5dbe4ba6-986b-4e2e-8708-de3c861c6cfc · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja N                                                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-155-300/2018                                                                          Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46247-2017-6                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                           1.1.6.6; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1.

                                                                                 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 7 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegjos pirmininko Vidmanto Mylės,teisėjų Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės, sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Elonai Korostinai,nukentėjusiosios atstovei advokatei Irenai Barauskaitei-GaižiÅ«nienei,atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės gynėjui advokatui Algirdui JuÅ¡kai,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios V.

A. atstovės advokatės Irenos Barauskaitės-GaižiÅ«nienės apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo pagal laidavimÄ be užstato, perduodant jį vienerių metų terminui laiduotojos I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, ir baudžiamoji byla nutraukta.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant iki 2018 m. spalio 1 d.        IÅ¡ S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai V.

A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas 400 (keturi Å¡imtai) eurų neturtinės žalos atlyginimas ir 500 (penki Å¡imtai) eurų proceso iÅ¡laidoms atlyginti.         TelÅ¡ių apylinkės teismo depozitinėje sÄ skaitoje esantys S. A. įmokėti 300 (trys Å¡imtai) eurų pervesti į V. A. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ LUMINOR BANK AB (buvusiame DNB banke).             Kolegija n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1.

S. A. atliestas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2017 m. rugsėjo 8 d. apie 15 val. 15 min. namuose adresu (duomenys neskelbtini), TelÅ¡iuose, žodinio konflikto su žmona V. A. metu, tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį rankoje laikomais popieriaus lapais savo žmonai V. A. į kairiÄ jÄ veido pusę, po ko, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , koja spyrė V. A. į kairės kojos Å¡launį, kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį į pilvÄ bei vienÄ smÅ«gį į kairiÄ jÄ rankÄ , tuo savo žmonai V.

A. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios V. A. atstovė advokatė Irena Barauskaitė-GaižiÅ«nienė praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo S. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuolat gyventi jo nurodytoje gyvenamojoje vietoje ir per visÄ bausmės laikÄ nesiartinti prie nukentėjusiosios, įpareigojant jį 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, tenkinti civilinį ieÅ¡kinį, įpareigojant kaltinamÄ jį atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalÄ per 6 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, taip pat priverstinai taikyti medicinines gydymo priemones, gydant jį nuo priklausomybės alkoholiui. 2.1.

Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, padarė nepagrįstas, todėl ir neteisingas iÅ¡vadas, vadovavosi iÅ¡imtinai kaltinamojo S. A. pateikta gynybine versija, kurios nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys bei neteisingai vertino kitus byloje esančius raÅ¡ytinius dokumentus, kas sÄ lygojo nepagrįstÄ kaltinamojo S. A. atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamosios bylos nutraukimÄ .2.2. Pasak advokatės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jog nuteistasis kaltę pripažįsta ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, nes ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nepatvirtino kaltinime nurodytų aplinkybių, ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino, bylos nagrinėjimo metu neigė nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes, iÅ¡kraipydamas tikrovę ir nurodydamas teismo posėdžiuose, kad be kitų, jo pripažįstamų 2017 m. rugsėjo 8 d. veikų, „susistumdė“ su nukentėjusiÄ jÄ ir kad ji be jokio pagrindo konfliktavo su juo.2.2.1.

Atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusioji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo po sudėtingos deÅ¡iniosios rankos operacijos ir kentė peties sÄ nario operacijos skausmus, jos judesiai buvo smarkiai rezervuoti, todėl jokio „susistumdymo“ negalėjo bÅ«ti ir nebuvo, Å¡ios aplinkybės nepatvirtino nei liudytojai, o teismas jos nevertino. 2.2.2. Dėl to, kas paminėta 2.2. ir 2.2.1. punktuose, nukentėjusiosios atstovė teigia, kad TelÅ¡ių apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai vertino S. A. kaltės prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų apgailestavimÄ dėl padarytos veikos. 2.3.

Pažymima, kad teismas nevertino ir kitų aplinkybių:

1) S. A. nuolat baudžiamas administracine tvarka, iÅ¡vadų nedaro, prieÅ¡ pat (savaitė) Å¡ios bylos nagrinėjimÄ teisme vėl baudžiamas administracine tvarka (kaltinamasis tai patvirtino ir bylÄ nagrinėjant teismo posėdžiuose), praktiÅ¡kai nedirba, vartoja alkoholį ir kelia konfliktus;

2) S. A. nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, dėl to jis gydėsi ir yra (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės įskaitoje;

3) S. A., bÅ«damas santuokoje, nuolat gyvena Luokėje su kita moterimi (dar iki paskiriant jam kardomÄ jÄ priemonę gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios). 2.4. Taip pat skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl S. A. kaltės, jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, jos padarytos remiantis iÅ¡imtinai kaltinamojo parodymais, pernelyg sureikÅ¡minant sutuoktinių – kaltinamojo ir nukentėjusiosios, tarpusavio nesutarimus, visiÅ¡kai neatsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus2.4.1.

Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendžio nemotyvavo nukentėjusiosios V. A., liudytojų (marčios) D. A., jos sÅ«naus (nukentėjusiosios anÅ«ko) A. A. parodymų, jų neanalizavo, tik nuosprendyje pacitavo ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojų parodymus, su kuriais nukentėjusioji, nei jos atstovė neturėjo galimybės susipažinti, o tie liudytojai teisme nebuvo apklausti (kaltinamajam pripažinus kaltę).2.5. Be to, skunde nurodoma, kad teismas netenkino nukentėjusiosios atstovės praÅ¡ymo užklausti (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę, kurioje kaltinamasis gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui ir kurioje jis yra įraÅ¡ytas įskaiton, kas, be abejo, reikÅ¡mingai konstatuotų kaltinamojo pavojingumo visuomenei laipsnį, nepaisant to, kad Å¡ioje byloje nagrinėjamÄ veikÄ kaltinamasis padarė blaivus, nes dėl nuolatinio piktnaudžiavimo alkoholiu S. A. jau nekontroliuoja savo elgesio net bÅ«damas blaivus. 2.6.

Apibendrindama advokatė teigia, kad S. A. padarytas smurtinio pobÅ«džio nusikaltimas nebuvo atsitiktinis – tai dėsninga S. A. elgesio ir gyvenimo bÅ«do pasekmė, su nukentėjusiÄ jÄ kaltinamasis nesusitaikė, ir teismas turėjo įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamai efektyvu. 2.7. Dėl laiduotojos skunde teigiama, kad pastarosios iÅ¡sakyta pozicija apie S. A. asmenybės ir konfliktus Å¡eimoje, dėl S. A. piktnaudžiavimo alkoholiu, į jo turimÄ ar neturimÄ darbÄ â€“ neįtikino nukentėjusiosios, kad kaltinamojo elgesys ateityje nekels pavojaus jos sveikatai ar gyvybei.

Taip pat nukentėjusiosios atstovė pažymi, kad laiduotoja I. L. gyvena atskirai nuo kaltinamojo, bendrauja, anot jos, telefonu, neturi materialinių galimybių jį paremti finansiÅ¡kai, kad sugebėtų užtikrinti, jog nuteistasis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, bet pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių BK 40 straipsnio 3 dalies prasme nevertino (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-658/2007, Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010). 2.8. Skunde pažymima, kad teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų Å¡io straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų sÄ lygų visumai.

Dėl to atstovė teigia, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ priėmimo turi bÅ«ti iÅ¡spręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir bÅ«do ateityje. Pasak advokatės, S. A. ne nukentėjusiajai, o į teismo depozitinę sÄ skaitÄ pervedė 300 Eur, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo pasiektas joks taikus susitarimas, todėl nėra visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). 2.9.

Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-137/2012; 2K-P-82/2010; 2K-445-489/2016 ir kt.), nukentėjusiosios atstovė teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė esant ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytÄ sÄ lygÄ , kad yra pagrindas manyti, jog kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. 2.10. Dėl civilinio ieÅ¡kinio skunde teigiama, kad nukentėjusiosios praÅ¡oma 7000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgus į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, įvertinus tai, kad dėl neteisėtų S. A. veiksmų nukentėjusioji patyrė emocinį Å¡okÄ , fizinį skausmÄ , pažeminimÄ , kad iki Å¡iol patiria sunkius psichologinius iÅ¡gyvenimus, kreipiasi psichologo konsultacijų – yra teisinga kompensacija ir satisfakcija nukentėjusiajai.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nukentėjusiÄ jÄ Ä¯tariamasis vadino necenzÅ«riniais žodžiais, V. A. sakomus įžeidimus girdėjo ir nepilnametis jos anÅ«kas, marti, kas sukėlė nukentėjusiajai dar didesnį moralinį diskomfortÄ , iÅ¡gyvenimus. Dėl 2017-09-08 nukentėjusiajai padarytų sužalojimų iÅ¡gyveno jos artimieji (sÅ«nÅ«s ir marčios), dėl sumuÅ¡tos rankos ji iÅ¡vis negalėjo kelias savaites miegoti, nes buvo stiprÅ«s skausmai, rankos buvo iÅ¡tinusios, nukentėjusioji patyrė didelį fizinį, emocinį stresÄ ir psichologinę įtampÄ . 2.11.

Be to, advokatė skunde pažymi, kad net pats kaltinamasis deklaravo sutikimÄ atlyginti nukentėjusiajai 1000 Eur neturtinę žalÄ , o TelÅ¡ių apylinkės teismas nusprendė iÅ¡ S. A. priteisti 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovė advokatė Irena Barauskaitė-GaižiÅ«nienė prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto S. A. gynėjas advokatas Algirdas JuÅ¡ka prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies – panaikinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir aplinkybių vertinimas 4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal paduotÄ apeliacinį skundÄ , privalo patikrinti, ar teisingai įvertinti įrodymai, pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK 320 str.). Å iuo atveju iÅ¡ nukentėjusiosios atstovės apeliacinio skundo matyti, jog Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės siekiama, kad S. A. bÅ«tų pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir atitinkamai didesnės neturtinės žalos nukentėjusiajai atlyginimo.

Teisėjų kolegija Å¡ioje nutartyje atskirai ir tam tikrais atvejais bendrai pasisakys skunde keliamais aktualiais klausimais, atsakydama į apeliantės iÅ¡dėstytus ir tik teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus. 6. BPK 20 straipsnio 5 dalis numato, kad: „Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu“. Taigi esminis Å¡ios BPK nuostatos pažeidimas gali bÅ«ti konstatuotas nustačius bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių pažeidimų:

1) teismo baigiamasis aktas priimtas išsamiai neišsiaiškinus visų reikšmingų bylai aplinkybių arba jų neišanalizavus teismo baigiamojo akto aprašomojoje dalyje;

2) teismo proceso metu tiriant įrodymus ar formuluojant teismo daromas iÅ¡vadas buvo pažeistas neÅ¡aliÅ¡kumo principas ir 3) iÅ¡vados dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais darytos pažeidžiant BPK nustatytas duomenų pripažinimo įrodymais taisykles.7. Reikalavimas iÅ¡samiai nustatyti bylos aplinkybes pažeidžiamas, kai teismo iÅ¡vados daromos, nesiėmus visų įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes; neįvertinus visų proceso metu surinktų bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų duomenų; klaidingai pasisakant dėl atskirų įrodymų turinio ar įrodymų tarpusavio ryÅ¡io. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, vykdydamas pareigÄ iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos aplinkybes, privalo teismo baigiamÄ jį aktÄ suraÅ¡yti taip, kad iÅ¡ jo turinio bÅ«tų aiÅ¡ku:

1) jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai paÅ¡alinti tam tikrų abejonių dėl reikÅ¡mingų aplinkybių nepavyksta, turi bÅ«ti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra iÅ¡naudotos ir 2) jog iÅ¡vados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. darytos įvertinus tos aplinkybės nustatymui svarbius, teismo proceso metu tinkamai iÅ¡tirtus įrodymus. Tais atvejais, kai byloje yra prieÅ¡taringų duomenų, teismo baigiamajame akte turi bÅ«ti nurodyta, kodėl teismas iÅ¡vadas grindžia vienais įrodymais ir reikÅ¡mingais nustatant tiesÄ byloje nelaiko kitų įrodymų (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-507/2016).8.

Priešingai nei teigiama nuteistosios atstovės skunde, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais ir vertindamas, nesilaikė 6 ir 7 punktuose paminėtų nuostatų. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tam neprieštaravo proceso dalyviai, todėl liudytojai D. A. ir A. A. teisiamajame posėdyje apklausti nebuvo, jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai paskelbti kaip numatyta BPK 291 straipsnyje, ir išdėstyti skundžiamame nuosprendyje, todėl nėra pagrindo teikti, kad į juos teismas neatsižvelgė, kaip teigiama skunde.

Apeliantė skunde iÅ¡ esmės nenurodė, kurių reikÅ¡mingų duomenų apylinkės teismas netyrė ir kokių įrodymų nevertino, tik nesutinka su kai kuriomis padarytomis iÅ¡vados dėl S. A. prisipažinimo ir nuoÅ¡irdaus gailėjimosi dėl įvykdyto nusikaltimo, dėl bÅ«tinų sÄ lygų atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės nustatymo, dėl nustatytos neturtinės žalos dydžio, apie kÄ aukÅ¡tesnės instancijos teismas toliau ir pasisakys Å¡ioje nutartyje. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis) ir visiÅ¡ko savo kaltės pripažinimo 9.

Apeliantė savo skunde, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes, nukentėjusiosios atstovės įsitikinimu, konkrečiu atveju nėra visų BK 40 straipsnyje numatytų bÅ«tinų sÄ lygų, kurioms esant S. A. bÅ«tų galima atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .10. IÅ¡ tikrųjų, BK 40 straipsnio 1 dalis numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

BK 40 straipsnio 2 dalies punktuose iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos. Pagal Å¡ias sÄ lygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis:

1) pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigÄ priimti sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y., net ir esant visoms nurodytoms sÄ lygoms, teismas gali motyvuotai apsispręsti dėl asmens atleidimo arba atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sÄ lygų visuma (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-239/2008; 2K-51/2010).

Taip pat konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino apeliantės ginčijamas BK 40 straipsnio 2 dalies 2–3 punktų, 3 dalies nuostatas, sprendimo motyvus iÅ¡dėstė skundžiamame nuosprendyje, kurio turinys žinomas ir nukentėjusiosios atstovei, todėl nėra bÅ«tinybės dar sykį detaliai dėstyti tÄ patį Å¡ioje nutartyje. 11. Pirmiausia pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sÄ lyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi „visiÅ¡kai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamÄ veikÄ â€œ.

Prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ reiÅ¡kia, jog asmuo ne baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų spiriamas, o pats savanoriÅ¡kai prisipažįsta, kad yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , t. y. pats savanoriÅ¡kai ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismui duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes bei pripažįsta savo kaltę. Nagrinėjamu atveju, iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. A. ikiteisminio tyrimo metu neneigė 2017-09-08 įvykus konfliktui su V.

A., tačiau, savaip interpretuodamas įvykio aplinkybes, savo kaltės nepripažino, teigdamas, kad pati nukentėjusioji iÅ¡provokavo konfliktÄ , tačiau neneigė galėjęs jÄ sužaloti, nes įvykio detalių dėl susijaudinimo ir emocinės bÅ«klės konflikto metu neprisimena (b. l. 69–70; 73–74). Tokie S. A. parodymai savaime negali bÅ«ti prielaida konstatuoti, jog kaltininkas savo kaltės nepripažįsta ir nuoÅ¡irdžiai dėl padaryto nusikaltimo nesigaili, jei jis savo veiksmams teikia kitokiÄ juridinę kvalifikacijÄ arba dėl objektyvių aplinkybių neprisimena kai kurių įvykio detalių.

Teisiamojo posėdžio metu V. A. nurodė visiÅ¡kai pripažįstantis savo kaltę, davė nuoseklius ir detalius parodymus apie jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , reiÅ¡kė nuoÅ¡irdų apgailestavimÄ dėl savo elgesio, sutiko atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ , atsiprašė nukentėjusiosios. Kadangi S. A. besÄ lygiÅ¡kai pripažino teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, davė teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybėmis – pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai pripažino Å¡ias aplinkybes S. A. atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atitinkamai konstatavo vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės egzistavimÄ Â (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

12. IÅ¡ teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos yra aiÅ¡ku, kad ankščiau S. A. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas niekada nebuvo, galiojančių administracinių nuobaudų už itin pavojingus ir grubius pažeidimus neturi, visas administracines nuobaudas yra atlikęs, užsiima individualia veikla, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, pirmÄ kartÄ padarė nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 str. 3 d.), todėl, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, atitinka BK 40 straipsnio 1 dalies ir to paties straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas sÄ lygas.13.

Iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo S. A. įnešė 300 Eur į teismo depozitinę sÄ skaitÄ nukentėjusiajai V. A. padarytos žalos atlyginimui, teisiamajame posėdyje, pripažindamas visas jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybes ir reikÅ¡damas nuoÅ¡irdų apgailestavimÄ dėl savo elgesio, pripažino savo pareigÄ atlyginti visÄ iÅ¡ jo teismo priteistÄ Å¾alÄ nukentėjusiajai, nors ir teigė, kad praÅ¡oma neturtinė žala – 7000 Eur, bÅ«tų per didelė. Å iuo atveju teismui nebuvo pagrindo abejoti kaltininko nuoÅ¡irdumu ir gerais ketinimais nukentėjusiosios atžvilgiu, tuo labiau, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo S. A. dalį žalos savanoriÅ¡kai atlygino, turi darbÄ , užsakovo UAB ,,S.“ charakterizuojamas teigiamai.

Dėl to, kas paminėta, nekyla abejonių, kad S. A. tikrai atlygins žalÄ nukentėjusiajai. Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos sÄ lygos egzistavimÄ , kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiÅ¡kai ar bent iÅ¡ dalies atlyginti ir paÅ¡alinti žalÄ , jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti jÄ atlyginti.

14. Pirmosios instancijos teismui S. A. ir jo sesuo I. L. pateikė praÅ¡ymÄ perduoti jai brolį pagal laidavimÄ . Kolegijai nekyla abejonių dėl I. L. galimybių daryti kaltininkui teigiamÄ Ä¯takÄ ir kontroliuoti jį, kad pastarasis nepažeidinėtų įstatymų, nes S. A. pripažįsta I. L. autoritetÄ , dažnai su ja bendrauja, leidžia laisvalaikį, I. L. daugiau nei 40 metų dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato Migracijos poskyryje, I. L. neteista, administracine tvarka nebausta, gyvenamoje vietoje charakterizuojama tik teigiamai.

IÅ¡ I. L. praÅ¡ymo galima suprasti, kad ji suvokia savo brolio elgesio neteisėtÄ pobÅ«dį ir yra pasiryžusi prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo, garantuoti, kad S. A. daugiau įstatymų nepažeis. Å iame kontekste, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad dėl laiduotojo tinkamumo sprendžia teismas, o ne nukentėjusysis, todėl pastarojo pritarimas dėl laiduotojo nėra bÅ«tinas. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai laikė I. L. tinkama laiduotoja. Laiduotojos I. L. tinkamumu teisiamajame posėdyje neabejojo nei prokurorė. 15.

Taigi, esant BK 40 straipsnyje numatytų sÄ lygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertai laiduotojai, atsižvelgus į S. A. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį kaltės formÄ ir rūšį (padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ ), konkretų jo smurtinio elgesio iÅ¡takas ir pobÅ«dį (nukentėjusioji su savo sutuoktinius konfliktuoja ilgÄ laikÄ , nesutarimai tarp jų vyksta daugiau kaip 17 metų, V. A. veiksmai irgi skatino konfliktÄ â€“ V. A. svaidė į S. A. obuolius, S. A. žymių sužalojimų nepadarė, įvykio metu buvo blaivus), S. A. asmenybę (jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , dirba, turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , Å¡eimos bute pas žmonÄ nebesilanko, savanoriÅ¡kai gydėsi nuo alkoholizmo ir jau apie pusę metų nevartoja alkoholio, charakterizuojamas teigiamai), kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad yra pagrindas manyti, jog S. A. nedarys naujų nusikalstamų veikų ir todėl jis pagrįstai atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato vieneriems metams.

16. Dėl to, kas paminėta 9–15 punktuose, nėra pagrindo naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria S. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir atitinkamai svarstyti jam skirtinos bausmės klausimo, kaip praÅ¡oma apeliaciniu skundu, ar taikyti S. A. priverstinį medicininį gydymÄ , kai tokia baudžiamojo poveikio priemonė įstatyme nenumatyta. Dėl neturtinės žalos 17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji V. A. pateikė civilinį ieÅ¡kinį, iÅ¡ pradžių reikalaudama iÅ¡ kaltininko 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes rimtesnių sužalojimų nepatyrė, tik juto fizinį skausmÄ , o vėliau patikslintu ieÅ¡kiniu paprašė 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl to, kad S. A. jos anÅ«ko ir marčios akivaizdoje vadino jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, pastarieji dėl to labai iÅ¡gyveno, o ji juto dar didesnį moralinį diskonfortÄ , kad prieÅ¡ įvykį jai buvo atlikta kitos rankos operacija, kad S. A. ir anksčiau bÅ«damas neblaivus yra puolęs net su peiliu, kad S. A. jaučiasi nebaudžiamas, nes jo sesuo dirba policijoje (b. l. 111–113).

Todėl, anot nukentėjusiosios, ji patyrė didesnį iÅ¡gÄ stį, baimę dėl savo gyvybės ir sveikatos, pažeminimÄ , kitus negatyvius dvasinius iÅ¡gyvenimus.  18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. A. žodinio konflikto su žmona V. A. metu, tyčia jai sudavė vienÄ smÅ«gį rankoje laikomais popieriaus lapais į kairiÄ jÄ veido pusę, vienÄ kartÄ spyrė V. A. į kairės kojos Å¡launį bei kumščiu sudavė vienÄ smÅ«gį į pilvÄ , ir vienÄ smÅ«gį į kairiÄ jÄ rankÄ , tuo savo žmonai V.

A. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Grasinimai peiliu, vieÅ¡as V. A. įžeidinėjimas S. A. nebuvo inkriminuojami, todėl nukentėjusioji nepagrįstai tokiomis aplinkybėmis grindžia savo neturtinę žalÄ , kaip ir kitos rankos skausmas, kuris su nagrinėtu įvykiu niekaip nesusijęs. Kita vertus nekyla abejonių, kad dėl S. A. elgesio, kuris nustatytas skundžiamu nuosprendžiu, nukentėjusiajai V. A. kilo neigiami iÅ¡gyvenimai ir ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .

Å iuo atveju pažymėtina, kad S. A. veiksmai buvo vienkartinio pobÅ«džio, jokių sužalojimų, kurie galimai bÅ«tų sukėlę sunkesnius, ilgiau iÅ¡liekančius negatyvius padarinius nukentėjusiajai, nebuvo padaryta, byloje nėra duomenų apie jokias sunkesnes iÅ¡liekamÄ sias pasekmės dėl S. A. nusikalstamos veikos. Kartu kolegija atkreipia dėmesį, kad dauguma aplinkybių, kuriomis neturtę žalÄ argumentuoja nukentėjusioji, kildinamos iÅ¡ ilgo nepavykusio, konfliktiÅ¡ko bendro sutuoktinių gyvenimo konteksto.

Nukentėjusiosios marti liudytoja D. A. ir nukentėjusiosios anūkas A. A. taip pat tvirtino, kad V. A. ir S. A. nesutaria ir konfliktuoja jau apie 17 metų, nuolat pykstasi, todėl šis įvykis jiems neigiamų pasekmių ir didesnės nuostabos nesukėlė.

19. Nėra jokio pagrindo tenkinti nukentėjusiosios V. A. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos visiÅ¡kai, kaip praÅ¡oma apeliaciniu skundu, nes nieko nepagrįsti apeliantės teiginiai apie jos patirtus ypatingai didelius dvasinius pergyvenimus, didžiulį stresÄ , baimę dėl savo gyvybės, pažeminimÄ , nepakeliamÄ Ä¯tampÄ , baimę, bÅ«tinÄ psichiatro pagalbÄ , marčios ir anÅ«ko didelius neigiamus iÅ¡gyvenimus ir pan. Akivaizdu, kad dauguma negatyvių potyrių ir iÅ¡gyvenimų nukentėjusioji sieja su kitais, Å¡ioje byloje netirtais įvykiais.

20. Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad V. A. dėl S. A. padaryto nusikaltimo buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, kad ji patyrė fizinį skausmÄ . Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad tarp sutuoktinių jau seniai nusistovėję susiprieÅ¡inimo, nepagarbos ir netolerancijos santykiai, į teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, todėl teisėjų kolegija pritaria sprendimui dėl nustatytos atlygintinos neturtinės žalos dydžio V. A.. Dėl to, kas paminėta Å¡iame ir 18–19 punktuose, kolegija mano, kad 700 Eur neturtinei žalai atlyginti yra pakankama satisfakcija konkrečiu atveju ir neprieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo, proporcingumo kriterijams. Todėl skundžiamas nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos nustatymo paliekamas galioti be pakeitimų.

21. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios ir jos atstovės daromos prielaidos dėl galimos žalos nukentėjusiajai ateityje nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, todėl negali bÅ«ti pagrindu spręsti dėl didesnės neturtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis įstatymų nuostatomis bei remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, sveikatos grÄ Å¾inimo iÅ¡laidos nukentėjusiam asmeniui atlyginamos kaip tiesioginės, t. y. turėtos papildomai, iÅ¡laidos, kurios buvo bÅ«tinos dėl suluoÅ¡inimo jo patirtiems turtiniams praradimams kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis Nr. 3K-3-38/2007 ir kt.).

Tik esant konkretiems sutrikimams, teismas galėtų svarstyti klausimÄ dėl priežastinio ryÅ¡io tarp S. A. padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajai nustatytų atitinkamų negatyvių padarinių buvimo, o tuo pačiu ir atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo. Proceso iÅ¡laidos 22. Pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 893064 rodo, kad V. A. už teisines paslaugas apeliacinės instancijos procese advokatei sumokėjo 200 Eur (b. l. 169–171). Tačiau priimdamas sprendimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kuri proceso Å¡alis padavė apeliacinį skundÄ ir koks bylos nagrinėjimo rezultatas.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį bylos nagrinėjimÄ iniciavo nukentėjusioji, o apeliacinis skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, nukentėjusioji, pasirinkusi tokį savo interesų gynimo bÅ«dÄ , pati turi prisiimti atsakomybę dėl patirtų iÅ¡laidų. Todėl Å¡iuo atveju V. A. proceso iÅ¡laidos apeliaciniame procese iÅ¡ S. A. nepriteistinos. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nukentėjusiosios V. A. atstovės advokatės Irenos Barauskaitės-GaižiÅ«nienės apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                  Vidmantas Mylė Teisėjai                                                                                                         Zigmas Kavaliauskas                                                                                                           Nijolė Matuzevičienė