5dc4e8a4-2884-49ae-afba-287313e8f969 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-304/2013                                                                                                       Proceso Nr. 2-56-3-00319-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                                        35.6.1; 36.2; 122.4; 126.5                                                    LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 17d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Veiverita“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 27d. nutarties, kuria patvirtintas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Veiverita“ kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“finansinis reikalavimas ir atmestas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Veiverita“ reikalavimas dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia civilinėje byloje Nr. B2-1710-390/2012.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė             Kreditorius UAB „Medicinos bankas“ pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ finansiniam reikalavimui pareikÅ¡ti ir įtraukti UAB „Medicinos bankas“ su 129 742,82 Lt finansiniu reikalavimu į BUAB „Veiverita“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä . Finansinį reikalavimÄ grindė aplinkybe, kad 2009-10-19 mažo kredito sutartimi Nr. LOAN_102931 UAB „Medicinos bankas“ suteikė 150 000 Lt kreditÄ UAB „Etvila“.

Kredito sutarties įvykdymas yra užtikrintas UAB „Veiverita“ laidavimu. Kadangi pagal laidavimo sutartį BUAB „Veiverita“ yra solidarus skolininkas, negrÄ Å¾intai skolos daliai reiÅ¡kiamas reikalavimas. PraÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ finansiniam reikalavimui pareikÅ¡ti kreditorius grindė aplinkybe, jogjam nebuvo praneÅ¡ta apie bankroto bylos UAB „Veiverita“ iÅ¡kėlimÄ , o dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo kreditoriui tapo žinoma tik 2011-12-27.UAB „Veiverita“ bankroto administratorius prašė kreditoriaus praÅ¡ymÄ dėl 129 742,82 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Veiverita“ bankroto byloje atmesti ir pripažinti negaliojančia laidavimo sutartį, sudarytÄ tarp UAB „Medicinos bankas“ ir laiduotojo UAB „Veiverita“ kaip prieÅ¡taraujančiÄ UAB „Veiverita“ įmonės veiklos tikslams bei pažeidžiančiÄ UAB „Veiverita“ kreditorių interesus, todėl pripažintinÄ negaliojančia ir actio Pauliana pagrindu. Savo reikalavimÄ bankroto administratorius motyvavo nurodydamas, kad UAB „Veiverita“ 2007-12-19 Kredito sutartimi Nr.07-148269-IN (su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais), pasiraÅ¡yta tarp „Swedbank“, AB ir UAB „Veiverita“, gavo 359 000 Lt kreditÄ ir Å¡ios sutarties 10.2.2. punktu įsipareigojo be kreditoriaus raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo neprisiimti jokių įsipareigojimų trečiųjų asmenų atžvilgiu pagal garantijų, laidavimų, turto įkeitimo ar kitas sutartis, kuriomis užtikrinamas prievolių įvykdymas.

Tokio sutikimo UAB „Veiverita“ iÅ¡ kreditoriaus „Swedbank“, AB neturėjo, tačiau ginčijama 2009-10-19 laidavimo sutartimi Nr. LOAN-102931, sudaryta tarp UAB „Medicinos bankas“ ir laiduotojo UAB „Veiverita“, prisiėmė atsakomybę bankui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintis bendraskolis.Jei UAB „Medicinos bankas“ praÅ¡ymas patvirtinti kreditorinį reikalavimÄ bÅ«tų patenkintas, bÅ«tų pažeisti ne tik kreditoriaus „Swedbank“, AB interesai, bet visų UAB „Veiverita“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių interesai.

Ginčijama laidavimo sutartis buvo neatlygintinas sandoris, nenaudingas ir netgi prieÅ¡ingas UAB „Veiverita“ įmonės veiklos tikslams, Å¡is sandoris pažeidė UAB „Veiverita“ kreditorių, kurių 772 129,28 Lt finansiniai reikalavimai yra patvirtinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, teises. Pagal 2008 m. gruodžio 31 d. balansÄ UAB „Veiverita“ turto buvo 1 156 670 Lt, o įmonės įsipareigojimai sudarė 1 094 422 Lt, t. y. turto buvo tik 62 248 Lt daugiau už įsipareigojimus, tačiau jau 2009 m. spalio 19 d.

UAB „Veiverita“ neatlygintinai prisiėmė įsipareigojimÄ laiduoti 150 000 Lt sumai. Po to įmonės turto ir įsipareigojimų santykis tik blogėjo - įsipareigojimai virÅ¡ijo įmonės turtÄ . 2009 m. gruodžio 31d. įmonė turto turėjo už 317 034 Lt, o įsipareigojimų - 743 258 Lt; 2011 m. balandžio 26 d. (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) įmonė turto turėjo už 311 216 Lt, o įsipareigojimų - 758 532 Lt, t. y. įsipareigojimai buvo atitinkamai 426 224 Lt ir 447 316 Lt didesni nei turtas.

UAB „Veiverita“ įsipareigojimas laiduoti 150 000 Lt sumai prieÅ¡taravo juridinio asmens tikslui - pelno siekimui. 2009 m. spalio 19 d. kreditoriai turėjo 430 119,65 Lt dydžio reikalavimus UAB „Veiverita“. UAB „Veiverita“, pasiraÅ¡iusi laidavimo sutartį nieko negavo, tačiau jos įsipareigojimai iÅ¡augo 150 000 Lt ir dėl to kreditoriai prarado galimybę iÅ¡ dalies patenkinti savo reikalavimus. UAB „Veiverita“ ir UAB „Medicinos bankas“ neturėjo pareigos sudaryti ginčijamÄ sandorį, netgi prieÅ¡ingai - UAB „Veiverita“ buvo įsipareigojusi kreditoriui „Swedbank“ AB tokio sandorio nesudaryti.

Taigi, UAB „Veiverita“, prisiimdama įsipareigojimus pagal laidavimo sandorį, elgėsi nesÄ Å¾iningai. Laidavimo sandoris neatlygintinas, todėl UAB „Medicinos bankas“ nesÄ Å¾iningumo įrodinėti nereikia. UAB „Medicinos bankas“ prašė UAB „Veiverita“ bankroto administratoriaus reikalavimÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmesti, nurodydamas, jog kredito sutartis tarp banko ir UAB „Etvila“ buvo sudaryta UAB „Etvila“ verslo tikslais- apyvartinėms lėšoms (durpių substratų pirkimui) (Kredito sutarties 2.3. punktas).

UAB „Etvila“ dar iki Kredito sutarties pasiraÅ¡ymo Bankui pateikė kredito panaudojimo ir grÄ Å¾inimo apraÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad yra sudariusi su UAB „Veiverita“ ilgalaikio produkcijos (durpių substratų) tiekimo sutartį, o lėšos pagal Kredito sutartį bus naudojamos bÅ«tent minėtai produkcijai įsigyti. IÅ¡ UAB „Etvila“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad lėšos, kurias UAB „Etvila“ gavo iÅ¡ Banko pagal Kredito sutartį, 2009-11-04 ir 2009-11-06 buvo pervestos i UAB „Veiverita“ sÄ skaitÄ .

UAB „Veiverita“ pagal Kredito sutartį gavo lėšas už savo parduodamÄ produkcijÄ , t.y. gavo tiesioginę finansinę naudÄ , taigi teigti, kad UAB „Veiverita“, pasiraÅ¡iusi Laidavimo sutartį, nieko negavo, tačiau jos įsipareigojimai iÅ¡augo 150 000 Lt“, visiÅ¡kai nėra pagrindo. BUAB „Veiverita“ kreditorių sÄ raÅ¡e yra patvirtintas UAB „Etvila“ kreditorinis reikalavimas 67760 Lt sumai ir tai neabejotinai parodo, kad tarp UAB „Veiverita“ ir UAB „Etvila“ bÅ«ta tarpusavio prievolinių santykių.

Ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Veiverita“ vadovo pareigas ėjo R. K., UAB „Etvila“ vadovės ir akcininkės V. K. sutuoktinis. Taigi, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad abi įmonės ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo susijusios įmonių veiklos valdymo ir ekonominės naudos siekimo požiÅ«riu. UAB „Veiverita“, pasiraÅ¡ydama ginčijamÄ sandorį, 7.1.2 punktu patvirtino, kad „ši sutartis neprieÅ¡tarauja ir nepažeidžia laiduotojui taikomų teisės aktų nuostatų, teismų ar kitų ginčus nagrinėjančių institucijų sprendimų, laiduotojo steigimo dokumentuose (įstatuose, nuostatose) ir kituose vidaus dokumentuose nustatytos kompetencijos ir veiklos tikslų“.

UAB „Veiverita“ pateikti įmonės balanso duomenys rodo, kad įmonės turimo turto vertė virÅ¡ijo bendrÄ Ä¯sipareigojimų sumÄ , o tai reiÅ¡kia, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Veiverita“ vykdė įprastÄ komercinę veiklÄ ir buvo finansiÅ¡kai pajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais. Be to, kaip matyti iÅ¡ 2008 m. balanso ir ieÅ¡kinio, BUAB „Veiverita“ nuo 2009 m. atsiskaitė su kreditoriais 664 302,35 Lt sumai, kadangi iÅ¡ 1 094 422 Lt įsipareigojimų liko tik 430 119,65 Lt (bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų).

Iš 2008 m. balanso matyti, kad 430 119,65 Lt kreditorių reikalavimai buvo užtikrinti 1 156 670 Lt vertės turimu turtu, todėl pagrindo teigti, kad tarp UAB „Medicinos bankas“ ir BUAB „Veiverita“ sudaryta laidavimo sutartis pažeidė BUAB „Veiverita“ teises, nėra. Ginčijamas sandoris - laidavimas yra įprastas verslo ir įmonių kreditavimo praktikoje, todėl teigti, kad pats sandorio sudarymo faktas pažeidė kitų įmonės kreditorių teises ir dėl to yra negaliojantis, būtų neteisinga.

Bankas, sudarydamas su UAB „Veiverita“ laidavimo sandorį, rėmėsi tuo metu egzistavusia ir jam prieinama informacija apie UAB „Veiverita“ finansinę padėtį. Banko turimi duomenys rodė, kad įmonė sandorio sudarymo metu buvo pajėgi toliau vykdyti savo įprastÄ veiklÄ ir vykdyti esamus įsipareigojimus. UAB „Veiverita“, pasiraÅ¡ydama ginčijamÄ sandorį, 7.1.3. punktu patvirtino, kad jis nepažeidžia kitų laiduotojo sudarytų sutarčių. UAB „Veiverita“ ir „Swedbank” AB sudaryta kredito sutartis ir jų tarpusavio įsipareigojimai nėra vieÅ¡i, todėl UAB „Medicinos bankas“ nebuvo įmanoma sužinoti apie Å¡iuos tarpusavio įsipareigojimus.

Svarbu tai, kad „Swedbank” AB reikalavimas buvo užtikrintas turto bei sÄ skaitų įkeitimu, fizinių asmenų laidavimais, todėl nepagrįstai teigiama, kad yra pažeidžiamos bÅ«tent Å¡io kreditoriaus teisės. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nutarė BUAB „Veiverita“ administratoriaus reikalavimo pripažinti laidavimo sutartį, sudarytÄ 2009-10-19 tarp UAB „Medicinos bankas“ ir UAB „Veiverita“, negaliojančia, netenkinti, atnaujinti terminÄ UAB „Medicinos bankas“ finansiniam reikalavimui pareikÅ¡ti ir į bankrutavusios UAB „Veiverita“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukti UAB „Medicinos bankas“ ir patvirtinti jo 129 742,82 Lt finansinį reikalavimÄ .Dėl ginčijamos laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1. 82 straipsnio pagrindu, t.y. kaip prieÅ¡taraujančios juridinio asmens teisnumui, teismas pažymėjo, kad administratorius nenurodė nė vieno argumento dėl banko nesÄ Å¾iningumo, todėl sprendė, jog byloje esančiais įrodymais sandorio Å¡alies UAB „Medicinos bankas“ nesÄ Å¾iningumo aplinkybės neįrodytos ir atitinkamai nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiuCK 1. 82 straipsnio pagrindu.Teismas sprendė, kad taip pat nėra pagrindo ginčijamÄ laidavimo sutartį pripažinti negaliojančia actio Pauliana pagrindu, nes, teismo vertinimu, ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Veiverita“ vykdė Å«kinę-komercinę veiklÄ ir buvo moki įmonė, kadangi iÅ¡ įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad bendrovė turėjo turto 1 156 670 Lt, o jos finansiniai įsipareigojimai sudarė 1 094 422 Lt, 2009 metais bendrovė atsiskaitydavo su kreditoriais, nes jos įsipareigojimai mažėjo.

UAB „Veiverita“ pripažinta nemokia įmone ir jai iškelta bankroto byla tik 2011m. balandžio 14d.Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ginčijamas sandoris kreditorių teisių nepažeidė. Byloje taip pat nenustatyta, kad skolininkas ginčijamo sandorio neprivalėjo sudaryti. UAB „Veiverita“ ir AB „Swedbank“ sudaryta kreditavimo sutartis buvo užtikrinta turto įkeitimu ir kitų fizinių asmenų laidavimais, todėl konkrečiai imant ir šio kreditoriaus teisės nebuvo pažeistos.

Nenustačius, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeisti kreditorių interesai bei nenustačius, kad skolininkas ginčijamo sandorio sudaryti neprivalėjo teismas darė iÅ¡vadÄ , kad sudarydamos sandorį Å¡alys buvo sÄ Å¾iningos. Teismas, vadovaudamasis Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 10 straipsnio 9 dalimi ir 26 straipsniu, nutarė atnaujinti terminÄ finansiniam reikalavimui pareikÅ¡ti, nurodęs, jog bankroto administratorius neginčija termino finansiniam reikalavimui pareikÅ¡ti. Nutarus, kad nėra pagrindo pripažinti ginčijamÄ laidavimo sutartį negaliojančia ir administratoriui neginčijant paties finansinio reikalavimo dydžio, teismas nutarėpatvirtinti UAB „Medicinos bankas“ 129 742,82 Lt finansinį reikalavimÄ UAB „Veiverita“ bankroto byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu atsakovas BUAB „Veiverita“ praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir priimti naujÄ nutartį, kuria pripažinti negaliojančiu sandorį – laidavimo sutartį LOAN-102931, sudarytÄ 2009-10-19 tarp UAB „Medicinos bankas“ ir laiduotojo UAB „Veiverita“ ir UAB „Medicinos bankas“ pareiÅ¡kimÄ dėl 129 742,82 Lt finansinio reikalavimo BUAB „Veiverita“ bankroto byloje atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai taikė actio Pauliana sÄ lygas:Ginčijama laidavimo sutartis sudaryta 2009-10-19, atsakovas pateikė įrodymus, kad BUAB „Veiverita“ kreditoriai turėjo daug daugiau virÅ¡ ginčijamų sumų reikalavimo teisę, t.y. Kauno apygardos teismas UAB „Veiverita“ bankroto byloje 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patvirtintino UAB „Veiverita“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä ir jų finansinius reikalavimus772 129,28 Lt sumai, iÅ¡ kurių net430 119,65 Lt sumai kreditoriai jau 2009 m. spalio 19 d. turėjo reikalavimo teisę:

SIA „LTL“ turėjo 50 806,92 Lt; T. P.- 30 000,00 Lt; UAB „Arkrita“- 9 501,20 Lt; UAB „Zarasų agroservisas“- 12 468,47 Lt; UAB „Litkrita“- 12 689,92 Lt; SIA „Livanukudrasfabrika“- 10 637,70Lt; UAB „Sanaja“ - 7 020,00 Lt; UAB „BalticAgro“ (buvusi UAB „Kemira Grow How”) - 3 000,00 Lt; „Swedbank”, AB - 293 995,44 Lt. Pagal actio Pauliana ieÅ¡kinio instituto paskirtį, toks ieÅ¡kinys gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas ir tada, kai nėra suėjęs prievolės įvykdymo terminas, todėl vertinant, ar kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę, teisinės reikÅ¡mės prievolės įvykdymo terminas neturi.Ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių interesus, nes įmonėprisiėmė 150 000 Lt dydžio naujÄ Ä¯sipareigojimÄ , kurio prisiimti neprivalėjo ir po ginčijamo sandorio sudarymo įmonės įsipareigojimai - 1 244 422Lt (1 094 422 Lt + 150 000Lt) tapo didesni už turimÄ turtÄ (1 156 670 Lt).

Po laidavimo sutarties sudarymo įmonės turto ir įsipareigojimų santykis tik blogėjo. Sudarytu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės, nes sandoris padidino įsipareigojimų dydį, iÅ¡liekant tam pačiam turtui, t.y. sumažėjo UAB „Veiverita" mokumas. Sandoris pažeidė 2009 m. spalio 19 d. kreditorių, turėjusių 430 119,65 Lt sumai, reikalavimo teises. Ginčijamo sandorio sudarymo metu (2009-10-19) įmonės turto ir skolų dydžiai buvo penkis kartus artimesni nurodytiems 2009-12-31 sudarytame balanse, o ne buvusiems 2008-12-31 sudarytame balanse, taigi UAB „Veiverita“ tuo metu jau nebuvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais.UAB „Veiverita“ neturėjo pareigos sudaryti ginčijamÄ laidavimo sandorį.

UAB „Etvila“ nebuvo vienintelis UAB „Veiverita“ produkcijos pirkėjas. Kiti pirkėjai pirko UAB „Veiverita“ produkcijÄ ir atsiskaitydavo su įmone, nereikalaudami įmonės laiduoti savo turtu už tai, kad jie atsiskaito. Å is ginčijamas sandoris nebuvo draudžiamas, tačiau neatitiko įprastos verslo praktikos, kai laiduojama už pirkėjÄ , kuris perka prekes. UAB „Veiverita“ laikytina nesÄ Å¾ininga, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises.

UAB „Veiverita“ neatlygintinai prisiėmė įsipareigojimÄ laiduoti 150 000Lt sumai, suprasdama, kad įsipareigojimams padidėjus 150 000Lt yra reali grėsmė, kad dėl sudaryto sandorio sutartiniai įsipareigojimai nebus įvykdyti, nes jie tapo didesni už turimÄ turtÄ .Kadangi UAB „Medicinos bankas“ sudarė neatlygintinÄ sandorį su UAB „Veiverita“, jo nesÄ Å¾iningumas, taikant actio Pauliana, nenustatinėjamas. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ kreditorius UAB „Medicinos bankas“ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantas neteisingai nurodė kreditorinių reikalavimų dydį, jo tinkamai nepagrįsdamas ir padidindamas. UAB „Arkrita“ turi viso 6325,73 Lt dydžio kreditorinį reikalavimÄ , nes pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ARKZNOOOO166 yra nepadengta tik dalis reikalavimo - 1291,53 Lt, o ne 4467 Lt kaip kad nurodo apeliantas. Apeliantas nurodė teismui, kad UAB „Litkrita“ reikalavimas sudaro 12689,92 Lt, nors iÅ¡ Kauno apygardos teismo 2011-09-08 nutarties matyti, kad UAB „Litkrita“ patvirtinto kreditorinio reikalavimo dydis yra tik 12618 Lt.

Taip pat neteisingai nurodytas AB „Swedbank”iÅ¡likęs kreditorinio reikalavimo dydis, nes dalis reikalavimų buvo padengti. Atsižvelgiant į nurodytÄ laikytina, kadapeliantas klaidinamai nurodė, nepagrįstai didindamas ir tinkamai nepagrįsdamas kreditorių reikalavimo dydžius, nepateikė pakankamų įrodymų ir duomenų apie faktinį kreditorinių reikalavimų dydį ginčijamo sandorio sudarymo metu (2009-10-19), kuris liko nepadengtas iki Å¡iol. Nėra pagrindo teigti, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės. Atskirajame skunde nepagrįstai nurodyta, kad apeliantas prisiėmė 150 000 Lt įsipareigojimÄ , kurio prisiimti neprivalėjo.

Apeliantas ignoruoja tas faktines aplinkybes, kad UAB „Etvila“ dar iki kredito sutarties su UAB „Medicinos bankas“ pasiraÅ¡ymo Bankui pateikė kredito panaudojimo ir grÄ Å¾inimo apraÅ¡ymÄ , kuriame UAB „Etvila“ nurodė, kad yra sudariusi su UAB „Veiverita“ ilgalaikę produkcijos (durpių substratų) tiekimo sutartį, o lėšos pagal Kredito sutartį bus naudojamos bÅ«tent minėtai produkcijai įsigyti. UAB „Etvila“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad lėšos, kurias UAB „Etvila“ gavo iÅ¡ Banko pagal Kredito sutartį, buvo pervestos į UAB „Veiverita“ sÄ skaitÄ , taigi, apeliantas pagal Kredito sutartį gavo lėšas už savo parduodamÄ produkcijÄ , t.y. gavo tiesioginę finansinę naudÄ .

Atkreiptinas dėmesys ir į tÄ aplinkybę, kad tarp UAB „Etvila“ ir UAB „Veiverita“ buvo sudarytos ilgalaikio turto nuomos sutartys, kuriomis UAB „Etvila“ nuomininkui UAB „Veiverita“ iÅ¡nuomojo turtÄ už atitinkamas sumas. IÅ¡ Kauno apygardos teismo 2011-09-08 nutarties matyti, kad bankroto byloje buvo patvirtintas UAB „Etvila“ kreditorinis reikalavimas 67 760 Lt sumai. Taigi, galima teigti, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas, esant tarp asmenų prievoliniams įsipareigojimams ir esant atlygintinumo požymiams.

Be to, UAB „Etvila“ per kontroliuojamus asmenis buvo susijusi su UAB „Veiverita“, todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad abi įmonės ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo susijusios įmonių veiklos valdymo ir ekonominės naudos siekimo požiÅ«riu ir apeliantas turėjo pagrindÄ sudaryti ginčijamÄ sandorį. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad įmonės įsipareigojimai iÅ¡kart po laidavimo iÅ¡augo 150 000 Lt sumai. Laidavimo sandoris yra sÄ lyginis sandoris, kuris tampa vykdytinu tik tada, kai pagrindinis skolininkas neįvykdo savo sutartinių įsipareigojimų.

Be to, kadangi UAB „Etvila“ iÅ¡ banko gautos 150 000 Lt lėšos buvo pervestos apeliantui, Å¡iomis lėšomis buvo padidinta ir apelianto turto masė. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kokiÄ Ä¯takÄ ginčijamas sandoris turėjo įmonės mokumui ir atsiskaitymui su kreditoriais ginčijamo sandorio sudarymo dienÄ (2009-10-19). Bankroto administratorius ne kartÄ kreditoriams skirtose ataskaitose akcentavo, kad įmonės finansinės bÅ«klės pablogėjimas ir bankroto priežastis - didelės investicijos į durpynÄ , siekiančios 250 000 Lt, bei negalėjimas užbaigti durpyno paruoÅ¡imo darbų.

Įmonės finansiniai dokumentai patvirtina, kad apeliantas atsiskaitydavo su kreditoriais, kadangi įsipareigojimai nuolat mažėjo. Iš 2008 m. balanso matyti, kad mažiau nei 430 119,65 Lt kreditorių reikalavimai buvo užtikrinti turimu turtu, todėl pagrindo teigti, kad tarp UAB „Medicinos bankas“ ir BUAB „Veiverita“ sudaryta laidavimo sutartis kažkokiu būdu pažeidė BUAB „Veiverita“ teises, nėra. Apelianto rėmimasis 2010 m. ir 2011 m.akcininkų tvirtintomis finansinėmis ataskaitomis yra nepagrįstas, nes mokumas vertinamas sandorio sudarymo metu prieinama informacija, o ne vėlesne informacija, kurios kreditorius niekaip negalėjo žinoti ir įvertinti.

Pažymėtina, kad AB „Swedbank”galės patenkinti savo reikalavimus tiek iÅ¡ įkeisto (434 000 Lt) ir neįkeisto turto (500 000 Lt) vertės, tiek iÅ¡ laiduotojų T. P. ir R. K. turimo turto ir pajamų, tiek ir iÅ¡ UAB „Invega“ gautos garantijos, todėl Å¡io kreditoriaus teisės sandorio sudarymo metu ir Å¡iuo metu niekaip negalėjo ir negali bÅ«ti pažeistos. Kreditoriaus T. P., turinčio 30 000 Lt kreditorinį reikalavimÄ , teisės negalėjo bÅ«ti pažeistos, nes Å¡is asmuo, bÅ«damas susijęs tiek su UAB „Veiverita“, tiek ir su UAB „Etvila“, buvo suinteresuotas kredito gavimu ir jam buvo žinomos sandorio sudarymo aplinkybės. Galiausiai, kreditoriaus teisių pažeidimui svarbi ir ta aplinkybė, kad įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal Å¡iÄ prievolę (LR CK 6.83 str. 1 d.), todėl UAB „Veiverita“ teisės negali bÅ«ti pažeistos dar ir Å¡iuo pagrindu.Apelianto įsipareigojimai UAB „Etvila“ kaip pagrindiniam apelianto kontrahentui ir įmonių veiklos valdymo ir ekonominės naudos siekimas, tik patvirtina teiginį, kad apeliantas turėjo pagrindo ir pareigÄ sudaryti laidavimo sutartį, nes iÅ¡ to turėjo tiesioginės finansinės naudos.150 000 Lt kredito pervedimas tiesiogiai UAB „Veiverita“ bei tarp UAB „Etvila“ ir UAB „Veiverita“ sudarytos kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nuomos sutartys patvirtina, kad ginčijamas sandoris turėjo piniginį (atlygintinÄ ) požymį, vadinasi, norint taikyti actio Pauliana, turi bÅ«ti įrodytas kitos sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumas.

UAB „Medicinos bankas“ laikytinas sÄ Å¾ininga sandorio Å¡alimi, nes, sudarydamas su apeliantu laidavimo sandorį, rėmėsi tuo metu egzistavusia ir jam prieinama informacija apie apelianto finansinę padėtį. Banko turimi duomenys rodė, kad įmonė vykdė įprastÄ veiklÄ , sandorio sudarymo metu buvo pajėgi toliau vykdyti savo įprastÄ veiklÄ ir vykdyti esamus įsipareigojimus (turėjo pakankamai turto, iÅ¡duotomis 150 000 Lt kredito lėšomis buvo pagerinta apelianto finansinė padėtis).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d., 338 str.).Nagrinėjamoje byloje dėl UAB „Medicinos bankas“ kreditorinių reikalavimų tvirtinimo BUAB „Veiverita“ bankroto byloje kilo ginčas dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo, bankroto administratoriui ginčijant iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės sudarytÄ laidavimo sandorį, iÅ¡ kurio ir kildinamas UAB „Medicinos bankas“ kreditorinis reikalavimas.Byloje nustatyta, kad UAB „Veiverita“ 2009-10-19 Laidavimo sutartimi Nr. LOAN_102931, sudaryta su UAB „Medicinos bankas“, prisiėmė laidavimo įsipareigojimÄ , kuriuo buvo užtikrintas UAB „Etvila“ įsipareigojimų UAB „Medicinos bankas“, prisiimtų 2009-10-19 Mažo kredito sutartimi Nr. LOAN_102931, tinkamas įvykdymas.

Tai yra, laidavimo sutartimi UAB „Veiverita“ įsipareigojo atsakyti bankui kaip solidariÄ prievolę turintis bendraskolis, jei UAB „Etvila“ bankui neįvykdytų visos ar dalies prievolės grÄ Å¾inti paimtÄ kreditÄ . UAB „Veiverita“ laidavimo sutartimi įsipareigojo atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, t.y. prisiimto įsipareigojimo dydis – 150 000 Lt kredito suma, taip pat palÅ«kanų ir delspinigių suma.Kauno apygardos teismo 2011-04-14 nutartimi UAB „Veiverita“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , UAB „Medicinos bankas“ praÅ¡o patvirtinti 129 742,82 Lt dydžio kreditorinį reikalavimÄ , kurį sudaro UAB „Etvila“ negrÄ Å¾inta kredito dalis, priskaičiuotos ir nesumokėtos palÅ«kanos ir delspinigiai, reikalavimÄ kildindamas iÅ¡ minėtos laidavimo sutarties.

BUAB „Veiverita“ bankroto administratorius ginčija Å¡iÄ sutartį actio Pauliana pagrindu, argumentuodamas, kad laidavimo sutartimi buvo pažeistos UAB „Veiverita“ kreditorių teisės, o taip pat egzistuoja ir kitos actio Pauliana sÄ lygos, todėl laidavimo sandoris pripažintinas negaliojančiu.Actio Pauliana– tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 str. 1 d.).

Å io instituto paskirtis - užkirsti keliÄ galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymÄ , ginant juos nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiÅ¡kai patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003, kt.).

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriamos tokios actio Pauliana taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinÄ dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad bÅ«tų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui Å¡iuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui, sandorį pripažinti negaliojančiu Å¡iuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visetui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011, kt.).Nagrinėjamoje byloje teismas atmetė bankroto administratoriaus reikalavimÄ pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia, konstatavęs, jog sandoriu nebuvo pažeistos kreditorių teisės. Atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl Å¡ios actio Pauliana sÄ lygos egzistavimo nagrinėjamu atveju, t.y., ar ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių teises.CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sÄ raÅ¡as atvejų, iÅ¡ kurių įrodžius bent vienÄ pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises:

1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, 2) skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Dėl skolininko nemokumo pažymėtina, kad CK 6.66 straipsnyje nenurodyta nemokumo kriterijų ar sampratos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nemokumas yra ekonominė įmonės bÅ«klė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiÅ¡kai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti įmonės nemokumÄ , nebÅ«tina, kad įmonei bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, nes bankroto bylos iÅ¡kėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo bÅ«klės pripažinimas ir atitinkamų procedÅ«rų vykdymas.

Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymÄ ir jos balanse nurodytÄ turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai bÅ«tų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali bÅ«ti vertinama kaip nemokumas. Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnį įmonės nemokumas yra apibrėžiamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Nemokumas kaip teisinė sÄ lyga actio Pauliana atveju suprantamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

Sprendžiant dėl UAB „Veiverita“(ne)mokumo ginčo sandorio sudarymo dienai (2009-10-19), t.y., aiÅ¡kinantis, ar egzistavo abi nurodytos sÄ lygos, kad galima bÅ«tų konstatuoti įmonės nemokumÄ kaip teisinę sÄ lygÄ actio Pauliana taikyti, svarbus byloje esančių įrodymų dėl įmonės finansinių prievolių masto ir jų (ne)vykdymo ginčijamo sandorio sudarymo laikotarpiu analizavimas ir vertinimas. Ä®monės 2008 m. balanso (t. I, b.l. 48 -50) duomenimis, įmonė turėjo turto už 1 156 670 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 094 422 Lt, iÅ¡ jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 607 137 Lt.

Ä®monės 2009 m. balanso (t. I, b.l. 52 -54) duomenimis, įmonė turėjo turto už 626 867 Lt,mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 784 575 Lt, iÅ¡ jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 443 686 Lt. Taigi, viena vertus, įsipareigojimų suma virÅ¡ijo pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, bet, kita vertus, darytina iÅ¡vada, kad įmonė veiklÄ vykdė, su kreditoriais atsiskaitinėjo, nes 2009 metais įsipareigojimų suma, lyginant su 2008 metų duomenimis, sumažėjo.

Kadangi pagal balanso duomenis darytina iÅ¡vada, kad įmonė atsiskaitinėjo su kreditoriais, mažindama savo įsipareigojimų dydį, o tai paneigiančių įrodymų, iÅ¡ kurių galima bÅ«tų spręsti, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu įmonė veiklos nevykdė, su kreditoriais neatsiskaitinėjo, į bylÄ nėra pateikta,nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo sandorio sudarymo metu įmonė buvo nemoki. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad dėl ginčijamo sandorio įmonė tapo nemoki, nes laidavimo sutartimi įmonė turimo turto nesumažino.

Tuo labiau nėra pagrindo teigti, kad bÅ«tent prisiimtas laidavimas sÄ lygojo įmonės nemokumÄ , nes laidavimas tėra Å¡alutinė prievolė ir bylos duomenimis iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo kreditorius apskritai nebuvo pareiÅ¡kęs reikalavimo laiduotojui, Å¡is įsipareigojimas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo nepateko į įmonės pradelstų įsipareigojimų sumÄ , taigi, laidavimu prisiimtas įsipareigojimas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įtakos įmonės veiklai ir jos negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais neturėjo.             Sprendžiant dėl kito iÅ¡ CK6.66 straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2012 m. lapkričio 6 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, kad Å¡i formuluotė reiÅ¡kia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neiÅ¡vardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygÄ â€“ kitokį kreditoriaus teisių pažeidimÄ , bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008).

Kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo bÅ«ti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto, nes, sudarius ginčijamÄ sandorį, likusios skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007). Kreditoriaus teisės gali bÅ«ti pažeistos ir kitais bÅ«dais, pavyzdžiui, kai skolininkas, perleidęs turtÄ , nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtÄ ir taip sudaro realiÄ grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007);

Å¡iems atvejams priskirtinas turto pardavimas už aiÅ¡kiai mažesnę kainÄ , kai po tokio sandorio sudarymo kreditorius negali iÅ¡siieÅ¡koti skolos, nes skolininko gautos už parduotÄ turtÄ sumos ir likusio skolininko turto gali neužtekti skolai grÄ Å¾inti. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali bÅ«ti pripažintas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei bÅ«tų atsiskaityta iki sandorio sudarymo.

Be to, skolininkas gali pažeisti kreditoriaus interesus: įkeisdamas savo turtÄ kitam kreditoriui, kuris tampa privilegijuotas, nes jo reikalavimas visa apimtimi tenkinamas iÅ¡ įkeisto turto pirmiau nei kitų skolininko kreditorių reikalavimai (CK4.92str.); sandoriais prisiimdamas naujų įsipareigojimų (pvz., laidavimo), kurių prisiimti neprivalėjo; ir kita.Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laidavimo sandorį yra iÅ¡skyręs kaip vienÄ iÅ¡ galimų atvejų, kuriuo gali bÅ«ti pažeidžiamos kreditorių teisės. Tačiau sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju laidavimo sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės, ginčijamas laidavimo sandoris vertintinas visų bylai svarbių aplinkybių kontekste.Faktas, kad kreditorius reiÅ¡kia kreditorinį reikalavimÄ laiduotojo bankroto byloje ir dėl to atitinkamai proporcingai mažėja kiekvienam iÅ¡ laiduotojo kreditorių reikalavimams patenkinti tenkanti turto dalis, savaime nesudaro teisinio pagrindo pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia.

Laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«do samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės. Tai – laiduotojo prievolės, kaip papildomo civilinio teisinio santykio (Å¡alutinio, esančio Å¡alia pagrindinio prievolinio teisinio santykio), požymis.

Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iame kontekste yra svarbios ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybės. Kaip matyti iÅ¡ UAB „Etvila“ bankui pateikto kredito, kurio grÄ Å¾inimas buvo užtikrintas ginčijama laidavimo sutartimi, panaudojimo apraÅ¡ymo (t. I, b.l. 129), skolininkas siekė gauti kreditÄ , kad galėtų finansuoti perkamÄ produkcijÄ iÅ¡ pardavėjo UAB „Veiverita“ pagal Å¡ių įmonių 2008-10-01 pasiraÅ¡ytÄ sutartį (t. I, b.l. 130-134). IÅ¡ byloje esančio UAB „Etvila“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o (t.

I, b.l. 135) matyti, kad gautÄ kreditÄ UAB „Etvila“ panaudojo pagal paskirtį – pervedė UAB „Veiverita“. Taigi, nors sutiktina su bankroto administratoriaus pozicija, kad laidavimo sandorio UAB „Veiverita“ Å¡iuo atveju neprivalėjo sudaryti (tokia pareiga nekilo nei iÅ¡ įstatymo, teismo sprendimo, vieÅ¡o konkurso ar kitų imperatyvų), visgi, laidavimas laikytinas įprasta praktika banko kreditavimo santykiuose, o Å¡iuo konkrečiu laidavimo sandoriu buvo įsipareigota atsakyti ne už kokio nors trečiojo asmens, kuris su laiduotoju bÅ«tų visai nesusijęs, įsipareigojimus, o buvo įsipareigota atsakyti už skolininko – laiduotojo produkcijos pirkėjo įsipareigojimus ir visa kredito, kurio grÄ Å¾inimas buvo užtikrintas laidavimu, suma, buvo pervesta bÅ«tent laiduotojui.

Taigi, galima daryti iÅ¡vada, kad laiduotojas gavo ekonominę naudÄ , kredito, už kurio grÄ Å¾inimÄ jis įsipareigojo atsakyti solidariai su skolininku, suma tapo laiduotojo apyvartinėmis lėšomis, kuriomis laiduotojas iÅ¡ esmės turėjo galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Taigi, laidavimo sutartį UAB „Veiverita“ sudarė, iÅ¡ esmės siekdama ekonominės naudos sau, dėl sudarytos laidavimo sutarties įmonė netapo nemokia. Svarbu pažymėti ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „Etvila“ bÅ«tų turėjusi didelių finansinių sunkumų, dėl ko, prisiimant laidavimo įsipareigojimÄ , bÅ«tų buvę galima daryti prielaidas, kad skolininkas negalės grÄ Å¾inti kredito, be to, UAB „Etvila“ suteiktas kreditas buvo užtikrintas ir kredito gavėjo piniginių lėšų, esančių ir bÅ«simų sÄ skaitose banke bei turtinių teisių į jas įkeitimu bankui (Kredito sutarties 2.6.1. punktas), taip pat gamybinio cecho su žemės nuomos teise įkeitimu (Kredito sutarties 2.6.3. punktas), o kreditorius, siekdamas patenkinti savo reikalavimÄ , yra nukreipęs iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ UAB „Etvila“ priklausančio turto ir, kaip minėta, iki bankroto bylos UAB „Veiverita“ iÅ¡kėlimo nebuvo pareikalavęs iÅ¡ laiduotojo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Visų nurodytų aplinkybių kontekste darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijamu laidavimo sandoriu buvo pažeisti kreditorių interesai.              Kaip minėta, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visetui, taigi, Å¡iuo atveju nenustačius kreditorių teisių pažeidimo kaip vienos iÅ¡ bÅ«tinų actio Pauliana sÄ lygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu, todėl kitų actio Pauliana sÄ lygų (ne)egzistavimas nenagrinėtinas kaip Å¡iuo atveju teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas.

             Atsižvelgiant į nurodytÄ , laikytina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė BUAB „Veiverita“ administratoriaus reikalavimÄ pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia. UAB „Medicinos bankas“ kreditorinis reikalavimas kildinamas iÅ¡ laidavimo sutarties, reikalavimo dydžio paskaičiavimas yra pateiktas byloje (t. I, b.l. 19), bylos duomenimis nėra pagrindo teigti, kad paskaičiavimas bÅ«tų atliktas netinkamai ir dėl to skolos dydis bÅ«tų nepagrįstas.

Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria į BUAB „Veiverita“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä buvo įtrauktas UAB „Medicinos bankas“ ir patvirtintas jo 129 742,82 Lt finansinis reikalavimas.              Remiantis iÅ¡dėstytu, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).                          Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                              Rasa GudžiÅ«nienė Vytas Milius Marytė Mitkuvienė