AS-520-293-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS520-293/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00502-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 61; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus įpareigojimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 2012 m. vasario 20 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas O. R., J. R. ir V. R. patikslintas skundas, kuriuo V. R. reiškiamas reikalavimas įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyrių pripažinti V. R. skolą už 2010 metų privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokas beviltiška, teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartimi išskirtas į atskirą bylą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 27 d. nutartimi pareiškėjos V. R. skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, jog nors pareiškėja prašė įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių pripažinti V. R. skolą už 2010 metų PSD įmokas beviltiška, tačiau iš kartu su skundu pateiktų dokumentų matyti, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2011 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. (14.3)-46-13731 nusprendė dėl pareiškėjos V. R. skolos. Nurodė, jog minėtas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas pareiškėjai įteiktas buvo 2011 m. balandžio 11 d., tai patvirtina siuntų paieškos dokumentas. Nustatė, jog skundą teismui dėl įpareigojimo skolą pripažinti beviltiška pareiškėja pateikė tik 2012 m. vasario 20 d.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, praleidusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, neprašė atnaujinti praleisto termino, todėl jos skundą atsisakė priimti.

III. Atskiruoju skundu (b. l. 55-56) pareiškėja V. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl V. R. skundo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodo, jog Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir VVGTPT) 2011 m. birželio 20 d. priėmė sprendimus Nr. (1.8.)-S-1955, Nr. (1.8.)-S-1956 ir Nr. (1.8.)-S-1957, kuriais nusprendė teikti O. R., J. R. ir V. R. antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2011 m. gegužės 13 d. rašto Nr. (9.1)3-31121 apskundimo, rengiant procesinius dokumentus, atstovaujant visų pareiškėjų interesams administracinėje byloje pirmosios instancijos teisme.

Teigia, jog visų minėtų pareiškėjų atstovu pagal minėtus sprendimus buvo paskirtas advokatas M. B., kuris surašė 2011 m. rugpjūčio 30 d. skundą, bet apie surašymą pareiškėjų neinformavo, pats pasirašė skundą, jį išsiuntė teismui praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams nuo VVGTPT sprendimo priėmimo (teisme skundas gautas 2011 m. rugpjūčio 30 d.), skunde nurodė, kad pareiškėjai yra tik J. R. ir O. R., nepaisant to, kad turėjo skundą pateikti J. R., O. R. ir V. R. vardu.

Skunde nurodo, jog J. R. kreipėsi į Vilniaus VGTPT su prašymu pakeisti advokatą M. B., VVGTPT 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. (1.7)-APS-I43 pakeitė minėtą advokatą ir paskyrė advokatą P. V. teikti pareiškėjams antrinę teisinę pagalbą šioje byloje. Teigia, jog patikslintam skundui surašyti reikėjo laiko, buvo būtina susipažinti su bylos medžiaga, patikslintas skundas buvo surašytas ir išsiųstas per įmanomai trumpiausią terminą. Mano, jog advokato M. B. veiksmai negali paneigti pareiškėjos V. R. teisės į teisminę gynybą, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, ABTĮ 5 straipsnyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Pareiškėja V. R. atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartį, kuria teismas pareiškėjos V. R. skundą atsisakė priimti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Kaip ir bet kuri kita asmens teisė, taip ir teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Lietuvos Respublikos Konstitucija asmeniui suteikia ne tik teises, bet nustato ir pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis numato, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nurodo, jog jeigu specialus įstatymas nenumato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).

LVAT ne kartą (pvz., LVAT 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-70/2012, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-89/2012) yra nurodęs, kad trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama užtikrinti teisinių santykių stabilumą, kitos teisinio santykio šalies teisinės padėties apibrėžtumą. Teismui, proceso dalyviams ar kitiems asmenims pažeidus įstatymų reglamentuotą proceso tvarką, taip pat ir procesinius terminus, neretai kyla tiesioginės ar netiesioginės procesinės pasekmės, paliečiančios dalyvaujančių byloje asmenų teises ar pareigas. Todėl asmeniui, praleidusiam įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, paprastai turi kilti neigiama pasekmė – jo skundą turi būti atsisakyta priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas) (LVAT 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenumato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Jei skundas (prašymas) paduodamas, praleidus skundo padavimo terminą, ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja prašė įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių pripažinti V. R. skolą už 2010 metų PSD įmokas beviltiška. VSDFV Vilniaus skyrius 2011 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimą Nr. (9.1)3-31121, kuriuo netenkino prašymo dėl J. R., O. R. ir V. R. skolos už 2010 metų PSD įmokas pripažinimo beviltiška. Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėja 2011 m. birželio 15 d. kreipėsi į VVGTPT su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2011 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. (9.1)3-31121 apskundimo (b. l. 62, 65). Taigi darytina išvada, kad pareiškėja apie minėtą sprendimą sužinojo ne vėliau kaip 2011 m. birželio 15 d. Pažymėtina, jog skundą teismui dėl VSDFV Vilniaus skyriaus įpareigojimo skolą pripažinti beviltiška pareiškėja pateikė tik 2012 m. vasario 20 d.

Be to, iš kartu su skundu pateiktų dokumentų matyti, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2011 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. (14.3)-46-13731 nusprendė dėl pareiškėjos V. R. skolos. Minėtas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas pareiškėjai įteiktas buvo 2011 m. balandžio 11 d., tai patvirtina siuntų paieškos dokumentas (b. l. 49).

Pažymėtina, jog terminas skundui paduoti yra praleistas, o pareiškėja, paduodama skundą, nepadavė teismui prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Išnagrinėjus atskirajame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, bylos medžiagą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjos skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu.

Pareiškėjos nurodyti atskirojo skundo argumentai, susiję su, jos nuomone, netinkamais atstovo advokato M. B. veiksmais, nepaneigia fakto, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti. Tačiau, kaip teisingai išaiškino pirmosios instancijos teismas, minėta nutartis neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai paduoti skundą, kartu teismui pateikiant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą apskundimo terminą. Taigi pareiškėja turi teisę minėtus atskirojo skundo argumentus išdėstyti pakartotinai kreipdamasi į teismą su skundu ir prašydama atnaujinti praleistą apskundimo terminą.

Dėl nurodytų aplinkybių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjos V. R. atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė