2016-12-20 Nr. AB-24294-3-63-3-01567-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2365-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01567-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. prašymą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. V. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK) viršininko 2015 m. rugpjūčio 6 d. įsakymą Nr. 85-TE-437, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamu įsakymu jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, remiantis Tauragės AVPK 2015 m. liepos 17 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-33, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas netinkamai reagavo į pranešimus apie įvykius. Pareiškėjas su skundžiamu įsakymu ir tarnybinio patikrinimo išvada nesutinka, kadangi jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas 2015 m. balandžio 16 d. nuo 9 val. iki 21 val. kartu su tyrėja J. Š. dirbo ekipaže DANA-37.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, kad ekipažo patrulis, Tauragės AVPK budėtojui 15.17 val. pranešus apie būtinumą vykti į pažeidimo vietą Šilutės aplinkkelyje, kur neblaivus vairuotojas prisipylė degalų ir pradėjo važiuoti, atsisakė tuojau pat išvykti, motyvuodamas tuo, kad šiuo metu rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Į nurodytą vietą pareiškėjo ekipažas išvyko 15.55 val. Tą pačią dieną 16.09 val. buvo gautas kitas pranešimas apie įvykį, nurodant, kad adresu Liepų g., Šilutė, prie parduotuvės „Liepa“, raudonos spalvos automobiliu be valstybinių numerių chuliganiškai ir keldami triukšmą važinėjasi jaunuoliai.

Ekipažas į įvykio vietą atvyko 16.16 val. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas, atvykęs į įvykio vietą, rado stovintį pranešime nurodytą automobilį bei šalia jo stovinčius jaunuolius, tačiau jis nežinojo kaip tokioje situacijoje elgtis, atsikalbinėjo Tauragės AVPK budėtojui. Tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl pirmojo atvejo, t. y. kad pareiškėją iškvietus, jis į įvykio vietą neatvyko dėl to, kad rašė administracinių teisės pažeidimo protokolus, buvo pripažinta, kad tarnybinio nusižengimo pareiškėjas nepadarė, tačiau jį padarė antruoju atveju, kai atvyko į pranešime nurodytą vietą aiškintis aplinkybių dėl jaunuolių chuliganiško vairavimo.

Pareiškėjo teigimu, iš tarnybinio patikrinimo išvados neaišku kuo objektyviai pasireiškė jo veiksmų neteisėtumas – ar tuo, kad pareiškėjas nereagavo į Tauragės AVPK budėtojo nurodymus vykti į įvykius, ar tuo, kad į juos reagavo netinkamai. Pareiškėjas nurodo reagavęs į įvykį apie galimai chuliganiškai vairuojamą automobilį, apklausė šalia automobilio buvusius jaunuolius, tačiau nenustatė, kuris jaunuolis galėjo vairuoti automobilį, todėl nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo. Pareiškėjo manymu, tarnybinis patikrinimas atliktas paviršutiniškai, nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties, neišaiškinus visų tyrimui reikšmingų aplinkybių ir nesurinkus objektyvių bei patikimų įrodymų pareikštam kaltinimui pagrįsti.

Remiantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) nuostatomis, skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, yra reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Atsakovas nesikreipė į Lietuvos profesinę sąjungą „Sandrauga“ dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, nors pareiškėjo narystės faktas atsakovui buvo žinomas. Nesant profesinės sąjungos sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo yra neteisėtas, kadangi buvo priimtas pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, reglamentuojančias tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą.

Taip pat buvo pažeistos Statuto, numatančio, kad tarnybinė atsakomybė galima tik pažeidimą padariusiems asmenims, Viešojo administravimo įstatymo, numatančio, kad visi viešojo administravimo subjekto sprendimai turi būti pagrįsti ir motyvuoti, nuostatos.

Atsakovas Tauragės AVPK atsiliepime prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsakovas paaiškino, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog pagal 2015 m. balandžio mėnesio Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – ir Šilutės rajono PK) Viešosios policijos skyriaus (toliau – ir VPS) patrulių būrio (toliau – ir PB) patvirtintą grafiką, 2015 m. balandžio 16 d. nuo 9 val. iki 21 val. ekipaže DANA-37 dirbo Tauragės AVPK Šilutės rajono PK VPS PB patrulis R. V. ir Tauragės AVPK Šilutės rajono PK VPS Prevencijos poskyrio tyrėja J. Š.. 2015 m. balandžio 16 d. 15.17 val. patrulių ekipažui DANA-37 per radijo ryšį Tauragės AVPK budėtojas pranešė apie įvykį ir nurodė nuvykti į įvykio vietą, kur Šilutės miesto aplinkkelyje neblaivus vairuotojas automobiliu AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prisipylė degalų ir pradėjo važiuoti.

Ekipažo patrulis R. V. atsisakė tuojau pat vykti motyvuodamas, kad dabar rašo administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tą pačią dieną 16.09 val. buvo gautas pranešimas, kad adresu Liepų g., Šilutė, prie parduotuvės „Liepa“ chuliganiškai, keldami triukšmą važinėjasi jaunuoliai raudonos spalvos automobiliu be valstybinių numerių. Tauragės AVPK budėtojas radijo ryšiu 16.10 val. pranešė ekipažui DANA-37 vykti į įvykio vietą, o ekipažas į įvykio vietą atvyko 16.16 val. Nustatyta, kad ekipažas nebuvo įsijungęs švyturėlių bei specialaus garsinio signalo, į įvykio vietą nebuvo skubama.

Atvykus į įvykio vietą, patrulis R. V. rado stovintį pranešime nurodytą automobilį bei šalia automobilio stovinčius jaunuolius, tačiau nežinojo kaip elgtis, atsikalbinėjo per radijo ryšį su Tauragės AVPK budėtoju. Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vadas A. P. radijo ryšiu bandė patruliui R. V. paaiškinti kaip elgtis tokioje situacijoje, tačiau patrulis nepakluso nurodymams. Esant tokioms aplinkybėms, Tauragės AVPK Šilutės rajono PK viršininkas S. M. nurodė operatyvinės grupės ekipažui DANA-83 vykti į įvykio vietą ir tinkamai įforminti teisės pažeidimus.

Pareiškėjas nesistengė išsiaiškinti, kuris asmuo vairavo automobilį, pareiškėjas patikėjo jaunuolių žodžiais, kad automobiliu niekas tą dieną nevažiavo dėl jo blogos techninės būklės, nors ekipažas DANA-83 dar kartą apklausė asmenis ir vienas iš jų prisipažino, kad tą dieną automobilis buvo vairuojamas. Garso įraše girdisi kaip patrulis R. V. pasakęs, kad nėra pagrindo surašyti protokolo ir išgirdęs kitus nurodymus, pats pakeltu tonu atsikalbinėja Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vadui A.

P.. Tokiu būdu pareiškėjas nesiėmė priemonių nusikalstamos veikos liudytojams nustatyti, nesiaiškino įvykio aplinkybių bei savo veiksmais neužtikrino, kad būtų pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso tikslai. Pareigūno kaltė pasireiškė netiesiogine tyčia – pareigūnas minėtoje situacijoje galėjo ir turėjo suvokti, kad elgiasi ne pagal norminių aktų reikalavimus, kad įvykio vietoje neatliko jokių veiksmų ir savo pareigas atliko aplaidžiai ir netinkamai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi dėl savo tokių veiksmų išengti atsakomybės. Neigiamų pasekmių buvo išvengta, kadangi atvykęs kitas patrulių ekipažas DANA-83 ištyrė visas įvykio aplinkybes.

Atsakovo manymu, tarnybinio patikrinimo metu surinkta pakankamai R. V. kaltę pagrindžiančių įrodymų, tarnybinio patikrinimo išvadoje aiškiai nurodyti teisės aktai, kuriuos pažeidė pareiškėjas. Atsakovas nesutinka su aplinkybe, kad apie tarnybinio patikrinimo išvadą nebuvo informuota Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, kadangi 2015 m. liepos 20 d. elektroniniu paštu jai buvo išsiųstas pranešimas Nr. 85-S-27965 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kartu su patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada. Skundžiamas 2015 m. rugpjūčio 6 d.

įsakymas, kuris priimtas remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant Viešojo administravimo 8 straipsnio 1 dalies bei kitų teisės aktų reikalavimų.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjo R. V. prašymą tenkino: panaikino Tauragės AVPK viršininko 2015 m. rugpjūčio 6 d. įsakymą Nr. 85-TE-437 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. V.“.

Teismas nustatė, kad 2015 m. liepos 17 d. Tauragės AVPK viršininkas M. D. patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-IS-33 „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio R. V. veiksmų reaguojant į pranešimus apie įvykius“, kurioje nurodyta, kad pagal 2015 m. balandžio mėnesio Tauragės AVPK Šilutės rajono PK VPS PB patvirtintą grafiką, 2015 m. balandžio 16 d. nuo 9 val. iki 21 val. ekipaže DANA-37 dirbo Tauragės AVPK Šilutės rajono PK VPS PB patrulis R. V. (pareiškėjas) ir Tauragės AVPK Šilutės rajono PK VPS Prevencijos poskyrio tyrėja J. Š.. 2015 m. balandžio 16 d. 15.17 val. patrulių ekipažui DANA-37 per radijo ryšį Tauragės AVPK budėtojas pranešė, kad būtina vykti į pranešime nurodytą vietą (Šilutės miesto aplinkkelyje), kur neblaivus vairuotojas į automobilį AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prisipylė degalų ir pradėjo važiuoti. Ekipažo patrulis R. V. atsisakė tuoj pat vykti, motyvuodamas, kad dabar rašo administracinio teisės pažeidimo protokolą. Iš Šilutės miesto, M. J. gatvės į įvykio vietą patrulis atvyko tik 15.55 val. ir automobilio nerado. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. balandžio 16 d. apie 14.55 val. Šilutėje, M. J.g. ties namu Nr. 5, pastebėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje stovinčius tris automobilius. Automobiliai buvo nufotografuoti, o netrukus prie automobilių grįžo jų vairuotojos, todėl patrulis R. V. pradėjo rašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, o apie 15.52 val. baigęs rašyti protokolus, nuvyko į įvykio vietą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad minėtą pareiškėjo paaiškinimą iš dalies įrodo įrašai iš administracinių teisės pažeidimų registro. Nurodyta, kad paskutinio administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo surašymo laikas 15.30 val., nutarimas įteiktas 15.33 val.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nurodyta, jog tą pačią dieną 16.09 val. buvo gautas pranešimas, kad Šilutės mieste, Liepų g., prie parduotuvės „Liepa“ chuliganiškai, keldami triukšmą, važinėjasi jaunuoliai raudonos spalvos automobiliu be valstybinių numerių. Tauragės AVPK budėtojas radijo ryšiu pranešė ekipažui DANA-37 vykti į įvykio vietą (išsiuntimo laikas 16.10 val.). Tuo metu ekipažas buvo Šilutės mieste, Klaipėdos g. ir Šiaurinio aplinkkelio sankryžoje. Ekipažas į įvykio vietą atvyko 16.16 val.

