proc. ir 30,37 proc. nuo planuoto rezultato, dėl to buvo priimtas 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimas susigrąžinti 103 537,46 Eur paramos sumą.

NMA yra atsakinga už tinkamą valstybės ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų administravimą bei jų panaudojimo kontrolę, privalo užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos biudžeto bei Europos Sąjungos lėšų panaudojimą ir nustačiusi, kad atsakovas nepagrįstai gavo paramą, taikyti atitinkamas sankcijas. Dėl faktinių aplinkybių nagrinėjamu atveju egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovas sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas siekiant apsaugoti valstybės ir Europos Sąjungos finansinius interesus.

Svarbu tai, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas tam, kad būtų apgintos pareiškėjo teisės, kylančios iš byloje pareikšto materialinio pobūdžio reikalavimo. Todėl teigti, kad prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones teikianti šalis turi pateikti duomenis apie atsakovo ketinimus paslėpti, perleisti ir (ar) apsunkinti turimą turtą, taip pat dėl jo turtinės padėties yra nepagrįsta, kadangi reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos esant grėsmei, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje. NMA vertinimu, byloje pateiktų duomenų (skolos sumos dydis bei pažeidimų tyčinis pobūdis) pakanka neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo tikimybei (jei sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas) – pagrįsti.

Pareiškėjo teigimu, egzistuoja abi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, todėl prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – areštuoti Bendrovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, areštuoti turtines teises arba pinigines lėšas, esančias Bendrovės atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/ arba pas kitus trečiuosius asmenis, 103 537,46 Eur dydžio sumai.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė nagrinėti, prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

Teismas įvertino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šių nuostatų aiškinimo ir taikymo aspektu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, siekia, jog Bendrovės turtui bei piniginėms lėšoms būtų taikytas turto areštas 103 537,46 Eur dydžio sumai bei šį areštą įregistruoti VĮ Registrų centro Turto arešto aktų registre. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą pareiškėjas iš esmės grindžia reikalavimo pagrįstumu bei kilsiančia didele žala valstybės bei Europos Sąjungos finansiniams interesams, nes prašoma priteisti suma atsakovei yra didelė, o tai savaime gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Teismas pažymėjo, kad visapusiškai įvertinti, ar siekiama susigrąžinti suma atsakovui, kuris yra juridinis asmuo, yra didelė, turi būti pateikti ir duomenys apie atsakovo turtinę padėtį, pajamas ir pan., tačiau byloje tokių duomenų nėra. Teismas akcentavo, kad kiekvienam asmeniui suma, kuri galėtų būti laikoma didelė, yra skirtinga. Šiuo atveju atsakovas yra juridinis asmuo, todėl pareiškėjui nepateikus daugiau jokių kitų įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį, pajamas ir pan., negalima teigti, jog prašoma priteisti suma – 103 537,46 Eur Bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, yra didelė, tai savaime rodytų riziką būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Teismas nurodė, kad byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui reikšminga ne tik siekiama susigrąžinti suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų nėra pateikta, todėl nėra pagrindo spręsti apie Bendrovės nesąžiningumą. Teismas pažymėjo, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas pažeidimą padarė tyčia, tokie teiginiai yra niekuo nepagrįsti.

Teismas pareiškėjo teiginius (prielaidas), kad nagrinėjamu atveju egzistuoja didelė tikimybė, jog bus siekiama nuslėpti turimą turtą ar bus imtasi kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas siekiant apsaugoti valstybės finansinius interesus, vertino kaip deklaratyvius ir realiai nepagrįstus faktiniais duomenimis. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodoma teismų praktika nėra identiška nagrinėjamoje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl ja vadovautis nėra pagrindo. Be to, skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Teismas sprendė, jog šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pasunkės teismo sprendimo vykdymas arba jis taps visiškai neįvykdomas. Įvertinęs pareiškėjo argumentus, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas konstatavo, jog šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Teismas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, ir pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkinti.

Pareiškėjas, pakartodamas prašyme pirmosios instancijos teismui nurodytas faktines aplinkybes, teigia, jog prašyme aiškiai nurodė, jog egzistuoja dvi būtinosios sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. NMA prašyme išsamiai išdėstė tiek reikalavimų pagrįstumą, tiek dėl teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos, neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos, tačiau teismas selektyviai vertino byloje esančius duomenis.

Pareiškėjas nurodo, kad didžiąją dalį nutarties sudaro faktinių aplinkybių bei teismų praktikos nurodymas, o teismo vertinimas šioje situacijoje iš esmės yra pateikiamas tik keliose pastraipose. Teismas nevertino prašyme pateiktų argumentų dėl paramos gavėjo nesąžiningumo. Nesąžiningumą nusakantis elgesys pasireiškia tuo, kad paramos gavėjas neįvykdė pagrindinio sutarties įsipareigojimo – sukurti 3,75 etato ir išlaikyti 17,75 viso etato darbo vietų. Vertinimo duomenys rodo, kad 2023 m. buvo pasiekta tik 8,98 etato, o 2024 m. – 5,39 etato, tai sudaro atitinkamai 50,59 proc. ir 30,37 proc. nuo planuoto rezultato, dėl to buvo priimtas 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimas susigrąžinti 103 537,46 Eur paramos sumą.

NMA vertinimu, teismas apskritai nenagrinėjo ir neįsigilino į sąžiningumo aspektą, nors pagal teismų praktiką, taikant užtikrinimo priemones svarbus atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Šiuo atveju teismas nutartyje apskritai neanalizavo Bendrovės (paramos gavėjos) veiksmų, o tik nurodė, neva NMA nepateikė dokumentų, iš kurių būtų matyti, jog Bendrovei grąžintina 103 537,46 Eur suma yra didelė, ar, kad Bendrovė sieks paslėpti turimą turtą.

Pagal teismų praktiką didelė ieškinio / prašymo / pareiškimo suma preziumuoja būtinumą taikyti apsaugos priemones (šiuo atveju – reikalavimo užtikrinimo priemones), nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. NMA nuomone, nagrinėjamu atveju susigrąžintina paramos suma (103 537,46 Eur) yra akivaizdžiai didelė, turint mintyje, jog nurodyta suma yra valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos lėšos, t. y. padaryta konkreti žala valstybės bei Europos Sąjungos finansiniams interesams. Bet kokia piniginė žala, padaryta tiek Lietuvos valstybės, tiek Europos Sąjungos finansiniams interesams yra didelė žala.

Pareiškėjo teigimu, teismas nukrypo ir nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo. Šiuo atveju turėjo būti ne selektyviai vertinta galimybė, jog turtas gali būti paslėptas, perleistas ar parduotas, bet ir tai, kad Bendrovė neįvykdė pagrindinio sutarties įsipareigojimo – sukurti 3,75 etato ir išlaikyti 17,75 viso etato darbo vietų. Teismų praktikoje akcentuojama, jog aplinkybė dėl galimo turto slėpimo, perleidimo ar pardavimo nėra ir negali būti pati reikšmingiausia vertinant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą. Šiuo atveju užtenka bent grėsmės, kad tokie veiksmai bus atliekami ir ieškovas neprivalo įrodinėti faktinių veiksmų atlikimo (perleidimo, pardavimo ar paslėpimo).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo NMA prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, kuriais remiantis prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, sprendė, jog šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą, todėl prašymo netenkino.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, atskirajame skunde teigia, jog teismas apskritai nenagrinėjo ir neįsigilino į sąžiningumo aspektą, neanalizavo Bendrovės (paramos gavėjos) veiksmų, o tik nurodė, neva NMA nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad grąžintina 103 537,46 Eur suma Bendrovei yra didelė, ar kad Bendrovė sieks paslėpti turimą turtą. Be to, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio, nustatančio sąlygas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto galiojimas ir vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; ir kt.).

Taigi proceso įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtinoji sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-830-442/2017). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-377-1047/2023).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas NMA kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu priteisti NMA naudai iš atsakovo 103 537,46 Eur skolą bei 5 procentų metines palūkanas ir siekė, kad laikinai, kol bus išnagrinėta byla, būtų areštuotas atsakovo turtas 103 537,46 Eur sumai.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė Sprendime pateikta informacija apie nesąžiningą atsakovo elgesį (Bendrovė (paramos gavėja) neįvykdė pagrindinio sutarties įsipareigojimo – sukurti 3,75 etato ir išlaikyti 17,75 viso etato darbo vietų; 2023 m. buvo pasiekta tik 8,98 etato, o 2024 m. – 5,39 etato, tai sudaro atitinkamai 50,59 proc. ir 30,37 proc. nuo planuoto rezultato, dėl to buvo priimtas 2025 m. gruodžio 9 d. sprendimas susigrąžinti 103 537,46 Eur paramos sumą), akivaizdžiai didele ketinama susigrąžinti paramos suma bei tikimybe, kad paramos gavėjas sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra būtina, ja siekiama apsaugoti valstybės ir Europos Sąjungos finansinius interesus.

Susipažinus su byloje esančiu NMA Sprendimu nustatyta, kad NMA konstatavo, jog paramos gavėjas neįvykdė pagrindinio Sutarties įsipareigojimo – sukurti 3,75 etato ir išlaikyti 17,75 viso etato darbo vietų, vertinimo duomenys rodo, kad 2023 m. buvo pasiekta tik 8,98 etato, o 2024 m. – 5,39 etato, tai sudaro atitinkamai 50,59 proc. ir 30,37 proc. nuo planuoto rezultato, darbo vietų sukūrimo ir išlaikymo įsipareigojimas nebuvo įvykdytas ne dėl objektyvių ar force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybių. NMA paramos gavėjui, atsižvelgusi į nustatyto pažeidimo reikšmingumą, mastą, bei kitas aktualias aplinkybes, nusprendė taikyti 103 537,46 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankciją.

Atsižvelgus į tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius, Sprendimo turinį, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę: be duomenų, kad siekiama susigrąžinti lėšų suma yra didelė, jokie duomenys apie atsakovo turtą, pajamas, įsipareigojimus (pvz., duomenų iš viešųjų registrų apie atsakovės turimą turtą, įsiskolinimus ir kt.), kurie sudarytų pagrindą manyti, kad Bendrovė yra nemoki ar gali tapti nemoki ar imtis veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, nepateikta.

Vertinant NMA argumentus, pažymėtina, kad byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui yra reikšmingas ne tiek siekiamos susigrąžinti lėšų sumos dydis, kiek atsakovo turtinė padėtis ir jos (turtinės padėties) pokyčio perspektyvos, taip pat nei atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą, priešingai nei teigia pareiškėjas, byloje nėra pateikta, todėl NMA teiginiai, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja didelė tikimybė, jog bus siekiama nuslėpti turimą turtą ar bus imtasi kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, yra deklaratyvūs, nepatvirtinantys realios grėsmės, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-767-1188/2024; 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-136-1047/2025).

Pažymėtina, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodoma teismų praktika nėra identiška nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms (be kita ko, skiriasi prašomos priteisti sumos, aplinkybės dėl paramos išmokėjimo / susigrąžinimo, atsakovo veiksmai iki NMA kreipimosi į teismą ir kt.), todėl šiuo atveju nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, paaiškėjus naujoms ar pasikeitus aplinkybėms, neužkerta kelio pareiškėjui vėl kreiptis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo byloje.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nepagrindė, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti ar keisti atsižvelgiant į pareiškėjo atskirojo skundo argumentus nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan