5dbdcfdd-dd99-4e61-80a8-c5f44cbb6430 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-8996-1099/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04632-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 2 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič, sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo P. K. įstatyminiam atstovui P. K. ir advokatui Vytautui Mačiulskui, atsakovės J. R. atstovui globėjui L. R. ir advokatui ArÅ«nui Merkiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo P. K., atstovaujamo įstatyminio atstovo P. K., ieÅ¡kinį atsakovei J.

R., kuriai atstovauja globėjas L. R., dėl naudojimosi buto patalpomis tvarkos nustatymo ir atsakovės J. R., kuriai atstovauja globėjas L. R., priešieškinį ieškovui P. K., atstovaujamam įstatyminio atstovo P. K., dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo. Teismas n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. Byloje kilo ginčas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis naudojimosi tvarkos nustatymo. II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai 2.

IeÅ¡kovas P. K., atstovaujamas įstatyminio atstovo P. K., kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs, praÅ¡o:

1) nustatyti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ :

a) nustatyti, kad P. K. naudojasi kambariu, pažymėtu plane indeksu 16-5 (11,86 kv. m ploto);

b) nustatyti, kad atsakovė J. R. naudojasi kambariais, pažymėtais plane indeksais 16-7 (11,44 kv. m ploto) ir 16-8 (17,94 kv. m ploto);

c) nustatyti, kad šalys bendro naudojimosi patalpomis, pažymėtomis plane indeksais 16-1 (koridorius), 16-2 (vonia), 16-3 (tualetas), 16-4 (sandėliukas), 16-6 (sandėliukas), 16-9 (virtuvė) naudojasi bendrai;

2) priteisti iÅ¡ atsakovės valstybės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas už ieÅ¡kovui suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

3. Nurodo, kad ieÅ¡kovas P. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) po motinos R. R. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimÄ â€“ 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas). AiÅ¡kina, kad kitos ginčo buto dalies (2/3) savininkė yra atsakovė. Pažymi, kad tarp buvusios buto dalies savininkės R. R. ir J. R. naudojimosi ginčo buto patalpomis tvarka nebuvo nustatyta, todėl po palikimo priėmimo iÅ¡kilo ginčai su atsakove dėl buto patalpų naudojimosi.

4. Teigia, kad ginčo bute yra trys kambariai (plane pažymėti 16-5, 16-7 ir 16-8), bendro 41,24 kv. m ploto, todėl ieškovui priklausytų 1/3 dalis minėto ploto, t. y. 13,74 kv. m, tačiau kadangi tokio ploto kambario ginčo bute nėra, ieškovas sutinka, jog jam būtų paskirtas naudotis kambarys, plane pažymėtas 16-5, kurio plotas 11,86 kv m, atitinkamai atsakovei būtų priskirti kambariai, pažymėti plane 16-7 ir 16-8, kurių plotas 11,44 kv. m ir 17,94 kv. m, o bendro naudojimo patalpomis – koridoriumi (plane pažymėtas 16-1, kurio plotas 9,96 kv. m), vonia (plane pažymėta 16-2, kurios plotas 2,55 kv. m), tualetu (plane pažymėtas 16-3, kurio plotas 0,92 kv. m), sandėliuku (plane pažymėtas 16-4, kurio plotas 0,81 kv. m), sandėliuku (plane pažymėtas 16-6, kurio plotas 2,39 kv.

m) ir virtuve (plane pažymėta 16-9, kurios plotas 8,61 kv.

m) šalys naudosis bendrai. Anot ieškovo, atsakovės interesai šiuo atveju nebūtų pažeisti, nes atsakovei atitektų naudotis didesnė negu 2/3 buto gyvenamojo ploto dalis.

5. Atsakovė J. R., kuriai atstovauja globėjas L. R., teismui pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį (kurį praÅ¡o laikyti ir atsiliepimu į ieÅ¡kinį), praÅ¡ydama nustatyti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ :

a) nustatyti, kad P. K. naudojasi kambariu, pažymėtu plane indeksu 16-5 (11,86 kv. m ploto); b) nustatyti, kad atsakovė J. R. naudojasi kambariais, pažymėtais plane indeksais 16-7 (11,44 kv. m ploto) ir 16-8 (17,94 kv. m ploto), taip pat patalpomis, pažymėtomis indeksais 16-4 (0,81 kv. m ploto), 16-6 (2,39 kv. m ploto);

c) bendro naudojimosi patalpomis – koridoriumi (indeksas 16-1, 9,96 kv. m ploto), virtuve (indeksas 16-9, 8,61 kv. m ploto), vonia (indeksas 16-2, 2,55 kv. m ploto) ir tualetu (indeksas 16-3, 0,92 kv. m ploto) šalys naudojasi bendrai. Kitoje dalyje dėl tam tikrų sumų priteisimo iš ieškovo priešieškinį atsisakyta priimti teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi, todėl šiame sprendime teismas plačiau dėl atsisakytų priimti reikalavimų nepasisako.

6. Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad su ieškiniu ir jo reikalavimais sutinka iš dalies, t. y. sutinka, kad ieškovas naudotųsi kambariu, plane pažymėtu 16-5, o atsakovė kambariais, plane pažymėtais 16-7 ir 16-8; be to, sutinka, jog bendro naudojimo patalpomis – koridoriumi, virtuve, vonia ir tualetu šalys naudotųsi bendrai.

7. Kita vertus, nesutinka, jog sandėliukai, plane pažymėti 16-4 ir 16-6, būtų priskirti prie bendro naudojimo patalpų. Pažymi, kad ieškovas ginčo bute negyvena, jam priklausanti buto dalis (1/3) sudaro 22,16 kv. m bendro ploto, todėl, anot atsakovės, ieškovui atitenkanti naudotis jos siūlomu variantu dalis, neįtraukiant sandėliukų, ir taip jau sudarytų didesnę buto dalį nei jam priklausytų (22,88 kv. m).

8. Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu patikslino prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus ir galiausiai prašė nustatyti tokiÄ naudojimosi ginčo buto patalpomis tvarkÄ â€“ ieÅ¡kovas P. K. naudojasi kambariu, pažymėtu plane indeksu 16-5 (11,86 kv. m ploto) ir sandėliuku, plane pažymėtu indeksu 16-4 (0,81 kv. m ploto); atsakovė J. R. naudojasi kambariais, pažymėtais plane indeksais 16-7 (11,44 kv. m ploto) ir 16-8 (17,94 kv. m ploto), taip pat sandėliuku, pažymėtu plane indeksu 16-6 (2,39 kv. m ploto); bendro naudojimosi patalpomis – koridoriumi (indeksas 16-1, 9,96 kv. m ploto), virtuve (indeksas 16-9, 8,61 kv. m ploto), vonia (indeksas 16-2, 2,55 kv. m ploto) ir tualetu (indeksas 16-3, 0,92 kv. m ploto) Å¡alys naudojasi bendrai. IÅ¡ esmės palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes – prašė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, o patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį – visiÅ¡kai.

9. Ieškovas P. K. atsiliepime į priešieškinį su priešieškiniu nesutinka; kita vertus, neprieštarauja sudaryti taikos sutartį – sutariant, kas kokiu sandėliuku naudosis.

10. Nurodo, kad patalpų savininko teisė naudoti savo nuožiÅ«ra turtÄ kaip jis nori, nepaisant aplinkybės, jog ieÅ¡kovas minėtame bute Å¡iuo metu ir negyvena. Pažymi, kad atėmus galimybę naudotis dalimi bendro naudojimo patalpų – Å¡iuo atveju sandėliukais, bÅ«tų pablogintos ieÅ¡kovui sÄ lygos – bÅ«tų apribota teisė į jam priklausančių bendro naudojimo patalpų dalį. Be to, ieÅ¡kovas nesutinka su atsakovės pateiktu bendro ploto, tenkančiu ieÅ¡kovui, skaičiavimu, nes, anot ieÅ¡kovo, turėtų bÅ«ti skaičiuojama 1/3 dalis bendro naudojimo patalpų ploto.

11. Ieškovo atstovai teismo posėdžio metu ieškinį iš esmės palaikė ir prašė jį tenkinti; kita vertus, neprieštaravo, jog būtų tenkintas ir patikslintas priešieškinis, t. y. kad sandėliukai būtų paskirstyti šalims (ieškovui – mažasis, atsakovei – didysis). III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės 12. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovui P. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir J. R. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini); atitinkamai ieškovui priklauso 1/3 dalis minėto buto, kurį ieškovas paveldėjo po savo motinos R. R. mirties ((duomenys neskelbtini)), o atsakovei – 2/3 dalys.

13. Pagal byloje pateiktÄ ginčo buto planÄ bute yra Å¡ios patalpos: kambarys, plane pažymėtas 16-5 (11,86 kv. m ploto), kambarys, plane pažymėtas 16-7 (11,44 kv. m ploto), kambarys, plane pažymėtas 16-8 (17,94 kv. m ploto), koridorius, plane pažymėtas 16-1 (9,96 kv. m ploto), vonia, plane pažymėta 16-2 (2,55 kv. m ploto), tualetas, plane pažymėtas 16-3 (0,92 kv. m ploto), sandėliukas, plane pažymėtas 16-4 (0,81 kv. m ploto), sandėliukas, plane pažymėtas 16-6 (2,39 kv. m ploto), virtuvė, plane pažymėta 16-9 (8,61 kv. m ploto); bendras buto plotas 66,48 kv. m.

14. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad nei tarp buvusių savininkų, nei Å¡iuo metu naudojimosi ginčo buto patalpomis tvarka nėra nustatyta. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies; patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas visiÅ¡kai. IV. Teismo argumentai ir motyvai Dėl ginčo buto naudojimosi tvarkos nustatymo 15. Kadangi nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis yra tarpusavyje susiję – pareikÅ¡ti reikalavimai dėl ginčo buto naudojimosi tvarkos nustatymo, kurie didžiÄ ja dalimi iÅ¡ esmės ir sutampa, dėl ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio (patikslinto) reikalavimų pasisakytina bendrai (jų atskirai neiÅ¡skiriant).

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , yra nurodęs, kad nuosavybės teisės absoliutumas nereiÅ¡kia, jog Å¡i teisė negali bÅ«ti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Nuosavybės teisė suponuoja ir tam tikras savininko pareigas, ji turi bÅ«ti įgyvendinama taip, kad neprieÅ¡tarautų įstatymo nuostatoms, nepažeistų trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020).

17. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tada, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tÄ bendrumÄ kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktÄ , ir autonomijÄ . Bendrosios nuosavybės teisė reiÅ¡kia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020).

18. CK 4.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du tokios nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).

Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje bendrosios nuosavybės teisės dalys dažnai vadinamos idealiosiomis dalimis, Å¡ios dalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nenusako, kokia daikto dalis kam priklauso ir apibÅ«dinamos tik matematine iÅ¡raiÅ¡ka. Bendraturčių tarpusavio sutarimu, o tokio sutarimo nesant – per teismÄ , gali bÅ«ti nustatoma naudojimosi daiktu, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, tvarka. Tokios naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas dažnai vadinamas realiųjų dalių nustatymu.

Realiosios dalys – tai bendro turto dalys, kuriomis turi teisę naudotis atskiri bendraturčiai, kitaip tariant, kai nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka. Realiosios dalys nustatomos siekiant užtikrinti galimybę įgyvendinti vienÄ iÅ¡ nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių – naudojimosi teisę. Skirtingai nei idealioji dalis, realioji dalis parodo, kokia konkrečia daikto dalimi (zona) koks bendraturtis naudojasi.

19. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkÄ nustato teismas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡i nuostata reiÅ¡kia įstatymo įtvirtintÄ kiekvieno bendraturčio pareigÄ visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

20. Bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkÄ . Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kitas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«das įtvirtintas CK 4.80 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020).

Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).

21. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimÄ geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiÄ jÄ dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokiÄ naudojimosi tvarkÄ ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo Å¡io modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka.

Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiÅ¡kia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymÄ . Nustačius naudojimosi tvarkÄ atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiÅ¡kai, nei iÅ¡ dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali bÅ«ti bendraturčių naudojamos bendrai. Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiÅ«riu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingÄ sias savybes gauti jo duodamÄ naudÄ , pasireiÅ¡kia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas.

22. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali bÅ«ti pripažinti tokie atvejai, kai Å¡ia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iÅ¡ bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomiÅ¡kÄ daikto naudojimÄ ; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

23. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja Å¡alių dispozityvumo principas – Å¡alių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateiktus projektus galima nustatyti praÅ¡omÄ naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ . Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumÄ konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Teismo atsisakymas tvirtinti naudojimosi tvarkos nustatymo projektÄ neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iÅ¡ naujo kreiptis į teismÄ dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitÄ naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

24. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginÄÄ dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieÅ¡kinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgdamas į ginčo Å¡alių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas Å¡alių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

25. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ginčo tarp Å¡alių dėl ginčo buto kambarių paskirstymo naudotis iÅ¡ esmės nekilo; ginčas faktiÅ¡kai buvo kilęs tik dėl to, ar Å¡iuo atveju dviejų buto sandėliukų patalpas palikti Å¡alims bendram naudojimui, ar vis dėl to nustatyti jų naudojimosi tvarkÄ â€“ kiekvienai iÅ¡ Å¡alių proporcingai jų valdomai buto daliai skirti naudotis vienu iÅ¡ sandėliukų. Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovo atstovai iÅ¡ esmės sutiko su atsakovės bylos nagrinėjimo metu patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimais, t. y. kad sandėliukai, pažymėti plane 16-4 ir 16-6, bÅ«tų paskirstyti naudotis Å¡alims atskirai – ieÅ¡kovui bÅ«tų skirtas mažasis sandėliukas, plane pažymėtas 16-4, o atsakovei didysis – plane pažymėtas 16-6.

26. Teismas, įvertinęs Å¡alių iÅ¡dėstytus paaiÅ¡kinimus ir pozicijas, Å¡alių konfliktinius santykius (be kita ko, ir dėl bute esančių daiktų-baldų naudojimo, komunalinių mokesčių mokėjimo, nors minėti klausimai ir nėra Å¡ios bylos dalykas), sprendžia, kad tikslingiausia bei optimaliausia bÅ«tų nustatyti ir nurodytų sandėliukų naudojimosi tvarkÄ , nepaliekant jų bendram naudojimui, siekiant iÅ¡vengti tarp Å¡alių ateityje galinčių kilti ginčų dėl minėtų sandėliukų naudojimo.

Teismas, atsižvelgęs į Å¡alims priklausančias buto dalis ir į nurodytų sandėliukų plotÄ , sprendžia, kad atsakovės patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl sandėliukų paskirstymo (su kuriuo, kaip minėta, iÅ¡ esmės sutiko ir ieÅ¡kovo atstovai) tenkintinas ir nustatytina, jog ieÅ¡kovas P. K. naudojasi sandėliuku, plane pažymėtu 16-4 (0,81 kv. m ploto), o atsakovė J. R. – sandėliuku, pažymėtu plane 16-6 (2,39 kv. m ploto). Teismo vertinimu, izoliuotas sandėliukų naudojimas labiausiai atitiktų Å¡alių interesus, Å¡alys naudotųsi Å¡iomis buto patalpomis atskirai, o tai leistų užtikrinti bendraturčių interesų pusiausvyros principÄ ir geresnį nuosavybės valdymÄ .

Dėl kitų patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo tarp Å¡alių ginčo nekilo, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako ir nustato tokiÄ tvarkÄ , kurios prašė abi Å¡alys.

27. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, o patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinis – visiÅ¡kai, nustatant tokiÄ naudojimosi buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis tvarkÄ â€“ ieÅ¡kovas P. K. naudojasi kambariu, pažymėtu plane 16-5 (11,86 kv. m ploto), ir sandėliuku, plane pažymėtu 16-4 (0,81 kv. m ploto); atsakovė J. R. naudojasi kambariais, plane pažymėtais 16-7 (11,44 kv. m ploto) ir 16-8 (17,94 kv. m ploto), taip pat sandėliuku, pažymėtu plane 16-6 (2,39 kv. m ploto); bendro naudojimosi patalpomis – koridoriumi, plane pažymėtas 16-1 (9,96 kv. m ploto), virtuve, plane pažymėta 16-9 (8,61 kv. m ploto), vonia, plane pažymėta 16-2 (2,55 kv. m ploto), ir tualetu, plane pažymėta 16-3 (0,92 kv. m ploto), Å¡alys – ieÅ¡kovas P. K. ir atsakovė J. R., naudojasi bendrai.

28. Kiti Å¡alių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas iÅ¡vadas, vertintini kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 29. IeÅ¡kovas, pagal pateiktÄ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugpjūčio 18 d. patikslintÄ pažymÄ , patyrė byloje 508 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos.

30. Atsakovė, pagal pateiktÄ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. birželio 15 d. pažymÄ , patyrė byloje 328,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos.

31. Kadangi abi Å¡alys – tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais yra visiÅ¡kai (100 proc.) atleisti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, taip pat įvertinus galutinį bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos (įskaitant ir teismo patirtas paÅ¡to iÅ¡laidas) iÅ¡ Å¡alių nepriteistinos ir apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4, 5 dalys). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovo P. K., atstovaujamo įstatyminio atstovo P. K., ieÅ¡kinį atsakovei J.

R., kuriai atstovauja globėjas L. R., dėl naudojimosi buto patalpomis tvarkos nustatymo tenkinti iÅ¡ dalies. Atsakovės J. R., kuriai atstovauja globėjas L. R., patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui P. K., atstovaujamam įstatyminio atstovo P. K., dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo tenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti tokiÄ naudojimosi buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis tvarkÄ â€“ ieÅ¡kovas P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi kambariu, pažymėtu plane 16-5 (11,86 kv. m ploto), ir sandėliuku, plane pažymėtu 16-4 (0,81 kv. m ploto); atsakovė J.

R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi kambariais, plane pažymėtais 16-7 (11,44 kv. m ploto) ir 16-8 (17,94 kv. m ploto), taip pat sandėliuku, pažymėtu plane 16-6 (2,39 kv. m ploto); nustatyti, kad bendro naudojimosi patalpomis – koridoriumi, plane pažymėtas 16-1 (9,96 kv. m ploto), virtuve, plane pažymėta 16-9 (8,61 kv. m ploto), vonia, plane pažymėta 16-2 (2,55 kv. m ploto), ir tualetu, plane pažymėta 16-3 (0,92 kv. m ploto), šalys – ieškovas P. K. ir atsakovė J. R., naudojasi bendrai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Pavel Liubkevič