Pagal Tauragės AVPK Šilutės rajono PK VPS detaliąją ataskaitą, ekipažas nebuvo įsijungęs švyturėlių bei specialaus garsinio signalo, į įvykio vietą nuvykti neskubama. Atvykus į įvykio vietą, patrulis R. V. rado stovintį pranešime nurodytą automobilį bei šalia automobilio stovinčius jaunuolius, tačiau nežinojo kaip elgtis, atsikalbinėjo per radijo ryšį su Tauragės AVPK budėtoju. Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vadas A. P. radijo ryšiu bandė patruliui R. V. paaiškinti kaip elgtis tokioje situacijoje, tačiau patrulis nepakluso nurodymams.

Esant tokioms aplinkybėms, Tauragės AVPK Šilutės rajono PK viršininkas S. M. nurodė operatyvinės grupės ekipažui DANA-83 vykti į įvykio vietą ir tinkamai įforminti pažeidimus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas paaiškino į įvykio vietą atvykęs per 6 minutes ir pranešime nurodyto automobilio prie parduotuvės „Liepa“ nepastebėjo. Ties Liepų g. 13A namu esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo du jaunuolius, vaikščiojančius aplink stovintį raudonos spalvos automobilį, ir prie jų privažiavo.

Priėjęs prie jaunuolių, prisistatė ir pradėjo aiškintis aplinkybes, nustatė jaunuolių tapatybes. Apžiūrėjęs automobilį pastebėjo, kad ant jo nėra galinio valstybinio numerio ženklo. Jaunuoliai neigė, kad važinėjosi minėtu automobiliu. Tuomet R. V. radijo ryšio stotele susisiekė su Tauragės AVPK budėtoju ir paprašė, kad pastarasis paskambintų pranešėjui ir paklaustų kaip atrodė vairuotojas, kuris vairavo raudonos spalvos automobilį. Po kurio laiko Tauragės AVPK budėtojas pranešė, kad pranešėjas vairuotojo nematė.

Tada patrulis pasakė, kad jeigu pranešėjas nematė vairuotojo, tuomet jis neturi pagrindo surašyti administracinio teisė pažeidimo protokolo. Tai pasakęs, per radijo ryšio stotelę išgirdo neprisistačiusio asmens nurodymus, kurio kalbėjimo tonas ir turinys sukėlė patruliui (pareiškėjui) neigiamas emocijas. Nurodė, kad šis asmuo jokios naudingos informacijos nesuteikė ir, įsiterpęs į pokalbį, sutrukdė dalykiškai bendrauti su Tauragės AVPK budėtoju. Kai neprisistatęs asmuo nustojo kalbėti, per radijo ryšį išgirdo Tauragės AVPK Šilutės rajono PK viršininko S. M. balsą, kuris nurodė ekipažui DANA-83 vykti į įvykio vietą ir išsiaiškinti esamą situaciją bei įforminti padarytus teisės pažeidimus.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjo R. V. paaiškinimas dėl minėtų aplinkybių vertinamas kritiškai, kadangi tokiu paaiškinimu jis siekia išvengti atsakomybės.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuota, kad pareiškėjas nesivadovavo Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (su vėlesniais pakeitimais) 44.5, 44.8, 47, 49 punktais, Tauragės AVPK viršininko 2015 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 85-V-225 patvirtinto Šilutės rajono PK VPS PB patrulio pareigybės aprašymo 7.3, 7.4, 7.6, 7.7, 7.20 ir 7.21 punktais, nesiėmė priemonių nusikalstamos veikos liudytojams nustatyti, nesiaiškino įvykio aplinkybių bei savo veiksmais neužtikrino, kad būtų pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso tikslai. Konstatuota, kad tarnybinio patikrinimo metu nekyla abejonės, kad patrulis R. V. netinkamai reagavo į gautą pranešimą ir tokiais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio patikrinimo metu tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, galiojančių nuobaudų pareiškėjas neturi, todėl pasiūlyta jam skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pažymėta, kad R. V. yra profesinės sąjungos „Sandrauga“ narys. Tauragės AVPK viršininkas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 26 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintu Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu ir Tauragės AVPK 2015 m. liepos 17 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-33, paskyrė Tauragės AVPK Šilutės rajono PK VPS PB patruliui R. V. (pareiškėjui) tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarkos

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę nustato Statutas, patvirtintas 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, o tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 6 punkte numatyta, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, <...> ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu perduoti šią informaciją vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus.

Tauragės AVPK Šilutės rajono PK VPS viršininkas A. B. 2015 m. balandžio 17 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 85-PR2-7717 „Dėl netinkamų reagavimų į įvykius“, kuriame nurodė, jog pareiškėjas 2015 m. balandžio 16 d. netinkamai ir aplaidžiai atliko savo pareigas reaguodamas į įvykius. Tauragės AVPK viršininkas M. D. rezoliucija ant tarnybinio pranešimo atlikti tarnybinį patikrinimą S. M. pavedė 2015 m. balandžio 20 d., t. y. kitą darbo dieną. Tvarkos aprašo 6 punkte nustatytas terminas tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrai pradėti nebuvo pažeistas.

Tvarkos aprašo 20 punkte nustatyta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 ir 15 punktuose numatytus atvejus, surašo Tvarkos aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. Patikrinimas pradėtas 2015 m. balandžio 20 d. Iš byloje esančio pranešimo Nr. 85-PR1-23 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ matyti, kad pranešimas surašytas 2015 m. gegužės 11 d., t. y. nepraleidus Tvarkos apraše nustatyto termino, kadangi 2015 m. gegužės 10 d. buvo sekmadienis, todėl paskutinė pranešimo surašymo diena laikytina gegužės 11 d. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas nepasirašė 2015 m. gegužės 11 d. pranešime Nr. 85-PR1-23, tačiau 2015 m. gegužės 13 d. paaiškinime nurodė, kad jam pranešimas buvo įteiktas 2015 m. gegužės 11 d. Nors pasirašytinai pareiškėjas nebuvo informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, tačiau toks pažeidimas nėra esminis, kadangi pareiškėjas 2015 m. gegužės 13 d. paaiškinime nurodė apie tokio pranešimo gavimą.

Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis dėl pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, inter alia, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taigi pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti pirmiau minėtas teises.

Pareiškėjui įteiktas 2015 m. gegužės 11 d. pranešimas Nr. 85-PR1-23 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ atitinka Tvarkos aprašo 20 punktą, nes jame pakankamai aiškiai nurodytas galimai padaryto nusižengimo laikas, pažeidimo esmė, teisės aktų, kurie galimai buvo pažeisti, nuostatos. Pareiškėjas R. V. pasinaudojo jam suteikta teise ir 2015 m. gegužės 13 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė nesutinkantis su tarnybiniu pranešimu, nes nusižengimo nepadarė. Paaiškinime pažymėjo, jog yra profesinės sąjungos „Sandrauga“ narys.

Tvarkos aprašo 22 punktas nustato, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 8.1 p. numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Tarnybinis patikrinimas pradėtas 2015 m. balandžio 20 d., o tarnybinio patikrinimo išvada surašyta 2015 m. liepos 17 d. Nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki 2015 m. gegužės 7 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2015 m. birželio 29 d. jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos už 2015 m. Spręstina, jog tarnybinis patikrinimas atliktas nepraleidus Tvarkos apraše nustatytų terminų, nes laikas, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos ir atostogose, neįskaitomas į tarnybinio patikrinimo laiką.

Pareiškėjo skundas grindžiamas Tvarkos aprašo 29 punkto pažeidimu, nes atsakovas nesikreipė į Lietuvos profesinę sąjungą „Sandrauga“ dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Tvarkos aprašo 29 punktas nustato, kad skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos) pareigūnui, esančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamojo organo) nariu, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo.

Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinės sąjungos nesutikimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Statuto 43 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu reguliavimu (t. y. skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, gauti išankstinį profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą) siekiama nustatyti garantijas statutiniams pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, kad jie nebūtų diskriminuojami tarnyboje dėl jų narystės profesinėse sąjungose dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Profesinės sąjungos sutikimas ar nesutikimas yra skirtas asmenį apsaugoti ne nuo drausminės atsakomybės, o nuo diskriminacijos ir persekiojimo už narystę ir veiklą profesinėje sąjungoje (pvz., LVAT 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas adm. byloje Nr. A492-1736/2014). LVAT, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, yra konstatavęs, kad Statuto 43 straipsnio 4 dalis numato platesnes apsaugos garantijas vidaus reikalų sistemos pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, nei jos nustatomos Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje, t. y. profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, išskyrus atleidimą iš tarnybos, yra privalomas visais atvejais skiriant nuobaudas profesinių sąjungų nariams, o ne tik profesinės sąjungos renkamojo organo nariams (LVAT biuletenis Nr. 25, 2013, p. 636).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas yra Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ narys. Pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu teikiamame 2015 m. gegužės 13 d. paaiškinime nurodė, kad yra Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ narys, ši aplinkybė taip pat nurodoma ir tarnybinio patikrinimo išvadoje. Tauragės AVPK 2015 m. liepos 20 d. Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“ elektroniniu paštu info@sandrauga.lt išsiuntė tarnybinio patikrinimo išvadą ir prašymą leisti skirti tarnybinę nuobaudą R. V.. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ gavo atsakovo išsiųstą prašymą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ atsakovo siųsto prašymo negavo, o tokį raštą gavo savo iniciatyva rengiant teismui skundą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimo. Atsakovo atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, jog Tauragės AVPK negavo patvirtinimo apie tai, kad adresatas – Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ gavo elektroniniu paštu išsiųstą prašymą leisti skirti tarnybinę nuobaudą R. V..

LVAT, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, nuosekliai nurodo, jog įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra jų silpnesnioji šalis, ypač dėl socialinių aspektų. Todėl viešojo administravimo subjektas, kartu atliekantis ir darbdavio funkcijas, privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas (pvz., LVAT 2013 m. vasario 28 d. nutartis adm. byloje Nr. A492-360/2013; 2015 m. liepos 13 d. nutartis adm. byloje Nr. A-1670-662/2015).

Remiantis minėtomis aplinkybėmis bei tuo, kad ginčuose, kilusiuose iš tarnybos teisinių santykių įrodinėjimo našta tenka darbdaviui, teismas sprendžia, jog atsakovas ad hoc neįrodė, kad jo prašymą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. V. Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ gavo. Nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad skiriant tarnybinę nuobaudą pareiškėjui buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas. sudarantis pagrindą skundžiamą įsakymą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

Dėl skundžiamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo

Tauragės AVPK viršininko 2015 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 85-TE-437 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pareiškėjas tarnybinio patikrinimo išvadoje kaltinamas tuo, kad nesivadovavo Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 44.5, 44.8, 47, 49 punktais, Tauragės AVPK viršininko 2015 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 85-V-225 patvirtinto Šilutės rajono PK VPS PB patrulio pareigybės aprašymo (toliau – ir Patrulio pareigybės aprašymas) 7.3, 7.4, 7.6, 7.7, 7.20 ir 7.21 punktais, nesiėmė priemonių nusikalstamos veikos liudytojams nustatyti, nesiaiškino įvykio aplinkybių bei savo veiksmais neužtikrino, kad būtų pasiekti Administracinių teisės pažeidimų kodekso tikslai. Konstatuota, kad tarnybinio patikrinimo metu nekyla abejonės, kad patrulis R. V. netinkamai reagavo į gautą pranešimą ir tokiais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą.

Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindiniai policijos uždaviniai, vienas iš jų – nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas (5 p.). Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnas privalo: gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Instrukcijos (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 25 d., t. y. skundžiamo įsakymo priėmimo metu) 44 punkte nurodyta, kad atvykęs į įvykio vietą, policijos patrulis privalo: <...> 44.5. išsiaiškinti įvykio aplinkybes; 44.8. nustatyti įvykio liudytojus ir kt. Instrukcijos 47 punkte numatyta, kad policijos patrulis nustatęs, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, privalo vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą (pareiškimas, liudytojų parodymai ir kt.), ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba įstatymų nustatyta tvarka pristatyti pažeidėją į policijos įstaigą tokiam protokolui surašyti. Jei pažeidėjo pristatyti nėra galimybės, į policijos įstaigą pristatoma tik administracinio teisės pažeidimo medžiaga, o asmuo įpareigojamas atvykti nustatytu laiku. Instrukcijos 49 punkte numatyta, kad iš įvykio vietos policijos patrulis budėtojui pateikia šiuos dokumentus arba vieną iš jų: išsamų tarnybinį pranešimą (su įteikto šaukimo šaknele), administracinio teisės pažeidimo protokolą su medžiaga, pareiškimą, informacijos blanką. Tarnybinis pranešimas turi būti surašytas išsamiai, aiškiai ir tiksliai įvardytos aplinkybės, informacija turi būti pagal galimybes patikrinta.

Patrulio pareigybės aprašymo 7 punkte išvardinta kokias funkcijas atlieka valstybės tarnautojas, nurodyta, kad: <...> 7.3) vykdo nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, užkardo ir atskleidžia nusikalstamas veikas bei kitus teisės pažeidimus paskirtame sektoriuje, maršrute arba poste, apsaugos įvykių vietas; 7.4) pristato į policiją teisėtvarkos pažeidimus ir nusikalstamas veikas padariusius asmenis; <...> 7.6) kontroliuoja, kaip eismo dalyviai vykdo Kelių eismo taisyklių reikalavimus paskirtame sektoriuje, maršrute arba poste, reguliuoja transporto ir pėsčiųjų eismą, pagal kompetenciją vykdo transporto priemonių techninės būklės kontrolę, išaiškina ir tiria Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei eismo įvykius, įformina eismo įvykių medžiagą (turintis įgaliojimus vykdyti šią funkciją); 7.7) pagal kompetenciją surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus ir administracinės teisės pažeidėjams skiria administracines nuobaudas; <...> 7.20) vykdo kitas funkcijas, nustatytas teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą; 7.21) vykdo ir kitus su įstaigos ar įstaigos struktūrinio padalinio funkcijomis susijusius nuolatinio pobūdžio pavedimus tam, kad būtų pasiekti įstaigos strateginiai tikslai.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. balandžio 16 d. 15.17 val. patrulių ekipažui DANA-37 per radijo ryšį Tauragės AVPK budėtojas pranešė apie įvykį Šilutės miesto aplinkkelyje, kur neblaivus vairuotojas automobiliu AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prisipylė degalų ir pradėjo važiuoti. Pokalbio išklotinė tarp patrulio R. V. (pareiškėjo) ir Tauragės AVPK budėtojo patvirtina, kad ekipažo patrulis R. V. atsisakė tuoj pat vykti į įvykio vietą nurodydamas, kad dabar rašo administracinio teisės pažeidimo protokolą. Iš Šilutės miesto, M. J. gatvės į pranešimo vietą patrulis atvyko 15.55 val. ir automobilio nerado. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 16 d. B. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė 15.46 val., įteikė 15.47 val., nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje suformuotas 15.48 val., įteiktas 15.52 val.; R. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu surašė 15.11 val., įteikė 15.14 val.; D. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė 15.28 val., įteikė 15.30 val., nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje suformuotas 15.30 val., įteiktas 15.33 val. Aptarti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog kai patrulių ekipažas DANA-37 buvo kviečiamas į įvykio vietą, pareiškėjas tuo metu rašė administracinių teisės pažeidimų protokolus, o baigęs juos rašyti, į įvykio vietą atvyko per tris minutes. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjas tinkamai vykdė Policijos veiklos įstatyme, Instrukcijoje bei Patrulio pareigybės aprašyme policijos pareigūnui priskirtas funkcijas ir pareigas. Be to, tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjo kaltė tarnybinio patikrinimo atlikimo metu dėl šio epizodo nebuvo pripažinta.

Pareiškėjo kaltė dėl netinkamai atliekamų pareigų tarnybinio patikrinimo išvadoje iš esmės grindžiama aplinkybe, kad pareiškėjas netinkamai reagavo į gautą pranešimą apie chuliganišką jaunuolių vairavimą Šilutės mieste, prie parduotuvės „Liepa“. Konstatuota, kad pareiškėjas neskubėjo atvykti į įvykio vietą, atsikalbinėjo per radijo ryšį su Tauragės AVPK budėtoju, nežinojo kaip elgtis įvykio vietoje. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015 m. balandžio 16 d. 16 val. 9 min. buvo gautas pranešimas, kad Liepų gatve prie parduotuvės „Liepa“ chuliganiškai, keldami triukšmą, važinėjasi jaunuoliai raudonos spalvos automobiliu be valstybinių numerių. Tauragės AVPK budėtojas radijo ryšiu 16.10 val. pranešė ekipažui DANA-37 vykti į įvykio vietą. Ekipažas į įvykio vietą atvyko 16.16 val.

Lietuvos policijos generalinis komisaras 2009 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 5-V-949 1.1.1. punkte numatė policijos reagavimo (atvykimo) į A tipo įvykių kategorijos įvykius maksimalią trukmę – 12 min., reagavimo (atvykimo) į B tipo įvykių kategorijos įvykius – 20 min., reagavimo (atvykimo) į C tipo kategorijos įvykius – 1 val. Įvykis, į kurį vyko pareiškėjas, buvo C kategorijos, todėl į jį buvo būtina sureaguoti per 1 val. Patrulių ekipažo DANA-37 atvykimas į įvykio vietą per 6 minutes kaip tik įrodo pareiškėjo reagavimo operatyvumą ir paneigia tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotą delsimą vykti į įvykio vietą.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat konstatuota, kad atvykęs į įvykio vietą, pareiškėjas nežinojo kaip elgtis, atsikalbinėjo per radijo ryšį su Tauragės AVPK budėtoju, nepakluso nurodymams, kadangi neįformino teisės aktų pažeidimų.

Iš radijo ryšio pokalbio, kurio įrašas buvo išklausytas teismo posėdžio metu (byloje pateikta ir jo išklotinė) nustatyta, kad budėtojas ekipažui DANA-37 16.10 val. pranešė apie įvykį, kad adresu Liepų g., Šilutė, prie parduotuvės „Liepa“ chuliganiškai važinėjasi jaunuoliai, keldami triukšmą. Pokalbio metu pasakė, kad automobilis sustojo prie parduotuvės „Liepa“. Patrulis R. V. atsakė, jog suprato. 16.18 val. pareiškėjas kreipėsi į budėtoją, prašydamas paskambinti pranešėjui ir paprašyti apibūdinti vairuotoją, kaip jis atrodo. Budėtojas nurodė, jog bandys susisiekti. Budėtojas pareiškėjui pranešė, kad pranešėjas pačio vairuotojo negalėtų atpažinti. Pareiškėjas budėtojui atsakė, jog automobilis yra stovintis, du jaunuoliai stovi šalia automobilio, o jeigu nenurodo kas vairavo, tuomet pareiškėjas negali nieko jiems surašyti. Budėtojas pareiškėjui atsakė, kad jie kelias dienas raižo po tą gatvę. Pareiškėjas atsakė, kad automobilis yra stovintis, jis automobilio važiuojančio nematė. Budėtojas pareiškėjui atsakė „aš supratau, ką tu man aiškini, jeigu nematei vairuojančio, tai prie ko čia aš“. 16.22 val. į pokalbį tarp budėtojo ir pareiškėjo įsiterpęs neprisistatęs asmuo (bylos medžiaga nustatyta, kad tai buvo Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vadas A. P.) nurodė apklausti, kas tuo metu vairavo automobilį, paskui apklausti pranešėją ir surašyti protokolą už chuliganišką vairavimą. Pareiškėjas tuo metu atsakė, kad pranešėjas teigė nematęs kas vairavo, o automobilis išregistruotas. Neprisistatęs asmuo atsakė „gal jis oru ten atskrido į tą vietą ir sustojo“. Neprisistatęs asmuo nurodė, kad automobilis turi savininką ir nebūtina, kad pranešėjas matytų kas jį vairavo. <...> 16.22 val. pareiškėjas atsakė „nu kas iš to, kad jis <...> bet vairuotojo vis tiek nėra. Kam, orui surašysi“. Vėliau buvo iškviestas kitas ekipažas.

Atsakovo argumentas, kad pareiškėjas atsikalbinėjo Tauragės AVPK budėtojui, laikytinas nepagrįstu, kadangi pareiškėjas su budėtoju aiškinosi įvykio aplinkybes, prašė budėtoją paskambinti pranešėjui ir paprašyti apibūdinti vairuotoją, nes negali surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo už chuliganišką vairavimą šalia automobilio stovintiems jaunuoliams. Pokalbio turinys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas kalbėjo dalykiškai ir taktiškai, tačiau į pokalbį tarp Tauragės AVPK budėtojo ir pareiškėjo įsiterpus neprisistačiusiam asmeniui ir uždavus retorinį klausimą „tai gal jis oru ten atskrido į tą vietą ir sustojo“, pareiškėjas, išprovokuotas tokio bendravimo, atitinkamai atsakė „ar orui“ surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Šiuo atveju toks pareiškėjo atsakymas, įvertinus pokalbio aplinkybes, negali būti laikytinas atsikalbinėjimu ar pareigų nevykdymu, tuo labiau, jog iš esmės pareiškėjui buvo nurodoma surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą už chuliganišką vairavimą, nors nebuvo aišku kas vairavo automobilį. Nagrinėjamoje byloje vertinant aptartą situaciją svarbi ta aplinkybė, kad atvykęs į įvykio vietą kitas ekipažas, šalia automobilio buvusiems jaunuoliams nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo už chuliganišką vairavimą, t. y. neatliko tų veiksmų, kuriuos Tauragės AVPK budėtojas ir neprisistatęs asmuo radijo ryšiu buvo nurodęs atlikti pareiškėjui. Patrulis M. D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą automobilio savininkui J. J. tik už techniškai netvarkingą automobilį.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Kaip jau nurodyta, teisiškai reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios tarnybinio nusižengimo pareiškėjo veiksmuose buvimą, nėra įrodytos, todėl konstatuojama, jog skundžiamas įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepadarė tarnybinio nusižengimo, be to, skiriant tarnybinę nuobaudą buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas (tinkamai nesikreipta į Lietuvos profesinę sąjungą „Sandrauga“, kuriai priklauso pareiškėjas, dėl išankstinio sutikimo tarnybinės nuobaudos skyrimui), todėl Tauragės AVPK viršininko 2015 m. rugpjūčio 6 d. įsakymas Nr. 85-TE-437, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

III. Atsakovas Tauragės AVPK apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas neobjektyviai, neišsamiai, nevisapusiškai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos bei pateiktų dokumentų.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas neįrodė, kad jo prašymą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. V. Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ gavo, todėl skiriant tarnybinę nuobaudą pareiškėjui buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, sudarantis pagrindą skundžiamą įsakymą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.

Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ nurodė, kad nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 29 punkto. Atsakovas pažymi, kad yra nurodyto teisės akto nauja redakcija, tai yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 1V-720 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas. Vadovaujantis šio aprašo 29 punktu, 2015 m. liepos 17 d. (tai yra kitą darbo dieną po tarnybinio patikrinimo išvados surašymo), 16.58 val. elektroniniu adresu info@sandrauga.lt buvo išsiųstas raštas Nr. 85-S-27965 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“. Iki šiol Lietuvos policijos profesinė sąjunga „Sandrauga“ nebuvo pareiškusi priekaištų dėl negaunamų elektroninių laiškų iš Tauragės AVPK. Praėjus 14 dienų po rašto išsiuntimo Lietuvos profesinės sąjungos atstovui buvo paskambinta telefonu ir pasiteirauta ar bus pateiktas atsakymas, dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Atsiliepęs darbuotojas paaiškino, kad informacija bus perduota atsakingam darbuotojui, kuris susisieks ir praneš apie sprendimą. Tačiau jokios informacijos nebuvo gauta nei apie sprendimą, nei apie tai, kad dėl nurodyto asmens nėra gautos tarnybinės išvados. Kad buvo laukta profesinės sąjungos sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, įrodo tai, kad įsakymas, dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, užregistruotas 2015 m. rugpjūčio 6 d., tai yra praėjus 16 dienų po rašto išsiuntimo. Esant faktui, kad negaunami elektroniniai laiškai iš Tauragės AVPK, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ turėjo spręsti šią problemą ir apie tai informuoti vos tik pastebėjusi iškilusias problemas. Tačiau profesinė sąjunga „Sandrauga“ apie galimai negaunamus elektroninius laiškus Tauragės AVPK neinformavo, nesprendė problemos ir laukė tinkamo momento, kad tai galėtų panaudoti kaip gynybinę priemonę teismo procesų metų. Akivaizdu, kad R. V. tarnybinė nuobauda paskirta ne dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, o dėl padaryto tarnybinio nusižengimo.

Teismas konstatavo, kad pokalbio turinys leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas kalbėjo dalykiškai ir taktiškai, tačiau į pokalbį tarp Tauragės AVPK budėtojo ir pareiškėjo įsiterpus neprisistačiusiam asmeniui ir uždavus retorinį klausimą „tai gal jis oru ten atskrido į tą vietą ir sustojo “pareiškėjas, išprovokuotas tokio bendravimo, atitinkamai atsakė „ar orui“ surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo atsakymas, atsižvelgus į pokalbio aplinkybes, negali būti laikytinas atsikalbinėjimu ar pareigų nevykdymu. Atsakovas šiuo aspektu nurodo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje teisingai nurodyta, jog pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas atvažiavęs į įvykio vietą, delsė atlikti nurodytus veiksmus. Iš pokalbio turinio galima spręsti, kad pareiškėjas buvo pasimetęs ir nežinojo kaip elgtis. Atkreiptinas dėmesys, jog neprisistatęs asmuo nebūtų įsiterpęs į budėtojo ir pareiškėjo pokalbį, jei pareiškėjas nebūtų delsęs, būtų atlikęs veiksmus, kuriuos turėjo ir privalėjo atlikti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja D. G. 2015 m. lapkričio 13 d. sprendime konstatavo, jog į įvykio vietą atvykęs kitas ekipažas nesurašė protokolo už chuliganišką vairavimą, t. y. neatliko tų veiksmų, kuriuos Tauragės AVPK budėtojas ir neprisistatęs asmuo radijo ryšiu buvo nurodęs atlikti pareiškėjui; administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už techniškai netvarkingą automobilį. Su šia konstatuota aplinkybe atsakovas nesutinka, nes gavus Tauragės AVPK budėtojo nurodymą reaguoti į gautą informaciją dėl chuliganiško vairavimo ir nenustačius chuliganiško vairavimo fakto, pareigūnai turėjo patikrinti asmenų, esančių šalia automobilio asmens bei automobilio dokumentus, aiškintis visas įmanomas aplinkybes informacijai patvirtinti arba paneigti. Be to, neprisistatęs pareigūnas per radijo ryšį pasako, kad automobilis yra išregistruotas, vadinasi, pareiškėjas turėjo patikrinti ir šią informaciją. Pagal šią informaciją buvo matyti, kad yra pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, kadangi automobilis nebūdamas priregistruotas buvo eksploatuojamas viešajame eisme (automobilio dalyvavimą viešajame eisme faktą įrodo pranešėjo pateikta informacija). Todėl net ir neįrodžius chuliganiško vairavimo fakto, jei yra užfiksuojami kiti pažeidimai, turi būti sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės.

Taigi, atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neobjektyviai, nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes, rėmėsi ne įrodymais, kurie pagrindžia įvykio aplinkybes, o prielaidomis, spėjimais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nagrinėjamas tarnybinis ginčas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. 85-TE-437, kuriuo pareiškėjui R. V. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamą įsakymą panaikino kaip nepagrįstą ir neteisėtą, sprendime konstatavęs, kad nėra įrodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios tarnybinio nusižengimo pareiškėjo veiksmuose buvimą, be to skiriant tarnybinę nuobaudą buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas – tinkamai nesikreipta į Lietuvos profesinę sąjungą „Sandrauga“, kuriai priklauso pareiškėjas, dėl išankstinio sutikimo tarnybinės nuobaudos skyrimui.

Apeliaciniu skundu atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendimą prašo panaikinti, nurodydamas, kad teismas bylos aplinkybes įvertino nevisapusiškai ir neobjektyviai, rėmėsi prielaidomis ir spėjimais. Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“, kurios nariu yra pareiškėjas, 2015 m. liepos 17 d. (tai yra kitą darbo dieną po tarnybinio patikrinimo išvados surašymo), 16.58 val. elektroniniu adresu info@sandrauga.lt buvo išsiųstas raštas Nr. 85-S-27965 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“. Negavus jokio atsakymo iš profesinės sąjungos, praėjus 16 dienų po rašto išsiuntimo, 2015 m. rugpjūčio 6 d. buvo priimtas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimo. Todėl, atsakovo manymu, skiriant nuobaudą pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas procedūrinis pažeidimas nebuvo padarytas.

Apeliacine tvarka byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalyje (nagrinėjamam ginčui aktuali 2006 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. X-804 redakcija) įtvirtinta nuostata, kad skiriant tarnybines nuobaudas profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 1V-720 redakcija) 29 punkte taip pat nustatyta, jog skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos) pareigūnui, esančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamojo organo) nariu, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas R. V. yra Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ narys. Todėl atsakovas, vykdydamas minėtus Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalies ir Tvarkos aprašo 29 punkto reikalavimus, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės pareiškėjui taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną turėjo kreiptis į profesinės sąjungos „Sandrauga“ renkamąjį organą sutikimo. Atsakovas teigia, kad 2015 m. liepos 17 d., t. y. kitą darbo dieną po tarnybinio patikrinimo išvados surašymo, profesinei sąjungai elektroniniu adresu info@sandrauga.lt buvo išsiųstas raštas Nr. 85-S-27965 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“, ir tai įrodo prie apeliacinio skundo pridėta šios profesinės sąjungos lydraščio kopija, kurioje nurodytas elektorinio pašto adresas sutampa su adresu, kuriuo buvo išsiųsta informacija. Iki šiol profesinė sąjunga „Sandrauga“ priekaištų dėl negaunamų elektorinių laiškų iš Tauragės rajono VPK nebuvo pareiškusi.

Atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimai keliami ne tik valstybės tarnautojui (pareigūnui), bet ir institucijai (įstaigai), kaip valstybės tarnautojo (pareigūno) darbdaviui. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.). Administracinių ginčų teisenoje teismui yra numatytas aktyvus vaidmuo (ABTĮ 10 str., 57 str. 4 d., 81 str.), tačiau aktyvaus teismo principas turi būti taikomas kartu su visais kitais administracinio proceso principais, tarp jų rungimosi principu, reiškiančiu, kad bylos šalims procese turi būti užtikrintos vienodos galimybės.

Patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendime padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ gavo atsakovo išsiųstą prašymą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Teismas, be kita ko, įvertino tiek pareiškėjo atstovo, tiek ir atsakovo atstovės paaiškinimus, duotus teismo posėdyje, iš kurių seka, kad Tauragės AVPK elektroniniu paštu siuntė Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“ prašymą leisti skirti R. V. tarnybinę nuobaudą, tačiau profesinė sąjunga šio prašymo negavo, o atsakovas negavo patvirtinimo, kad jo siųstas prašymas adresatą pasiekė. Atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikta informacija ir samprotavimai apie Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ elektroninio pašto adresą pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia ir nepatvirtina faktinės aplinkybės, kad konkretų dokumentą, t. y. atsakovo Tauragės AVPK 2015 m. liepos 17 d. siųstą raštą Nr. 85-S-27965 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ profesinė sąjunga gavo.

Pažymėtina, kad ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Be kita ko, iš bylos medžiagos matyti, kad Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas tokį raštą bei 27965.pdf priedus elektroniniu paštu info@sandrauga.lt siuntė ne 2015 m. liepos 17 d., kaip nurodo atsakovas, o 2015 m. liepos 20 d. 10.02 val. (tarnybinio patikrinimo medžiaga, 58 lapas). Tačiau jokių įrodymų, kad ir šį raštą bei priedus minėta profesinė sąjunga gavo, atsakovas teismui nepateikė.

Todėl atsakovui nepateikus neabejotinų įrodymų, patvirtinančių Tauragės AVPK rašto „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ gavimą Lietuvos profesinėje sąjungoje „Sandrauga“ teisės aktų nustatytu laiku, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo imtasi tinkamų veiksmų užtikrinti, kad minėtas dokumentas realiai pasiektų profesinę sąjungą. Tokiu būdu pripažintina, kad atsakovas nesilaikė Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnio 4 dalies ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 29 punkto nuostatų, ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, sudarantis pagrindą skundžiamą įsakymą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.) yra pagrįsta.

Nustačius minėtą aplinkybę, kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai esminės reikšmės ginčui nebeturi, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė