5dc49b11-d773-4ee6-9397-a405331c2ef6 · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-743-357/2019 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10743-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.29.1.; 3.1.7.6.; 3.2.4.4.; 3.2.4.5.; 3.1.7.11.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)   šiaulių apygardos teismas  N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2019 m. gruodžio 2 d. Šiauliai  Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Jurgos Kramanauskaitės – Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V.

Č. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. Č. ieÅ¡kinį atsakovui A. T. dėl skolos priteisimo.  Teisėjų kolegija  n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. Č. ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A. T. 20 273,40 Eur negražintos paskolos, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2010 metais per kelis kartus sudarė kelias paskolos sutartis, pagal kurias atsakovui A. T. paskolino 112 951,81 Eur (390 000 Lt) ir 4923,54 Eur (17 000 Lt). Å ios sumos buvo skirtos atsakovui siekiant gauti ES paramÄ Å¡eimos verslui (duomenys neskelbtini). Negražinta suma sudaro 20 273,40 Eur (70 000,00 Lt). PaaiÅ¡kino, kad su atsakovu buvo ne karta? bendrauta, atsakovas buvo raginamas gražinti skolos likuti?. Nurodė, kad Å¡iuo metu negali pateikti paskolos sutarties. Dėl paskolos sutarties kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekcijÄ , tačiau praÅ¡ymas nebuvo patenkintas.

Pažymėjo, kad buvo raÅ¡omi paskolos raÅ¡teliai. Paskolos raÅ¡teliai nebuvo tvirtinti notaro, kadangi su atsakovu buvo geri santykiai, ieÅ¡kovas juo pasitikėjo. Kai ieÅ¡kovas kraustėsi, paskolos raÅ¡teliai dingo. Kai pasakė atsakovui, kad dingo paskolos raÅ¡teliai, atsakovas ieÅ¡kovÄ pradėjo ignoruoti. Atsakovas yra grÄ Å¾inęs jam dalį pinigų grynais, kai grÄ Å¾indavo abu pasiraÅ¡ydavo raÅ¡telį.

2. Atsakovas A. T. prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra aiÅ¡kiai nepagrįstas, ieÅ¡kovas nesuteikė ir neįrodė, jog suteikė paskolÄ atsakovui. IeÅ¡kovas kartu su ieÅ¡kiniu nepateikė ne tik paskolos sutarčių, iÅ¡ kurių kildina reikalavimÄ nagrinėjamoje byloje, bet ir jokių kitų raÅ¡ytinių ar daiktinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog neva tarp ieÅ¡kovo bei atsakovo 2010 metais susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai.

Pabrėžė, jog atsakovui apie tokių paskolų sutarčių nei raÅ¡ytinių, nei žodinių sudarymÄ nėra žinoma. Pažymėjo, jog prieÅ¡ingai nei nurodoma ieÅ¡kinyje, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Finansų ministerijos žinioje nėra ir negali bÅ«ti jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti paskolinių teisinių santykių, iÅ¡ kurių ieÅ¡kovas kildina reikalavimÄ nagrinėjamoje byloje, egzistavimÄ , nes tokie neegzistuoja. Byloje esantys ieÅ¡kovo atstovo bei atsakovo susiraÅ¡inėjimai elektroniniu paÅ¡tu nepatvirtina paskolos teisinių santykių egzistavimo, nes juose niekaip neužsimenama apie jokias paskolas ar jų grÄ Å¾inimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė  3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo V. Č. 2507,12 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui A. T., priteisė iš ieškovo V. Č. 5,15 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

4. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas teigia, jog su atsakovu buvo sudarytos paskolos sutartys, tačiau Å¡ių sutarčių, įrodančių prievolinių santykių egzistavimÄ pateikti negali. RaÅ¡ytiniai įrodymai, kuriais ieÅ¡kovas byloje įrodinėja, jog pinigai atsakovui buvo perduoti ir atsakovas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ juos priimti paskolos pagrindu, yra ieÅ¡kovo 2010-12-16 raÅ¡tas Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai prie Žemės Å«kio ministerijos bei atsakovo deklaracijos, teiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaruojant gautų pajamų ir įsigyto turto įsigijimo Å¡altinius.

Byloje pateiktas ieÅ¡kovo V. Č. 2010-12-16 raÅ¡tas Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai prie Žemės Å«kio ministerijos, kuriame nurodoma, jog ieÅ¡kovas V. Č., iÅ¡nagrinėjęs atsakovo A. T. praÅ¡ymÄ paskolinti pinigų pagal pateiktÄ â€žA. T. kaimo turizmo sodybos įkÅ«rimas“ projektÄ bei visÄ Å«kinę-finansinę veiklÄ patvirtinančius dokumentus, 2010-12-17 priėmė sprendimÄ suteikti 112 951,81 Eur (390 000 Lt) paskolÄ . Papildomų įrodymų, apie ieÅ¡kovo priimto sprendimo vykdymÄ , paskolos sutarties dalyko perdavimÄ atsakovui, kaip paskolos gavėjui, minėtame raÅ¡te nurodoma nėra.

Nesant raÅ¡ytinių paskolos sutarčių, pinigų perdavimo atsakovui, kaip paskolos gavėjui, faktÄ patvirtinančių įrodymų, teismas sprendė, jog visų Å¡ių Å¡alių nurodytų aplinkybių kontekste labiau tikėtina, jog Å¡alis siejo ne paskolos teisiniai santykiai, o atsakovas naudojosi ieÅ¡kovo pagalba, suraÅ¡ant 2010-12-16 raÅ¡tÄ Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai, siekdamas įgyvendinti projektÄ â€žA. T. kaimo turizmo sodybos įkÅ«rimas“. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai  5.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V. Č. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. balandžio 24 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimus priteisti iÅ¡ atsakovo A. T. 20 273,40 Eur negrÄ Å¾intos paskolos, 5 proc. procesinių palÅ«kanų skaičiuojant nuo 20 273,40 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 5.1.

VMI prie FM raÅ¡te Nr. (duomenys neskelbtini) atkreipė dėmesį, kad A. T. PraneÅ¡imÄ tikslino 7 kartus. Turėdamas pareigÄ teikti duomenis ir negrÄ Å¾inęs skolos apeliantui, atsakovas tuo pagrindu ir pateikė mokesčių administratoriui duomenis apie gautÄ paskolÄ , patvirtindamas įrodinėjamas aplinkybes. SÄ raÅ¡e nurodytas ne vienas apeliantas, tačiau daugiau asmenų. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nagrinėdamas bylÄ nesirėmė 2015 m. gruodžio 17 d. VMI prie FM virÅ¡ininko įsakymo Nr. VA-114 nuostatomis, ir Å¡is pažeidimas turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

Netinkamas materialiosios teisės normų taikymas sudaro pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 330 str.). 5.2. Atsakovas nebÅ«tų turėjęs pareigos teikti mokesčių administratoriui praneÅ¡imo, jei tai bÅ«tų buvęs tik vienaÅ¡alis apelianto sutikimas (ketinimas) skolinti pinigus atsakovui, įsakyme aiÅ¡kiai nurodoma, jog praneÅ¡imÄ privaloma teikti (deklaruoti), kai Å¡altinis yra (buvo) gautas, yra (buvo) panaudotas, sandoris nebuvo notarinės formos, Å¡altinis buvo gryni pinigai ir apie gavimo faktÄ nebuvo deklaruota. 5.3.

Ä®statyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos raÅ¡ytinės formos, taigi žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo bÅ«ti sudaryta paprasta raÅ¡ytine forma, galioja, tačiau, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumÄ (CK 1.93 str. 2 d., 6.875 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju, apeliantas įrodinėjo paskolos faktÄ atsakovo VMI teiktais praneÅ¡imais apie gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo Å¡altinius ir apelianto sutikimu suteikti paskolÄ .

Iki to momento, kol atsakovas nebuvo paragintas spręsti skolos grÄ Å¾inimo klausimo, jokie pakeitimai nebuvo atlikti. 5.4. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo formaliu atsakovo pasakojimu apie formos (duomenys neskelbtini) pateikimo aplinkybes – kalta mirusi močiutė, dėl jos mirties buvo 7 kartus tikslinama forma. Tačiau nei močiutės mirties liudijimas (jei Å¡i aplinkybė reikÅ¡minga), nei močiutės palikimo gavimas (jei Å¡is faktas reikÅ¡minga) nebuvo pagrįstas jokiu raÅ¡ytiniu įrodymu. 5.5.

Teismas neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes, kad visi taisymai dėl V. Č. deklaruotos paskolos įvyko po to, kai atsakovas gavo raÅ¡tiÅ¡kÄ jam asmeniÅ¡kai adresuotÄ praneÅ¡imÄ . Nei po pirmo praneÅ¡imo, nei po antro praneÅ¡imo atsakovas nepareiÅ¡kė, kad nebuvo ir nėra skolingas apeliantui. LogiÅ¡ka bÅ«tų teigti, kad asmuo gavęs praneÅ¡imÄ dėl skolos grÄ Å¾inimo, apelianto kreipimosi į VMI kopijÄ , pasakytų, jog neturi kÄ grÄ Å¾inti, nes niekada nebuvo ir nėra skoloje V. Č..

Pirmas laiÅ¡kas pasiekė atsakovÄ 2018 m. liepos mėnesį. 2018 m. pakartotinai paklausta, gal bylos Å¡alims pavyks apsieiti be teismo. Vėl pažadėta susisiekti. Po raginimų ir nurodymo, kad bus kreipiamasi į teismÄ , pasikeitė atsakovo supratimas apie paskolÄ , nutarta, kad jis neskolingas. Pakankamai keistai atrodytų protingo, ne vienerius metus verslu užsiimančio asmens elgesys deklaruoti tai, ko neturi ar nesi gavęs. 5.6. Primygtinai pareikalavus duomenų iÅ¡ VMI, paaiÅ¡kėjo, kad paskolos visgi buvo deklaruotos, t. y.

V. Č. nurodytÄ pinigų sumÄ perdavė – Å¡altinis yra (buvo) gautas, yra (buvo) panaudotas, sandoris nebuvo notarinės formos, Å¡altinis buvo gryni pinigai ir apie gavimo faktÄ nebuvo deklaruota. A. T. sÄ moningai pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ be V. Č. pavardės, atlikęs korekcijas. Apelianto manymu, atsakovo praneÅ¡imas apie gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo Å¡altinius patvirtina, kad paskolos sutartis sudaryta, pinigai perduoti paskolos gavėjui (CK 6.870 str. 2 d.).

Nors apeliantas ir negali pateikti paskolos sutarties, tačiau net ir jos nesant galima atsižvelgti į Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ dėl sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių. 5.7. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas taip ir nesugebėjo paaiÅ¡kinti kodėl mokesčių administratoriui nurodė, kad V. Č. yra suteikęs 112 951,81 Eur (390 000 Lt) paskolÄ . Dėl kitos, jau grÄ Å¾intos 4923,54 Eur (17 000 Lt) paskolos taip pat teigė nieko nežinÄ s. Teismas nevertino ir neanalizavo A. T. veiksmų gavus apelianto atstovo praneÅ¡imus, kodėl buvo delsiama atsakyti iÅ¡ karto, kad Å¡alių niekada nesiejo paskoliniai santykiai, kam reikėjo taisyti praneÅ¡imÄ jį gavus, deklaruoti nesamų skolų, vengti bendravimo, kodėl nesamÄ paskolÄ asmuo deklaruoja praėjus 6 metams. 5.8. 2010-12-16 praneÅ¡ime NMA, apeliantas nurodė, kad priėmė sprendimÄ suteikti paskolÄ praneÅ¡ime nurodytomis sÄ lygomis.

Nurodyta 112 951,81 Eur (390 000 Lt) paskolos suma, 5 proc. metinių palÅ«kanų ir skolos grÄ Å¾inimo terminai. NegrÄ Å¾inta paskolos suma sudaro dviejų metų grÄ Å¾inamÄ sumÄ . Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡alis siejo ne paskolos teisiniai santykiai, o atsakovas naudojosi ieÅ¡kovo pagalba, suraÅ¡ant 2010-12-16 raÅ¡tÄ Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai, siekdamas įgyvendinti projektÄ â€žA. T. kaimo turizmo sodybos įkÅ«rimas“, yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir neteisinga. Atsakovas Å¡ias lėšas deklaravo praėjus 6 metams nuo jų gavimo.

Pagrįstai kyla klausimas, vertinant atsakovo elgesį bonus pater familias aspektu, dėl kokių priežasčių mokesčių administratoriui teikiamas praneÅ¡imas apie negautÄ paskolÄ bei nepraÅ¡oma NMA grÄ Å¾inti klaidinančio dokumento? Atsakovas net kelis kartus 2016-09-14 ir 2018-11-02 pateiktose praneÅ¡imo formose duomenis apie pasiskolintas pinigines lėšas 4923,54 Eur (17 000 Lt) ir 112 951,81 Eur (390 000 Lt) iÅ¡ V. Č. buvo nurodęs.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas A. T. praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. PrieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos ir jÄ taikė tinkamai priimdamas teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Pagal teismų praktikÄ , jei paskolos dalyko perdavimo faktas aiÅ¡kiai žodžiais, tiesiogiai sutarties tekste ir nėra užfiksuotas, jis gali bÅ«ti nustatomas teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193-6.195 straipsniuose, aiÅ¡kinant raÅ¡ytinės sutarties arba raÅ¡ytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sÄ lygas, vertinant juose pavartotus terminus, gramatinės iÅ¡raiÅ¡kos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361- 378/2016, 26 punktas).

Tačiau tokios sutarties ar sutarčių ieÅ¡kovas nepateikė, tad ir Å¡iuo bÅ«du konstatuoti atsakovo prievolės egzistavimÄ negalima. IeÅ¡kiniui pagrįsti ieÅ¡kovas nepateikė nei vieno tiesioginio įrodymo. 6.2. IeÅ¡kovo bandymas ieÅ¡kinio dalykÄ grįsti netiesioginiais įrodymais taip pat nesėkmingas, kadangi atsakovo VMI teikti dokumentai (praneÅ¡imai apie gyventojų pajamų Å¡altinius, deklaruojant įsigyto turto Å¡altinius) yra vienaÅ¡aliai dokumentai, nepatvirtinantys fakto, kad ieÅ¡kovas, kaip paskolos gavėjas, yra pasirašęs ir iÅ¡davęs paskolos raÅ¡telį arba kitokį skolos dokumentÄ , įrodantį paskolos sutarties dalyko perdavimÄ atsakovui, kaip paskolos gavėjui.

Tai, jog 2015 m. gruodžio 17 d. VMI virÅ¡ininko įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos tam tikros sÄ lygos praneÅ¡imams apie gyventojų pajamų Å¡altinius, dar nereiÅ¡kia, jog fiziniai asmenys savarankiÅ¡kai deklaruodami Å¡iuos Å¡altinius visada preciziÅ¡kai jas suvokia ir tinkamai interpretuoja. Svarbu tai, jog toks praneÅ¡imas yra vienaÅ¡alis pildančiojo aktas, kuris tėra iÅ¡vestinis dokumentas, ir gyvenimiÅ¡kų faktų atspindėjimo pobÅ«dis priklauso nuo paties asmens valios. 6.3. PraneÅ¡imÄ apie gyventojų pajamų Å¡altinius atsakovas VMI teikė, nes atsakovas gavo Europos SÄ jungos paramÄ , įgyvendinant ,A.

T. kaimo turizmo sodybos įkÅ«rimas“ projektÄ , pagal 2011 m. balandžio 29 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrÄ kaimo turizmo sodybose“ paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ su Nacionaline mokėjimo agentÅ«ra prie Žemės Å«kio ministerijos. Viena iÅ¡ Europos SÄ jungos paramos gavimo sÄ lygų buvo nurodyti galimus finansinius Å¡altinius, iÅ¡ kurių atsakovas ketina gauti lėšas projektui įgyvendinti.

Todėl atsakovas, siekdamas gauti paramÄ , tokiu galimu Å¡altiniu Nacionalinei mokesčiu agentÅ«rai nurodė ieÅ¡kovÄ , ir šį Å¡altinį automatiÅ¡kai perkėlė į VMI praneÅ¡imÄ apie pajamų Å¡altinius. Atsakovas nurodė ieÅ¡kovÄ kaip galimÄ lėšų gavimo Å¡altinį, nes jį su atsakovu siejo draugiÅ¡ki ir tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai, susiformavę dėl ilgametės draugystės ir atsakovo vykdomos ieÅ¡kovo statybos darbų priežiÅ«ros, ir dėl to ieÅ¡kovas buvo pasiruošęs esant reikalui skolinti lėšas atsakovui.

Tačiau tai, jog Å¡io praneÅ¡imo 2016 m. rugsėjo 14 d. ir 2018 m. lapkričio 2 d. formose pajamų Å¡altiniu buvo nurodytas ieÅ¡kovas, jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas ir faktiÅ¡kai teikė paskolas ieÅ¡kovui. 6.4. Atsižvelgiant į tai, jog faktiÅ¡kai atsakovui pinigai iÅ¡ ieÅ¡kovo nebuvo perduoti, jog ieÅ¡kovas buvo tik davęs pažadÄ , o tiksliau deklaravęs tokį pažadÄ 2010 m. gruodžio 16 d. raÅ¡tu Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai prie Žemės Å«kio ministerijos, teikti lėšų atsakovui, galutinėje praneÅ¡imo apie gyventojų pajamų Å¡altinius formoje atsakovas, supratęs anksčiau pildytos formos ydingumÄ , jokių paskolų ir nebenurodė.

Todėl atsakovo vienaÅ¡aliÅ¡kai VMI teikti praneÅ¡imai apie pajamų Å¡altinius nagrinėjamu atveju nėra pakankamas įrodymas, galintis patvirtinti paskolų suteikimo faktÄ . 6.5. Atkreipia dėmesį, jog tarp Å¡alių buvo susiklostę visai kitokio pobÅ«džio teisiniai santykiai. Pinigų mokėjimų tarp Å¡alių faktai buvo kitokių santykių pagrindu, t. y. ieÅ¡kovo namo statybų versle, ieÅ¡kovui atsiskaitant su atsakovu už suteiktas paslaugas vykdant statybų techninę priežiÅ«rÄ bei atsakovui užsakant ir perkant prekes ieÅ¡kovo statomam namui.

IeÅ¡kovas pripažįsta faktÄ , jog mokėjo pinigų sumas atsakovui dėl vykdomų statybų. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados  Apeliacinis skundas netenkintinas 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. balandžio 24 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Dėl faktinių bylos aplinkybių 9. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovui V. Č. asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas – vila, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas A. T. yra pokyliu? namu? (duomenys neskelbtini), įkurtų pagal projektÄ â€žA. T. kaimo turizmo sodybos įkÅ«rimas“, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas.

Tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas patvirtino, kad atsakovas A. T. vykdė ieÅ¡kovo V. Č. namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybÄ bei namo statybos techninę priežiÅ«rÄ . Dėl to, kad atsakovas vadovavo ieÅ¡kovui priklausančio namo statybai, ieÅ¡kovas perduodavo atsakovui pinigus namo statybos iÅ¡laidoms padengti. Minėtu pagrindu, ieÅ¡kovas yra ne kartÄ perdavęs atsakovui, o atsakovas priėmęs iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigus. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad atsakovas vykdė ieÅ¡kovo namo statybÄ ir Å¡iuo pagrindu atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo gaudavo pinigus statybos darbų iÅ¡laidoms dengti.

10. IeÅ¡kovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2010 m. sudarė kelias paskolos sutartis, pagal kurias atsakovui A. T. paskolino 112 951,81 Eur (390 000,00 Lt) ir 492,35 Eur (17 000,00 Lt). IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad Å¡ios sumos buvo skirtos atsakovui siekiant gauti Europos SÄ jungos paramÄ Å¡eimos verslui (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas nurodė, kad paskolos sutarčių pateikti negali, tačiau tvirtina, jog paskolos sutartys su atsakovu buvo sudarytos, todėl atsakovas ieÅ¡kovui yra skolingas 20 273,40 Eur (70 000,00 Lt) dydžio negrÄ Å¾intos paskolos.

Dėl paskolos sutarčių 11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

CK 6.870 straipsnio 2 dalis numato, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, paskolos sutartis yra realinė, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui bÅ«tinas pinigų arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena Å¡alis iÅ¡reiÅ¡kia sutikimÄ kitai skolinti pinigus arba daiktÄ , o atitinkamai kita Å¡alis – sutinka priimti pinigus arba daiktÄ ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grÄ Å¾inti pinigus ar daiktÄ , paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas.

12. Paskolos sutarties esminėmis sÄ lygomis pripažintinos Å¡ios sÄ lygos: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentÄ . Å ios esminės paskolos sutarties sÄ lygos suponuoja vienos Å¡alies – paskolos davėjo – pareigÄ perduoti paskolos dalykÄ , o kitos Å¡alies – paskolos gavėjo – pareigÄ grÄ Å¾inti paskolos dalykÄ bei mokėti sutartÄ atlyginimÄ už naudojimÄ si paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grÄ Å¾inti paskolos dalykÄ , paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrÄ Å¾inti paskolos dalykÄ , jo dalį ir atlygį už daikto skolinimÄ , jeigu toks buvo Å¡alių sutartas.

13. Bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo į įrodinėjimo dalykÄ visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sÄ lygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentÄ . Å ių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieÅ¡kovui (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ pateikti teismui įrodymus, kad sudarė paskolos sutartį su atsakovu dėl pinigų paskolinimo ir perdavė 112 951,81 Eur (390 000,00 Lt) ir 492,35 Eur (17 000,00 Lt) sumas.

14. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas nurodė, kad negali pateikti paskolos sutarčių. IeÅ¡kovas paskolos faktÄ Ä¯rodinėja ieÅ¡kovo V. Č. 2010 m. gruodžio 16 d. raÅ¡tu Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai prie Žemės Å«kio ministerijos, kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovas V. Č., iÅ¡nagrinėjęs atsakovo A. T. praÅ¡ymÄ paskolinti pinigų pagal pateiktÄ â€žA. T. kaimo turizmo sodybos įkÅ«rimas“ projektÄ bei visÄ Å«kinę-finansinę veiklÄ patvirtinančius dokumentus, 2010-12-17 priėmė sprendimÄ suteikti 112 951,81 Eur (390 000 Lt) paskolÄ . Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, minėtame 2010 m. gruodžio 16 d. raÅ¡te nėra jokių įrodymų apie ieÅ¡kovo priimto sprendimo vykdymÄ , t. y. paskolos sutarties dalyko perdavimÄ atsakovui.

15. IeÅ¡kovas paskolos faktÄ taip pat įrodinėja aplinkybėmis, kad paskolos faktÄ ir sumas nurodė pats atsakovas Valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaruodamas įsigyto turto Å¡altinius. Kaip detaliai aptarė pirmosios instancijos teismas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie finansų ministerijos praneÅ¡ime dėl informacijos apie V. Č. ir A. T. pateikimo nurodė, kad A. T. pateiktose 2016 m. rugsėjo 14 d. ir 2018 m. lapkričio 2 d. praneÅ¡imo formose apie pasiskolintas 112 951,81 Eur (390 000,00 Lt) ir 492,35 Eur (17 000,00 Lt) pinigines lėšas A.

T. buvo nurodęs. PraneÅ¡imas buvo tikslintas septynis kartus. 2018 m. gruodžio 13 d., 2019 m. vasario 28 d., 2019 m. vasario 28 d. pateiktose praneÅ¡imo formose apie pasiskolintas pinigines lėšas iÅ¡ V. Č., A. T. nenurodė. Valstybinė mokesčių inspekcija prie finansų ministerijos praneÅ¡ime teismui nurodė, kad dokumentų apie sudarytas paskolos sutartis tarp V. Č. ir A. T. neturi, taip pat neturi duomenų apie A. T. teiktus dokumentus dėl paskolos grÄ Å¾inimo.

16. Atsakovas A. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad siekdamas gauti paramÄ â€žA. T. kaimo turizmo sodybos įkÅ«rimas“ projekto įgyvendinimui, Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo deklaravęs visus galimus pajamų Å¡altinius, kaip įrodymÄ apie galimÄ finansavimÄ . Atsakovas pažymėjo, jog paskola iÅ¡ ieÅ¡kovo nebuvo gauta, dėl Å¡ios priežasties atsakovas tikslino savo deklaracijÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡iuo atveju reikÅ¡mės neturi aplinkybės, dėl kurių atsakovas Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktÄ praneÅ¡imas tikslinto septynis kartus, kadangi pats tikslinimo faktas nei įrodo, nei paneigia paskolos sutarčių sudarymo fakto.

Taip pat aplinkybės, kad atsakovas nei po pirmo praneÅ¡imo, nei po antro praneÅ¡imo dėl paskolos grÄ Å¾inimo nepareiÅ¡kė, kad nebuvo ir nėra skolingas apeliantui neįrodo, kad paskolos sutartis buvo sudaryta, t. y. kad ieÅ¡kovas perdavė atsakovui pinigus. Apeliantas argumentuoja, kad apdairus asmuo, gavęs praneÅ¡imÄ dėl skolos grÄ Å¾inimo, apelianto kreipimosi į VMI kopijÄ , iÅ¡ karto pasakytų, jog paskolos sutartys nebuvo sudarytos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovo elgesys taip pat negali bÅ«ti laikomas apdairiu, kadangi ieÅ¡kovas negalėjo tinkamai nurodyti paskolos sutarčių sudarymo esminių aplinkybių, negalėjo pateikti paskolos sutarčių, negalėjo pateikti jokių paskolos mokėjimÄ , ir bent dalies grÄ Å¾inimÄ realiai pagrindžiančių dokumentų.

17. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovui buvo suteikta Europos SÄ jungos parama, įgyvendinant „A. T. kaimo turizmo sodybos įkÅ«rimas“ projektÄ , pagal 2011 m. balandžio 29 d. paramos sutartį, sudarytÄ su Nacionaline mokėjimo agentÅ«ra prie žemės Å«kio ministerijos. Nustatyta, kad parama buvo suteikta pagal atsakovo, kaip paramos gavėjo, pateiktus mokėjimo praÅ¡ymus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas nurodė, jog Europos SÄ jungos paramos gavimo sÄ lyga buvo nurodyti finansinius dokumentus, kad atsakovas gaus lėšas, byloje pateiktas atsakovo mokesčių mokėtojo praneÅ¡imas apie gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo Å¡altinius, iÅ¡ kurio nustatyta, jog tarp atsakovo nurodytų fizinių asmenų, iÅ¡ kurių atsakovas gavo pinigines lėšas, ieÅ¡kovo V. Č. nėra.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovui priėmus sprendimÄ suteikti atsakovui paskolÄ , tačiau faktiÅ¡kai pinigų neperdavus, paskolos sutartis, kaip realinis sandoris, negali bÅ«ti laikomas sudarytu. Pirmosios instancijos teismas pagristai sprendė, kad V. Č. 2010 m. gruodžio 16 d. raÅ¡te Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai prie Žemės Å«kio ministerijos nėra jokių įrašų apie 112 951,81 Eur (390 000 Lt) sumos perdavimÄ grynaisiais pinigais ar bankiniu pavedimu, taip pat duomenų apie pinigų perdavimo momentÄ .

Teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ ieÅ¡kovo V. Č. 2010-12-16 raÅ¡to Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai prie žemės Å«kio ministerijos, matyti, jog raÅ¡te formuluojamas vienaÅ¡alis ieÅ¡kovo sutikimas skolinti pinigus atsakovui, tačiau papildomų įrašų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog atsakovas sutinka priimti pinigus ir juos priėmė bei įsipareigojo nustatyta tvarka ir terminu grÄ Å¾inti pinigus, minėtame raÅ¡te nurodyta nėra.

Byloje nėra jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo valiÄ dėl paskolos priėmimo. Kaip jau byloje nustatyta, viena iÅ¡ Europos SÄ jungos paramos gavimo sÄ lygų buvo nurodyti galimus finansinius Å¡altinius, iÅ¡ kurių atsakovas ketina gauti lėšas projektui įgyvendinti. Atsakovas nurodė, kad jis, siekdamas gauti paramÄ , tokiu galimu Å¡altiniu Nacionalinei mokesčiu agentÅ«rai nurodė ieÅ¡kovÄ , ir šį Å¡altinį automatiÅ¡kai perkėlė į VMI praneÅ¡imÄ apie pajamų Å¡altinius.

Kadangi byloje nenustatytas paskolos sutarčių sudarymo faktas, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiuo atsakovo paaiškinimu.

19. Pirmosios instancijos teismas pagristai rėmėsi CK 6.871 straipsnio redakcija, galiojusi ieÅ¡kovo nurodomu paskolų suteikimo atsakovui laikotarpiu (2008 m. – 2010 m.), kuri numatė, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija du tÅ«kstančius litų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nedarė iÅ¡vados, kad vien dėl paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymo, ieÅ¡kovo nurodytos paskolos sutartys negalioja. Pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai nurodė, kad tam, jog tarp Å¡alių paskolos sutartis bÅ«tų laikoma sudaryta ir sutartį pasiraÅ¡iusioms Å¡alims atsirastų tam tikros teisės ir pareigos, turi bÅ«ti įvykusi esminė sÄ lyga – pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas (CK 6.870 straipsnis), o sutarties turinys turi patvirtinti tokį faktÄ egzistuojant.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas tinkamai rėmėsi kasacinio teismo praktika, kad tuo atveju, kai paskolos raÅ¡telyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktÄ tenka paskolos davėjui, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui.

20. Bendroji įrodinėjimo pareigos ginčuose, kylančiuose iÅ¡ paskolos teisinių santykių, paskirstymo taisyklė yra ta, kad paskolos davėjas privalo įrodyti paskolos suteikimo, o paskolos gavėjas – jos grÄ Å¾inimo faktÄ . Tik pareiÅ¡kėjui įrodžius, jog paskola buvo suteikta, kyla procesinė paskolos gavėjo pareiga įrodyti paskolos grÄ Å¾inimo faktÄ , kadangi, paskolos sutarčiai esant realinei, neįrodžius pinigų perdavimo fakto paskolos sutartis laikoma nesudaryta (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1976- 823/2017).

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 51 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , apžvalga), yra nurodęs, kad, įvertindamas įrodymus teismas įsitikina, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti.

Atlikdamas Å¡ias pareigas, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje privalo glausta forma nurodyti įrodymų, kuriais grindžia savo iÅ¡vadas apie reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, įvertinimÄ bei argumentus, kuriais remdamasis atmetė kuriuos nors įrodymus, prieÅ¡taraujančius toms iÅ¡vadoms.

22. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas neįrodė paskolos sutarčių sudarymo fakto, nes neįrodė, kad perdavė pinigus atsakovui. Kadangi ieÅ¡kovo 2010-12-16 raÅ¡tas Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai prie žemės Å«kio ministerijos, atsakovo deklaracijos, teiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaruojant įsigyto turto Å¡altinius, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra vienaÅ¡aliai dokumentai, nepatvirtinantys fakto, kad ieÅ¡kovas, kaip paskolos gavėjas, yra pasirašęs ir iÅ¡davęs paskolos raÅ¡telį arba kitokį skolos dokumentÄ , įrodantį paskolos sutarties dalyko perdavimÄ atsakovui, kaip paskolos gavėjui, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių faktÄ , jog atsakovas 97 601,95 Eur (337 000 Lt) dydžio paskolos sumÄ grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui, įvertinus tai, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejo tarpusavio pasitikėjimo santykiai, atsakovas vykdė ieÅ¡kovui priklausančio namo statybÄ , ieÅ¡kovas atsakovui perduodavo pinigus, su namo statyba susijusiems darbams vykdyti, kad atsakovas vykdė projektÄ â€žA.

T. kaimo turizmo sodybos įkÅ«rimas“ ir projekto metu teikė mokėjimo praÅ¡ymus Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai prie žemės Å«kio ministerijos dėl paramos suteikimo, Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo ir ieÅ¡kinyje nurodytas sumas (390 000 Lt ir 17 000 Lt), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog visų Å¡ių Å¡alių nurodytų aplinkybių kontekste labiau tikėtina, jog Å¡alis siejo ne paskolos teisiniai santykiai, o atsakovas naudojosi ieÅ¡kovo pagalba, suraÅ¡ant 2010-12-16 raÅ¡tÄ Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai, siekdamas įgyvendinti projektÄ â€žA.

T. kaimo turizmo sodybos įkÅ«rimas“. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 23. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v.

Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

24. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi iÅ¡dėstytu, sprendžia, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 26. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti 484,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas atmetamas, o atsakovo praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos, teisėjų kolegija priteisia Å¡ias iÅ¡laidas atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :  Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2019 m. balandžio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 484,00 Eur (keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovui A. T., a. k. (duomenys neskelbtini). Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Rasa BartaÅ¡ienė Jurga Kramanauskaitė – Butkuvienė Irena StasiÅ«nienė