2025-06-18 Nr. AB-10635-4-16-3-00298-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2211-624/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00298-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. Z., jo atstovei advokatei K. V., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei N. I.,

vertėjui H. E. (H. E.),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. A. Z. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. Z..

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. Z. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2025 m. rugpjūčio 29 d., bet ne ilgiau kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Centras teikime paaiškino, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje buvo pateikęs prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo, kuris Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) buvo išnagrinėtas ir netenkintas. Įsigaliojus šiam sprendimui, Užsienietis buvo įpareigotas išvykti į (duomenys neskelbtini), bet neišvyko. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Migracijos departamentas 2025 m. gegužės 27 d. priėmė sprendimą išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos.

3. Centras pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, anksčiau nevykdė jo atžvilgiu Migracijos departamento priimto sprendimo. Šiuo metu asmuo nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl Užsieniečio atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

II. 4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai Švenčionyse 2025 m. gegužės 30 d. sprendimu tenkino Centro teikimą iš dalies – taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. pranešti Centrui apie savo buvimo vietą – iki 2025 m. rugpjūčio 29 d., tačiau ne ilgiau kol jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

5. Teismas nurodė, kad Užsieniečio asmenybė yra nustatyta, jis nėra prieglobsčio prašytojas.

6. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatas (3 str. 4 d., 6 str. 1 d., 113 str. 1 d.), nurodė, kad, nors Užsieniečio asmenybė nustatyta, bet jis šiuo metu neturi dokumentų, leidžiančių būti Lietuvos Respublikoje ar vykti per ją tranzitu. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jis nėra prieglobsčio prašytojas, todėl yra pagrindas Užsienietį sulaikyti.

7. Teismas, atsižvelgęs į Įstatymo nuostatas (115 str. 1 d., 2 d.) ir bylos faktines aplinkybes (Užsieniečio asmenybė nustatyta; byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar visuomenei; Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai; prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu jam buvo leista gyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; duomenų, kad Užsienietis pažeidinėtų Lietuvos Respublikos įstatymus ar nevykdytų Migracijos departamento pareigūnų reikalavimų, nėra; Migracijos departamentui yra žinoma Užsieniečio gyvenamoji vieta; Užsienietis nesislapstė, pats atvyko į Migracijos departamentą, kur ir buvo sulaikytas; Užsienietis gyvena kartu kaip šeima su Lietuvos Respublikos piliete R. M.), nurodė, kad užsieniečiui iki sprendimo dėl jo išsiuntimo įvykdymo galėtų būti taikoma su judėjimo laisvės ribojimu nesusijusia alternatyvi sulaikymui priemonė.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikėti Užsienietį Lietuvos Respublikos pilietei R. M., su kuria jis gyvena kartu kaip šeima, jai priklausančiame bute arba išnagrinėti bylą iš esmės.

9. Užsienietis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas, nes byloje nėra duomenų apie grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, teismas taip pat neįvertino švelnesnių alternatyvių priemonių taikymo galimybės. Byloje nėra duomenų, kad Užsienietis būtų pažeidęs įstatymus, slėpęsis ar nevykdęs pareigūnų reikalavimų. Jis pats atvyko į Migracijos departamentą, jo gyvenamoji vieta yra žinoma, jis gyvena kartu su Lietuvos Respublikos piliete, kuri sutinka jį priimti ir toliau, todėl tokios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti švelnesnę alternatyvią priemonę – patikėti Užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui, kaip numatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

10. Užsienietis teigia, kad teismo sprendimo neišvertimas į arabų kalbą gali būti laikomas teisės į teisingą teismą pažeidimu, ypač atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantijas.

11. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

12. Centras pažymi, kad 2025 m. gegužės 30 d. vykusiame teismo posėdyje dalyvavo pats Užsienietis, jo advokatas bei vertėjas iš arabų kalbos. Užsieniečiui buvo išaiškinta bylos esmė, jis jam suprantama kalba buvo supažindintas su savo teisėmis bei pareigomis, visas bylos nagrinėjimas buvo verčiamas į Užsieniečio gimtąją kalbą.

13. Centras atkreipia dėmesį į tai, kad byloje buvo pateiktas R. M. raštas, kuriame buvo nurodyta, jog ji sutinka, kad Užsienietis gyventų jos namuose, ji sutinka jį išlaikyti, tačiau šiame rašte buvo prašoma Užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis pranešti apie savo buvimo vietą. Tokią alternatyvią sulaikymui priemonę ir pritaikė teismas, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino bylos faktines aplinkybes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Centro teikimas tenkintas iš dalies ir Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. pranešti Centrui apie savo buvimo vietą – iki 2025 m. rugpjūčio 29 d., tačiau ne ilgiau kol jis bus išsiųstas Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

15. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad yra formalus Užsieniečio sulaikymo pagrindas ir įvertinęs bylos faktines aplinkybes, taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimas elektroninių ryšių priemonėmis pranešti Centrui apie savo buvimo vietą.

16. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad yra pagrindas skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui (Įstatymo 115 str. 2 d. 3 p.).

17. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 ir 2 d.), pirmiausiai pažymi, jog Užsienietis, kuris į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, šiuo metu šalyje yra neteisėtai, t. y. neturi leidimo gyventi šalyje, ir iš esmės neginčija esant pagrindui riboti jo judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 113 str. 1 d. 2 p.), tačiau teigia, jog pritaikyta priemonė yra per griežta.

18. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017 ir kt.).

19. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

20. Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo teismo sprendimo Užsieniečiui taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės teisėtumą, visų pirma pažymi, kad teikimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo Užsieniečiui išnagrinėtas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, kuriame jis (Užsienietis) ir jo interesams atstovaujantis advokatas dalyvavo, Užsieniečiui šiame posėdyje buvo užtikrintas vertimas į kalbą, kurią jis supranta, duomenų, kad jam buvo apribotos galimybės pasinaudoti kokia nors procesine teise, nėra, todėl nėra pagrindo teigti, kad byla išnagrinėta pažeidžiant tokių bylų procesą reglamentuojančias teisės normas.

21. Aplinkybė, jog Užsieniečiui nebuvo įteiktas į arabų kalbą išverstas skundžiamas teismo sprendimas, nėra pagrindas jį (teismo sprendimą) laikyti neteisėtu, kadangi ji (ši aplinkybė) yra susisusi su galimu Užsieniečio teisės apskųsti šį sprendimą apribojimu ar nesudarymu sąlygų jį įvykdyti. Užsienietis nustatytu terminu apskundė jį netenkinantį teismo sprendimą, kurio esmė, bent tiek, kiek tai yra susiję su jo vykdymu, jam tikrai buvo išaiškinta, ką patvirtina tiek jo paaiškinimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tiek aplinkybė, kad nesusipratimų dėl jo vykdymo nekilo.

22. Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimas sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę turi būti nedelsiant paskelbiamas užsieniečiui suprantama kalba, nurodant priežastis, dėl kurių jis sulaikomas arba jam skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė (Įstatymo 116 str. 3 d.). Bylos duomenimis Užsienietis, savo valia nedalyvavęs skelbiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, į pirmosios instancijos teismą dėl jo (teismo sprendimo) įteikimo jam suprantama kalba nesikreipė.

23. Vertindama teismo parinktos priemonės rūsį, teisėjų kolegija nesutinka, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė nėra proporcinga ir / ar būtina. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tokia priemonė – Užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą – savo pobūdžiu, vykdymo tvarka ir tuo kuriama našta yra bene švelniausia, nepagrįstai neapsunkinanti Užsieniečio, kuris šiuo metu šalyje yra neteisėtai, teisių, bet kartu užtikrinanti galimybę įgaliotai valstybės institucijai tinkamai vykdyti pareigą kontroliuoti Užsieniečio buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje.

24. Užsieniečio argumentai dėl pageidaujamos alternatyvios sulaikymui priemonės – patikėti prižiūrėti jį Lietuvos Respublikos piliečiui, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįsti: jis niekaip nepagrindė, kodėl įpareigojimas elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti VSAT apie savo buvimo vietą, yra neproporcingas, nepagrįstai jį apsunkinantis ar pan.

25. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Užsieniečio nurodytais argumentais naikinti ar keisti skundžiamą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. gegužės 30 d. sprendimą nėra pagrindo, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

26. Netenkinus Užsieniečio apeliacinio skundo, netenkinamas ir Užsieniečio prašymas atlyginti atstovavimo išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio M. A. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė