5dc3a42e-108f-438a-9dae-3cda82d025db · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-24373-1102/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19083-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 3.2.3.2; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 24 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė, sekretoriaujant Neringai Stuglytei, dalyvaujant ieÅ¡kovei I. B.-D., ieÅ¡kovės atstovui advokatui Martynui Stankevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje, rengiamame nuotoliniu vaizdo konferencijos bÅ«du, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I.

B.-D. ieÅ¡kinį atsakovei J. B. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Teismas n u s t a t ė: Vilniaus miesto apylinkės teisme iÅ¡nagrinėta civilinė byla pagal ieÅ¡kovės I. B.-D. (toliau – ir ieÅ¡kovė) ieÅ¡kinį atsakovei J. B. (toliau – ir atsakovė), kuriame ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti, kad butas esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė jos mirusio tėvo V. N. B. nuosavybė ir gali bÅ«ti paveldėjimo objektu pagal V. N. B. 2004 sausio mėnesį patvirtintÄ oficialųjį testamentÄ .

IeÅ¡kinį ieÅ¡kovė grindė Å¡iomis aplinkybėmis ir argumentais: ieÅ¡kovė yra V. N. B., gim. (duomenys neskelbtini), dukra. IeÅ¡kovės mama V. B. mirė (duomenys neskelbtini), Å¡eimoje daugiau vaikų nebuvo. V. N. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ su J. Å . (atsakove), kurios pavardė po santuokos tapo – B., (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra E. B.. Santuokos metu V. N. B. 1992 m. rugsėjo 9 d. nuosavybės teise įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). J. B. 1992 m. kovo 26 d. nuosavybės teise įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Bendro turto sutuoktiniai neįgijo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2000 m. liepos 17 d. sprendimu buvo nutraukta V. N. B. ir atsakovės santuoka. (duomenys neskelbtini) V. N. B. mirė. 2020 m. gegužės 12 d. I. B. kreipėsi į notarų biurÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo pagal V. N. B. sudarytÄ testamentÄ . Aplinkybė, kad ieÅ¡kovės tėvas butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise patvirtina tai, kad butÄ pirko už 17 955 rublių, mokant 3631 rublius grynais pinigais ir 14324 rublių mokant vienkartinėmis iÅ¡mokomis bei kompensacijomis, tai liudija pirkimo sutartis, grynųjų pinigų mokėjimo kvitas, Taupomojo banko praneÅ¡imai apie ieÅ¡kovės ir jos tėvo sumokėtas lėšas.

Butas įgytas už ieÅ¡kovės tėvo turėtus investicinius čekius ir rublius, taip pat už ieÅ¡kovės turėtus investicinius čekius. IeÅ¡kovės tėvo ir atsakovės santuokos metu turtÄ už investicinius čekius įsigijo ne tik V. N. B., bet ir jo buvusi sutuoktinė J. B., kuri 1992 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Teismo 2000 m. liepos 17 d. sprendimu nutraukus santuokÄ , Å¡alys nekėlė viena kitai turtinių reikalavimų, nes laikė, kad buvusių sutuoktinių turtas yra asmeninė nuosavybė.

Pagal Santuokos Å¡eimos kodekso 23 straipsnio 4 dalį, sutuoktiniai turtÄ esantį bendrÄ ja jungtine nuosavybę po santuokos nutraukimo turėjo teisę pasidalinti per trejų metų ieÅ¡kinio senaties laikotarpį, tačiau tokia teise nepasinaudojo, todėl laikytina, kad jie abu pripažino vienas kito asmenines nuosavybės teises į turtÄ Ä¯sigytÄ už asmenines lėšas ir niekada jo nelaikė bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kadangi butas buvo įgytas už asmenines lėšas (investicinius čekius), bei vertinant tolesnį sutuoktinių elgesį, darytina iÅ¡vada, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas V.

N. B. asmeninės nuosavybės teise. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė prašė ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi jame nurodytais motyvais. PaaiÅ¡kino, kad ginčo bute ji su savo tėvų Å¡eima, taip pat močiute gyveno nuo 1984 metų, kuomet jos tėvai, turėdami 2 kambarių butÄ ir jos močiutė V. B., turėdama 1 kambario butÄ , iÅ¡keitė Å¡iuos du butus į vienÄ trijų kambarių butÄ . IeÅ¡kovės mama mirė 1988 metais. Močiutė, gim. 1904 m., neužilgo iÅ¡vyko gyventi į RygÄ , Å¡iuo metu taip pat jau mirusi, mirė 1995 m.

IeÅ¡kovės tėvas su atsakove susituokė 1990 metais, tais pačiais metais porai gimė dukra. IeÅ¡kovė prisimena, kad mergaitė kartais bÅ«davo jų bute, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė niekuomet nėra lankiusis pas juos. Jos tėvas bÅ«davo pas atsakovę jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Å eimyninio gyvenimo pradžioje tėvas pas atsakovę lankydavosi dažniau, tačiau vėliau pora iÅ¡ esmės gyveno atskirai, didžiÄ sias metų Å¡ventes tėvas irgi Å¡vęsdavo savo namuose, ieÅ¡kovė paruoÅ¡davo stalÄ , atsakovė niekuomet nedalyvavo.

Tėvas butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), laikė savo butu, taip pat sakydavo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra atsakovės. Ginčo butÄ ieÅ¡kovės tėvas privatizavo už investicinius čekius ir grynas lėšas, iÅ¡ viso 17 955 rub., iÅ¡ kurių 4000 rub. buvo ieÅ¡kovės investiciniai čekiai. IeÅ¡kovė neturi jokių pretenzijų dėl Å¡ių investicinių čekių panaudojimo jos tėvui privatizuojant ginčo butÄ . PaaiÅ¡kino, kad gryni pinigai buvo santaupos, likusios po mamos mirties, taip pat ieÅ¡kovės močiutė iÅ¡vykdama gyventi į LatvijÄ , ieÅ¡kovei paliko obligacijas, ieÅ¡kovė prisimena, kaip paÅ¡te jas keitė į pinigus.

Jos tėvų Å¡eimos finansinė padėtis buvo vidutiniÅ¡ka, tėvai turėjo automobilį, tėvas buvo buvęs baleto Å¡okėjas, gaudavo Å¡okėjo rentÄ , taip pat dirbo režisieriaus padėjėju (duomenys neskelbtini), mama buvo Å¡okėja tame pačiame teatre. Å eimoje galėjo bÅ«ti santaupų. Atsakovė niekaip neprisidėjo prie ginčo buto privatizavimo nei kitaip prie ieÅ¡kovės tėvo finansinių poreikių tenkinimo. IeÅ¡kovė prisimena, kad tėvas skųsdavosi, kad atsakovė „traukia iÅ¡ jo pinigus“.

Ieškovės tėvas visuomet kartojo, kad ginčo butas yra jo, nes įgytas su pirma sutuoktine, o butas (duomenys neskelbtini) gatvėje yra J.. Ieškovė ginčo bute gyvena iki šiol ir visuomet gyveno nuo 1984 metų, čia augo ieškovės vaikai. Maždaug iki 1998 metų už komunalinius mokesčius mokėjo ieškovės tėvas, o vėliau, kuomet ieškovė jau dirbo, mokėjo ieškovė. Atsakovė ar jos dukra niekada nėra pasikreipusios į ieškovę dėl ginčo buto, jokių santykių ieškovė su jomis nepalaiko.

IeÅ¡kovės atstovas advokatas akcentavo, kad byloje esantys įrodymai liudija, kad jokie kiti asmenys nesikreipė dėl mirusio V. N. B. palikimo priėmimo, tai liudija, kad atsakovė neturi suinteresuotumo ginčo butu. Dėl buto (duomenys neskelbtini), kuris taip pat įgytas ieÅ¡kovės tėvo santuokos su atsakove metu, ir teisiÅ¡kai vertinant taip pat nėra padalintas nutraukus santuokÄ , ieÅ¡kovė nereiÅ¡kia jokių pretenzijų ir ateityje nereikÅ¡, nes iÅ¡ ieÅ¡kovės parodymų yra aiÅ¡ku, kad jos tėvas ir atsakovė kiekvienas savo privatizuotÄ butÄ laikė savo asmeniniu.

IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje nepraÅ¡o teismo spręsti dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), tai yra atsakovės intereso dalykas. Prašė remtis kasacinio teismo praktika, suformuluota civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018. Atsakovei skirti procesiniai dokumentai du kartus siųsti paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini); AB „Lietuvos paÅ¡tas“ dokumentus grÄ Å¾ino, nurodydamas, kad neatsiimta paÅ¡te per siuntos saugojimo terminÄ (2021 m. rugsėjo 28 d. DOK-180014; 2021 m. spalio 25 d.

DOK-197815). Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, atsakovė nuosavybės teise turi butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kur siųsti dokumentai nebuvo įteikti. Gyventojų registro duomenimis, atsakovė yra deklaravusi iÅ¡vykimÄ Ä¯ Jungtinę Karalystę. Teismui ir ieÅ¡kovei neturint jokių kitų atsakovės kontaktinių duomenų, atsakovei skirti procesiniai dokumentai, Å¡aukimas į teismo posėdį įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du (CK 130 straipsnis). Atsakovė atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė.

Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimÄ kuriame nurodė, jog nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo V. N. B. a. k. (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimÄ valstybei. Pažymi, jog teismui įsitikinus ieÅ¡kinio pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieÅ¡taraus ieÅ¡kinio patenkinimui (2021 m. rugsėjo 17 d.

DOK-171841). IeÅ¡kinys tenkintinas pilnai. IÅ¡ byloje esančio 2004 m. sausio 30 d. V. N. B. oficialiojo testamento nustatyta, kad ieÅ¡kovė I. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra V. N. B., gim. (duomenys neskelbtini), dukra (el. byla, b. l. 11). Teismui pateiktos santuokos liudijimų kopijos patvirtina, kad ieÅ¡kovės tėvas V. N. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ su V. B. (po santuokos – B.) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat, kad V. N. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ su atsakove J.

Å . (po santuokos – B.), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 4-5). IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, jos motina V. B. mirė (duomenys neskelbtini). VieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės iÅ¡duotas medicininis mirties liudijimas Nr. 20-8771989 patvirtina, kad V. N. B. mirė (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 10). V. N. B. 2004 m. sausio 30 d. sudarytu oficialiuoju testamentu visÄ savo turtÄ , kuris priklausys jam mirties dienÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, paliko ieÅ¡kovei (el. byla, b. l. 11).

IeÅ¡kovė 2020 m. gegužės 12 d. kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės 3-iÄ notarų biurÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo (el. byla, b. l. 12). IÅ¡ 2021 m. lapkričio 8 d. Testamentų registro duomenų nustatyta, kad mirusiojo V. N. B. palikimÄ priėmė ieÅ¡kovė, kitų palikimo priėmimo faktų nėra regsitruota. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad V. N. B. vardu 1992 m. rugsėjo 9 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4-2331 pagrindu, remiantis LR 1991.05.28 Ä®statymu Nr. I-1374, įgytas 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovės J.

B. vardu 1992 m. kovo 26 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 26-7012 pagrindu, remiantis LR 1991.05.28 Įstatymu Nr. I-1374, įgytas 1 kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. byla, b. l. 6-7). Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2000 m. liepos 17 d. sprendimu nutraukta V. N. B. ir J. B. santuoka, sprendimu iš V. N. B. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai E. B., gim. (duomenys neskelbtini), 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 minimalaus gyvenimo lygio.

Sprendime konstatuota, kad Å¡alys kartu negyvena, neveda bendro Å«kio, nepalaiko Å¡eimyninių santykių keli metai (el. byla, b. l. 8–9). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti, kad jos tėvui ir atsakovei esant santuokoje įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo butas), yra asmeninė jos tėvo V. N. B. nuosavybė. Ä® teismÄ kreipėsi dėl to, kad nutraukiant santuokÄ turtas liko nepadalintas, ieÅ¡kovė, bÅ«dama įpėdinė, taip pat remdamasi oficialiuoju mirusio tėvo testamentu, siekia paveldėti ginčo butÄ .

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo ir gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė.

Pareiga tai įrodyti tenka sutuoktiniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika Å¡iuo klausimu suformuota, joje įtvirtinta, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad Å¡is turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant raÅ¡ytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktÄ liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K-3-24/2010; kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo butas priklauso jau mirusiam asmeniui, įrodinėjimo pareiga tenka jo įpėdiniams, Å¡iuo atveju mirusiojo dukrai (ieÅ¡kovei), kuri remiantis oficialiuoju testamentu, turi teisę paveldėti visÄ mirusiojo turtÄ . Sprendžiant klausimÄ dėl turto, įgyto santuokos metu iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) įsigaliojimo, pripažinimo asmenine vieno iÅ¡ sutuoktinių nuosavybe, yra taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis).

CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali bÅ«ti pripažintas vieno iÅ¡ sutuoktinių asmenine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju yra aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas gali bÅ«ti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn. Kitaip tariant, Å¡iuo atveju tam, kad bÅ«tų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi bÅ«ti nustatytos dvi sÄ lygos:

1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas;

2) buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamÄ turtÄ Ä¯gyti savo asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytÄ sÄ lygÄ , kad įgyjant turtÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn, bÅ«tina įvertinti, koks atitinkamos valios iÅ¡reiÅ¡kimo bÅ«das buvo pripažįstamas pakankamu (aiÅ¡kiu) sudarant turto įgijimo sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; kt.).

Dėl lėšų pobÅ«džio Byloje esantys įrodymai patvirtina ieÅ¡kovės posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad ginčo butÄ jos tėvas įsigijo už savo ir savo dukros (ieÅ¡kovės) investicinius čekius bei grynus pinigus: 1992 m. rugsėjo 9 d. Sutartyje Nr. 10738 dėl buto pirkimo, sudarytoje tarp Vilniaus miesto ŽirmÅ«nų seniÅ«nijos valdybos atstovo ir B. V. N., S., nurodyta, kad ginčo butas parduotas už 17 955 rublius, iÅ¡ kurių:

1) pirkėjas grynais pinigais įmokėjo 3 631 rub. į Lietuvos banko Sodų skyriaus sÄ skaitÄ Nr. 609222;

2) valstybinėmis vienkartinėmis iÅ¡mokomis bei tikslinėmis kompensacijomis 14 324 rub. (el. byla, b. l. 14–15); Taupomojo banko 1992 m. rugsėjo 5 d. praneÅ¡ime nurodyta, kad iÅ¡ B. V., S. nebalansinės sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ŽirmÅ«nų seniÅ«nijos savivaldybei už perkamÄ butÄ nuraÅ¡yti 10324 rub.; Taupomojo banko 1992 m. rugsėjo 5 d. praneÅ¡ime nurodyta, kad iÅ¡ B. I., V., nebalansinės sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ŽirmÅ«nų seniÅ«nijos savivaldybei už perkamÄ butÄ nuraÅ¡yti 4000 rub.;

Kvite DMOO2 nurodyta, kad už buto privat. B. V. S. mokėjo 3631 rub. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad investiciniai čekiai buvo viena iÅ¡ Lietuvos Respublikos piliečiams valstybės suteiktų priemonių, leidžiančių įgyti valstybės valdomÄ turtÄ . Valstybinio turto privatizavimo tvarka buvo reglamentuota specialiu Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymu. Valstybės vienkartinės iÅ¡mokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniÅ¡kai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos bÅ«klės ir kitų individualių aplinkybių (žr.

Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnį), todėl jos laikytinos asmenine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-5 m. 29/2005; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018; kt.). Atsižvelgiant į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, liudijančius, kad už buto įgijimÄ buvo mokėta V. N. B. ir ieÅ¡kovės valstybinėmis vienkartinėmis iÅ¡mokomis (investiciniais čekiais), taip pat grynaisiais pinigais, kurie buvo santaupos, likusios po ieÅ¡kovės motinos mirties bei ieÅ¡kovės močiutės jai perduotos obligacijos, iÅ¡keistos į pinigus, remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, vertintina, kad ginčo buto įgijimui buvo panaudotos asmeninės V.

N. B. ir ieÅ¡kovės lėšos. Å ias nustatytas aplinkybes patvirtina ieÅ¡kovės procesiniame dokumente ir posėdžio metu nurodytos aplinkybės. Byloje nėra prieÅ¡ingų įrodymų, t. y. duomenų, kad atsakovė bÅ«tų prisidėjusi prie ginčo buto pirkimo. IeÅ¡kovei nurodant, kad ji neturi pretenzijų dėl jos turėtų investicinių čekių panaudojimo ir praÅ¡ant pripažinti, kad ginčo butÄ vienasmeniÅ¡kai įsigijo jos tėvas, vertintina, kad ginčo butas buvo įsigytas (privatizuotas) už asmenines V.

N. B. lėšas. Dėl valios įsigyti ginčo butÄ asmeninėn nuosavybėn IeÅ¡kovė patvirtino, kad jos tėvas butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), laikė savo butu, taip pat sakydavo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra atsakovės. IeÅ¡kovė taip pat patvirtino, kad ji visÄ laikÄ gyveno ir gyvena ginčo bute, nuo 1998 m. moka buto mokesčius, per tÄ laikÄ atsakovė niekada nereiÅ¡kė jokių pretenzijų į ginčo butÄ . IeÅ¡kovės atstovas posėdžio metu teigė, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog už investicinius čekius įgytas turtas laikytinas asmenine jį įsigijusio sutuoktinio nuosavybe, savo pozicijÄ grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartimis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, vertino, kad Å¡ių aplinkybių pakanka pripažinti, jog ginčo butas yra ieÅ¡kovės mirusio tėvo asmeninė nuosavybė.

Su tokia ieÅ¡kovės atstovo pozicija pilnai sutikti nėra pagrindo. Pastebėtina, kad kasacinis teismas nurodomoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018 sprendė dėl už investicinius čekius santuokos metu įgyto žemės sklypo pripažinimo asmenine nuosavybe, o nagrinėjamu atveju Å¡ioje byloje yra sprendžiama dėl santuokos metu įgyto gyvenamojo bÅ«sto (buto). Todėl negalima vertinti, kad nurodomos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės sutampa (yra panaÅ¡ios). Kasacinis teismas ne kartÄ , taip pat ir naujausioje savo praktikoje, yra nurodęs, kad 1991-1992 metais vykęs butų privatizavimo procesas buvo orientuotas į gyventojų aprÅ«pinimÄ gyvenamosiomis patalpomis, sudarant sÄ lygas asmenims, kurie naudojosi valstybinėmis ir visuomeninėmis gyvenamosiomis patalpomis, lengvatinėmis sÄ lygomis Å¡ias patalpas įsigyti privačion nuosavybėn. Tiek nuomininkams, tiek ir jų Å¡eimos nariams įstatymai užtikrino lygias teises naudotis nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis (Butų kodekso 54 straipsnis, 1964 m. CK 330 straipsnis), taip pat ir Å¡ias patalpas privatizuojant lengvatine tvarka.

Pasinaudoti valstybės lengvatomis įsigyti gyvenamÄ jį plotÄ buto privatizavimo bÅ«du viena Å¡eima galėjo tik vienÄ kartÄ (Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnis). Taigi, butus privatizuojant sutuoktiniams, butų privatizavimo lengvata buvo teikiama Å¡eimoms, o ne vienam iÅ¡ sutuoktinių. Draudimas tai pačiai Å¡eimai antrÄ kartÄ pasinaudoti įstatymo lengvata patvirtina, jog privatizavusi butÄ Å¡eima buvo laikoma įsigijusia gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , skirtÄ bendram visų Å¡eimos narių naudojimui.

Todėl, siekiant apsaugoti abiejų sutuoktinių ir jų nepilnamečių vaikų interesus, Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnyje buvo įtvirtinta, jog sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotÄ butÄ nustatoma pagal Å¡eimos įstatymus. Pagal bendrÄ jÄ tuo metu galiojusių Å¡eimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrÄ ja jungtine jų nuosavybe (SÅ K 21 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad Butų privatizavimo įstatymo prasme butas santuokoje esantiems asmenims bÅ«davo parduodamas kaip Å¡eimai, bendram naudojimui, Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio nuoroda į Å¡eimos įstatymų taikymÄ turi bÅ«ti suprantama kaip nuoroda bÅ«tent į SÅ K 21 straipsnyje nustatytÄ sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio režimo taikymÄ .

Tai užtikrina abiejų sutuoktinių lygias teises santuokos metu įgyto turto atžvilgiu. Sutuoktinių turtui sutartinio teisinio režimo taikymas SÅ K nustatytas nebuvo. SÅ K galiojimo metu įgytam turtui galėjo bÅ«ti taikomas tik toks teisinis režimas, kuris Å¡iame kodekse buvo nustatytas, t. y. turto teisinis režimas pagal įstatymÄ . Susitarimai dėl turto, kuris santuokos metu sutuoktinių bus įgyjamas ateityje, teisinio režimo pagal SÅ K nebuvo galimi, skirtingai nuo naujojo CK, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d.

Vadinasi, sutuoktiniai turtÄ pasidalyti galėjo tik po to, kai jis jau įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise (SÅ K 23 straipsnis). Kasacinis teismas pažymi, kad nustačius, jog butas buvo įgytas jį privatizavus pagal Butų privatizavimo įstatymÄ Å¡alių santuokos metu, toks butas neabejotinai turėjo bÅ«ti pripažintas abiejų sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Aplinkybė, kad butas privatizuotas už vieno sutuoktinio asmenines lėšas, nesudaro pagrindo Å¡iam turtui taikyti kitokį teisinį režimÄ .

Teismų praktikoje suformuluota griežta SÅ K 21 straipsnyje nustatyto sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio režimo taikymo taisyklė bylose dėl butų, įgytų pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , nes tai užtikrina sutuoktinių lygias teises į santuokos metu privatizuotÄ butÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002; 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006; 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021; kt.).

Taigi, bendru atveju, butas įgytas remiantis 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymu Nr. I-1374, laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kaip jau nurodyta Å¡iame sprendime, iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ginčo butÄ V. N. B. įgijo remiantis LR 1991.05.28 Ä®statymu Nr. I-1374, t. y. Butų privatizavimo įstatymu. Tačiau nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga aplinkybe laikytina tai, kad V. N. B. esant santuokoje su atsakove J. Å . (B.), sutuoktiniai, remiantis Butų privatizavimo įstatymu, 1992 metais įgijo (privatizavo) du atskirus butus, kuriuos įregistravo kiekvienas savo vardu, t. y.

V. N. B. sudarė 1992 m. rugsėjo 9 d. Pirkimo-pardavimo sutartį įgydamas ginčo butÄ , o atsakovė J. B. sudarė 1992 m. kovo 26 d. Pirkimo-pardavimo sutartį įgydama butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Å i aplinkybė sutampa su ieÅ¡kovės posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, kad jos tėvas įgijo (privatizavo) butÄ , kuriame ieÅ¡kovės tėvų Å¡eima (ieÅ¡kovės tėvas, ieÅ¡kovės motina, ieÅ¡kovės močiutė, ieÅ¡kovė) gyveno nuo 1984 metų, o atsakovė įgijo (privatizavo) butÄ , kuriame ji (galimai) gyveno anksčiau, t. y. iki santuokos su V.

N. B. sudarymo. Teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje, remiantis ieÅ¡kovės parodymais, yra nustatytas prejudicinis faktas, kad V. N. B. aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta valia buvo įsigyti ginčo butÄ jo (savo) asmeninėn nuosavybėn, taip pat jo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta valia buvo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), jo vertinimu, buvo įgytas atsakovės J. B. asmeninėn nuosavybėn. Teismo konstatuotos aplinkybės, o bÅ«tent tai, kad abu sutuoktiniai įgijo (privatizavo) po atskirÄ butÄ , kad teismui nutraukiant ieÅ¡kovės tėvo ir atsakovės santuokÄ buvo konstatuota, kad Å¡alys jau keletÄ metų negyvena kartu, neveda bendro Å«kio, kas reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turėjo atskirus namų Å«kius, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad sutuoktiniai nesiekė įgyti ginčo buto bendram jų 1990 m. sukurtos Å¡eimos naudojimui, taigi nebuvo valios įgyti ginčo butÄ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, prieÅ¡ingai – tikėtina buvus sutuoktinių valiÄ , jog ginčo butas įgyjamas asmeninėn V.N. B. nuosavybėn. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis.

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Ä®rodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Vertintina, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodomi ir posėdžio metu patvirtinti teiginiai yra pagrįsti. Teismas sprendžia esant įrodyta, jog ieÅ¡kovės tėvas V. N. B. ginčo butÄ Ä¯sigijo asmeninėmis lėšomis ir turėdamas aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ Ä¯gyti butÄ savo asmeninėn nuosavybėn. Vertintina, kad byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai bei prieÅ¡taravimų nebuvimas paneigia sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijÄ . Atsižvelgiant į tai, visas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas asmenine V.

N. B. nuosavybe. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos pagal tai, kurios Å¡alies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

Remiantis bylos dokumentais, ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 615 Eur dydžio žyminį mokestį (2021 m. birželio 9 d. mokėjimo nurodymas „Swedbank“, AB – 38 Eur, 2021 m. liepos 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 86 AB SEB banke – 577 Eur). Ieškovė neprašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. Byloje patirta 3,54 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5 Eur), Å¡i suma iÅ¡ Å¡alių į valstybės biudžetÄ nepriteistina. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270, 376 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : IieÅ¡kovės I. B.-D. ieÅ¡kinį tenkinti. Pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra ir buvo V. N. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties metu asmeninė V.

N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybė. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Ä®siteisėjusiÄ sprendimo kopijÄ iÅ¡siųsti valstybės įmonei Registrų centrui. Teisėja Eglė Mauricė