2017-04-25 Nr. AB-9640-3-64-3-01590-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-371-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01590-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), priteisti jo naudai 2 MGL už kiekvieną pažeidimo parą neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo laikymo nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis Šiaulių TI kamerose.

Pareiškėjas skunde kaip žalos atsiradimo pagrindą nurodė vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 kv. m kameros ploto pažeidimą, ir dėl šio pažeidimo atsiradusius judėjimo suvaržymus. Paaiškino, kad kamerose nebuvo įrengtų langų, tinkamo dieninio ir naktinio apšvietimo, nebuvo sanitarinio mazgo, spintelių ar sieninių lentynų dviem nuteistiesiems susidėti knygoms ar daiktams, nebuvo spintelių higienos reikmėms laikyti, nebuvo pakabų rūbams arba jos buvo sulaužytos (netvarkingos). Dėl tokių Šiaulių TI veiksmų (neveikimo) pablogėjo jo sveikata, pareiškėjas patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, padidėjusią baimę aplinkai.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2013 m. rugsėjo 19 d. kamerose Nr. 21 ir 101, kuriose pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 4,56 kv. m iki 2,28 kv. m gyvenamojo ploto. Pažymėjo, kad Šiaulių TI kasdieniai vardiniai kamerose kalinamų suimtųjų (nuteistųjų) sąrašai nedaromi, todėl pateikti tikslius kartu su pareiškėju kamerose laikytų asmenų sąrašus nėra galimybės. Akcentavo, jog įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate nuolatinio perpildymo sąlygomis, todėl Šiaulių TI dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 kv. m ploto. Tačiau tokia situacija priklauso ne nuo institucijos kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo ar neatlikimo, įstaiga negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui ir nėra atsakinga už nustatyto kalinamųjų asmenų skaičiaus reikalavimo viršijimą, bet to, jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Esant tokiai situacijai, administracija stengiasi, kad suimtieji (nuteistieji), kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat atkreipė dėmesį, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parą nėra pastovus (dalis asmenų kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui paros eigoje, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytą iki viršijančio normą. Be to, pasivaikščiojimo laiku (1 val. per parą), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys taip pat nebūna gyvenamojoje kameroje.

Pažymėjo, jog pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu nebuvo atlikta kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimų. Šiaulių TI pastatas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma (neįmanoma padidinti natūralios apšvietos gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angų, įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatūrą). Atsižvelgdamas į išdėstytą informaciją, pabrėžė, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo dienos šviesos patekimo į kamerą, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Taip pat paaiškino, kad Šiaulių TI režiminio korpuso gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, kuris nuo likusio kameros ploto yra atskirtas 1,5 m. aukščio mūrine sienele.

Atsakovo atstovo teigimu, nors pareiškėjas tvirtino, kad jis buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis, šių teiginių jis niekaip nedetalizavo. Pareiškėjas nurodė neteisėtus atsakovo veiksmus, tačiau nenurodė jokių požymių, kuriais jam pasireiškė neturtinė žala, savo poziciją grindė tik skunde nurodytomis frazėmis, kurios yra šabloninės kaip ir kitų pareiškėjų. Tai, kad pareiškėjas patyrė stresą ir nepatogumus, kai buvo patalpintas į Šiaulių TI kameras, yra natūralu, nes kiekvienam sulaikytam asmeniui tai daugiau ar mažiau sukelia diskomfortą ar stresą. Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamą neturtinę žalą, skundą grindė abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis paskaičiuotas. Prašė sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą, atsižvelgti į tai, kas aukščiau išdėstyta, tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo V. G. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš byloje pateiktos Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015 m. gegužės 9 d. pažymos nustatyta, kad nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2013 m. rugsėjo 19 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), viso 14 parų, pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI kamerose Nr. 21 ir 101. Pažymos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2013 m. rugsėjo 12 d. buvo laikomas kameroje Nr. 21, kurios plotas 18,72 kv. m (kameroje buvo patalpinta nuo 6 iki 7 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 3,12 iki 2,67 kv. m kameros ploto), nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. iki 2013 m. rugsėjo 19 d.– kameroje Nr. 101, kurios plotas 18,25 kv. m (kameroje buvo patalpinta nuo 4 iki 8 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 4,56 iki 2,28 kv. m kameros ploto).

Išanalizavęs byloje nustatytus duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotus ir jose laikytų asmenų skaičių, teismas nustatė, kad iš aptariamo laikotarpio 13,5 paros pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis nei 3,6 kv. m: kameroje Nr. 21 pareiškėjui tekęs kameros plotas teisės aktais nustatytos kameros ploto normos neatitiko 6,5 paros, kameroje Nr. 101 – 7 paras. Likusį laiką (viso 0,5 paros) pareiškėjas Šiaulių TI kameroje Nr. 101 buvo laikomas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Taigi darytina išvada, jog laikymo Šiaulių TI laikotarpiu pareiškėjas 13,5 paros buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros ploto vienam asmeniui normą, t. y. Šiaulių TI pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto ir neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Pareiškėjas, nurodydamas, kad būtent dėl tokių laikymo sąlygų pablogėjo jo sveikata, nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių teismas galėtų neabejotinai spręsti, kokia žala buvo padaryta pareiškėjo sveikatai, ar pareiškėjas iš tikrųjų patyrė įvardytą žalą. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nenustatyta, jog pareiškėjas, būdamas Šiaulių TI, būtų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos ar dėl kitokių sveikatos problemų – į Sveikatos priežiūros tarnybą. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateiktoje asmens sveikatos istorijoje užfiksuota informacija apie pacientą neleidžia teigti, jog dėl pareiškėjo laikymo Šiaulių TI sąlygų buvo padaryta žala pareiškėjo sveikatai. Dėl to konstatuotina, kad dėl sąlygų Šiaulių TI pareiškėjo sveikatai nebuvo padaryta žala.

Pareiškėjo teiginiai dėl kamerose neįrengtų langų vertintini kaip nepagrįsti, šiuos teiginius paneigia atsakovo atstovo pateikto Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo akto Nr. EP-224 duomenys (b. l. 20-27). Šios periodinės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (2013 m. birželio 26 d.), be kita ko, nustatyta, kad įstaigoje gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Šiaulių TI Ūkio skyriaus 2015 m. liepos 8 d. pažymoje Nr. 62/08-739 „Apie laikymo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ taip pat nurodoma, kad Šiaulių TI kamerose yra skaidraus stiklo langai, gyvenamosiose patalpose įrengtas dirbtinis apšvietimas: kiekvienoje kameroje atsižvelgiant į jų plotą, yra du šviestuvai, kuriuose įstatytos 2-4 dienos šviesos lempos (lium 36W/840 613) ir dirbtinė naktinė šviesa (kaitrinė lemputė 25W).

Iš atsakovo atstovo teiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu nebuvo atlikta Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų, ar kameros Nr. 21 ir 101, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010, įskaitant nustatytus gyvenamųjų patalpų apšvietimui, reikalavimus. Byloje pateiktas ne vienas Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas leidžia spręsti, kad ši institucija ne kartą atliko Šiaulių TI gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų būklės atitikties nustatytoms higienos normoms vertinimą, todėl atsižvelgiant į 2013 m. liepos 9 d. patikrinimo akto Nr. EP-224 (b. l. 20-27), 2013 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo akto Nr. EP-301 (b. l. 28-31) rezultatus, darytina išvada, jog Šiaulių visuomenės sveikatos centras pažeidimų, susijusių su apšvietimo reikalavimais kamerose ginčui aktualiu laikotarpiu nenustatė.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas jo laikymo Šiaulių TI metu nė karto neišsakė nusiskundimų šios įstaigos administracijai dėl apšvietimo sąlygų kamerose (b. l. 19). Pareiškėjas nepateikė duomenų, jog dėl šių jo įvardytų pažeidimų būtų reiškęs pretenzijas, skundus kitoms kompetentingoms institucijoms. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad byloje nesant kitų įrodymų dėl netinkamo dieninio ir naktinio apšvietimo kamerose Nr. 21 ir 101, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, konstatuoti Šiaulių TI neteisėtų veiksmų nėra pagrindo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyti argumentai, jog kamerose nebuvo įrengto sanitarinio mazgo yra abstraktūs, netikslūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjas šių argumentų nedetalizavo, t. y. kokių konkrečiai sanitarinio mazgo įrengimui keliamų reikalavimų ginčo laikotarpiu neatitiko kameros Nr. 21 ir 101, ir kokius nepatogumus tai sukėlė pareiškėjui. Pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu kamerose Nr. 21 ir 101 nebuvo sanitarinių mazgų bei kitų pareiškėjo skunde nurodytų baldų. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas skunde nedetalizavo ir nepagrindė, kaip spintelių ar sieninių lentynų dviem nuteistiesiems susidėti knygoms ar daiktams, spintelių higienos reikmėms laikyti, pakabų rūbams nebuvimas minėtose kamerose pažeidė jo teises, sukeldamas jam neturtinę žalą. Atitinkamai, pripažintina, kad atsakovui būtų pernelyg neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius ir nedetalius pareiškėjo teiginius.

Atsakovo atstovo byloje pateikti Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktai leidžia spręsti, kad ši institucija ne kartą atliko Šiaulių TI gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų būklės atitikties nustatytoms higienos normoms vertinimą ir pažeidimų, susijusių su gyvenamųjų patalpų (įskaitant ir sanitarinį mazgą) įrengimui keliamais reikalavimais kamerose ginčui aktualiu laikotarpiu nenustatė. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas buvimo Šiaulių TI metu su prašymais ar skundais dėl laikymo sąlygų į šios įstaigos administraciją nesikreipė, o duomenų apie tai, jog dėl jo įvardytų pažeidimų būtų reiškęs pretenzijas, skundus kitoms kompetentingoms institucijoms, pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad byloje nesant kitų įrodymų dėl to, jog ginčo laikotarpiu kamerose Nr. 21 ir 101 nebuvo įrengtų sanitarinių mazgų, spintelių ar sieninių lentynų dviem nuteistiesiems susidėti knygoms ar daiktams, nebuvo spintelių higienos reikmėms laikyti, nebuvo pakabų rūbams arba jos buvo sulaužytos (netvarkingos), nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti neteisėtų Šiaulių TI veiksmų.

Atsižvelgęs į byloje nustatytų aplinkybių visumą teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista.

Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą bei dydį, teismas atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo laikymo Šiaulių TI sąlygų (teisės į minimalų gyvenamąjį plotą pažeidimą), į pažeistos vertybės pobūdį (nagrinėjant bylą nenustatyta, kad dėl nurodyto pažeidimo būtų padaryta žalos pareiškėjo sveikatai) bei pažeidimo pobūdį, trukmę (13,5 paros), mastą, intensyvumą (pažeidimo laikotarpis buvo nepertraukiamas), į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl skunde nurodytų laikymo sąlygų nereiškė skundų Šiaulių TI administracijai (b. l. 19) bei į tai, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba dėl neturtinės žalos atlyginimo ir į teismą kreipėsi praėjus beveik dvejiems metams nuo pažeidimų pradžios ir pabaigos. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Byloje taip pat nenustatyta, kad Šiaulių TI pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Įvertinęs šiuos kriterijus teismas sprendė, jog konkrečiu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, pareiškėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, diskomfortas, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus asmeniui būnant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą ir pinigine išraiška. Todėl atsižvelgęs į išdėstytą informaciją bei į Lietuvos Respublikos teismų analogiškose bylose priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendė, jog šiuo atveju 100 Eur dydžio neturtinė žalos atlyginimo suma laikytina adekvačia pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.

III. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti - pripažinti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas.

Atsakovo nuomone, konstatavus, kad nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, kad atsakovas dėjo visas pastangas kuo palankesnių kalinimo sąlygų užtikrinimui, kad pareiškėjui galimai teko nežymiai mažesnis gyvenamasis plotas, nei nustatyta norma, kad pareiškėjo teiginiai apie aplinkybes, galinčias sudaryti prielaidas neturtinei žalai atsirasti, nepagrįsti ir neįrodyti, nustačius, kad dėl kalinimo įstaigoje pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, buvo pagrindas nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti valstybės institucijos neteisėto veikimo ar neveikimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už teisių pažeidimą.

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui, jo teigimu, padarytos laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2013 m. rugsėjo 19 d. jį laikant Šiaulių TI netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 13,5 paros buvo laikomas kamerose pažeidžiant nustatytą minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti valstybės institucijos neteisėto veikimo ar neveikimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už teisių pažeidimą.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2013 m. rugsėjo 19 d. atsiradusios neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas siejo su tuo, kad, jo teigimu, Šiaulių TI kameros buvo perpildytos, apšvietimas neatitiko normų, nebuvo sanitarinio mazgo.

Pažymėtina, jog ginčui spręsti aktualiame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (2011 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. V-14 redakcija) 1.3.1 punkte yra numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš byloje pateiktos Šiaulių TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015 m. gegužės 9 d. pažymos nustatyta, kad nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2013 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI kamerose Nr. 21 ir 101. Pažymos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Šiaulių TI nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2013 m. rugsėjo 12 d. buvo laikomas kameroje Nr. 21, kurios plotas 18,72 kv. m (kameroje buvo patalpinta nuo 6 iki 7 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 3,12 iki 2,67 kv. m kameros ploto), nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. iki 2013 m. rugsėjo 19 d.– kameroje Nr. 101, kurios plotas 18,25 kv. m (kameroje buvo patalpinta nuo 4 iki 8 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 4,56 iki 2,28 kv. m kameros ploto). Atsižvelgiant į šios pažymos duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas 13,5 paros Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas perpildytose, t. y. teisės aktų reikalavimų dėl kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, neatitinkančiose, kamerose. Kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų (nebuvo įrengtų sanitarinių mazgų, spintelių ar sieninių lentynų dviem nuteistiesiems susidėti knygoms ar daiktams, nebuvo spintelių higienos reikmėms laikyti, nebuvo pakabų rūbams arba jos buvo sulaužytos (netvarkingos), byloje nenustatyta.

Apibendrinat, konstatuotina, kad nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2013 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjas Šiaulių TI tam tikrais laikotarpiais buvo kalinamas pažeidžiant teisės aktais nustatytus reikalavimus: 13,5 paros pareiškėjui kamerose nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas (kitų pažeidimų nenustatyta). Teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus bei sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl neturtinė žala pareiškėjui turi būti atlyginta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

Tikrinamu atveju nenustatyta, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Šiuo atveju teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovo argumentais, kad nenustatyta, jog pareiškėjui būtent dėl kalinimo sąlygų būtų sutrikusi sveikata ar atsiradusios kitos ypač neigiamos pasekmės.

Kita vertus, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Šiaulių TI pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant jo subjektinę teisę atlikti bausmę tinkamo ploto kamerose. Toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodytas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei į konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimus, atsižvelgusi į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas, pažeidimų trukmę, intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjui pagrįstai priteisė 100 Eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti.

Apeliacine tvarka bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Atsakovo apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė